Depresija Nėštumo Metu: Simptomai, Atpažinimas ir Gydymas

Motinystė - tai ypatingas, bet kartu ir sudėtingas gyvenimo etapas. Nors dažnai įsivaizduojame motinystę kaip vieną gražiausių patirčių, svarbu atsiminti, kad kūdikio gimimas yra didelis pokytis, o tapimas mama - laiko reikalaujantis procesas. Šiame straipsnyje aptarsime depresiją nėštumo metu, jos simptomus, atpažinimo būdus ir gydymo galimybes. Taip pat paliesime pogimdyminę depresiją ir psichozę, nes šios būklės glaudžiai susijusios su moters psichologine savijauta po gimdymo.

Melancholija ar Depresija? Kaip Atpažinti?

Po gimdymo moterys patiria įvairiausių emocijų: nerimą, liūdesį, didelį nuovargį, vangumą, prislėgtą nuotaiką, stiprią savikritiką, baimę, netikrumą, kaltės jausmą, gėdą ir kitas. Dažnai jaučiamasi, kad nesugebama pasirūpinti kūdikiu, sukurti su juo ryšio. Svarbu atskirti normalias emocines reakcijas nuo depresijos.

Motinystės Melancholija

Liūdesio jausmai ir padidėjęs jautrumas, verksmingumas, vadinami „motinystės melancholija“ (angl. baby blues), yra linkę mažėti per pirmąsias 2 savaites po gimdymo. Melancholiją po gimdymo patiria nuo 60 iki 80 proc. gimdžiusių moterų. Tai nėra liga, o padidėjęs jautrumas, verksmingumas, liūdesys ir pasimetimo jausmas nėra tokie pastovūs kaip depresijos po gimdymo atveju ir gali būti dienos eigoje nesunkiai išblaškomi gavus palaikymą iš artimųjų, atsitraukus nuo kūdikio, pailsėjus.

Depresija Po Gimdymo

Depresija po gimdymo suserga apie 10 procentų gimdžiusių moterų. Manoma, kad dar apie 20-30 proc. visų gimdžiusių moterų niekada nesikreipia pagalbos ir joms niekada taip ir nenustatoma depresijos diagnozė, tačiau jos jaučiasi blogai, vengia pripažinti, ignoruoja arba nesupranta, negali paaiškinti, kas su jomis vyksta. Dažnai moterys ilgai ignoruoja savo sunkumus ir kantriai laukia palengvėjimo, guodžiantis, kad, ko gero, didelė dalis moterų motinystę patiria panašiai, tik „sugeba susitvarkyti“.

Depresija po gimdymo iš esmės yra ta pati depresija, tik visas kontekstas (tiek fiziologine, tiek emocine, tiek socialine prasmėmis) sukasi apie gimdymo / tapimo motina situaciją, atsiradusias naujas gyvenimo užduotis ir atsakomybes. Keblumas yra tame, kad depresiją po gimdymo pačiai moteriai atpažinti gali būti sudėtinga, kadangi simptomai labai persipina su tuometiniu, pasikeitusiu gyvenimo būdu ir dienos bei miego ritmu (pvz. sutrikęs miegas (negalėjimas užmigti, nors yra tam galimybės - pvz.).

Taip pat skaitykite: Depresijos statistika tarp vyrų nėštumo metu

Pagrindiniai pogimdyvinės depresijos požymiai:

  • Liūdesys, tuštuma, nerimas ir neramumas, trunkantys ilgiau nei 2 savaites.
  • Beveik nebejaučiamos jokios teigiamos emocijos - nuolat jaučiamasi blogai.
  • Jaučiama, kad negalima džiaugtis dalykais, kurie anksčiau teikė laimę.
  • Jaučiama, kad nesugebama sukurti gilaus ryšio su savo kūdikiu.
  • Įsivaizduojama tėvystė visiškai kitaip. Visiškai nesusitvarkoma ir jaučiama kaltė dėl to.
  • Jaučiama, kad niekas nepagerės. Jaučiamasi beviltiškai.
  • Mintys apie savižudybę.

Kada kreiptis pagalbos?

Jei jaučiate bent kelis iš šių simptomų, kreipkitės pagalbos į specialistus:

  • Slogi ir liūdna nuotaika nesikeičia daugiau nei 2 savaites.
  • Daugėja depresijos ir slogios nuotaikos simptomų - jie intensyvėja.
  • Jėgų stygius - moteris gali praleisti visą dieną lovoje.
  • Kyla tokios mintys, kaip savižudybė, naujagimio žalojimas, kūdikio atidavimas kitiems.
  • Mama nenori ir negali pasirūpinti vaiku.

Pogimdyvinė Psichozė

Dar viena būsena, kuri labai pavojinga, nes kelia grėsmę mamos ir kūdikio sveikatai bei gyvybei - pogimdyvinė psichozė. Žodis „psichozė“ reiškia realybės jausmo praradimą. Simptomai paprastai prasideda staiga per pirmąsias 2 savaites po gimdymo - dažnai per kelias valandas ar dienas. Rečiau jie gali išsivystyti praėjus kelioms savaitėms po kūdikio gimimo. Svarbiausi pogimdyvinės psichozės rizikos veiksniai yra asmeninis ar šeimos istorijoje esantis bipolinis sutrikimas arba ankstesnis psichozės epizodas.

Psichozės simptomai:

  • Haliucinacijos - dalykų, kurių nėra, girdėjimas, matymas, užuodimas ar jutimas.
  • Kliedesiai - mintys ar įsitikinimai, kurie neatitinka realybės.
  • Maniakiška nuotaika - kalbėjimas ir mąstymas per daug arba per greitai, jausmas, jog esi „pasaulio viršūnėje“ arba „aukštai“.
  • Prasta nuotaika - depresijos požymiai, užsispyrimas ar ašarojimas, energijos stoka, apetito praradimas, nerimas, susijaudinimas arba miego sutrikimas.
  • Kartais maniakiškos bei prastos nuotaikos mišinys - arba greitai besikeičiančios nuotaikos.
  • Įtarinėjimas ar baimės jausmas.
  • Nerimas.
  • Jautimasis labai sutrikusiu.
  • Elgesys ne pagal charakterį/ žmogaus būdą.

Kada kreiptis medicininės pagalbos?

Pogimdyminė psichozė yra rimta psichinė liga, kuriai reikalinga skubi medicininė pagalba. Ji gali greitai pablogėti, o liga gali kelti pavojų motinos ir kūdikio saugumui. Pogimdyvinė psichozė yra laikina ir išgydoma su profesionalia pagalba, tačiau tai yra neatidėliotinas atvejis ir būtina nedelsiant gauti pagalbą.

Depresijos Priežastys Nėštumo Metu

Nėra vienos tikslios priežasties, kodėl atsiranda pogimdyvinė depresija, o kartais jų, atrodo, visai nėra.

  1. Emocinės problemos. Kūdikio gimimas atneša daug pokyčių, naujų atsakomybių ir baimių, o tai, kartu su miego trūkumu, gali stipriai paveikti emocinę būklę. Net mažiausios problemos ar įsivaizduojamos grėsmės sukelia stiprias emocijas, gali atsirasti abejonių, ar pajėgsite auginti vaiką, jį apsaugoti.
  2. Fiziniai pokyčiai. Po gimdymo staigiai ir stipriai nukrenta estrogeno, progesterono ir kitų hormonų lygis kraujyje, todėl kūnas patiria stresą bei žymius pokyčius. Dėl šios priežasties juntamas nuovargis, silpnumas, liūdesys. Taip pat, pasikeitusi išvaizda gali versti jaustis nepatraukliai, sumažinti pasitikėjimą savimi.
  3. Gimdymo aplinkybės. Kartais kūdikio gimimo aplinkybės motinai yra nepalankios ir tai stipriai paveikia emocinę būklę. Rizika atsirasti pogimdyvinei depresijai didėja, jei kūdikis gimė su negalia ar tai yra dvynukai, jei nėštumas buvo neplanuotas ar nenorimas. Palaikymas nėštumo ir gimdymo metu yra labai svarbus, todėl sudėtingi santykiai su partneriu, palaikymo nebuvimas, sunki finansinė būklė kelia liūdesį, kuris gali išlikti ir po gimdymo. Dar vienas reikšmingas faktorius - motinos emocinių sutrikimų istorija.

Rizikos veiksniai:

  • Psichologiniai: depresija ir nerimas, priešmenstruacinis sindromas (PMS), neigiamas požiūris į kūdikį, kūdikio lyties nenoras, seksualinės prievartos istorija.
  • Akušerijos rizikos veiksniai: rizikingas nėštumas, įskaitant skubų cezario pjūvį ir hospitalizavimą nėštumo metu. Su pogimdyvine depresija yra susijęs virkštelės prolapsas, neišnešiotas kūdikis ir mažas hemoglobino kiekis.
  • Socialiniai veiksniai: socialinės paramos trūkumas, smurtas šeimoje, rūkymas.
  • Gyvenimo būdas: mitybos įpročiai, miego ciklas, fizinės veiklos trūkumas, žalingi įpročiai.

Pogimdyvinė Depresija Vyrams

Pogimdyvinė depresija, nors rečiau, gali atsirasti ir kūdikio tėvui. Tėvams ji pasireiškia tais pačiais simptomais: liūdesiu, neviltimi, mintimis apie žalojimąsi, pasikeitusiu elgesiu. Jauni, į depresiją linkę, komplikuotus santykius su partnere turintys tėvai yra labai pažeidžiami šio sutrikimo atsiradimui. Svarbu suprasti, kad tėčius vaiko gimimas ir jo eigoje atsiradusi pogimdyvinė depresija gali paveikti taip pat stipriai, kaip ir mamas. Kai kuriais atvejais, tėvo padėtis gali būti net sunkesnė, kadangi visuomenėje vis dar išlieka stigma, kad vyras yra ir turi būti stipresnis, emociškai stabilesnis ir mažiau susijęs su vaiko gimimu. Tačiau labai svarbu suprasti, kad pogimdyvinė depresija tėčiams yra normalus reiškinys, kurio negalima ignoruoti. Vyrai dažnai po gimdymo atsiradusius psichinius sunkumus išgyvena kitaip nei moterys, pavyzdžiui, per dirglumą, nuovargį, atsitraukimą nuo šeimos gyvenimo ar psichosomatinius simptomus. Rizika susirgti padidėja, jei partnerė taip pat serga pogimdyvine depresija.

Taip pat skaitykite: Depresijos gydymas nėštumo metu

Kaip Įveikti Depresiją Nėštumo Metu?

Visuomenėje priimtina, kad vaiko gimimas turėtų būti savaime džiaugsmingas įvykis, todėl dažnai juntama baimė išreikšti savo liūdesį, nerimą ir kreiptis pagalbos. Tačiau negydoma pogimdyvinė depresija gali palikti randus šeimos santykiuose ir emocinėje būklėje, todėl svarbu imtis veiksmų.

Savipagalbos būdai:

  1. Neslėpkite savo jausmų.
  2. Kreipkitės į psichologą.
  3. Atraskite laiko sau. Poilsis ir grįžimas prie hobių gali padėti pasijusti geriau.
  4. Venkite vienatvės. Nors kartais gali nesinorėti bendrauti su žmonėmis, susitikite su artimaisiais, draugais, neatsisakykite jų pagalbos.
  5. Sveika gyvensena. Sveikatai naudingi kasdieniai įpročiai leis kūnui greičiau grįžti į normalias vėžias ir stabilizuotis emociškai.

Ką daryti, jei jaučiatės blogai:

  • Kalbėkite apie tai, kaip jaučiatės. Jausmų įvardijimas dažnai atneša didelį palengvėjimą - ypač jei jaučiate gėdą dėl jų ar kaltinate save. Pasikalbėkite su kuo nors, kuo pasitikite - galbūt su draugu, partneriu ar broliu/seserimi.
  • Būkite švelni sau. Tai ne jūsų kaltė. Šis laikotarpis yra nepaprastai sunkus - net tiems, kurie atrodo, kad išlaiko pusiausvyrą. Nekariaukite su savimi: pripažinkite, kad dabar jaučiatės blogai ir tai yra visiškai suprantama.
  • Pabandykite pailsėti. Pasistenkite pasinaudoti kiekvienu pasitaikiusiu momentu. Galbūt kai vaikelis miega, pailsėkite ir jūs. Miegas arba tiesiog pogulis gali padėti ištrūkti iš užburto rato.
  • Venkite izoliacijos. Šiuo metu gali atsirasti noras užsidaryti nuo pasaulio. Tačiau socialiniai ryšiai turi didelę įtaką jūsų psichinei sveikatai. Jei galite, stenkitės išlaikyti bent mažą ryšį su mylimais žmonėmis.
  • Žmonės, kurie jaučiasi taip pat kaip jūs, gali atnešti palengvėjimą. Daug moterų dalinasi savo patirtimi sunkiais gyvenimo laikotarpiais arba kaip jau įveikė iškilusius sunkumus. Tai bus įrodymas, kad jūs taip pat galite pasijusti geriau.
  • Pasistenkite judėti, valgyti ir gerti. Net penkių minučių pasivaikščiojimas aplink namus skaitosi. Taip pat nepamirškite gerti vandens ir suvalgyti bent mažytį sveiką užkandį.
  • Suraskite bent šiek tiek laiko sau. Kiekviena papildoma minutė svarbi. Pratęskite savo dušą keliomis minutėmis arba įsijunkite mėgstamą muziką.
  • Kreipkitės pagalbos. Pasikalbėkite su savo tėvais, partneriu arba draugu. Tačiau jei jau kovojate daugiau nei dvi savaites ir situacija nesitaiso - ar net blogėja - atėjo laikas ieškoti profesionalios pagalbos. Nėra ko gėdytis. Pagalbos prašymas yra didelis stiprybės ženklas, o terapija tikrai padeda.

Gydymas

Gydymo ir sveikimo laikas skiriasi priklausomai nuo depresijos sunkumo ir individualių poreikių. Pirmos eilės depresijos gydymas yra psichoterapija ir antidepresantai.

  • Psichoterapija: gali padėti pokalbis su psichiatru, psichologu, psichoterapeutu ar kitu psichikos sveikatos specialistu. Terapijos pagalba galima rasti geresnių būdų susitvarkyti su savo jausmais, adaptuotis prie pasikeitusios situacijos, išspręsti problemas, išsikelti realius tikslus ir teigiamai reaguoti į situacijas. Kartais naudinga apsvarstyti šeimos ar santykių terapijos galimybę. Pagrindinis psichologinės/psichoterapinės pagalbos tikslas - pagerinti moters savijautą. T. y. sušvelninti esamus simptomus, mobilizuoti turimus resursus ir kuo greičiau sugrąžinti ankstesnę būklę. Konsultacijų metu, depresijos po gimdymo atveju, susitelkiama ties labai konkrečiais, esamu momentu aktualiais tikslais, nesiplečiant į platesnį gyvenimo kontekstą. Daugiau dėmesio skiriama moters dabartinei situacijai, „degantiems“ klausimams.
  • Antidepresantai: gydytojas psichiatras gali rekomenduoti antidepresantą. Jei motina maitina krūtimi, bet kokie vartojami vaistai pateks į motinos pieną. Tačiau daugumą antidepresantų galima vartoti maitinant krūtimi, o šalutinio poveikio rizika kūdikiui nedidelė. Norint įvertinti galimą konkrečių antidepresantų riziką ir naudą, svarbu bendradarbiauti su gydytoju.

Pogimdyvinės psichozės gydymas:

Kaip ir kiekvienas gydymas, jis parenkamas pagal individualius niuansus. Pirmiausia, gydymas yra medikamentinis, reikalinga psichiatro priežiūra, stacionarinis gydymas ligoninėje, psichikos sveikatos centre, kur užtikrinama saugi, struktūruota, palaikanti aplinka. Šis pirmasis gydymo etapas gali trukti savaites ar mėnesius, priklausomai nuo simptomų ir atsako į gydymą. Po to naudinga pratęsti gydymą derinant medikamentinį gydymą ir ilgalaikę palaikomąją psichoterapiją.

Artimųjų Vaidmuo

Ne mažiau svarbus, greta gydymo, ir greta esančių artimųjų vaidmuo. Emocinis palaikymas, padrąsinimas, pagalba kūdikio priežiūroje ir kasdieninėje buityje. Tai labai paprasti ir kasdieniški dalykai, tačiau be galo veiksmingi ir svarbūs.

Kaip galite padėti artimiesiems, neseniai tapusiems tėvais:

  • Domėkitės, kaip jie jaučiasi, ir pasiūlykite pagalbą - nuo buities darbų iki kūdikio priežiūros.
  • Būkite jautrūs ir jokiu būdu nelyginkite motinystės patirčių.
  • Būkite budrūs ir prireikus paskatinkite kreiptis pagalbos.

Profilaktika

Moteris iš anksto turi būti rengiama gimdymui ir motinystei. Nėščiajai ir gimdyvei reikia psichoterapeuto pagalbos. Taip pat psichologiškai reikia parengti nėščiosios šeimos narius, kad savo elgesiu nesukeltų moteriai psichikos traumų.

Taip pat skaitykite: Nėštumo ir pogimdyvinės depresijos gydymas

tags: #depresija #nestumo #metu