Įtemptas gyvenimo tempas, informacijos gausa ir nuolatinis skubėjimas daro didelę įtaką mūsų psichinei būklei. Daugelis žmonių ieško būdų, kaip atgauti vidinę ramybę ir sumažinti kasdienį stresą. Vienas paprasčiausių, bet moksliškai pagrįstų būdų - fizinis aktyvumas. Sportas laisvalaikiu padeda ne tik iškrauti susikaupusią įtampą, bet ir subalansuoti nervų sistemą, pagerinti miegą bei sustiprinti imunitetą.
Stresas ir sporto galia
Stresas - natūrali organizmo reakcija į iššūkius, tačiau kai jis tampa lėtinis, kūnas ir protas nebespėja atsigauti. Fizinis aktyvumas šiuo atveju veikia kaip natūrali pusiausvyros priemonė. Kai sportuojame, mūsų organizme išsiskiria endorfinai - vadinamieji „laimės hormonai“. Be to, sportuojant pagerėja kraujotaka ir kvėpavimas, todėl smegenys gauna daugiau deguonies. Tai padeda mąstyti aiškiau ir sumažina psichinę įtampą.
Daugelis žmonių sportą vertina tik kaip būdą gerinti fizinę formą, tačiau psichologiniu požiūriu jis dar svarbesnis. Kai judame, mes išlaisviname emocinę energiją, kuri priešingu atveju lieka kūne kaip įtampa. Kineziterapeutai pastebi, kad ilgalaikis stresas dažnai pasireiškia kūno sustingimu - ypač kaklo, pečių ir nugaros srityse. Be to, sportuojant protas trumpam „atsijungia“ nuo problemų. Fizinė veikla verčia susikoncentruoti į kvėpavimą, judesius, koordinaciją - tai tarsi meditacijos forma judesyje.
Tinkamos sporto šakos streso mažinimui
Nors kiekvienas žmogus turi savus pomėgius, kai kurios veiklos ypač efektyvios stresui mažinti. Pavyzdžiui, bėgimas, greitas ėjimas ar važiavimas dviračiu padeda išsklaidyti neigiamas emocijas. Plaukimas ramina nervų sistemą ir tolygiai lavina raumenis, todėl puikiai tinka žmonėms, kenčiantiems nuo įtampos ar nerimo. Psichologai taip pat pabrėžia socialinio sporto naudą - žaidimai komandoje ar grupinės treniruotės skatina bendravimą, o socialiniai ryšiai mažina vienišumo jausmą, kuris dažnai didina stresą.
Saikingas sportas - raktas į sėkmę
Nors fizinis aktyvumas naudingas, per didelis krūvis gali sukelti priešingą efektą. Intensyvios treniruotės be poilsio didina kortizolio lygį ir sukelia fizinį bei emocinį išsekimą. Gydytojai pabrėžia, kad sportas turi atgaivinti, o ne išsekinti. Svarbu atsiminti: sveikas sportas - tai balansas. Kūnui reikia poilsio, kad jis galėtų prisitaikyti prie fizinio krūvio.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės sporte
Norint, kad sportas taptų streso mažinimo priemone, svarbiausia - reguliarumas, o ne intensyvumas. Net 20-30 minučių fizinio aktyvumo per dieną gali turėti reikšmingą poveikį nuotaikai. Geriausia rinktis laiką, kai galite atsipalaiduoti - pavyzdžiui, po darbo ar savaitgaliais ryte. Jei sunku susikaupti sportui vienam, išbandykite treniruotes su draugu ar prisijunkite prie grupės. Socialinis aspektas ne tik padidina motyvaciją, bet ir sustiprina emocinį atsipalaidavimą. Taip, jei pasirinktas tinkamas intensyvumas ir sportas teikia malonumą. Rinkitės raminančias veiklas - jogą, plaukimą, vaikščiojimą gamtoje ar švelnų bėgimą.
Sportas - tai ne tik būdas išlaikyti kūną stiprų, bet ir priemonė nuraminti protą. Kai judame, leidžiame emocijoms išsisklaidyti, o kūnui - atsigauti. Laisvalaikio sportas tampa ne pareiga, o savotišku ritualu, padedančiu susigrąžinti ramybę.
Sportas ir nerimas: kaip tai veikia?
Nerimas, kuriam būdingas nuolatinis susirūpinimas, išgąstis ir baimė, yra dažna psichikos sveikatos problema, su kuria susiduria milijonai žmonių visame pasaulyje. Nors yra įvairių terapinių metodų, kaip valdyti nerimą, vienas iš natūralių ir veiksmingų metodų yra reguliarus sportas.
Neurotransmiteriai: Signalų pernešėjai
Fizinio krūvio ir nerimo ryšio esmė - neurotransmiteriai, jie perneša signalus smegenyse. Įsivaizduokite, kad tai informacijos kurjeriai. Vieni neša geras žinias, kiti - blogas. Nuo jų priklauso ir kaip jaučiatės. Šie cheminiai junginiai atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant nuotaiką, emocijas ir reakciją į stresą. Kai kalbama apie nerimą, svarbiausi yra du neurotransmiteriai - serotoninas ir GABA.
- Serotoninas: dažnai vadinamas „geros savijautos“ neurotransmiteriu, serotoninas atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant nuotaiką. Mažas serotonino kiekis siejamas su padidėjusiu nerimu ir depresijos simptomais. Įrodyta, kad fiziniai pratimai skatina serotonino išsiskyrimą smegenyse. Kai gauname fizinį krūvį, mūsų organizme gaminasi triptofanas - serotonino pirmtakas. Didėjant fizinio krūvio intensyvumui, didėja ir triptofano prieinamumas, todėl galiausiai padidėja serotonino kiekis. Šis serotonino padidėjimas padeda pagerinti nuotaiką ir mažina nerimo simptomus.
- GABA: ši rūgštis yra slopinamasis neuromediatorius, kuris veikia kaip natūralus smegenų ramintojas. Mažas GABA kiekis siejamas su padidėjusiu nerimu, stresu ir panikos priepuoliais. Įrodyta, kad fiziniai pratimai didina GABA gamybą ir receptorių jautrumą smegenyse.
Reakcija į stresą: HPA ašies pusiausvyra
Kitas svarbus fizinio krūvio ir nerimo santykio dalyvis yra pagumburio, hipofizės ir antinksčių (HPA - hypothalamic-pituitary-adrenal) ašis - sudėtinga sistema, reguliuojanti organizmo reakciją į stresą. Lėtinis stresas ir sutrikusi HPA ašies reguliacija yra glaudžiai susiję su nerimo sutrikimais. Fiziniai pratimai padeda reguliuoti ir atkurti šios sudėtingos sistemos pusiausvyrą.
Taip pat skaitykite: Sporto nauda psichikai
- Kortizolis: Kai patiriame stresą ar nerimą, antinksčiai išskiria kortizolį, dažnai vadinamą streso hormonu. Ilgai trunkantis kortizolio kiekio padidėjimas gali prisidėti prie nerimo simptomų atsiradimo. Treniruotės atlieka išskirtinį vaidmenį reguliuojant kortizolio gamybą. Nors intensyvi fizinė veikla laikinai padidina kortizolio kiekį, reguliarus fizinis aktyvumas padeda organizmui efektyviau reguliuoti ir mažinti kortizolio išsiskyrimą. Ši adaptyvi reakcija prisideda prie atsparesnės streso reakcijos sistemos, mažinančios nerimą sukeliančių veiksnių poveikį.
- Endorfinai: Sportuojant išsiskiria endorfinai - natūralios organizmo skausmą malšinančios ir nuotaiką gerinančios medžiagos. Šios neurocheminės medžiagos skatina geros savijautos jausmą ir yra organizmo stresą malšinančios medžiagos. Reguliariai mankštinantis, žmogaus organizmas geriau išmoksta išskirti endorfinus, kurie yra stiprus saugiklis nuo nerimo ir streso.
Neuronų plastiškumas: Smegenų perprogramavimas
Neuroplastiškumas - nepaprastas smegenų gebėjimas persitvarkyti ir prisitaikyti - vaidina svarbų vaidmenį valdant nerimą. Nerimas dažnai siejamas su neadaptyviais nervų sistemos ryšiais ir mąstymo modeliais. Įrodyta, kad intensyviai sportuojant didėja neuroplastiškumas, skatinantis teigiamus smegenų struktūros ir funkcijos pokyčius.
- Hipokampas: Hipokampas - smegenų sritis, susijusi su atmintimi ir emociniu reguliavimu, reikšmingai veikiama nerimo. Lėtinis nerimas gali lemti hipokampo atrofiją, dėl kurios sumažėja jo gebėjimas veiksmingai reguliuoti emocijas. Pratimai, ypač aerobiniai, yra susiję su hipokampo tūrio didėjimu. Šis neuroplastinis pokytis pagerina emocinį atsparumą ir kognityvines funkcijas, todėl lengviau susidoroti su nerimą keliančiomis situacijomis.
- Prefrontalinė žievė: Prefrontalinė žievė, atsakinga už tokias vykdomąsias funkcijas kaip sprendimų priėmimas ir impulsų kontrolė, yra labai svarbi valdant nerimą. Pratimai stiprina prefrontalinės žievės jungtis ir efektyvumą, todėl žmonės gali geriau kontroliuoti savo emocines reakcijas.
Miego kokybė: Nerimo ir nemigos ciklo nutraukimas
Nerimas ir miego sutrikimai dažnai eina koja kojon, sudarydami užburtą ratą. Nerimas gali sukelti miego problemų, o prastas miegas gali sustiprinti nerimą. Mankšta atlieka svarbų vaidmenį, nes gerina miego kokybę ir padeda ištrūkti iš šio ciklo.
- Cirkadiniai ritmai: Mankšta padeda reguliuoti cirkadinius ritmus - vidinį organizmo laikrodį, kuris lemia miego ir budrumo ciklus. Reguliarus didelis fizinis aktyvumas skatina sinchroniškesnį cirkadinį ritmą, todėl pagerėja organizmo gebėjimas užmigti ir pabusti norimu laiku. Šis reguliarumas padeda užtikrinti geresnę miego kokybę ir mažina su nerimu susijusius miego sutrikimus.
- Miego struktūra: Mankšta taip pat turi įtakos miego struktūrai, t. y. miego etapų išsidėstymui nakties metu. Pastebėta, kad reguliariai mankštinantis asmenims būna daugiau atkuriamojo gilaus miego (lėtųjų bangų miego) ir mažiau greitų akių judesių (REM) miego.
Savivertė ir atsparumas: Psichologinė nauda
Be fiziologinių mechanizmų, intensyvus sportas suteikia įvairios psichologinės naudos, kuri padeda valdyti nerimą.
- Savivertė: Reguliarus sportas skatina saviveiksmingumo ir stiprumo jausmą. Kai žmonės užsibrėžia ir pasiekia fizinio krūvio tikslus, jiems padidėja pasitikėjimas savimi ir savivertė. Šis naujai įgytas pasitikėjimas savimi išplinta į kitas gyvenimo sritis, padėdamas geriau valdyti ir įveikti nerimą keliančias situacijas.
- Atsparumas stresui: Mankšta yra kontroliuojamo stresinio poveikio forma. Fiziškai išjudindami kūną, žmonės didina atsparumą stresoriams. Šis procesas, vadinamas hormeze, apima organizmo veikimą įveikiamais stresoriais (fiziniais pratimais), kad padidėtų jo gebėjimas prisitaikyti prie didesnių stresorių (gyvenimo iššūkių).
Socialinė interakcija ir palaikymas
Daugeliui žmonių treniruotės suteikia galimybę bendrauti ir gauti palaikymą, o tai gali būti ypač naudinga tiems, kurie susiduria su nerimu.
- Socialinis palaikymas: Grupinė veikla, pavyzdžiui, komandinės sporto šakos užsiėmimai skatina priklausomybės jausmą ir socialinį palaikymą. Tokie ryšiai gali suteikti emocinį pasitikėjimą ir sumažinti izoliacijos jausmą, kurį dažnai patiria nerimo sutrikimų turintys asmenys.
Minčių ir kūno pratimai
Joga ir taiči - tai fizinis aktyvumas derinamas su sąmoningumu ir atsipalaidavimo technikomis.
Taip pat skaitykite: Socializacija per sportą
Kiek sportuoti, kad įveikti nerimą?
Moksliniai įrodymai, patvirtinantys, kad fiziniai pratimai mažina nerimą, yra akivaizdūs, bet labai svarbu žinoti, kiek reikia sportuoti. Neprofesionaliam sportininkui labai sunku persistengti sportuojant. Galite persitempti tik pradžioje, kai organizmas dar nėra prisitaikęs, todėl šioje situacijoje svarbiausia pradėti lėtai (labai lėtai) ir palaipsniui didinti krūvį. Per didelis krūvis pradžioje yra dažniausia naujokų klaida. Per didelio fizinio krūvio šalutinis poveikis neprisitaikiusiam kūnui gali būti baisus ir atgrasyti nuo tolesnio tobulėjimo.
Per didelis fizinis krūvis arba pernelyg įtemptas režimas gali sukelti fizinį ir psichinį perdegimą, galintį sustiprinti nerimą. Todėl norint pasinaudoti fizinio aktyvumo teikiama nauda psichikos sveikatai, svarbiausia yra individualus ir ilgalaikis fizinių pratimų režimas.
Įtemptų pratimų metu smegenyse susidariusių neurotransmiterių nauda išlieka apie 36 valandas, todėl, jei norite išlikti „geros savijautos“ cikle, turite mankštintis kasdien, bent valandą. Moksliniai duomenys rodo, kad viršutinė riba yra maždaug 4 valandos kasdien.
Taip pat negalima daryti tų pačių pratimų kitą dieną. Jei vakar bėgote 10 km, šiandien nebėgiokite. Galite plaukti. Darykite rankų ar nugaros pratimus. Neužmirškite pirties ir šalčio terapijos - tai treniruotes imituojanti veikla. Užsiimkite įvairiomis sporto šakomis. Nuo padelio iki plaukimo, šokių ar važinėjimo dviračiu ir nepamirškite tempimo pratimų, kurių metu į kraują išsiskiria atsipalaiduoti verčiančios cheminės medžiagos!
Moksliniai tyrimai apie sporto naudą depresijai
Lietuvos sporto universiteto (LSU) profesorius, sporto mokslininkas Albertas Skurvydas įsitikinęs, kad depresiją galima gydyti ir be vaistų, tačiau apie šiuos būdus kalbama vis dar nedaug. „Fiziniai pratimai yra vieni geriausių antidepresantų. Jei sportuosime 150-300 minučių per savaitę, apie 40 procentų sumažinsime galimybę susirgti depresija. Skandinavijos šalių ir mūsų universiteto mokslininkų tyrimai rodo, kad pratimai veiksmingesni už vaistus nuo depresijos, o tai vienas svarbiausių sporto mokslo atradimų."
„Mes dar nesame pakankamai įvertinę fizinio aktyvumo naudos psichikos sveikatai“, - sako psichiatrė-psichoterapeutė, Vilniaus universiteto (VU) docentė Rima Viliūnienė. „Yra tikrai labai daug [mokslinės] medžiagos, kad, taip, fizinis aktyvumas yra ne vienintelis, bet tikrai raktas į psichinę sveikatą." Anot psichiatrės-psichoterapeutės, sportas gali palengvinti išgyventi ne vieną sunkią dvasinę būseną. „Fizinis aktyvumas iš esmės leidžia padėti nusiraminti. (…) Tada jau ramesne galva ir tie sprendimai kitokie būna“, - tvirtina R. Viliūnienė.
Pasak ekspertės, nuraminti sportas žmogų gali ir tuomet, kai dėl vienos ar kitos priežasties jaučiamas stresas. Pavyzdžiui, tai ypač būdinga mokiniams ar studentams prieš egzaminus. „Kai yra didesnis stresas, kai žmogus susinervinęs, įsitempęs, jam nebeišeina įsiminti, išmokti naujų dalykų. (…) Fizinis aktyvumas padeda nusiraminti, tą nerimą išmesti, išbėgioti, iššokti, išplaukti, išboksuoti."
Psichiatrės-psichoterapeutės teigimu, taip yra dėl to, nes sportuojant širdis pradeda dirbti intensyviau ir kraujotaka smegenyse suaktyvėja. „Yra tyrimų, kad žmonės, kurie prieš testą turėjo vidutinio intensyvumo fizinę veiklą, testą išlaikė geriau."
Įvairios fizinės veiklos, pabrėžia specialistė, gali padėti net depresija sergančiam žmogui. „Sunkios depresijos žmogui pasakyti „klausyk, tu išeik, prasibėk“ būtų neadekvatu, bet žmonėms su lengvos depresijos simptomais, su vidutinės depresijos būsenomis, kuriems fizinė veikla nekelia aversijos, tai tikrai yra būdas [padėti sau]“, - aiškina R. Viliūnienė.
„Depresiški žmonės dažniausiai yra linkę nuvertinti, atakuoti save: aš nei šioks, nei toks, aš netinkamas, nesugebu, negaliu ir panašiai. (…) Sportuoti - tas pats, kas pasikloti lovą. Tu tiesiog kažką per dieną padarai: tu apsiauni, užsiriši batus ir išeini. (…) Jeigu tu tą pajėgi nebūtinai kiekvieną dieną, bet kas kažkelintą dieną daryti reguliariai, tai jau yra ženklas, kad tu kažką gali."
Nors pati R. Viliūnienė mėgsta ilgų distancijų bėgimus, tokios fizinės veiklos kaip vienintelės veiksmingos ji savo pacientams tikrai nesiūlo. „Tai gali būti ir plaukimas, ir šokis, bet kokios veiklos, tai, kas žmogui teikia džiaugsmo. (…) Jeigu pasiskaitė žmogus ir galvoja „tai ir man reikia bėgti“, kodėl? Jeigu žmogui tai kelia visišką aversiją, (…) kam jį įkalbinėti bėgti? Tegu daro tai, kas jam patinka."
Fizinis aktyvumas ir psichikos sveikata: tyrimų apžvalga
XX a. artėjant į pabaigą stipriai išaugo susidomėjimas, kokią tiesioginę įtaką fizinis aktyvumas turi psichikos sveikatos problemų gydymui ir prevencijai. Depresija yra labiausiai paplitęs sutrikimas, paveikiantis nuo 5 iki 10 % visos populiacijos išsivysčiusiose šalyse.
Pirmuosiuose tyrimuose rezultatai buvo mišrūs: vieni tyrimai fiksuodavo depresijos simptomų palengvėjimą pacientams, kurie užsiimdavo fiziniu aktyvumu, o kiti reikšmingo poveikio neaptikdavo. Vieno tyrimo metu (1985) gauti duomenys rodė depresijos simptomų sumažėjimą tik moterims. Vėlesnių metų duomenys, paimti iš longitudinių tyrimų rodo, kad atsižvelgiant į socialinės klasės bei sveikatos būklės kintamuosius, fizinis aktyvumas yra susijęs su žemesniais emocinio distreso lygiais. Panašūs duomenys gauti ir 2001 m. tiriant 16 483 universiteto studentus.
1988 m. tyrime, kuris truko 8 metus, nustatyta, kad reguliarūs fiziniai pratimai mažina depresijos atsiradimo riziką. 2004 m. tyrime, tiriant 2548 paauglius ir jaunus suaugusiuosius, rasta, kad reguliariai fiziškai aktyvūs tiriamieji pasižymėjo mažesniu psichinių sutrikimų komorbidiškumu (tai reiškia, kad buvo mažiau psichikos sutrikimų, kurie diagnozuojami ne po vieną, o kartu su kitu psichikos sutrikimu). Kitų autorių tyrimai rodo, jog teigiami fizinio aktyvumo aspektai fiksuojami netgi nepaisant įvairių šalutinių kintamųjų.
Vis daugiau tyrimų patvirtina, kad reguliarios treniruotės ir atliekami fiziniai pratimai gali sumažinti depresyvius simptomus tiek klinikinėje (priklausomi nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, patyrę miokardo infarktą arba pacientai, kuriems taikoma hemodializė), tiek neklinikinėje populiacijose. Kaip vieną svarbiausių fizinio aktyvumo aspektų mokslininkai nurodo būtent fizinio aktyvumo trukmę. Tik treniruočių programos, kurios trukdavo ne mažiau kaip 9 savaites, buvo susijusios su reikšmingu klinikinių efektų kitimu.
Taip pat tiriama, kiek reikėtų sportuoti, kad būtų pasiektas reikiamas efektas. 2005 m. tyrime buvo tirtas fizinių pratimų dažnumo ir depresijos simptomų ryšys. Tyrimo rezultatai parodė, jog tiriamieji, kurie sportuodavo remdamiesi visuomeninėmis sveikatos rekomendacijomis, t.y. nuo 3 iki 5 kartų per savaitę, kuomet sunaudotos energijos kiekis siekdavo 17.5 kcal/kg per savaitę, jų depresijos simptomų sumažėjimas buvo ryškesnis nei tiriamųjų, kurių sunaudotas energijos kiekis būdavo 7 kcal/kg per savaitę.
Įdomūs rezultatai gaunami tyrimuose, kuriuose lyginamas depresijos gydymas vaistais ir gydymas be vaistų. Tiriamieji, kurie buvo gydomi antidepresantais, pagerėjimą pajuto greičiau, tačiau po 12 savaičių visose tiriamųjų grupėse buvo fiksuotas pagerėjimas ir reikšmingų skirtumų tarp vartojusių antidepresantus ir tų, kurie sportavo, nepastebėta. Svarbu suprasti, kad ne visus sergančius depresija, medikamentinis gydymas veikia vienodai efektyviai, kartais vaistais neveikia iš vis.
Daugiau tyrimų rodo, kad fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti depresijos simptomus, padeda apsisaugoti nuo psichikos sutrikimų, taigi, veikia kaip prevencinė priemonė. Todėl taikant psichoterapiją depresija sergantiems asmenims, dažnai bandoma su jais susitarti, kad jie bent truputį pradėtų sportuoti. Tai gali būti ir tiesiog pasivaikščiojimas kieme, 5 atsispaudimai ryte ar bet kokia fizinė veikla. Žmogui, kuris išgyvena sunkią depresiją net ir 5 atsispaudimai gali būti daug, tačiau tai jau vis šis tas.
Sportas Europoje: dėmesys psichinei sveikatai
Sportas jau per amžius vertinamas dėl fizinės naudos žmogui. Europoje vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip sportas svarbus ne tik kūnui, bet ir sielai. Dabartinis požiūris yra holistinis ir mokslas jį pagrindžia. Fizinis aktyvumas skatina endorfinų, vadinamųjų „geros savijautos“ hormonų, gamybą. Endorfinai slopina streso percepciją ir dėl to jį mažiau jaučiame. Europos Komisijos tyrimų duomenimis, reguliariai sportuojantiems asmenims sportas gali sumažinti streso lygį net 40 %. Be to, protinio susikaupimo reikalaujančios sporto šakos, pavyzdžiui, tenisas ar futbolas, padeda nukreipti dėmesį nuo streso sukėlėjų.
Depresija yra viena iš dažniausių psichikos sveikatos problemų. Laimei, moksliškai įrodyta, kad sportas padeda valdyti depresijos simptomus, sušvelnina depresijos poveikį, nes didina serotonino kiekį smegenyse. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atliktas tyrimas rodo, kad reguliarią fizinę veiklą turintiems žmonėms, tikimybė susirgti depresija yra 25 % mažesnė, palyginti su tais, kurie neaktyvūs.
Be to, Eurobarometro apklausos apie sportą ir fizinį aktyvumą duomenys atskleidžia, kad net ir nežinodami šios statistikos, daugelis europiečių sportuoja būtent tam, kad pagerintų nuotaiką ir proto aiškumą. Apie 30 % respondentų, kaip pagrindinę aktyvaus gyvenimo priežastį nurodė „psichinę gerovę“. Taip jie siekia sukurti ilgalaikį emocinį stabilumą.
Sportas gali aštrinti kognityvines funkcijas. Taip yra dėl to, kad fizinio krūvio metu į smegenis patenka daugiau kraujo. Europos sporto ir psichikos sveikatos aljanso atliktų tyrimų duomenimis, sportuojantiems asmenims geriau sekasi atlikti užduotis, kurioms reikia susikaupimo, planavimo ir koordinavimo. Tai ypač akivaizdu sporto šakose, kuriose reikia strategijos ir greito sprendimų priėmimo, pavyzdžiui, krepšinyje ar fechtavime.
Viena iš nepastebimų sporto privalumų psichologijai yra bendruomeniškumo jausmas, kurį jis skatina. Dalyvavimas komandinėse sporto šakose ar net grupinių treniruočių užsiėmimai suteikia, o šiais laikais ir prisijungimas prie soc. Europos Komisijos pradėtos Europos sporto savaitės iniciatyvos duomenys rodo, kad 60 % bendruomeninių sporto programų dalyvių pastebi tokią naudą.
Sportuojantys žmonės gali smarkiai pasikelti savigarbą ir išsiugdyti pasitikėjimą savimi. Tai ypač jaučiasi jaunų žmonių tarpe, kuriems, pagal Europos Komisijos atlikto tyrimo duomenis, sportavimas gali net padėti pasiekti geresnių rezultatų moksle.
Praktiniai patarimai, kaip sportą paversti streso mažinimo priemone
- Pasirinkite mėgstamą veiklą: Svarbu, kad sportas teiktų malonumą, o ne būtų prievolė.
- Nusistatykite realius tikslus: Pradėkite nuo mažų žingsnelių ir palaipsniui didinkite krūvį.
- Būkite reguliarūs: Stenkitės sportuoti bent kelis kartus per savaitę.
- Klausykite savo kūno: Nepersitempkite ir leiskite sau pailsėti.
- Sportuokite su draugais: Socialinis aspektas padidina motyvaciją ir teigiamas emocijas.
- Išbandykite įvairias veiklas: Atraskite, kas jums labiausiai tinka ir patinka.
- Įtraukite sąmoningumo praktikas: Joga ir meditacija gali padėti sumažinti stresą ir nerimą.
tags: #sportas #nuo #depresijos