Vis daugiau mokslinių tyrimų patvirtina, kad sportas turi didelę teigiamą įtaką ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai. Nors dažnai sutelkiamas dėmesys į fizinius sporto privalumus, tokie kaip svorio kontrolė, raumenų stiprinimas ir širdies ir kraujagyslių sistemos gerinimas, vis labiau pripažįstama, kad fizinis aktyvumas yra galingas įrankis gerinant emocinę būklę, mažinant stresą, nerimą ir depresijos simptomus. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kaip sportas veikia psichinę sveikatą, kokios yra konkrečios sporto rūšys naudingiausios ir kaip pradėti sportuoti, kad pasiektumėte geriausių rezultatų.
Fizinio aktyvumo poveikis smegenų veiklai
Mokslininkai visame pasaulyje atkreipia dėmesį į teigiamą fizinio aktyvumo poveikį ne tik raumenų, bet ir smegenų sveikatai. Su amžiumi susiję smegenų pokyčiai gali būti neurologinių pakitimų, tokių kaip lengvas pažintinių funkcijų sutrikimas ar demencija, rizikos veiksniai. Fiziniai pratimai, ypač vyresniame amžiuje, gali sumažinti neigiamą senėjimo poveikį pažintinėms funkcijoms ir sumažinti demencijos atsiradimo riziką.
Manoma, kad sąveika tarp raumenų ir galvos smegenų veiklos iš dalies yra susijusi su endokrininiais pokyčiais. Pavyzdžiui, pažintinių funkcijų pablogėjimas gali būti susijęs su smegenų neurotrofinio faktoriaus (BDNF) ir į insuliną panašaus augimo veiksnio (IGF-1) mažėjimu. Tyrimai leidžia ištirti fizinio krūvio poveikį raumenų metabolitams bei galvos smegenų biožymenims, kurie daro didelę įtaką raumenų ir smegenų darbui bei raumenų ir smegenų sąveikai.
Sportas kaip natūralus antidepresantas
Sportas gali būti laikomas natūraliais antidepresantais, nes, kaip ir vaistai, skirti gydyti depresiją, skatina serotonino ir dopamino - hormonų, atsakingų už nuotaikų reguliavimą bei malonumo jausmą, išsiskyrimą. Tiek aerobiniai (kardio), pvz., bėgimas, plaukimas, šokiai ar greitas ėjimas, tiek jėgos pratimai, pvz. Klinikine depresija sergantys asmenys teigia, kad fizinis aktyvumas yra viena svarbiausių ir efektyviausių priemonių kovojant su depresija. Teigiamas poveikis jaučiamas netgi po vienos treniruotės. Tiesa, tam, kad aplinkiniai žmonės pastebėtų klinikine depresija sergančio žmogaus psichologinės būklės pagerėjimą, reikalingos bent keturios savaitės fizinio aktyvumo.
Sportas ir streso valdymas
Apie 75-90 % apsilankymų pas gydytojus yra susiję su stresu. Sportas padeda šį stresą suvaldyti. Fizinio aktyvumo metu organizmas išskiria endorfinus - chemines medžiagas, kurios mažina skausmą ir stresą. Tyrimai rodo, kad 20-30 minučių fizinio aktyvumo per dieną pakanka, kad žmonės jaustųsi ramesni. Sportas, pavyzdžiui, golfas ar slidinėjimas, padeda atitraukti mintis nuo rūpesčių ir susikoncentruoti į dabartinį momentą.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės sporte
Nerimas - tai išgyvenimas, sukeltas baimės dėl tykančių pavojų ar galimų patirti nelaimių. Pajutę pavojų, žmonės pradeda prakaituoti, pagreitėja jų širdies ritmas, jie jaučiasi apsvaigę. Stiprų nerimą išgyvenantys žmonės į šiuos fiziologinius pakitimus reaguoja su baime. Nerimą, kaip ir depresiją, sportas veikia labai teigiamai. Fizinis aktyvumas padeda kovoti su stresu ir jo atsikratyti. Efektyviausiai streso atsikratyti padeda kardio pratimai. Pastebima, kad sportiški, fiziškai ištvermingi žmonės daug geriau geba valdyti stresą. Fizinis aktyvumas padeda ne tik valdyti, bet ir išvengti streso. Kardio ir jėgos pratimai atneša teigiamą naudą skirtingų nuotaikų reguliavimui. Fizinis aktyvumas padeda atsikratyti įtampos, nuovargio, pykčio, pakelia energijos lygį. Vos po penkių minučių vidutinio sunkumo treniruotės, žmogus gali pajusti pagerėjusią nuotaiką.
Sportas ir miego kokybė
Sportas gerina miego kokybę. Intensyvios treniruotės padeda greičiau užmigti ir pagilina miegą. Tačiau iš tikrųjų gerai psichinei savijautai svarbesnis gali būti ne miego valandų kiekis, bet miego kokybė, fizinis aktyvumas ir mityba, rodo naujas tyrimas, kurį su jauno amžiaus suaugusiais žmonėmis atliko Otago universitetas Naujojoje Zelandijoje. Anksčiau sutrikęs miegas buvo siejamas su prasta psichine sveikata, įskaitant depresiją ir kitas nuotaikos ligas. Tyrimai taip pat rodė, kad subalansuotas, visapusiškas maistas užkerta kelią depresijai, o net trumpos sporto treniruotės gali sustiprinti psichinę ir fizinę sveikatą.
Sporto nauda įvairioms amžiaus grupėms
Sportavimas vaikystėje gali turėti ilgalaikės naudos. Sportavimas grupėje turi didesnį teigiamą poveikį psichinei sveikatai nei individualios sporto šakos. Australų tyrėjai nustatė, kad moterys, žaidusios tenisą ir tinklinį sporto klubuose, turėjo geresnę psichinę sveikatą nei tos, kurios sportavo vienos (pvz., ėjo pasivaikščioti ar sportavo sporto salėje). Kitas tyrimas su paaugliais sportininkais parodė, kad tie, kurie sportavo individualiai, dažniau jautė nerimą ir depresiją.
Kaip pradėti sportuoti?
Dažnai net ir priėmus sprendimą pradėti sportuoti iškyla įvairių klausimų ar abejonių, kurios pristabdo žmones nuo aktyvaus sportavimo. Visi esame girdėję, kad sportas gerina sveikatą ir imunitetą, tačiau, kaip konkrečiai aktyvus gyvenimo būdas padeda nesusirgti, žino ne kiekvienas. Sportas turi labai didelį poveikį mūsų kasdieniam gyvenimui ir sveikatos būklei. Pagrindinė sporto nauda yra ta, kad jis suteikia unikalią galimybę turėti sveiką kūną, jau nekalbant apie tai, kad jis praturtina ir paįvairina mūsų kasdienybę. Taigi, priežasčių, kodėl sportuoti sveika, yra ne viena.
Nustatykite tikslus: Pirmiausia reikalingas tikslas - kodėl sportuojame? Galbūt yra noras sulieknėti, atsikratyti sėdėjimo prie kompiuterio sukelto kaklo ar sprando skausmų, užsiauginti raumenų, sudalyvauti varžybose. Tinka viskas. Svarbiausia, kad tikslas būtų realus ir išmatuojamas. Geriausia tikslą padalinti į mažas atkarpas.
Taip pat skaitykite: Socializacija per sportą
Pradėkite pamažu: Norint išsiugdyti naujus įpročius, nereikia nerti stačia galva. Tyrimų duomenimis, net 5 minutės aktyvios veiklos per dieną gali turėti teigiamą įtaką nerimo reguliavimui. Mitas, jog tik plušant valandą laiko sporto salėje galima pasiekti teigiamų rezultatų. Geriau sportuoti šiek tiek trumpiau, bet reguliariai ir su teigiamu nusiteikimu.
Raskite mėgstamą sporto šaką: Kad ir kokią sporto šaką pasirinktumėte, svarbu tai, kad sportuojama būtų su malonumu. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kur geriau jaučiatės. Vieni žmonės labiau mėgsta vaikščioti į sporto salę, kiti mėgaujasi sportuodami namuose. Abu būdai yra tinkami. Pasinaudokite internete esančiais nemokamų treniruočių įrašais. Išbandykite kuo daugiau įvairių sporto šakų - jogą, pilatesą ar treniruotes su savo kūno svoriu ir atraskite sau tinkamiausią.
Sportuokite su draugais: Kartais tam, kad išbandytume kažką naujo, pakanka tik geros kompanijos ar artimų žmonių palaikymo. Jei nedrąsu eiti į sporto klubą vienam, galima pasikviesti į kompaniją artimą žmogų. Dviese daug smagiau džiaugtis teigiamais rezultatais ir lengviau įveikti iškilusius sunkumus.
Stebėkite savo progresą: Naujus įpročius išsiugdyti lengviau tuomet, kai savo rezultatus matome prieš akis. Jei tikslas yra sportuoti du kartus per savaitę, pravartu būsimas treniruotes pasižymėti kalendoriuje, o po jų pasižymėti, jog jas atlikote. Laiko planavimas padeda išvengti pasiteisinimų, o prieš akis matomas rezultatas padeda įsisąmoninti, jog gebate laikytis užsibrėžtų tikslų ir judėti kokybiškesnio gyvenimo link.
Apdovanokite save: Po treniruotės padėkokite sau už pastangas, pagirkite save už puikų darbą. Kai pasidžiaugiame savo pasiekimais, didėja motyvacija judėti toliau.
Taip pat skaitykite: Sportas ir savijauta