Įvadas
Šiandien socialiniai tinklai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, ypač tarp jaunų žmonių. Nors jie siūlo daugybę galimybių bendrauti, mokytis ir dalintis informacija, svarbu suprasti ir galimą neigiamą poveikį psichinei sveikatai. Šiame straipsnyje aptarsime socialinių tinklų naudojimo teigiamus ir neigiamus aspektus, jų ryšį su socialiniu nerimu, depresija, miego sutrikimais ir kitomis problemomis. Taip pat pateiksime patarimų, kaip atsakingai naudotis socialiniais tinklais ir išvengti neigiamų pasekmių.
Teigiama socialinių tinklų pusė
Socialiniai tinklai iš pradžių buvo sukurti ryšiams kurti ir palaikyti. Jie suteikia galimybę bendrauti su didesniu žmonių skaičiumi, nei įmanoma fiziškai. Tai ypač svarbu palaikant ryšį su toli gyvenančiais žmonėmis. Šiandien turime galimybę greitai siųsti žinutes, nuotraukas ir vaizdo įrašus, o tai gerokai pagerina komunikacijos kokybę.
Socialiniai tinklai taip pat yra svarbus informacijos šaltinis. Katastrofų ar kitų svarbių įvykių atveju galime greitai gauti aktualią informaciją ir pranešti kitiems apie savo saugumą.
Neigiama socialinių tinklų pusė
Nepaisant teigiamų aspektų, socialiniai tinklai gali turėti ir neigiamą įtaką. Pagrindiniai aspektai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, yra naudojimo kiekis ir būdas.
Priklausomybė ir savivertės mažėjimas
Vienas didžiausių pavojų yra priklausomybė. Socialiniai tinklai sukurti taip, kad įtrauktų vartotojus ir skatintų juos praleisti kuo daugiau laiko platformoje. Algoritmai nuolat siūlo naują turinį, kuris atitinka vartotojo interesus, todėl sunku sustoti.
Taip pat skaitykite: Kaip socialinis palaikymas skatina motyvaciją?
Nuolatinis savęs lyginimas su kitais socialiniuose tinkluose gali sumažinti savivertę. Dažnai matome tik gražiąją pasaulio pusę, o tai sukuria iliuziją, kad visi kiti gyvena tobulą gyvenimą. Toks nuolatinis lyginimas gali sukelti nepasitikėjimą savimi, depresiją ir nerimą, ypač tarp jaunų žmonių, kurie dar tik formuoja savo identitetą.
Fizinės sveikatos problemos
Socialinių tinklų naudojimas per ekranus gali sukelti papildomų sveikatos problemų, tokių kaip laikysenos problemos, miego sutrikimai, akių sausumas ir galvos svaigimas.
Socialinė izoliacija ir vienišumas
Ironiška, bet per didelis socialinių tinklų naudojimas gali sukelti socialinę izoliaciją ir vienišumą. Žmonės, priklausomi nuo socialinių tinklų, dažnai jaučiasi vieniši ir izoliuoti, net jei turi daug „draugų“ internete.
Socialiniai tinklai ir jaunų suaugusiųjų psichinė sveikata
Naujausi tyrimai rodo, kad socialinė žiniasklaida susijusi su didesniu jaunų suaugusiųjų depresijos, nerimo ir perdegimo lygiu. 2022 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tyrimas parodė, kad beveik 40 proc. jaunų suaugusiųjų Lietuvoje jautėsi prislėgti dėl to, ką pamatė socialiniuose tinkluose.
Priklausomybė nuo socialinių tinklų sparčiai plinta visame pasaulyje ir turi rimtų padarinių žmogaus psichinei sveikatai bei gyvenimo kokybei. Tai elgesio sutrikimas, pasireiškiantis nekontroliuojamu poreikiu naudotis socialiniais tinklais.
Taip pat skaitykite: Metodai, iššūkiai ir galimybės socialiniame darbe
Pastaruoju metu vis dažniau girdime terminą FOMO (Fear of Missing Out) - baimę praleisti ką nors svarbaus. FOMO atsiranda dėl socialinių tinklų ir skaitmeninės erdvės, kurioje žmonės nuolat dalijasi sukurta iliuzija, kad jų gyvenimas yra pilnas nuotykių ir sėkmės.
Tyrimai atskleidžia, kad net 15 proc. jaunų suaugusiųjų yra pagalvoję apie savižudybę dėl spaudimo ar beviltiškumo jausmo, kurį jautė lygindami save su kitais socialiniuose tinkluose.
Kaip veikia socialinių tinklų algoritmai
Socialiniai tinklai rodo turinį, kuris, jų manymu, jus labiausiai sudomins. Jei turite socialiniame tinkle daug draugų, grupių ar puslapių, platforma nesugeba parodyti visko. Algoritmai dažnai teikia prioritetą įrašams, kurie sulaukė daug reakcijų ir komentarų. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kokio turinio tipą labiau mėgstate.
Vienas didžiausių kiekvieno socialinio tinklo tikslų yra mūsų praleidžiamas laikas juose. Kuo daugiau turinio pamatysime, tuo didesnę piniginę grąžą turės socialinis tinklas. Įsitraukti į socialinius tinklus žmones skatina malonumų paieškos plačiąją prasme.
Ką daryti?
Jei jaučiate, kad socialiniai tinklai neigiamai veikia jūsų psichinę sveikatą, svarbu pradėti save stebėti. Pabandykite stebėti, kaip pradedate naudoti socialinius tinklus ir kaip jaučiatės nustoję tai daryti. Jei pastebite, kad tai darote nejučia, jau yra ženklas, kad vartojate juos nesveiku būdu.
Taip pat skaitykite: Vartotojų socialinis suvokimas: įžvalgos
Ribokite laiką
Pagrindinis patarimas yra riboti socialiniuose tinkluose praleidžiamą laiką. Skirkite labai aiškų laiką ir stenkitės tai daryti nei ryte, nei vakare. Taip pat galite bandyti dienas be interneto.
Būkite sąmoningi
Į savo kasdienybę įneškite daugiau sąmoningumo. Nustatykite laiko limitus tam tikrai programėlei. Perkelkite programėles giliau į aplanką. Išjunkite socialinių tinklų pranešimus. Atsisakykite telefono bent valandą dvi prieš miegą.
Ugdykite kritinį mąstymą
Svarbu ugdyti kritinį mąstymą bei suvokimą, kad tai, ką stebite internete, dažnai nėra visa istorija - tai tik kruopščiai suredaguota tikrovės versija.
Skatinkite sveikus įpročius
Skatinkite sveikus įpročius: daugiau laiko užsiimkite fizine veikla, leiskite laiko gamtoje, bendraukite su draugais gyvai ir užsiimkite kitais pomėgiais.
Kreipkitės pagalbos
Pastebėjus nerimą keliančių ženklų ar pajautus, kad patiems įveikti šios priklausomybės nepavyks, svarbu nebijoti, nesigėdyti ir laiku kreiptis pagalbos į psichologus.
Ką daryti su vaikais?
Drausti arba stipriai riboti socialinių tinklų naudojimą vaikams, bent jau iki dvylikos metų, yra būtina. Vaikystėje socialiniai tinklai nesuteikia jokios ugdomosios vertės, o jų naudojimas kelia įvairių grėsmių. Prieš leidžiant vaikams naudotis socialiniais tinklais, būtina užtikrinti skaitmeninį švietimą apie šių platformų keliamus pavojus, poveikį sveikatai ir nesaugumą internete.
Socialiniai tinklai neturėtų pakeisti gyvo bendravimo, aktyvios veiklos bei savarankiško mokymosi realioje aplinkoje. Siekiant sumažinti socialinių tinklų daromą žalą vaikams, itin svarbu kurti jų ryšį su kitais realiame gyvenime.
Jei vaikas jaučiasi neramus ar nelaimingas, reikėtų siūlyti alternatyvius sprendimus, pavyzdžiui, pasivaikščiojimą ir pokalbį, o ne ekraną. Suaugusiųjų elgesys yra svarbus pavyzdys - tėvai ir mokytojai neturėtų pernelyg daug laiko praleisti socialiniuose tinkluose, ypač valgant, prieš miegą ar laisvalaikiu.
tags: #socialinis #nerimas #ir #naudojamu #socialiniu #tinklu