Nerimas - tai natūralus žmogaus atsakas į stresą, dažnai pasireiškiantis kaip įtampos, baimės ar nerimo pojūtis. Šis psichologinis fenomenas turi svarbią evoliucinę reikšmę, padedant žmogui išlikti budriam, reaguoti į pavojus bei prisitaikyti prie aplinkos pokyčių. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame informacijos srautas, socialiniai lūkesčiai ir greitas gyvenimo tempas sukelia nuolatinius iššūkius, nerimas tampa nebe adaptaciniu, o trukdančiu veiksniu. Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), apie 4% pasaulio gyventojų kenčia nuo nerimo sutrikimų.
Kas yra nerimas?
Mediciniškai, nerimas apibrėžiamas kaip psichologinė būsena, kai žmogus jaučia nuolatinį nerimą, baimę arba stresą, kurie nėra proporcingi realiai grėsmei arba situacijai. Tai gali būti trumpalaikė reakcija į tam tikrą stresorių arba ilgalaikė būsena, kai simptomai išlieka net ir pašalinus stresą.
Nerimas yra glaudžiai susijęs su autonomine nervų sistema, ypač simpatine sistema, kuri aktyvuojasi, kai organizmas jaučia pavojų. Tai vadinamoji „kovok arba bėk“ reakcija, kurios metu kūnas pasirengia gintis arba pabėgti nuo gresiančio pavojaus. Tačiau, jei ši sistema nuolat suaktyvinama dėl perteklinių arba menkų stresorių, tai gali sukelti įvairius psichologinius bei fizinius sveikatos sutrikimus.
Pagrindiniai nerimo simptomai
Nerimo simptomai gali būti suskirstyti į fizinius, emocinius, kognityvinius ir elgesio. Jie gali pasireikšti įvairaus intensyvumo ir trukmės epizodais, priklausomai nuo žmogaus būklės ir nerimo sutrikimo tipo.
- Emociniai simptomai: nuolatinė baimė, panika, padidėjęs jautrumas stresui, dirglumas, nuotaikos svyravimai, įtampa, nuojauta, kad „tuoj kažkas blogo nutiks“, sunkumai atsipalaiduoti.
- Fiziniai simptomai: padažnėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, drebulys, raumenų įtampa, galvos skausmai, skrandžio problemos, pakitęs kvėpavimas (dusulys, hiperventiliacija), galvos svaigimas, alpimo jausmas, šaltkrėtis arba karščio bangos, kūno tirpimas ar dilgčiojimas (ypač rankose, veide).
- Kognityviniai simptomai: negalėjimas susikoncentruoti, padidėjęs dėmesingumas galimoms grėsmėms, nuolatinis galvojimas apie baimes, susirūpinimas dėl ateities, mintys apie galimas grėsmes, nemalonumus, katastrofinis mąstymas (tikėjimas blogiausiu scenarijumi).
- Elgesio simptomai: nervingi įpročiai (nagų kramtymas, plaukų pešiojimas, kojų kratymas), tam tikrų objektų, situacijų ar vietų, kurios sukelia nerimą, vengimas, įvairūs atidėliojimai, padidėjęs polinkis kontroliuoti aplinką, kitas saugumo siekiantis elgesys.
Nerimo tipai
Nerimas gali pasireikšti įvairiomis formomis, o jo specifiniai simptomai ir intensyvumas gali skirtis individualiai. Skiriami tokie nerimo sutrikimo tipai:
Taip pat skaitykite: Kaip socialinis palaikymas skatina motyvaciją?
- Generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS). Tai ilgalaikė būsena, kuriai būdingi pastovūs nerimo pojūčiai, kurie nėra susiję su konkrečia situacija ar įvykiu. Žmonės, kenčiantys nuo GNS, nuolat jaučiasi įsitempę ir nerimastingi dėl įvairių kasdienių dalykų, pvz., darbo, sveikatos, šeimos, finansinių reikalų.
- Panikos sutrikimas. Šiam sutrikimui būdingos staigios ir intensyvios panikos atakos, kurios gali sukelti stiprų baimės ir nerimo pojūtį. Atakos metu gali pasireikšti intensyvus širdies plakimas, dusulys, krūtinės skausmas, drebulys, o kartais net baimė dėl neišvengiamos mirties.
- Socialinis nerimo sutrikimas (socialinė fobija). Tai yra baimė būti kritikuojamam, atstumtam ar išjuoktam socialinėse situacijose. Žmonės, sergantys šiuo sutrikimu, vengia viešų pasirodymų, socialinių susibūrimų ir nuolat nerimauja dėl to, kaip juos vertina kiti. Asmuo pradeda vengti situacijų, kuriose atsiduria dėmesio centre, pavyzdžiui, viešai kalbant, bendraujant su priešingos lyties atstovu, valgant ar rašant viešoje vietoje.
- Fobijos. Fobijos yra nerimo formos, kurioms būdinga stipri ir neracionali baimė konkretiems objektams, situacijoms ar veikloms. Dažniausios fobijos apima aukščio baimę, viešų vietų baimę (agorafobija), vorų baimę (arahnofobija) ir kt.
Kitos nerimo sutrikimų rūšys
Pagal Tarptautinę ligų klasifikaciją (TLK-10), be fobinių nerimo sutrikimų, klasifikuojami ir kiti nerimo sutrikimai:
- Epizodinis paroksizminis nerimas (panikos sutrikimas): Būdingi pasikartojantys stipraus nerimo (panikos) priepuoliai, trunkantys kelias minutes ir nesusiję su specifine situacija ar aplinkybėmis. Priepuoliai gali pasireikšti netikėtai ir sukelti stiprią baimę bei fizinius simptomus, tokius kaip dusulys, širdies plakimas ir galvos svaigimas.
- Generalizuotas nerimo sutrikimas: Nuolat juntamas be aiškios priežasties atsirandantis nerimas. Žmogus baiminasi dėl artimųjų ligos arba jų ištiksiančios nelaimės. Generalizuotas nerimo sutrikimas pasireiškia nuolatiniu nerimastingumu, raumenų įtampa, nuovargiu ir sunkumais susikaupti.
- Mišrus nerimo ir depresijos sutrikimas: Būdingas nerimo, depresijos, somatinių, socialinių ir vegetacinių simptomų derinys. Šis sutrikimas diagnozuojamas, kai nei nerimo, nei depresijos simptomai nėra pakankamai stiprūs, kad būtų galima diagnozuoti atskirą sutrikimą.
- Obsesinis kompulsinis sutrikimas: Pagrindinis požymis yra pasikartojančios mintys (obsesijos) ir kompulsiniai (stereotipiškai kartojami, neturintys prasmės) veiksmai.
- Potrauminis streso sutrikimas: Pasireiškia kaip pavėluota arba užsitęsusi reakcija į labai pavojingą arba užsitęsusį įvykį ar situaciją. Būdinga įkyrus ir besikartojantis stresogeninio įvykio išgyvenimas prisiminimuose arba sapnuose, emocinis sustingimas, atsiskyrimas nuo kitų žmonių, nejautrumas aplinkai ir traumą primenančių situacijų vengimas.
- Adaptacijos sutrikimai: Būdinga depresyvi nuotaika, nerimas, susirūpinimas, negebėjimas susitvarkyti, planuoti ateitį, atlikti kasdienius darbus.
Nerimo biologinis mechanizmas
Nerimas yra susijęs su neurocheminiais procesais smegenyse, ypač su neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas, dopaminas ir noradrenalinas, veikla. Šios medžiagos vaidina svarbų vaidmenį reguliuojant nuotaiką, reakcijas į stresą ir emocijas. Kai šių neurotransmiterių pusiausvyra sutrikdoma, gali kilti nerimo sutrikimai.
Tyrimai parodė, kad amygdala, mažas smegenų srities darinys, yra itin svarbi baimės ir nerimo valdymui. Ji apdoroja grėsmes ir siunčia signalus kitoms smegenų sritims, kad suaktyvintų kūno reakcijas į pavojų. Esant nerimo sutrikimams, amygdala gali tapti pernelyg jautri, reaguojant net į minimalias arba nepavojingas situacijas.
Be to, genetiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos. Jei šeimos nariai kenčia nuo nerimo sutrikimų, yra didesnė tikimybė, kad kiti šeimos nariai taip pat patirs nerimą.
Nerimo priežastys
Nerimo sutrikimų išsivystymą lemia daugybė įvairių priežasčių: biologinės, socialinės, psichologinės. Tai - neuromediatorių disbalansas, paveldimumas, nuovargis, nepalanki socialinė aplinka, blogi santykiai su aplinkiniais, praeityje nutikusios neigiamos patirtys ir nesėkmės. Nerimą gali kelti ir tam tikros sveikatos problemos, pavyzdžiui, širdies ar skydliaukės ligos. Žmonės, patiriantys šį sutrikimą, lengvai pasiduoda savo emocijoms, neigiamai reaguoja į negatyvius jausmus ir situacijas. Labai dažnai, bandydami susitvarkyti su šiais jausmais, žmonės vengia situacijų ar veiklų, kurių metu jaučia nerimą. Deja, nerimo dienos dėl to tik dažnėja.
Taip pat skaitykite: Metodai, iššūkiai ir galimybės socialiniame darbe
Nerimo poveikis sveikatai
Ilgalaikis nerimas gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Pirma, jis gali silpninti imuninę sistemą, padidindamas jautrumą infekcijoms. Be to, jis gali būti susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis, nes padidėjęs kraujospūdis ir padažnėjęs širdies plakimas kelia papildomą krūvį širdžiai. Nerimastingas žmogus dažnai jaučiasi beviltiškas, išsigandęs, praradęs savikontrolę, būna įkyrus, daug kartų klausinėja arba teigia tą patį, išsenka jo psichika (atėjus tikram pavojui žmogus nebeturi jėgų priešintis).
Nerimo sutrikimų gydymas
Nerimo sutrikimas - tai psichikos sveikatos būklė, kuriai būdingas pernelyg stiprus, nuolatinis nerimas ir baimė, trukdantys kasdieniam gyvenimui. Nerimo kaip emocijos išvengti neįmanoma ir net žalinga. Tačiau nerimo sutrikimai yra gydomi ir tinkama pagalba gali žymiai pagerinti gyvenimo kokybę. Gydymas priklauso nuo sutrikimo tipo ir sunkumo. Gydymo metodai apima:
Psichologinis gydymas (psichoterapija)
Psichoterapija yra vienas iš pagrindinių ir efektyviausių nerimo sutrikimų gydymo metodų. Ji padeda suprasti nerimo priežastis, išmokti valdyti simptomus ir keisti mąstymo bei elgesio modelius, kurie palaiko nerimą. Psichologai pacientams padeda atpažinti ir suvaldyti veiksnius, kurie iššaukia nerimą. Konsultacijos padeda pacientui suprasti, kokios jų mintys tiesiogiai siejasi su nerimo simptomais.
Dažniausios psichoterapijos kryptys nerimo sutrikimams gydyti:
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): padeda keisti klaidingus įsitikinimus ir nerimą palaikantį elgesį, keisti neigiamas mintis ir elgesį, susijusius su nerimu. KET siekia pakeisti iškreiptas baimes realistinėmis mintimis ir ugdyti gebėjimus valdyti nerimo simptomus. Jos metu tyrinėjami nerimo kylimo ir palaikymo mechanizmai, mokomasi atskirti realias hipotetines mintis ir pagal tai pasirinkti elgesio strategijas. Taip pat gali būti aptariami ir keičiami nerimavimą palaikantys įsitikinimai. Taikomos ekspozicijos, daromi elgesio eksperimentai, mokomasi problemų sprendimo įgūdžių.
- Priėmimo ir įsipareigojimo terapija (PĮT): padeda priimti nerimą kaip natūralų reiškinį, mažinti minčių poveikį atsiejant jas nuo realybės.
- Dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) metodai: padeda stebėti mintis ir emocijas jų neslopinant, mokymasis sutelkti dėmesį į dabartinį momentą be vertinimo.
- Psichodinaminė terapija: padeda atskleisti gilesnes nerimo priežastis, kilusias iš nesąmoningų konfliktų, vaikystės patirčių, skatina adaptyvesnes emocines išraiškas.
- Egzistencinė terapija
Terapija paprastai vyksta esant reguliarioms sesijoms kartą per savaitę arba dažniau ir gali trukti nuo 10 sesijų iki kelerių metų, priklausomai nuo problemų sunkumo, kompleksiškumo, išsikeltų tikslų, eigoje kylančių trikdžių.
Taip pat skaitykite: Vartotojų socialinis suvokimas: įžvalgos
Farmakologinis gydymas (vaistai)
Tai viena iš gydymo strategijų, dažniausiai taikoma kartu su psichoterapija, gyvenimo būdo pokyčiais. Vaistai padeda sušvelninti nerimo simptomus, pagerinti žmogaus savijautą. Vaistai, dažniausiai skiriami nerimo gydymui, apima selektyvius serotonino reabsorbcijos inhibitorius (SSRI) ir benzodiazepinus.
Dėl nerimo sutrikimų gydymo vaistas reikia kreiptis į psichiatrą. Psichiatras įvertina simptomus, kartais, jei reikia, nukreipia psichologiniam ištyrimui, diagnozės patikslinimui. Tuomet parenkami vaistai, dozė ir vartojimo režimas. Dauguma antidepresantų pradeda veikti per 2-6 savaites ir paprastai jų dozė palaipsniui didinama, kad būtų mažesnė šalutinių poveikių tikimybė. Kitų vaistų įvedimas gali būti kitokio pobūdžio. Pvz., gydytojas gali rekomenduoti kai kuriuos vaistus vartoti tik nerimą keliančiose situacijose. Psichiatras toliau prižiūri gydymo eigą: vaistų efektyvumą, šalutinius poveikius. Kartais, siekiant suvaldyti nepageidaujamus reiškinius arba nesant pakankamam vaistų poveikiui, gydymas koreguojamas, vaistai keičiami, todėl labai svarbu bendradarbiauti su psichiatru. Kai kurie vaistai vartojami ilgesnį laiką (pvz. daugiau nei pusę metų), tačiau yra vaistų, kuriuos rekomenduojama pagal galimybes riboti, todėl labai svarbu įsiklausyti į gydytojo rekomendacijas, savavališkai nenutraukti vaistų vartojimo prieš tai neaptarus nutraukimo schemos su psichiatru. Tai ypač aktualu antidepresantų vartojimo atveju. Yra vaistų, kuriuos per anksti ar per greitai nutraukus, po atkryčio tenka didinti vaistų dozes, kad būtų pasiektas tas pats efektas.
Esant lengvesniam nerimo sutrikimo laipsniui dažnai užtenka psichoterapijos. Vidutinio sunkumo atvejais galima rinktis, kiek įtraukti vaistų vartojimą šalia terapijos, o labai sunkiais atvejais (kai išauga savižudybės rizika, labai apsunkintas funkcionavimas daugelyje sričių, panikos priepuoliai kartojasi dažniau nei kartą per dieną ir pan.) vaistai yra būtini.
Alternatyvūs gydymo būdai
Be tradicinės psichoterapijos ir vaistų, yra daugybė alternatyvių nerimo įveikimo metodų, kurie gali būti naudingi kaip papildoma pagalba ar net pagrindinis būdas valdyti nerimą. Šie metodai gali padėti sumažinti streso lygį, pagerinti emocinę savijautą ir sustiprinti atsparumą įtampą keliančiose situacijose.
- Į kūną ir protą orientuotos praktikos:
- Sportas ir fizinis aktyvumas: reguliarus judėjimas mažina nerimą, didina serotonino ir dopamino kiekį, didėja atsparumas mažiems stresoriams. Tinka ir jėgos, ir ištvermės sportas, joga.
- Dėmesingas įsisąmoninimas (mindfulness) - mokymasis sutelkti dėmesį į dabartinį momentą be vertinimo.
- Meditacija ir relaksacinės technikos sumažina streso hormonų lygį, ramina nervų sistemą, gali padėti kurti sveikesnį santykį su nerimastingomis mintimis.
- Kvėpavimo pratimai padeda reguliuoti nervų sistemos veiklą. Efektyvūs kvėpavimo metodai: 4-7-8 kvėpavimas (įkvėpti 4 sek., sulaikyti 7 sek., iškvėpti 8 sek.), diafragminis kvėpavimas.
- Kognityviniai ir elgesio metodai:
- Pozityvi vizualizacija - vaizduotėje kuriami pozityvūs scenarijai, mažinantys nerimą (pvz:. isivaizduoti save ramiai įveikiantį stresinę situaciją).
- Dėkingumo praktika - kasdien rašyti, už ką esu dėkingas - mažina negatyvų mąstymą.
- Pastovesnės dienotvarkės sudarymas ir laikymasis.
Gyvenimo būdo pokyčiai ir savipagalba
Sveika gyvensena gali žymiai sumažinti nerimo simptomus. Reguliarus fizinis aktyvumas, ypač aerobinės pratybos, padeda sumažinti kortizolio lygį, kuris yra susijęs su stresu, ir padidina endorfinų, „laimės hormonų“, lygį organizme. Miegas taip pat yra kritiškai svarbus psichinei sveikatai. Nekokybiškas miegas gali sukelti nerimo padidėjimą ir sumažinti organizmo gebėjimą susidoroti su stresu. Tyrimai rodo, kad suaugusiems žmonėms reikėtų siekti 7-9 valandų kokybiško miego per parą.
Tinkama mityba taip pat vaidina svarbų vaidmenį nerimo valdyme. Cukraus, kofeino ir perdirbtų maisto produktų vartojimas gali sustiprinti nerimo simptomus. Omega-3 riebalų rūgštys, randamos žuvyje, riešutuose ir linų sėmenyse, padeda reguliuoti nuotaiką ir mažinti stresą.
Kvėpavimo technikos ir atsipalaidavimo pratimai yra veiksmingos strategijos, padedančios sumažinti nerimo pojūčius. Gilus kvėpavimas padeda suaktyvinti parasimpatinę nervų sistemą, kuri yra atsakinga už kūno ramybę. Viena populiariausių technikų yra vadinamoji „4-7-8“ kvėpavimo technika, kurioje įkvepiama per 4 sekundes, sulaikomas kvėpavimas 7 sekundes ir iškvepiamas per 8 sekundes.
Mindfulness meditacija, kurios metu žmogus susikoncentruoja į dabarties akimirką, taip pat gali padėti sumažinti nerimą ir įtampą. Meditacijos metu smegenys išmoksta atpažinti nerimo sukeliamas mintis ir jas paleisti, o ne susitelkti į jas.
Kaip suprasti savo baimes?
Vienas iš svarbiausių žingsnių siekiant įveikti nerimą yra suprasti ir atpažinti savo baimes.
- Stebėkite savo reakcijas. Labai svarbu sąmoningai stebėti, kaip mūsų kūnas ir protas reaguoja į įvairias situacijas. Tai padeda nustatyti, kurios aplinkybės ir mintys sukelia didžiausią nerimo jausmą.
- Ištyrinėkite baimių šaltinį. Kai nustatysite, kokios situacijos sukelia nerimą, kitas žingsnis yra išanalizuoti, kas slypi už šių baimių. Giliai suvokiant, kas sukelia nerimą, galima jį lengviau valdyti ir spręsti.
- Racionalizuokite savo baimes. Kai išsiaiškinsite, kas kelia jūsų nerimą, pabandykite objektyviai įvertinti situaciją. Ar ši baimė pagrįsta realiais faktais? Kokia tikimybė, kad jūsų baimės išsipildys? Dažnai mūsų nerimas kyla iš perdėtų arba nevisiškai tikrų įsitikinimų.
- Priimkite baimes. Baimė yra natūralus jausmas, tačiau, vietoj jos slopinimo, svarbu ją priimti kaip natūralų gyvenimo elementą. Kai kurios baimės niekada neišnyks visiškai, tačiau tai nereiškia, kad negalite su jomis gyventi ir jų valdyti. Priėmimas padeda sumažinti baimės galią ir skatina atvirą požiūrį į iššūkius.
Vidinės ramybės atradimas
Atradus vidinę ramybę, svarbu sutelkti dėmesį į tai, kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp kasdienių įtampos šaltinių ir psichologinio atsparumo. Kiekvienam žmogui gali reikėti skirtingų metodų, kad jis pasiektų vidinę ramybę, tačiau yra keletas universalių principų, kurie gali padėti šiame procese.
- Pasirūpinkite savimi. Savęs priežiūra yra esminis ramybės pagrindas. Tai apima tiek fizinę, tiek psichologinę sveikatą. Reguliari fizinė veikla, subalansuota mityba, pakankamas miegas ir laiko praleidimas su artimais žmonėmis prisideda prie bendro gerovės jausmo.
- Streso valdymo technikos. Stresas yra neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalis, tačiau jo valdymas yra svarbus žingsnis siekiant vidinės ramybės. Be jau minėtų kvėpavimo ir meditacijos technikų, verta išbandyti ir kitus metodus, pvz., jogą, kuri padeda suderinti kūną ir protą. Be to, svarbu mokytis sakyti „ne“ ir nustatyti ribas.
- Aplinka. Aplinka, kurioje gyvename, taip pat turi didelę įtaką mūsų emocinei būklei. Aplinka turėtų būti tvarkinga ir harmoninga, o erdvės turėtų skatinti ramybę ir atsipalaidavimą.
- Bendravimas su kitais. Socialiniai ryšiai yra labai svarbūs mūsų psichinei sveikatai. Tvirtų ryšių su šeima, draugais ar kolegomis palaikymas gali suteikti saugumo jausmą ir emocinį palaikymą.
Kada kreiptis į specialistus
Jei nerimas sutrikdo funkcionavimą pagrindinėse gyvenimo srityse (darbe/moksle, santykiuose su žmonėmis, laisvalaikyje, sveikatos palaikyme), rekomenduojama kreiptis pagalbos į specialistus.
Gyvenimiški patarimai
Nerimo sutrikimą patiria daugelis žmonių, ir jei tai nepaskirta gydytis vaistais, tai labai padeda gilus/tolygus kvėpavimas. Viskas vyksta Jūsų galvoje, turite stengtis tai suvaldyti. Kartais šis sutrikimas kyla iš per didelio patiriamo streso, jei įmanoma skirkite dieną sau namuose, pailsėkite. Rekomenduotina atsirinkti metodus, kurie efektyviausiai būtent Jums ir tai situacijai. Žinoma, jei nerimas kyla dėl nesprendžiamų, atidėliojamų problemų, efektyviausiai jis mažės sprendžiant problemą ar bent jau sudarant sprendimo planą. Kitas paprasčiausias ir greičiausias būdas mažinti nerimą, ypač kai dėl kokių nors priežasčių neverta spręsti problemos arba ji nėra reali, o tik hipotetinė - susikoncentruoti į tai, ką darote šiuo metu ar savo fizinius pojūčius. Jei nerimą keliančios mintys praeina, nieko daugiau daryti nereikia. Jei nerimastingos mintys kartojasi, galima imtis nerimą reguliuojančių metodų.
Pagalba sau patiriant panikos priepuolį
- Nekovokite su savo pojūčiais - jaučiamas baimės jausmas iš tikro nereiškia jokio pavojaus jums, ir priepuolis praeis per keletą minučių.
- Atsipalaiduokite, kai tik pajaučiate pirmus panikos priepuolio požymius - tam gali padėti kvėpavimo kontrolės pratimai, relaksacijos technikos, meditacija.
- Jei priepuolis įvyksta tam tikroje dirginančioje aplinkoje (triukšmas, tvankuma ar kt.), patartina paieškoti ramesnės vietos. Tačiau jei tai neįmanoma (pasisakote susirinkime, skrendate lėktuvu), tęskite toliau savo veiklą ir priepuolis tikrai praeis.
- Greičiau nusiraminti gali padėti ėjimas ar kita fizinė veikla.
- Priepuoliui praeiti greičiau padeda dėmesio koncentravimas į kokį nors objektą (veiklą, ėjimą, kvėpavimą ar, pavyzdžiui, savo rankas).
- Nevenkite mėgstamos veiklos, kuri jums patikdavo, ir neleiskite panikai apriboti savo gyvenimo, nebent sumažinkite veiklos intensyvumą.
- Venkite vartoti vaistus savo nuožiūra, nes kai kurie veiksmingai priepuolį pašalinantys vaistai gali sukelti priklausomybę.
- Jei šalia yra artimas žmogus, pasakykite jam, kaip jaučiatės, - daugeliu atveju tai padeda bent iš dalies nusiraminti.
Kaip padėti žmogui, kuris patiria panikos priepuolį
- Būkite su žmogumi ir išlikite ramus.
- Nespėliokite, ko reikia žmogui, geriau paklauskite.
- Kalbėkite su žmogumi trumpais, aiškiais sakiniais.
- Padėkite patiriančiam priepuolį nuraminti kvėpavimą.
Kaip padėti vaikui nugalėti baimę
Tėvai yra labai svarbūs asmenys, kurie gali daug padėti savo nerimastingiems ir išsigandusiems vaikams.
- Atvirai pakalbėkite apie baimes. Vaikai turi suprasti, kad baimes patiria visi, bet kai kas patiria labai stiprias baimes. Nenuvertinkite vaiko baimių sakydami „nebijok“. Išklausykite vaiko problemas, mintis ir jausmus, kad vaikas žinotų, jog jis jums rūpi ir jūs norite jam padėti.
- Nestiprinkite vaiko baimių skatindami vengti jį gąsdinančių objektų. Pavyzdžiui, jei vaikas bijo kaimynų šuns, nekeiskite savo numatyto kelio vengdami šio gyvūno. Palaikykite vaiką, būkite šalia jo, kai jis eina pro šunį, ir kaskart vis mažinkite atstumą iki šuns tvoros.
Išvados
Nerimas yra plačiai paplitęs ir gali turėti stiprų poveikį žmogaus gyvenimo kokybei, tačiau supratus jo šaknis ir taikant tinkamus metodus, galima pasiekti vidinę ramybę. Tiek psichoterapija, tiek gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti valdyti nerimą ir atkurti emocinę pusiausvyrą. Išmokimas atpažinti ir suprasti savo baimes, jas priimti ir pamažu įveikti, yra svarbus žingsnis link sveikos psichinės būsenos ir tvirtesnės emocinės pusiausvyros.
tags: #socialinis #ir #psichologinis #nerimas