Vasaros malonumai, tokie kaip kelionės į gamtą ir maudynės, gali būti susiję su sveikatos sutrikimais ir nelaimingais atsitikimais vandenyje. Svarbu laikytis saugos priemonių, tokių kaip neplaukioti apsvaigus, vienam, už plūdurų, staiga nešokti į vandenį įkaitus ir nuolat prižiūrėti vaikus. Tačiau šis straipsnis skirtas ne vandens pavojams, o kitai, kur kas dažniau pasitaikančiai problemai - socialiniam nerimui. Nerimas yra emocija, kurią patiria daugelis žmonių, tačiau nuolatinis nerimastingumas gali tapti sutrikimu, trukdančiu kasdieniam gyvenimui. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra socialinis nerimas, jo priežastis, simptomus ir įveikimo būdus.
Kas yra socialinis nerimas?
Nerimas yra natūrali žmogaus reakcija į stresą. Tai gali būti naudinga, nes padeda susikaupti ir priimti sprendimus. Tačiau, kai nerimas tampa nuolatiniu ir intensyviu, jis gali virsti nerimo sutrikimu. Nuo nerimo sutrikimo kenčia apie 13 proc. gyventojų.
Socialinis nerimas yra nerimo sutrikimo tipas, kuriam būdingas didelis nerimas socialinėse situacijose. Žmonės, kenčiantys nuo socialinio nerimo, bijo būti stebimi ir vertinami kitų žmonių. Jie gali vengti socialinių situacijų arba jas išgyventi su dideliu nerimu.
Socialinio nerimo priežastys
Socialinio nerimo priežastys gali būti įvairios ir sudėtingos. Gydytojai teigia, kad blogąjį (kitaip - nuolatinį nerimą) lemia daug faktorių: neigiama patirtis vaikystėje, nuolatinė įtampa darbe, šeimoje, kasdienės problemos, žalingi įpročiai, kai kurie medikamentai. Taip pat gali turėti įtakos genetiniai veiksniai, smegenų chemijos disbalansas ir asmenybės bruožai.
Biologiniai veiksniai
- Paveldimumas: Didesnė nerimo sutrikimo rizika tiems, kurių artimi giminaičiai turėjo tokį sutrikimą.
- Neuromediatorių disbalansas: Serotonino koncentracijos stoka siejama su padidėjusiu nerimu, todėl skiriami antidepresantai, didinantys serotonino kiekį, taip sumažėja nerimo simptomai.
- Migdolinio kūno aktyvumas: Galimai įgimtas stipresnis migdolinio kūno aktyvumas.
Psichologiniai veiksniai
- Neigiama patirtis: Neigiama patirtis vaikystėje, trauminės patirtys.
- Asmenybės bruožai: Tam tikri asmenybės bruožai, vidiniai konfliktai, žemas savęs vertinimas, jautrumas.
- Mąstymo modeliai: Būdingi mąstymo modeliai.
Aplinkos veiksniai
- Stresas: Stresas darbe ar darbo netekimas, santykių problemos, patirtas smurtas, socialinio palaikymo stoka.
- Gyvenimo būdas: Miego režimas, kofeino, alkoholio ir psichoaktyvių medžiagų vartojimas bei fizinio aktyvumo stoka.
- Socialinė aplinka: Socialinė aplinka.
Socialinio nerimo simptomai
Socialinio nerimo simptomai gali būti įvairūs ir pasireikšti skirtingai kiekvienam žmogui. Jie gali būti fiziniai, emociniai ir elgesio.
Taip pat skaitykite: Kaip socialinis palaikymas skatina motyvaciją?
Fiziniai simptomai
- Padažnėjęs širdies plakimas
- Kvėpavimo sunkumai
- Spaudimas krūtinės plote
- Raumenų įtampa
- Galvos svaigimas
- Veido paraudimas
- Prakaitavimas
- Drebulys
- Pykinimas
- Viduriavimas
- Dažnesnis noras šlapintis
Emociniai simptomai
- Didelis nerimas socialinėse situacijose
- Baimė būti stebimam ir vertinamam
- Baimė pasirodyti kvailai ar nekompetentingai
- Baimė sukelti gėdą sau ar kitiems
- Savimonė
- Izoliacija
- Depresija
Elgesio simptomai
- Socialinių situacijų vengimas
- Alkoholio ar kitų medžiagų vartojimas, siekiant sumažinti nerimą
- Per didelis dėmesys savo išvaizdai
- Nuolatinis atsiprašinėjimas
- Sunku užmegzti akių kontaktą
- Tylėjimas socialinėse situacijose
Socialinio nerimo įveikimas
Yra daug būdų, kaip įveikti socialinį nerimą. Kai kurie žmonės gali rasti palengvėjimą naudodami savipagalbos strategijas, o kitiems gali prireikti profesionalios pagalbos.
Savipagalbos strategijos
- Keiskite požiūrį: Pabandykite į nerimą keliančias situacijas pažvelgti kitaip.
- Kontroliuokite emocijas ir jausmus: Pasidomėkite metodikomis, padedančiomis kontroliuoti emocijas ir jausmus.
- Kvėpuokite giliai: Kvėpavimas diafragma skatina atsipalaiduoti.
- Atpalaiduokite raumenis: Atsipalaidavęs kūnas išlaisvina ir mintis.
- Susitaikykite: Reikia suprasti, jog negatyvios mintys, tai tik proto žaidimas su jumis.
- Sportuokite: 30-60 minučių aktyvi veikla skatina laimės hormonų endorfinų išsiskyrimą.
- Gerai išsimiegokite: Nemiga stiprina nerimą.
- Sugaukite save galvojant „O kas, jeigu…?“: Apsvarstykite situaciją realiai ir koreguokite.
- Bendraukite: Neatsiribokite nuo artimųjų, tai gyvybiškai svarbu norint atsikratyti nerimo.
- Venkite kofeino, svaigalų: Tonizuojančios medžiagos aštrina nerimą, todėl verčiau rinkitės žolelių arbatas ar lėtai gurkšnokite vandenį.
- Užsiimkite mėgstama veikla: Tuo metu negalėsite galvoti negatyviai.
- Pakeiskite rutiną: Kol protas adaptuosis prie pokyčių, mažiau laiko liks nerimastingoms mintims.
- Dėmesį sutelkite į šią akimirką: Mintyse neakcentuokite ateities.
- Šaltas dušas: Šaltas dušas gali padėti sumažinti nerimo simptomus, nes šaltas vanduo veikia kraujotaką ir hormonus.
Profesionalios pagalbos būdai
- Psichoterapija: Tai reguliarūs susitikimai su psichoterapeutu, kuris padeda išsiaiškinti nerimo priežastis ir būdus, kaip jas įveikti. Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra dažniausiai taikoma nerimo sutrikimų gydymo forma.
- Vaistai: Tai gali būti nerimo vaistai, raminamieji arba antidepresantai.
Kognityvinė elgesio terapija (KET)
Moksliniais tyrimais nustatytas kognityvinės elgesio terapijos efektyvumas gydant nerimo sutrikimus. KET terapeutas išmoko tam tikrų nerimą mažinančių technikų, pavyzdžiui, progresuojančios raumenų relaksacijos, valdomo kvėpavimo ir kitų. Terapijos metu pacientas išmokomas technikų, kurios taikomos suvaldyti panikos ataką.
Nerimas ir gyvenimo būdas
Nerimo sutrikimai dažnai siejami su šiuolaikinio gyvenimo tempu, kuris yra pagreitėjęs, susiduriama su vis didesniais informacijos kiekiais, dažnesniu šiuolaikinių technologijų naudojimu. Nuolatinė skuba, sudėtingesnės užduotys ir jų gausa, laiko trūkumas, konkurencija, darbo-poilsio režimo nepaisymas, miego režimo nesilaikymas sukelia stresą, įtampą, nuovargį, todėl didėja nerimo sutrikimų rizika.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei nerimo simptomai negerėja (arba blogėja), gali būti laikas kreiptis į psichikos sveikatos specialistą. Taip pat reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei jaučiate, kad nerimas trukdo dirbti, palaikyti santykius ir apskritai funkcionuoti. Kreipkitės skubios medicininės pagalbos, jei jūs ar jūsų artimas žmogus turite savižudybės minčių ar elgesio požymių.
Taip pat skaitykite: Metodai, iššūkiai ir galimybės socialiniame darbe
Taip pat skaitykite: Vartotojų socialinis suvokimas: įžvalgos
tags: #socialinis #nerimas #vandenis