Įvadas
Švietimo bendruomenėje vis dažniau kyla diskusijos apie istorijos mokymo svarbą ir būdus, kaip pagerinti jaunimo pilietiškumą bei kritinį mąstymą. Sausio mėnesį politikas Darius Jakavičius pasiūlė idėją istorijos brandos egzaminą paversti privalomu arba bent jau užtikrinti, kad 11-12 klasių moksleiviai istoriją mokytųsi kaip privalomą discipliną. Šis pasiūlymas sukėlė nemažai diskusijų ir skirtingų nuomonių tiek tarp politikų, tiek tarp istorijos mokytojų bei kitų švietimo ekspertų.
Argumentai už privalomą istorijos mokymąsi
D. Jakavičius teigia, kad istorijos mokymasis yra ypač svarbus šiandien, nes padeda išmokti mąstyti kritiškai, ugdo pilietiškumą, o būtent to dabar ir reikia jauniems žmonėms. Pasak jo, istorija ugdo kritinį mąstymą, ko trūksta mūsų visuomenėje. Jis norėtų, kad augintume kartą, kuri 11-12 klasėje mokosi istorijos, laiko egzaminą ir turi Konstitucijos pagrindus, politologijos dalyko suvokimą. Politikas taip pat pastebi, kad didžioji dalis gabiausių jaunų žmonių, dažnai besirenkančių gyvybės mokslų studijas, nueina lengvesniu keliu ir nesirenka istorijos, jei ji nėra reikalinga tarp keturių egzaminų.
Atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją, D. Jakavičius įsitikinęs, kad istoriniai dalykai turi būti išdėstomi pagrindinių dalykų programoje. Jis taip pat kritikuoja pilietiškumo pamokų trūkumą ir jų kokybę. Anot jo, kai jis pradėjo dirbti mokykloje 1998 metais, geografiją pasirinkę vaikai privalėjo turėti 20 politologijos kurso pamokų, o dabar teigiama, kad viso to mokomasi 9-10 klasėse per pilietiškumo pamokas.
Kritika ir abejonės dėl privalomo istorijos egzamino
Visgi, tokia idėja sulaukė kritikos iš įvairių pusių. Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius teigia, kad šiandien istorijos mokymas apskritai yra chaotiškas - programa per plati ir pernelyg paviršutiniška. Jis net nerekomenduotų mokiniams mokytis istorijos dabartiniame kontekste, nes iš esmės ten viskas yra supainiojama, neduodama nei gilesnio istorijos supratimo, nei atskleidžiama istorijos, kaip disciplinos, mokymosi prasmė.
S. Jurkevičiaus teigimu, jeigu idėja dėl privalomo egzamino sulauktų politinio palaikymo, istorijos pamokos jaunuolius dar labiau atgrasytų. Jis mano, kad ji ir šiuo metu yra pasidariusi atgrasi, nepatiriamas tas mokymosi malonumas, nors tai yra puiki disciplina.
Taip pat skaitykite: Istorijos egzamino gidas
Istorijos mokytojas Antanas Jonušas taip pat nemano, kad tokios idėjos įgyvendinimas sužavėtų moksleivius. Jo akimis, tai turėtų skambėti kaip dar vienas ribojimas, sugriežtinimas - dar vienas dalykas, kurį mokiniai privalo padaryti. A. Jonušas teigia, kad Lietuvos švietimo politika juda didesnės centralizacijos, kontrolės, testavimo ir egzaminavimo trajektorija, ir abejoja, ar tai yra ta kryptis, kuria mes turėtume eiti. Jis mano, kad pirmiau reikėtų įsivardinti problemas, kurias reikia išspręsti, o tada žiūrėti, kaip tą galima padaryti.
A. Jonušas kelia klausimus, ar esame patenkinti Lietuvos mokinių pilietiškumo kompetencijų lygiu, ar yra problemų, kurias norime spręsti, ir kaip tada tą spręsti. Jis pabrėžia, kad mąstymo ir pilietiškumo kompetencijos iš esmės ugdomos visuose dalykuose, tik klausimas, kaip tą padaryti padeda ir patys pedagogai.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovė Raminta Popovienė taip pat išsakė savo poziciją šiuo klausimu. Ji teigia, kad diskusijos, kaip kelti istorijos pamokų kokybę ir didinti mokinių įsitraukimą bei susidomėjimą šių pamokų turiniu, yra sveikintinos ir reikalingos. Tačiau būtina akcentuoti, kad, įvedus papildomą egzaminą, didėtų ugdymo programų apimtis ir moksleivių mokymosi krūvis. R. Popovienė pabrėžia, kad dabartinės geopolitinės situacijos akivaizdoje ugdyti istorines žinias, istorinės atminties kontekstus, kritinį mąstymą, pilietiškumą ir patriotizmą yra itin svarbu, tačiau tai užtikrina ne vien istorijos egzamino buvimas. Šios temos dėstomos ir pilietiškumo pagrindų, lietuvių kalbos ir literatūros pamokose.
Ar istorija svarbesnė už kitus dalykus?
Istorijos mokytojas A. Jonušas kelia klausimą, kodėl išskirti istoriją kaip vertingesnį mokomąjį dalyką, negu, pavyzdžiui, geografija, jei 11-oje klasėje mokiniai renkasi vieną dalyką iš visuomenės ir gamtos mokslų kategorijų.
Algis Bitautas, istorijos ir etikos mokytojas, pastebi, kad pastaruoju metu istorijos dalyką renkasi kur kas mažiau mokinių, nes programos nėra patrauklios dėl per didelės apimties ir per didelės faktologijos. Jis kritikuoja programos autorius, kodėl reikia viską pateikti taip nuobodžiai - visko prigrūsti, perkrauti faktologija.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai, su kuriais susiduria autistai
Alternatyvūs sprendimai ir galimi kompromisai
D. Jakavičius teigia suprantantis ir girdintis švietimo bendruomenės išsakomus argumentus, o su dalimi jų ir sutinkantis. Tačiau, akcentuoja socialdemokratas, istorijos dalykas vyresnėse klasėse tuomet bent jau turėtų būti privalomas, o ne pasirenkamasis. Jis siūlo, kad tie, kurie pasirinktų nelaikyti istorijos brandos egzamino, galėtų mokytis pagal bendrąjį šio dalyko kursą, o laikantieji - pagal sustiprintą.
E. Mikulskis siūlo peržiūrėti pilietiškumo ugdymo pamokų kokybę, galimybes kartu su nevyriausybinėmis ir kitomis organizacijomis eiti į mokyklas ir plačiau, įvairiau pristatyti pilietiškumą. A. Bitautas siūlo grįžti prie seno, gero ir to, kas veikė, nes progimnazijose įvedėme daugybę dalykų ir gal metas tarti „stop“ naujiems dalykams. Jis mano, kad būtent per socialines-pilietines valandas galėtų funkcionuoti pilietiškumas, taip pamažu galėtume kurti valstybinį istorinį atminimą.
Knygos apie Lietuvos moteris kaip įkvėpimo šaltinis
Įdomu pažymėti, kad šiuo metu pasirodo vis daugiau knygų, skirtų Lietuvos istorijos asmenybėms, ypač moterims. Pavyzdžiui, knyga „Vakaro istorijos Lietuvos mergaitėms“ pristato šimto įdomiausių, ryžtingiausių ir drąsiausių Lietuvos moterų istorijas ir portretus. Ši knyga, kaip ir daugelis kitų panašių iniciatyvų, yra dalis visuotinio Moters atgimimo. Ji atgal į šviesą atneša primirštas ar galbūt niekada nepripažintas svarbias asmenybes. Tačiau kartu „Vakaro istorijos Lietuvos mergaitėms“ įdomi ir svarbi tuo, kad pristato šių dienų nusipelniusias moteris ir augančias asmenybes.
Knygos iliustratorės teigia, kad kuriant iliustracijas jos stengėsi įsigilinti į kiekvieną istoriją, ieškoti informacijos apie herojes, kad turėtų daugiau detalių, už kurių galėtų užsikabinti. Jos taip pat stengėsi pajusti kiekvienos moters energiją, subtilybes, pabandyti bent akimirkai nukeliauti į jos aplinką, epochą ir surasti ką nors, kas įžiebtų vaizdą.
Taip pat skaitykite: Nerimo sutrikimų statistika
tags: #privalomos #istorijos #asmenybes