Šiame straipsnyje aptariama Tarptautinė statistinė ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacija (TLK-10), ypač jos skyrius, skirtas psichikos ir elgesio sutrikimams. Aptariama TLK-10 struktūra, diagnostikos principai, klinikiniai tyrimai bei diagnostikos metodai, naudojami psichikos sveikatos priežiūros srityje.
TLK-10 raida ir reikšmė
Tarptautinė ligų klasifikacija (TLK) yra kategorijų sistema, kurioje ligos suskirstytos pagal nustatytus kriterijus. TLK-10 yra paskutinė 1893 m. įteisintos Bertiljono klasifikacijos versija. Nuo 1948 m. periodines TLK peržiūras koordinavo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). TLK-10 reikšminga tarptautiniu mastu, nes užtikrina sėkmingą sergamumo ir mirtingumo duomenų registravimą, aiškinimą ir lyginimą įvairiose šalyse.
TLK-10 struktūra ir kodavimas
TLK-10 apima visą grupę klasifikacijų, sudarydama vadinamąją TLK šeimą. Svarbiausia joje - ligų klasifikacija, t. y. pagal tam tikrus principus sugrupuotas patologinių būklių sąrašas. Jo pagrindas - triženklis kodas, TLK-10 įvestas raidinis-skaitmeninis kodavimas.
Psichikos ir elgesio sutrikimų skyrius TLK-10 koduojamas F raide. Antrasis kodo ženklas nurodo F skyriaus poskyrį:
- F0 - organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai
- F1 - psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant psichoaktyviąsias medžiagas
- F2 - šizofrenija, šizotipiniai ir kliedesiniai sutrikimai
- F3 - nuotaikos sutrikimai
- F4 - neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai
- F5 - elgesio sindromai, susiję su fiziologiniais sutrikimais ir somatiniais veiksniais
- F6 - suaugusių asmenybės ir elgesio sutrikimai
- F7 - protinis atsilikimas
- F8 - psichologinės raidos sutrikimai
- F9 - elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje
Trečiasis ženklas nurodo poskyrio skirsnį, t. y. konkretų sutrikimą ar sutrikimų grupę. Ketvirtasis ženklas, atskirtas tašku, nurodo sutrikimų ypatumus. Ketvirtuoju ženklu .8 koduojami kiti, skirsnyje neįvardinti sutrikimai, o .9 - nepatikslinti sutrikimai. Penktas ženklas vartojamas sutrikimo savitumams arba eigai nurodyti.
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Diagnostikos principai
TLK-10 psichikos sutrikimai nustatomi remiantis tam tikrų simptomų buvimu arba nebuvimu ir jų trukme. Daugelis psichikos sutrikimų aprašymų nėra teoriškai pagrįsti ir atspindi PSO specialistų susitarimą, kaip apibrėžti diagnostikos kriterijus remiantis klinika.
Klinikiniai tyrimai
Pagrindiniai psichikos ligonio tyrimo metodai yra pokalbis ir stebėjimas. Surinkus anamnezę, pacientą reikia ištirti neurologiškai bei somatiškai.
Anamnezės ir psichikos būsenos modelis
Anamnezė renkama siekiant išsiaiškinti paciento dabartinę būseną ir visą jo gyvenimą. Anamnezė skirstoma į subjektyvią ir objektyvią.
Subjektyvi anamnezė:
- Nusiskundimai (jų pobūdis, intensyvumas ir kt.)
- Šeimos anamnezė
- Gyvenimo anamnezė (paciento gimimo ypatumai, simptomai vaikystėje, ikimokyklinis ir mokyklinis amžius, karinė tarnyba, lytinio gyvenimo ypatumai, vedybinis gyvenimas, žalingi įpročiai, kitos ligos)
- Ligos (paūmėjimo) anamnezė (pradžia, veiksniai, galėję sukelti paūmėjimą, darbas, savijauta, elgesys, somatinės sveikatos pokyčiai, nuotaikos, interesų ir atminties pokyčiai, elgesio pokyčiai, savižudiškos ir žudikiškos tendencijos)
- Duomenys apie informatorių (iš ko surinkta anamnezė, kada, gydytojo nuomonė apie informatoriaus asmenybę, jo santykį su pacientu, suinteresuotumas)
Asmenybė iki susergant:
- Santykiai su draugais ir pažįstamais, bendravimo ypatumai
- Elgesys kolektyve
- Ekstraversinės, intraversinės tendencijos
- Požiūris į darbą ir bendradarbius, padėtis tarp jų, ambicijos
- Intelekto aktyvumas, interesai
- Nuotaikos
- Charakteris
- Pažiūros
- Požiūris į save
- Fantazijos
Paciento psichikos būsenos įvertinimas yra svarbiausia klinikiniame ištyrime. Diagnozė nustatoma remiantis psichikos būsenos aprašymu, anamneze ir paraklinikiniais tyrimais.
Psichikos būsenos įvertinimas:
- Išvaizda (ar atitinka metus, socialinę padėtį)
- Laikysena ir judesiai
- Bendravimas ir elgesys (ar bendrauja noriai ar formaliai, mandagus ar familiarus, požiūris į gydytoją)
- Sąmonė
- Suvokimas
- Mąstymas
- Kliedesiai
- Atmintis
- Emocijos ir nuotaika (sprendžiama iš paciento veido išraiškos, liūdnas ar linksmas, veidas išraiškingas ar nejudrus, nuotaika prislėgta ar pakili, baimė, nerimas, disforija, santykiai su artimaisiais)
- Valia
- Dėmesys (pasyvus/aktyvus, sutelktas/išblaškytas, paslankus/inertiškas)
- Potraukiai
- Intelektas
- Kritiškumas
Diagnostikos metodai
Siekiant kiek įmanoma suvienodinti psichikos sutrikimų diagnozavimą, buvo sukurti struktūruoti diagnostikos interviu, pvz., SCID (DSM struktūruotas klinikinis interviu) arba MINI (tarptautinė neuropsichiatrinė apklausa). Klinikiniam psichikos sutrikimų sunkumui nustatyti naudojami psichodiagnostiniai metodai, tokie kaip testai, pokalbiai, stebėjimas ir dokumentų studijavimas.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
Psichodiagnostiniai testai
- Rorschacho testas: Tiriamojo atsakymai apie dėmes yra jo asmenybės, būsenos, fantazijų ir jausmų projekcijos. Atsakymai analizuojami atsižvelgiant į lokalizaciją, determinantes ir turinį.
- Teminis apercepcijos testas (TAT): Tiriamajam rodomos paveikslėlių serijos ir prašoma papasakoti istorijas apie tai, kas vyksta paveikslėliuose. Testas atspindi žmogaus asmenybę, taip pat intelektą.
- Piešimo testai: Labiausiai paplitę yra „namas, medis, žmogus“ ir „nupiešk žmogų“. Jie atspindi žmogaus asmenybę, taip pat intelektą.
- MMPI (Minesotos daugiafazis asmenybės inventorius): Vienas populiariausių testų, kuriuo vertinamos asmenybės savybės.
- Ketelio testas: Šiuo metodu vertinamos asmenybės savybės, išskirtos remiantis veiksnių analize.
Intelekto tyrimo metodai
- Wechslerio intelekto testas: Tai bendrųjų gabumų ir intelekto tyrimo metodas, sudarytas iš 11 subtestų.
- Raveno metodas: Tai progresinio sunkumo testas, skirtas mąstymo logiškumui tirti.
Dėmesio ir atminties tyrimo metodai
- Kraepelino ir Schultės lentelės: Šiems tyrimams svarbu atlikimo greitis ir tikslumas.
- Trumpalaikės atminties tyrimas: Atliekant skaičiavimo užduotį, skaičių eilutes reikia pakartoti tiesiogine ir atbuline tvarka.
- Dešimties žodžių įsiminimas: Kartojama, kol įsimins visus žodžius, po pusvalandžio patikrinama. Šiuo tyrimu įvertinama atminties apimtis, dėmesio koncentracija ir perskirstymas, įsiminimo produktyvumas ir greitis, ilgalaikė atmintis.
Abstraktumo ir asociacijų tyrimo metodai
Naudojamos 2-jų tipų užduotys - gebėjimas apibendrinti ir asociacijoms tirti. Apibendrinimo gebėjimams tirti naudojami objektų klasifikavimo, objektų ir sąvokų panašumo nustatymo metodai.
Laboratoriniai tyrimai ir instrumentiniai tyrimo metodai
Šiuo metu nėra specifinių laboratorinių tyrimų psichikos ligoms nustatyti. Laboratoriniai tyrimai naudojami tuo metu, kai reikia nustatyti galimai esančią somatinę ligą.
Instrumentiniai tyrimo metodai
- Elektroencefalografija (EEG): Skaitmeninė EEG ir kiekybinė EEG naudojamos siekiant išryškinti bangų komponentus ir kiekybiškai įvertinti skirtingus bioelektrinio aktyvumo parametrus.
- Kompiuterinė tomografija (KT): Padeda patikslinti atrofinius smegenų procesus, pvz., Alzheimerio ligą, kitas demencijas, galvos smegenų navikus.
- Branduolinis magnetinis rezonansas (BMR): Šiuo metodu galima ištirti ne tik anatominę, bet ir biocheminę galvos smegenų struktūrą bei biocheminių reakcijų dinamiką.
- Pozitronų emisijos tomografija (PET): Pagrindinis šio metodo tikslas - ne atvaizdų gavimas, o fiziologinių ir biocheminių procesų matavimas.
TLK-10 Australijos modifikacija (TLK-10-AM)
TLK-10-AM yra PSO ligų klasifikacijos leidinio TLK-10 Australijos modifikacija, skirta naudoti Australijos klinikinėje praktikoje. Siekiant užtikrinti, kad klasifikacija būtų suderinta tarptautiniu lygmeniu, palaikomi glaudūs ryšiai su PSO. TLK-10-AM formatas yra beveik toks pat, kaip PSO TLK-10, išskyrus rašybos principus.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos