Stresas darbe yra neatsiejama šiuolaikinio darbo gyvenimo dalis, turinti didelę įtaką tiek darbuotojų gerovei, tiek organizacijų efektyvumui. Socialinis darbas, būdamas emociškai sekinantis, kelia didelę riziką socialiniams darbuotojams patirti stresą ir perdegti. Šiame straipsnyje aptariamos streso priežastys ir pasekmės socialinių darbuotojų darbe, taip pat galimi streso valdymo būdai.
Streso samprata ir priežastys
Stresas - neišvengiama gyvenimo dalis, o bet kokiame darbe sudėtingų situacijų negalima išvengti. Stresas darbe yra fizinis ir psichologinis atsakas į reikalavimus, kurie viršija asmens gebėjimus arba išteklius. Vis didėjantis gyvenimo tempas, besikeičiančios darbo sąlygos ir augantys kompetencijos reikalavimai verčia žmogų nuolat suktis darbų verpete. Nepriklausomai nuo įstaigos dydžio, dėl per didelio darbo tempo vienas iš kelių kolegų gali patirti stresą darbe. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros duomenimis, stresas yra antras iš veiksnių, susijusių su sveikatos problemomis darbe iš dažniausiai pranešamų, veikiantis 28% darbuotojų.
Socialinis darbas yra daugialypis, o socialiniai darbuotojai neretai dirba su skirtingomis heterogeninėmis grupėmis, kas reikalauja daugiau ne tik žinių, laiko sąnaudų, bet ir gebėjo persiorientuoti į esamą situaciją, nuolat prie besikeičiančių darbo sąlygų ir politikos. Socialinis darbuotojas, ne visada dirba jam palankioje aplinkoje, jo darbui keliami dideli reikalavimai, kartais nepalankus paslaugų gavėjai ir jų aplinkos požiūris. Visa tai sukelia nemalonius potyrius, o kai kuriems stresą.
Tarp dažniausiai pasitaikančių streso priežasčių darbe galima išskirti:
- Didelis darbo krūvis ir nuolatiniai terminai: Tai gali sukelti didelį stresą.
- Bejėgiškumo jausmas: Universali darbe patiriamos įtampos priežastis, kurią jaučiantį žmogų pradeda kankinti depresija ir ją lydintis beviltiškumo bei nesaugumo jausmas. Toks žmogus nekeičia situacijos ir nesistengia jos išvengti, nes jį persekioja nuojauta, kad nieko neįmanoma padaryti.
- Traumuojantys atsitikimai darbe: Kai kurie darbai iš esmės yra pavojingi, kiti gi susiklosčius tam tikrai situacijai gali tokiais tapti. Tokie įvykiai gali tapti potrauminio streso sutrikimo sindromo priežastimi, dažnai gali prireikti netgi specialistų pagalbos.
- Netinkama darbo aplinka: Triukšmas, privatumo trūkumas, prastas apšvietimas, bloga ventiliacija, prasta oro temperatūros kontrolė, neatitinkančios reikalavimų sanitarinės sąlygos. Organizacinė painiava, pernelyg autoritariškas ar į kritiką orientuotas vadovavimo stilius taipogi kelia psichologinę įtampą.
- Nauji vadovai, gamybos kompiuterizavimas, prastesnės socialinės garantijos ir jausmas, kad norint išlaikyti esamą ekonominį statusą reikia dirbti vis ilgiau ir sunkiau.
- Darbo netekimas: Stipriai sukrečia žmogų, pastebimai pablogėja jo fizinė sveikata, atsiranda įtampa šeimoje, nerimas, depresija, netgi iškyla savižudybės pavojus. Darbo netekimas keičia žmogaus gyvenimą visomis prasmėmis - keičiasi dienotvarkė, žmonių, su kuriais tenka bendrauti, ratas, finansinės galimybės ir taip toliau.
- Kai nesijaučiate savame kailyje: Jeigu jaučiatės taip, lyg būtumėte ne savo vietoje, įtampa kenks jūsų darbo produktyvumui, o netrukus atsilieps ir jūsų sveikatai. Daug kas dirba nemėgstamus darbus arba tuos, kurių nesugeba deramai atlikti. Blogiausia yra tada, kai žmogus nežino, kokį darbą norėtų dirbti ir koks jam geriausia tiktų. Vieną pagrindinių priežasčių galima būtų pavadinti „auksiniais antrankiais“ - tai reguliarus atlyginimas, garantuota pensija, kitos socialinės garantijos, įvairūs priedai, kurie pririša žmogų prie darbo nepriklausomai nuo įtampos pasekmių.
Pareigybinė instrukcija
Kiekvienas darbuotojas turi turėti surašytą tikslią pareigybinę instrukciją. Tai tarsi sutartis, kurios privalu laikytis. Žinoma, galima dėl kažko nesutikti, arba reikalauti, kad kažkas būtų įrašyta. Svarbiausia, kad su darbdaviu rastumėte kompromisą. Pareigybinėje instrukcijoje aiškiai išdėstomi jūsų ir jo lūkesčiai.
Taip pat skaitykite: Darbo stresas socialiniame sektoriuje
Streso pasekmės
Socialiniams darbuotojams nesuvaldžius kylančio ar lėtinio streso, kyla perdegimo grėsmė, netinkamas pareigų atlikimas ir negebėjimas pasirūpinti savimi, savo sveikata.
Esant stresinei situacijai socialiniai darbuotojai dažnai jaučia:
- Miego sutrikimus.
- Nuotaikų kaitą.
- Nerimą bei negatyvias mintis.
- Apatiją ir vengiama kontakto su kolegomis ir net savo klientais.
Stresą rodantys požymiai kiekvienam gali būti individualūs, pvz., fizinio simptomo požymis valgymo sutrikimas, vieniems gali pasireikšti padidėjusiu ar besaikiu valgymu, o kitiems - apetito praradimu; miego sutrikimas: nuolatiniu miego norėjimu arba priešingai - nemiga. Valgymo pokyčiai patyrus stresą, įvardijami kaip emocionalus valgymas, siekiant numalšinti stresą organizmą. Tačiau pasitaiko, kad socialiniai darbuotojai pradeda linkti prie žalingų įpročių - alkoholio. Į tai reikia atkreipti dėmesį tuomet, kai socialinio darbuotojo fiziniai pokyčiai kardinaliai pakito.
Ilgą laiką patiriamas stresas darbe gali sukelti rimtus psichinės ar fizinės sveikatos sutrikimus, silpninti adaptacinius sugebėjimus, mažinti atsparumą ligoms. Stresas gali sukelti depresiją, nerimą, nuovargį, nervingumą, taip pat širdies ligas. Nuo tokių pasekmių kenčia darbo našumas, kūrybingumas ir konkurencingumas.
Tyrimų duomenys
Stresas - dažnas reiškinys tarp apsaugos darbuotojų, daugiau nei 75 proc. tiriamųjų prisipažįsta jį jaučiantys. Vyraujantys stresoriai, jaučiami tarp daugiau negu 1/4 tiriamųjų: konfliktai darbo vietoje, užpuolimo pavojus, atsakomybė, per mažas darbo užmokestis, darbo vietos praradimo grėsmė ir blogas darbo organizavimas. Net daugiau nei trečdalis respondentų streso metu patiria įtampą, blogą nuotaiką, nerimą ir išsiblaškymą. Tiriamųjų nuomone, dažniausiai (net daugiau nei 75 proc.) sukeliamo streso darbe pasekmė yra pablogėję santykiai darbe, antroje vietoje - sveikatos sutrikimai - pasitaiko tik tarp 25,8 proc.
Taip pat skaitykite: Psichologijos daktaro laipsnis: ką tai reiškia?
Streso valdymas
Kaip ir kiekvieną reiškinį, stresą būtina valdyti, pasirenkant vieną ar kitą realią galimybę jį įveikti, kontroliuoti ar prisitaikyti prie neišsprendžiamų situacijų. Įveikos strategija turi sumažinti kilusius reikalavimus t.y. sumažinti streso lygį. Streso įveikos būdus yra daug, tačiau reikia išmokti tinkamai reaguoti į stresą, todėl to būtina mokytis. Koreguoti savo elgesį, siekiant įveikti iškilusias kliūtis, numalšinti streso negatyvų poveikį organizmui, būtina kontroliuoti save.
Galimi streso valdymo būdai
- Supervizijos: Streso mažinimas įmanomas per supervizijas, kurios skatina pabūti su savimi, permąstyti savo situaciją, atrasti darną, įvardinti streso sukėlėją ir rasti būdą streso poveikį sumažinti. Todėl supervizijas socialiniame darbe galima apibūdinti kaip profesinio streso prevencijos priemones, padedančios išspręsti atsiradusius vidinius ir išorinius prieštaravimus, konfliktus. Be to, asmeninė arba grupinė supervizija skatina ieškoti pozityvų sprendimų, tokiu būdu gerėja socialinių darbuotojų savijauta ir santykiai tiek darbe, tiek namuose, o gilinimasis į žmogaus profesinį vaidmenį verčia patį asmenį keisti netenkinančius santykių modelius.
- Sveika reakcija į stresą: Sveikai į stresą reaguojantieji elgiasi taip, kad sumažintų streso poveikį ir nekiltų papildomų problemų dėl reakcijos į stresą. Sveikai reakcijai į stresą priskiriami pokalbiai su kitais žmonėmis apie iškilusias problemas, įsitraukimas į prasmingą ir mėgstamą veiklą, atsipalaidavimo priemonės, humoras, laiko su gerais draugais praleidimas, rūpinimasis kitais.
- Komandinis darbas ir kolegų parama: Stenkitės gerinti komandinį darbą, bendradarbiauti su kolegomis. Pasirūpinkite kolegomis. Prisiminkite, kad esantys šalia jūsų kolegos susiduria su panašia situacija kaip ir jus.
- Orientavimasis į problemų sprendimą.
- Pertraukėlės darbe ir poilsis namuose: Reguliariai darykite pertraukėles darbe, skirti laiko poilsiui namuose. Laikytis dienotvarkės, poilsio režimo.
- Laiko planavimas: Planuokite savo laiką. Galite užsivesti tam tikslui skirtą užrašų knygelę, tik atsiminkite, kad planuodami, turite palikti vietos ir spontaniškiems sprendimams ar nenumatytoms pertraukoms, poilsiui, valgymui, kūno priežiūrai ir pan.
- Prioritetų nustatymas: Pasistenkite išsiaiškinti, kas jums kelia stresą ir kaip į jį reaguojate. Nustatykite aiškius savo veiklos prioritetus. Neužsikraukite sau per sunkios naštos - dienai, savaitei, kitiems metams, visam gyvenimui. Gerai apgalvokite, ką turite padaryti, o ką galima atidėti arba tiesiog nedaryti.
- Užduočių delegavimas: Nesistenkite viską padaryti vienas. Nebijokite užduotis, darbus deleguoti kitiems. Perskirstykite vaidmenis šeimoje.
- Kreipimasis į specialistus: Jei jaučiate, kad streso valdymo būdai nepadeda, kreipkitės į specialistus.
Darbdavio vaidmuo
Paprastai darbdaviai per mažai dėmesio skiria mikroklimatui, kuris yra susijęs su darbo našumu ir pačių darbuotojų sveikata. Geri tarpusavio santykiai padeda įveikti darbe patiriamą įtampą. Kaip darbuotojas privalo tinkamai atlikti savo darbą, taip darbdavys privalo užtikrinti jam tinkamas darbo sąlygas. Siekiant saugoti darbuotojus ir gerinti jų saugą ir sveikatą darbe svarbu geras darbo organizavimas ir vadyba. Mažinant darbo streso lygį organizacijose, reikalinga kenksmingų darbo veiksnių kontrolė.
Jeigu niekas nepadeda ir darbo aplinka toliau kelia įtampą, geriausias būdas to išvengti - naujas darbas. Nors darbo paieškos taip pat susijusios su stresu, ypatingai šiais nedarbo laikais, tačiau nuolatinė įtampa darbe - kur kas baisiau.
Taip pat skaitykite: Socialinių įgūdžių lavinimas autistiškiems vaikams
tags: #socialiniu #darbuotoju #stresas #darbe