Įvadas
Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija (SAM) vykdo įvairius projektus, skirtus psichologinei sveikatai stiprinti ir gerinti. Šie projektai finansuojami iš įvairių šaltinių, įskaitant Europos Sąjungos fondus ir valstybės biudžetą. Straipsnyje apžvelgiamos SAM iniciatyvos psichologinės sveikatos srityje, ypatingą dėmesį skiriant finansavimo šaltiniams ir įgyvendinamiems projektams.
ES fondų investicijos į psichologinę sveikatą
Dalis projektų finansuojami iš ES fondų. Pavyzdžiui, 2012 m. Marijampolės savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba dalyvavo projekte ,,Dėl 2007-2013 m. žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto ,,Mokymasis visą gyvenimą‘‘ VP1-2.3-ŠMM-04-V priemonės ,,Kokybiškos mokymosi psichologinės, specialiosios ar socialinės pedagoginės ir kitokios pagalbos besimokantiems teikimas, didinant mokymosi visą gyvenimą paslaugų prieinamumą‘‘. Šis projektas rodo, kad Europos Sąjunga skiria didelį dėmesį psichologinės pagalbos prieinamumo didinimui.
Projektas "Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo(si) formų plėtra"
2009 m. birželio 22 d. Švietimo ir mokslo ministerija, Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra ir Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras pasirašė projekto ,,Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo(si) formų plėtra“ finansavimo ir administravimo sutartį. Tai dar vienas pavyzdys, kaip ES fondai remia psichologinės pagalbos teikimą.
Pagalba šeimoms ir vaikams
SAM finansuoja projektus, skirtus padėti šeimoms ir vaikams, išgyvenantiems krizes. Pavyzdžiui, vienas projektas buvo skirtas Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono vaikams, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje (liudytojai), ir jų šeimų nariams. Taip pat buvo teikiama pagalba besiskiriančioms ar jau išsiskyrusioms šeimoms. 2022 m. sukurta savitarpio pagalbos sistema ir suorganizuotos savitarpio pagalbos grupės, suteikiant tęstinę emocinę paramą krizines situacijas išgyvenančių Šiaulių miesto šeimų (asmenų).
Tikslas - plėtojant socialinės integracijos paslaugas, didinti socialiai pažeidžiamų, socialinę riziką ir atskirtį patiriančių asmenų galimybes aktyviai dalyvauti bendruomenėje ir darbo rinkoje. Projekte dalyvavo 30 Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono skyrybų krizę išgyvenančių vaikų ir jų tėvų (vaiko atstovų pagal įstatymą), kuriems buvo suteiktos kokybiškos paslaugos bei kompleksinė pagalba, įgyvendinant psichologinio smurto prevenciją, mažinant skyrybų trauminės patirties pasekmes bei padedant spręsti ginčus dėl vaikų ir kitus nesutarimus. 2022 m. sukurta savitarpio pagalbos sistema ir suorganizuotos 4 savitarpio pagalbos grupės, suteikiant tęstinę emocinę paramą 40 krizines situacijas išgyvenančių Šiaulių miesto šeimų (asmenų).
Taip pat skaitykite: Sveikatos psichologija pasaulyje
Kiti finansuojami projektai
SAM finansuoja įvairius projektus, skirtus skirtingoms gyventojų grupėms. Tarp jų:
- Bedarbių užimtumo didinimas: Tikslas - padidinti bedarbių užimtumą, investuojant į tas paslaugas ir aktyvios darbo rinkos politikos priemones, kuriomis siekiama suteikti ar tobulinti bedarbių profesinę kvalifikaciją ir kompetencijas, ugdyti praktinius darbo įgūdžius, skatinti teritorinį judumą, taip pat spręsti jų socialines problemas bei didinti bedarbių motyvaciją įsidarbinti ar mokytis. Tikslinė grupė - nedirbantys ir socialinę paramą gaunantys asmenys iš Lietuvos tikslinių savivaldybių (Akmenės, Alytaus, Druskininkų, Pagėgių, Panevėžio, Šilutės).
- Trečiojo amžiaus universiteto narių švietimas: Patobulinti 10 Šiaulių Trečiojo amžiaus universiteto narių informacinių technologijų raštingumo gebėjimai ir kibernetinio saugumo įgūdžiai bei įgyvendintos ugdomosios veiklos pagal 60 ak. val.
- Jaunimo antikorupcinis švietimas: Atliktas tyrimas „Jaunimo nuostatos ir požiūris į korupciją bei antikorupcinis potencialas“. Vykdyta neformaliojo švietimo programa „Korupcija jauno žmogaus gyvenime: raiška ir prevencija“.
- Studijų programų tobulinimas: „Pardavimų laboratorijos darbo kompetencijų ugdymui“ pagal 2014-2020 m. 20 atnaujintų studijų dalykų integruojant probleminio mokymosi (PBL) metodą.
- Suaugusiųjų mokymas: Sukurta ir įgyvendinta suaugusiųjų mokymo programa, apmokyta 40 dalyvių.
- Kūrybinė edukacija klausos negalią turintiems: „Tylos kalba: integruota kūrybinė edukacija klausos negalią turintiems“ -bendradarbiaujant su Šiauliu m.
- Medijų ir informacinio raštingumo mokymai: „Medijų ir informacinio raštingumo mokymai Šiaulių miesto bendruomenėms“ - bendradarbiaujant su Šiaulių m.
- Saugus elgesys internete: Parengta metodinė priemonė apie saugų ir atsakingą elgesį internete.
- Nuotolinis mokymas: Sukurta metodinė medžiaga apie nuotolinių kursų rengimą Moodle aplinkoje.
Inovatyvių technologijų diegimas sveikatos priežiūroje
Seimo Sveikatos reikalų komitetas išklausė Sveikatos apsaugos ministerijos informaciją apie Vyriausybės programos įgyvendinimo veiksmų plano projektą ir prioritetus sveikatos apsaugos srityje. Vis daugiau dėmesio pasaulyje ir Lietuvoje sulaukia inovatyvių personalizuotos medicinos, duomenų technologijų, klinikinių tyrimų diegimas ir plėtra.
Sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas pažymėjo, kad jau dabar sveikatos priežiūroje yra taikomi įvairūs dirbtinio intelekto (DI) įrankiai, tačiau tai dar nėra reglamentuota. Ministerija iki 2026 m. planuoja sutvarkyti teisinę bazę.
Dirbtinio intelekto iššūkiai
D. Naumovas pabrėžė, kad „Dirbtinis intelektas sveikatos priežiūros įstaigose yra jautriausias ir etiškai skaudžiausias klausimas, nes nežinome, kas bus atsakingas, jei bus padaryta klaida - tiekėjas, DI įrankio gamintojas ar gydytojas, sveikatos priežiūros sistema. Taip pat norime paskatinti sveikatos priežiūros įstaigas plačiau naudoti DI įrankius, pasidalinti gerąja praktika su kitomis įstaigomis“.
Elektroninių pacientų ligos istorijų standartizavimas
Viceministro teigimu, būtina sutvarkyti ir elektroninių pacientų ligos istorijų duomenis: „Kiekviena įstaiga turi skirtingą standartizacijos ir struktūrizacijos schemą. Žinome, kad skirtingose ligoninėse tie patys duomenys yra skirtingai koduojami, struktūrizuojami. Jei norime analizuoti duomenis, turime bent jau įdiegti vieną standartą“.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
Personalizuotos medicinos plėtra
Pasak D. Naumovo, bus siekiama mažinti biomedicininių tyrimų perdėtą reguliavimą, vystyti personalizuotą mediciną, įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos paskirtinę programą, įsteigiant jungtinius specialybinius klinikinių tyrimų kompetencijos tinklus, siekiant LNSS asmens sveikatos priežiūros įstaigų įsitraukimo į tarptautinių klinikinių tyrimų asociacijų veiklą: „Bus paskirtinė programa mokslininkams, kurioje numatomas didelis finansavimas moksliniams tyrimams, susijusiems su personalizuota medicina“.
Biobankų veikla ir pažangios terapijos paslaugos
Viceministro teigimu, Sveikatos apsaugos ministerija siūlo plėtoti biobankų veiklą ir pažangios terapijos paslaugas, įgyvendinant infrastruktūros palaikymo ir žmogiškųjų išteklių stiprinimo projektus: „Lietuva Centrinėje ir Rytų Europoje pirmauja ląstelių terapijos srityje, tą pažangą reikėtų plėsti“.
Inovatyvių vaistų prieinamumas
D. Naumovas atkreipė dėmesį į inovatyvių vaistų prieinamumo problemą: „Mes turime didžiulę bėdą, kad inovatyvūs vaistai į Lietuvą neateina, o jeigu ateina, tai jiems nebūna pritariama ir jie nebūna kompensuojami. Turimas sveikatos technologijų vertinimo mechanizmas, socialinių partnerių nuomone, tinkamai neveikia, todėl su Valstybine vaistų kontrolės tarnyba sieksime jį peržiūrėti, kad nebūtų tiek daug biurokratijos, nes personalizuotos medicinos, inovatyvių vaistų patvirtinimas Lietuvoje yra žymiai mažesnis negu Europoje ar net kaimyninėje Lenkijoje“.
Taip pat skaitykite: Apie VPSC nuostatus
tags: #sveikatos #ministerijos #finansuojami #psichologines #sveikatos #projektai