Psichologija - tai mokslas, kuris nagrinėja žmogaus elgesį, mintis, emocijas ir protinius procesus. Ši disciplina padeda suprasti, kodėl jaučiamės tam tikrais būdais, kaip stiprinti santykius ir įveikti stresą. Šiame straipsnyje apžvelgsime psichologijos esmę, jos šakas ir tai, kaip ji gali būti pritaikoma kasdieniame gyvenime.
Psichologijos Apibrėžimas ir Istorija
Žodis "psichologija" kilo iš graikų kalbos žodžių "psicho" (siela arba protas) ir "logos" (mokslas). Šiuolaikinėje visuomenėje psichologija apima žmogaus elgesio, minčių, emocijų ir protinių procesų tyrimą. Psichologija tampa vis prieinamesnė kiekvienam, todėl svarbu suprasti, ką ši mokslo šaka apima ir kaip ji gali padėti.
Psichologas ar Psichoterapeutas: Kuo Jie Skiriasi?
Šiuolaikinėje visuomenėje, kai psichologija tampa vis prieinamesnė, svarbu suprasti psichologo ir psichoterapeuto skirtumus. Abu šie specialistai siekia padėti žmonėms, rūpinasi žmogaus psichologine gerove, tačiau jų galimybės ir darbo pobūdis skiriasi. Psichoterapeutas gali atlikti psichologo funkcijas, bet psichologas - psichoterapeuto funkcijų atlikti negali.
Išsilavinimas ir Kompetencijos
Psichologo ir psichoterapeuto profesijas skiria įgytas išsilavinimo laipsnis ir žinių bagažas. Psichologas yra specialistas, įgijęs tam tikros srities bakalauro arba magistro laipsnį.
- Psichologas, įgijęs bakalauro laipsnį: Turi bendras žinias apie psichologiją, geba suprasti asmenų ar grupių elgseną, savybes, pažintinius gebėjimus, emocijas, tarpusavio santykius, dėsningumus. Jis gali perteikti savo žinias, vykdyti edukacinę veiklą psichologijos srityje, pavyzdžiui, vesti mokymus, kurie padeda asmenims ar grupėms gerinti funkcionalumą. Šis psichologas turi bendras asmenų konsultavimo žinias, pagrindus, yra susipažinęs su psichologijos sritimis ir jų skirtumais, taip pat yra įgijęs teorinio pagrindo žinių. Bakalauro lygio psichologas gali atlikti psichologo funkciją tik pagal savo turimą kvalifikaciją, prižiūrint aukštesnio laipsnio specialistui. Norint vykdyti visiškai savarankišką psichologinę konsultacinę veiklą, toks psichologas turėtų tęsti studijas ir įgyti magistro laipsnį.
- Psichologas, įgijęs magistro laipsnį: Geba atlikti įvairius žmogaus elgesio, kognityvinius, emocijų tyrimus bei vertinimus, siekiant nustatyti galimas sveikatos problemas ar sutrikimus. Magistrantas psichologas turėtų gebėti analizuoti ir vertinti savo veiklos rezultatus ir pasekmes. Toks psichologinis konsultavimas yra trumpalaikis į sprendimus orientuotas konsultavimas. Psichologas įvertindamas situaciją suteikia pakankamai greitą pagalbą asmeniui.
Psichoterapeutas
Psichoterapeutas - tai psichologas, gydytojas ar kitas specialistas, kuris po aukštojo mokslo, Lietuvoje tai būna magistro studijos, pabaigė ne mažiau kaip 3 metus trunkančias kurios nors psichoterapijos krypties studijas. Psichoterapeutas, kaip ir psichologas baigęs tik magistro studijas gydo pokalbiu, tačiau problemas analizuoja daug giliau. Tai psichoterapeutas atlieka remdamasis konkrečia psichoterapine paradigma, pavyzdžiui kognityvinė elgesio terapija, egzistencinė psichologija, psichodinaminė psichologija ir pan. Lietuvoje psichoterapeutai privalo turėti licenziją.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Psichoterapija - nuodugnus, sistemingas ir planingas moksliškai bei teoriškai pagrįstas pagalbos (gydymo) būdas, taikomas įvairios kilmės asmenybės, elgesio ar emocinės būsenos sutrikimams gydyti arba siekiant asmeninio tobulėjimo. Psichoterapija apima specifinę komunikaciją tarp psichoterapijos paciento/ kliento ir psichoterapeuto, siekiant sušvelninti arba panaikinti simptomus, pakeisti probleminio elgesio modelius ar požiūrius, pasiekti didesnę emocinę brandą, geresnę psichikos sveikatą bei subjektyvią gerovę.
Populiariausios Psichologijos Sritys Lietuvoje
Psichologija apima daugybę specializacijų, orientuotų į skirtingus poreikius ir problemas. Lietuvoje populiariausios šios sritys:
- Sveikatos psichologas: Atstovauja tokią psichologijos sritį, kuri yra, susijusi su fizinės ir psichologinės sveikatos tarpusavio sąveika. Sveikatos psichologai gali teikti psichologinę pagalbą pacientams, kuriems reikalinga pagalba susidoroti su įvairiais fizinės sveikatos sutrikimais ar liga, kaip pavyzdžiui širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas, vėžys, reumatoidinis artritas, lėtinis skausmas, neurologinės ligos, urogenitalinės sistemos ligos, virškinimo trakto sutrikimai ir kt.
- Klinikinis psichologas: Atstovauja psichologijos sritį, kuri yra susijusi su psichologinės sveikatos problemų diagnozavimu, gydymu ir prevencija. Klinikiniai psichologai dirba su žmonėmis, turinčiais įvairių psichologinių problemų, tokių kaip depresija, nerimas, stresas, valgymo sutrikimai, priklausomybės, post-trauminis streso sutrikimas, elgesio sutrikimai ir kt.
- Vaikų psichologas: Yra psichologijos specialistas, turintis specialių žinių ir įgūdžių, reikalingų suprasti ir spręsti vaikų psichologines problemas. Vaikų psichologai gali teikti pagalbą įvairiose srityse, tokiose kaip: Elgesio ir emocijų sutrikimai (pvz., depresija, nerimas, stresas, panikos priepuoliai, elgesio sutrikimai), pažintiniai sutrikimai (pvz., ADHD, disleksija, autizmas), problemos šeimoje ir tarp asmenų (pvz., tėvų skyrybos, neteisingas elgesys šeimoje, konfliktai tarp tėvų ir vaikų), traumos ir praeities patirtys (pvz., vaikų ir paauglių, patyrusių traumą, psichologinės pasekmės), mokymosi problemos (pvz., neįgaliųjų klausimai, vaikų gebėjimų sutrikimai, streso ir nerimo sukelti mokymosi sunkumai), vaikų vystymosi problemos ir raidos etapai (pvz., socializacijos problemos, paauglystės sunkumai, paauglystės krizės).
- Edukacinis psichologas: Dar kitaip gali būti vadinamas pedagoginis arba mokyklinis psichologas yra psichologijos specialistas, kuris dirba su mokymosi procesu, kuria ir taiko psichologinius principus, siekdamas padėti mokiniams ar studentams sėkmingai įgyti žinių ir kompetencijų.
- Teisės psichologas: Yra specialistas, turintis žinių apie psichologiją ir teisę, ir jų sąveiką. Teisės psichologai gali dirbti įvairiose srityse, įskaitant šias: Teismo procesai, kriminologija, šeimos teisė, teisinės priemonės.
- Organizacinė psichologija: Organizacinis psichologas yra specialistas, kuris taiko psichologijos principus organizacijų (įmonių) kontekste. Jų darbo sritis apima įvairias organizacines temas, tokias kaip: Darbo jėgos įtraukimas ir išlaikymas, vadovavimas ir vadovų mokymas.
Kognityvinė Psichologija: Mąstymo Procesų Tyrinėjimas
Kognityvinė psichologija tiria, kaip žmonės įgyja, apdoroja, saugo ir naudoja informaciją. Ji nagrinėja dėmesį, kalbos vartojimą, atmintį, suvokimą, problemų sprendimą, kūrybiškumą, sprendimų priėmimą ir mąstymą. Kognityvinė psichologija padeda suprasti, kaip veikia žmogaus protas - nuo paprasčiausių sprendimų iki sudėtingų procesų, tokių kaip kalba ar abstraktus mąstymas.
Pagrindinės Kognityvinės Psichologijos Teorijos
- Klasikinio sąlygojimo teorija
- Operantinio sąlygojimo teorija
- Sternbergo triarchinė intelekto teorija
- Gardnerio daugybinio intelekto teorija
- Piaget kognityvinio vystymosi teorija
Kognityviniai Procesai
- Suvokimas
- Atmintis
- Dėmesio valdymas
- Problemų sprendimas
- Informacijos apdorojimas
Psichoanalizė: Sigmund Freud Indėlis
Psichoanalizės teoriją sukūrė Sigmund Freud (1856-1939). Psichoanalizė - tai žmogaus psichikos reiškinius aiškinanti teorija, žmogaus psichikos tyrinėjimo metodas bei psichoterapinė sistema.
Asmenybės Struktūra Pagal Freud
Freud išskyrė tris asmenybės struktūros dalis:
Taip pat skaitykite: Agnės Jonkutės meno ir asmeninės patirties sintezė
- Id (tai): Psichikos dalis, kuri yra paveldima gimstant. Tai itin subjektyvus ir uždaras psichinis pasaulis, nepripažįstantis objektyvios realybės. Į id sudėtį įeina ir biologinės žmogaus elgesį motyvuojančios jėgos - instinktai.
- Ego (aš): Tai asmenybės sistema, kuri bando patenkinti organizmo poreikius per sąveiką su objektyvia realybe. Ego veikia pagal realybės principą, kuris reikalauja atidėti įtampos atpalaidavimą iki tol, kol bus atrastas objektas, kuris tiks poreikio patenkinimui.
- Superego (aukščiau nei aš): Tai vėliausiai organizmo vystymosi eigoje išsivystanti sistema. Iš esmės tai vaiko prisiimtos tradicinės vertybės ir visuomenės idealai, taip kaip jie yra interpretuojami jo tėvų.
Instinktai
Instinktai - tai vidinių somatinių sujaudinimo šaltinių psichologinė išraiška, kuri yra sąlygota biologinės prigimties. Instinktai yra varomoji žmogaus jėga, motyvuojanti ir nukreipianti elgesį.
- Gyvenimo instinktai: Tarnauja individo išlikimui ir rūšies atsinaujinimui - tai alkis, troškulys, seksualinis instinktas ir pan. Jų naudojama energija vadinama libido.
- Mirties instinktai: Pasireiškia ne taip aiškiai, todėl apie juos žinoma mažiau. Iš mirties instinktų kyla agresyvūs motyvai.
Nerimas
Nerimas yra svarbi Froido teorijos dalis, aiškinanti žmogaus psichikoje esančių jėgų sąveiką. Froidas skiria tris nerimo rūšis: realų nerimą (paprasta baimė), neurotinį nerimą ir moralinį nerimą (kaltė).
Kaip Psichologija Gali Padėti Kasdieniame Gyvenime?
Psichologija gali padėti mums geriau suprasti save ir kitus, stiprinti santykius su šeima ir draugais, įveikti stresą bei mėgautis gyvenimu. Domėjimasis psichologija ar psichologas patys savaime nėra visagaliai receptai, kurie išspręs mūsų sunkumus. Savo gyvenime pagrindiniai herojai esame mes patys.
Praktiniai Patarimai
- Vaikų Auklėjimas: Svarbu turėti realistinius reikalavimus ir draudimus vaikui. Daug aiškiau tėvams tampa, kai jie susidėlioja sau trijų lygių ribas vaikui: pirmas lygis yra, ko niekada neleisite savo vaikui ir visada reaguosite griežtai ir aiškiai sakydami „NE“; antras lygis yra tai, dėl ko su vaiku derėsitės ir kartais jam nusileisite; trečias lygis - tai, kas Jums nėra svarbu ir Jūs leidžiate spręsti vaikui.
- Bendravimas su Vaikais: Užmegzkite akių kontaktą, kalbėkite trumpai ir aiškiai, įsitikinkite, kad vaikas Jus suprato, suteikite galimybę rinktis, naudokite teiginius vietoj neiginių, pasitelkite „Aš kalbą“.
- Streso Valdymas: Pastaruoju metu mus pasiekia labai daug informacijos, kuri kelia įtampą, todėl svarbu išmokti atsistatyti.
- Sprendimų Priėmimas: Priimti sprendimus mums tenka nuolat, todėl svarbu įvertinti savo požiūrį ir būti realistais.
- Emocijų Valdymas: Svarbu suprasti ir prisijaukinti gėdos jausmą, pastebėti slepiamas emocijas ir suvokti, kad mums tikrai reikalingos emocijos.
Psichologija ir Asmeninis Augimas
Psichologija gali būti naudinga ne tik sprendžiant konkrečias problemas, bet ir siekiant asmeninio augimo. Suvokimas, jog žmogus turi turėti laiko jausmams ir tiesiog pabūti, padeda atrasti pusiausvyrą gyvenime. Atkaklus tikslo siekimas gali versti žmones sociopatais, todėl svarbu atrasti vietos jausmams ir emociniam atvirumui.
Taip pat skaitykite: Bendruomenės psichologija: apibrėžimas
tags: #psichologija #trumpai #ir #aiskiai