Sportas yra ne tik fizinis aktyvumas, bet ir sudėtingas psichologinis procesas. Norint pasiekti aukštų rezultatų, sportininkas turi būti ne tik fiziškai stiprus, bet ir psichologiškai pasirengęs. Šiame straipsnyje aptarsime sportininko psichologinio pasirengimo metodus, jo svarbą ir naujausias tendencijas šioje srityje.
Sporto nauda ir psichologinis aspektas
Sportas teikia daug naudos ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai. Dalyvaudami sporto veiklose, žmonės stiprina savo kūną, gerina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, didina ištvermę ir koordinaciją. Be to, sportas skatina socialinį bendravimą ir komandinį darbą. Dalyvaudami sporto veiklose, žmonės išmoksta bendradarbiauti, pasitikėti vieni kitais ir spręsti konfliktus. Fizinė veikla taip pat skatina smegenų veiklą. Tyrimai rodo, kad reguliariai sportuojantys žmonės turi geresnę atmintį, koncentraciją ir kūrybiškumą. Sporto nauda taip pat apima bendruomenės stiprinimą. Sporto renginiai ir varžybos suburia žmones, kuria bendruomenės dvasią ir skatina sveiką konkurenciją. Galiausiai, sportas ugdo discipliną ir atsakomybę. Norint pasiekti gerų rezultatų sporte, būtina laikytis griežto treniruočių grafiko, rūpintis mityba ir poilsiu.
Kiekvienas sportininkas prieš lemiamus startus tikisi sėkmės, o ši neatsiejama nuo fizinio ir psichologinio pasirengimo. Jeigu fiziniu pasirengimu rūpinasi treneris, tai kas padeda pasirengti psichologiškai?
Sporto psichologija Lietuvoje ir pasaulyje
Lietuvoje sporto psichologija dar tik žengia pirmuosius žingsnius, tačiau poreikis sužinoti daugiau apie šią specifinę sritį nuolat auga. Ne paslaptis, kad JAV delegacija į olimpines žaidynes vežasi per 10 sporto psichologų, o kiek jų yra Lietuvos olimpinėje rinktinėje?
Olimpinėse žaidynėse yra kvotos ir komandos gali paimti tam tikrą skaičių aptarnaujančio personalo. Klausimas, ką geriau imti - trenerį, gydytoją ar psichologą? Kai skaičius ribotas, natūraliai vieta skiriama arba treneriui, arba gydytojui.
Taip pat skaitykite: Meistriškumo įtaka motyvacijai
Pašnekovai pripažįsta, kad Lietuvoje treneriai yra platesnio profilio specialistai ir tikrai neprileis prie savo auklėtinių nė vieno sporto psichologo prieš svarbius startus, jeigu juo nepasitiki ar mato pirmą kartą.
Psichologinio pasirengimo metodai
Sportininkų treniravimas nuolat tobulėja, siekiant optimaliausių rezultatų tiek fiziniame, tiek psichologiniame pasirengime. Sporto psichologija siekia išmokyti sportininką kontroliuoti savo būseną. Psichologinis pasirengimas - būdas pasiekti optimalią būseną, kai to labiausiai reikia. Panagrinėkime pagrindinius psichologinio pasirengimo metodus:
Kasečių pildymo paslaugos
Vienas iš naujausių metodų, kuris sparčiai populiarėja, yra kasečių pildymo paslaugų naudojimas. Kasečių pildymo paslaugos leidžia treneriams ir sportininkams kurti specializuotas treniruočių programas, kurios tiksliai atitinka individualius sportininko poreikius ir tikslus. Kiekviena kasetė gali būti pripildyta specifinėmis treniruočių užduotimis, kurias sportininkas atliks pagal iš anksto nustatytą planą. Sportininkai, naudodamiesi šia technologija, gali lengviau sekti savo progresą ir efektyviau pasiruošti varžyboms. Kiekviena treniruotė yra kruopščiai suplanuota, atsižvelgiant į sportininko fizinius duomenis ir specifinius tikslus.
Psichologinis aspektas taip pat yra labai svarbus šio metodo dalis. Sportininkai gali naudoti kasetes su motyvuojančiais pranešimais, meditacijos pratimais ar kitomis psichologinio pasirengimo technikomis, kurios padeda sumažinti stresą ir padidinti koncentraciją. Kasečių pildymo paslaugos taip pat suteikia galimybę treniruotis bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje. Sportininkai gali naudoti nešiojamus grotuvus ar kitas mobilias įrangas, kad atliktų treniruotes net būdami toli nuo treniruočių salės. Šis metodas taip pat suteikia galimybę bendradarbiauti su įvairių sričių specialistais, įskaitant fizioterapeutus, dietologus ir sporto psichologus. Kiekvienas specialistas gali prisidėti prie kasetės turinio, užtikrinant, kad sportininkas gautų visapusišką ir subalansuotą treniruotę. Taigi, kasečių pildymo paslaugos yra modernus ir efektyvus mokymo metodas, kuris padeda sportininkams išnaudoti savo potencialą.
Kaune sportininkai vis dažniau naudojasi kasečių pildymo paslaugomis, kurios tampa nauju ir inovatyviu mokymo metodu. Ši paslauga leidžia sportininkams efektyviau organizuoti savo treniruotes ir pasiekti geresnių rezultatų. Kasečių pildymo paslaugos teikia įvairių privalumų. Visų pirma, tai labai patogu - sportininkai gali lengvai ir greitai gauti savo individualiai pritaikytą mitybos planą, kuris padeda palaikyti optimalią fizinę būklę. Tai ypač aktualu intensyviai treniruojantis sportininkams, kuriems svarbu tiksliai sekti savo mitybą ir užtikrinti, kad organizmas gautų pakankamai energijos ir maistinių medžiagų. Be to, kasečių pildymo paslaugos leidžia sportininkams sutaupyti laiko, nes jie neturi patys ruošti maisto ar skaičiuoti kalorijų. Tai ypač naudinga tiems, kurie turi užimtą tvarkaraštį ir nori kuo efektyviau išnaudoti savo laiką. Kasečių pildymo paslaugos taip pat gali pasiūlyti įvairių skonių ir konsistencijų produktus, kurie atitinka sportininkų skonio preferencijas. Galų gale, šių paslaugų naudojimas gali padėti sportininkams pasiekti geresnių rezultatų tiek treniruotėse, tiek varžybose.
Taip pat skaitykite: Sportininkų motyvacijos ypatumai
Kaune sportininkai vis dažniau naudoja kasečių pildymo paslaugas, siekdami pagerinti savo treniruočių ir varžybų rezultatus. Ši technologija leidžia jiems įrašyti treniruotes ir varžybas, vėliau analizuoti savo pasirodymus ir identifikuoti klaidas. Kauno sporto klubai ir akademijos taip pat aktyviai diegia šį metodą savo mokymo programose. Treneriai ir kiti specialistai naudoja įrašytą medžiagą, kad pateiktų išsamią analizę ir individualizuotas rekomendacijas kiekvienam sportininkui. Be to, šis metodas padeda sportininkams geriau pasiruošti varžyboms. Analizuodami ankstesnių varžybų įrašus, jie gali geriau suprasti varžovų strategijas ir silpnybes. Kasečių pildymo paslaugos taip pat prisideda prie sportininkų psichologinio pasiruošimo. Žiūrėdami savo pasiekimus ir tobulėjimą, sportininkai gali sustiprinti pasitikėjimą savimi ir motyvaciją. Kauno sportininkai taip pat naudojasi šiomis paslaugomis siekdami efektyviau atsigauti po traumų. Įrašytos treniruotės ir varžybos padeda medicinos personalui tiksliau diagnozuoti problemas ir stebėti atsigavimo procesą. Kauno sporto bendruomenė aktyviai bendradarbiauja su technologijų kompanijomis, kad užtikrintų moderniausių įrangos ir programinės įrangos naudojimą. Sportininkai ir jų treneriai taip pat dalyvauja specializuotuose mokymuose, kuriose mokomasi efektyviai naudotis kasečių pildymo technologijomis. Kauno sportininkai ir treneriai jau pastebėjo teigiamus rezultatus, naudojant šį metodą.
Fiziologinių duomenų analizė
Fiziologinių duomenų analizė yra viena svarbiausių mokslinių tyrimų sričių. Naudodami modernias technologijas, tokias kaip širdies ritmo monitoriai ir biomechaniniai jutikliai, sportininkai gali gauti vertingų įžvalgų apie savo kūno reakcijas į treniruotes.
Mitybos tyrimai
Mitybos tyrimai taip pat yra itin aktualūs. Mokslininkai nuolat analizuoja, kaip skirtingi maisto produktai ir papildai veikia atletų pasirodymą. Tinkama mityba gali padėti sportininkams ne tik geriau pasirodyti, bet ir greičiau atsistatyti po intensyvių treniruočių.
Psichologinės strategijos
Psichologiniai aspektai daro didelę įtaką sportininkų rezultatams. Tyrimai rodo, kad psichologinė būsena gali lemti, kaip gerai atletai pasirodo varžybose. Strategijos, tokios kaip vizualizacija ar dėmesio koncentracija, gali padėti sportininkams geriau susikaupti ir pasiekti savo potencialą.
Naujos technologijos
Naujos technologijos taip pat atveria naujas galimybes sporte. Dirbtinis intelektas ir duomenų analizė leidžia stebėti sportininkų pasirodymą realiuoju laiku. Be to, treniruočių metodai nuolat tobulėja remiantis naujausiais moksliniais atradimais. Pavyzdžiui, intervalinės treniruotės, plačiai tiriamos pastaruoju metu, parodė, kad jos gali būti efektyvesnės nei tradicinės treniruotės, ypač ištvermės sportininkams. Visi šie aspektai rodo, kaip moksliniai tyrimai gali formuoti šiuolaikinio sporto treniruočių praktiką.
Taip pat skaitykite: Konsultavimo pradžia: patarimai pradedantiesiems
Šiuolaikinės technologijos vis labiau keičia sportininkų treniruočių procesus ir efektyvumą. Vienas iš svarbiausių pasiekimų yra dėvimosios technologijos - išmanūs laikrodžiai ir fitneso apyrankės, nuolat stebintys sportininko fizinę būklę, širdies ritmą, miegą, net ir stresą. Be to, vaizdo analizė tampa vis populiaresnė. Ji leidžia detaliai nagrinėti sportininkų judesius ir techniką. Specialios programos analizuoja vaizdo įrašus, fiksuoja kiekvieną judesį ir padeda rasti silpnąsias vietas. Dirbtinis intelektas (DI) taip pat vaidina didelį vaidmenį. DI algoritmai analizuoja didelius duomenų kiekius ir prognozuoja sportininkų rezultatus, atsižvelgdami į treniruočių intensyvumą, mitybos planą ir net orų sąlygas. Virtuali ir papildyta realybė vis labiau skinasi kelią sporto treniruotėse. Šios technologijos suteikia galimybę simuliuoti varžybų sąlygas ir treniruotis realiu laiku, net be fizinio krūvio. Mitybos srityje taip pat vyksta pokyčiai. Sportininkai vis dažniau naudojasi specialiomis mitybos programomis, atsižvelgdami į individualius duomenis apie kūno sudėtį, medžiagų apykaitą ir fizinę veiklą. Naujoviškos technologijos, pvz., biomechaninė analizė, leidžia detaliau tirti judesius ir jų poveikį sportininko kūnui. Visi šie aspektai rodo, kad inovacijos transformuoja atletų treniruotes ir leidžia pasiekti naujų aukštumų sporte.
Sporto pasaulyje vis labiau akcentuojama, kaip svarbu remtis moksliniais duomenimis, siekiant optimizuoti strategijas ir pasiekti geresnių rezultatų. Pavyzdžiui, sporto fiziologija nagrinėja, kaip kūnas reaguoja į fizinį krūvį. Tai suteikia treneriams galimybę patobulinti treniruočių programas. Tyrimai rodo, kurie metodai geriausiai padeda didinti ištvermę ar raumenų jėgą. Psichologija sporte taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Sporto psichologai siūlo būdus, kaip padėti sportininkams didinti motyvaciją, pasitikėjimą ir atsparumą stresui. Technologijų pažanga neabejotinai prisideda prie sporto strategijų tobulinimo. Naudodami pažangias stebėjimo sistemas ir analizės programas, treneriai gali gauti vertingų įžvalgų apie sportininkų pasirodymą. Statistiniai modeliai ir duomenų analizė taip pat padeda prognozuoti varžybų rezultatus, o tai leidžia sportininkams geriau pasiruošti. Tačiau mokslo ir sporto sąveika neapsiriboja vien fiziniais aspektais. Galų gale, moksliniai tyrimai suteikia sportininkams ir treneriams galimybę nuolat stebėti savo rezultatus ir tobulinti strategijas, prisitaikant prie naujų iššūkių.
Sporto pasaulis verčiasi naujomis tendencijomis, o naujausi tyrimai ir technologijos atveria galimybes, kurių anksčiau nebuvo. Vienas iš pagrindinių pokyčių - didesnis duomenų analizės ir sporto mokslo integravimas į treniruočių procesus. Moksliniai tyrimai, nagrinėjantys medžiagų apykaitą, raumenų augimą ir atsigavimą, suteikia treneriams ir sportininkams galimybę kurti individualizuotas treniruočių programas. Pavyzdžiui, nustatyta, kad tinkamai parinktas treniruočių intensyvumas ir apimtis gali ženkliai pagerinti sportininkų rezultatus. Psichologinis pasirengimas tampa vis svarbesnis. Tyrimai rodo, kad mentalinis treniravimas, apimantis meditaciją ir vizualizaciją, gali padidinti pasitikėjimą savimi ir sumažinti stresą varžybų metu. Nauji treniruočių metodai, tokie kaip plyometriniai pratimai ir intervalinės treniruotės, taip pat populiarėja dėl savo efektyvumo. Technologijų pažanga, pavyzdžiui, virtuali ir papildyta realybė, pradeda užimti savo vietą sporto treniruotėse. Šios technologijos leidžia sportininkams simuliuoti varžybų sąlygas ir lavinti techniką, tuo pačiu sumažinant fizinį stresą. Sporto mityba taip pat keičiasi, nes moksliniai tyrimai atskleidžia, kaip skirtingi maisto produktai ir papildai veikia našumą. Vis labiau prieinamos personalizuotos dietos, pritaikytos pagal individualius poreikius ir treniruočių tikslus. Galiausiai, socialinė ir emocinė sportininkų gerovė įgauna vis didesnę reikšmę.
Sporto psichologo vaidmuo ir pagalba
Sporto psichologas arba konsultantas gali dirbti su sportininku, sportininkų grupe, treneriu arba sportininkų tėveliais. Bene dažniausiai sporto psichologai dirba su pavieniais sportininkais (individualiai). Besikreipiančių sportininkų meistriškumas būna labai įvairus - nuo pradedančiųjų iki labai aukšto meistriškumo sportininkų. Juos vienija tai, kad jie nori pagerinti savo sportinį pasirodymą, jaustis labiau psichologiškai pasirengę svarbioms varžyboms, o kartais išspręsti sunkumus, susijusius su sportine veikla.
Psichologas gali dirbti ir su grupe sportininkų, toks darbas ypač svarbus, kai dirbama su komandomis - tuomet orientuojamasi į komandos mikroklimatą, sutelktumą bei tikslus. Gali būti ir taip, kad psichologas dirba su grupe kartu sportuojančių sportininkų, dažniausiai tai būna praktiniai arba teoriniai seminarai ir toks darbas kiek mažiau veiksmingas gerinant kiekvieno individualaus sportininko pasirodymą, bet vėlgi naudingas grupės mikroklimatui.
Svarbus vaidmuo sporte tenka trenerio bendradarbiavimui su psichologu. Jų bendradarbiavimas gali būti labai įvairus. Pavyzdžiui, treneris gali norėti sužinoti apie naujai atėjusį auklėtinį - psichologas atlieka psichologinį įvertinimą ir pateikia treneriui to sportininko profilį (kokios yra stipriosios ir silpnosios savybės). Arba psichologas gali bendradarbiauti su treneriu sudarinėdamas treniruočių planus, kuriuose integruojami fiziniai, techniniai, taktiniai ir psichologiniai treniravimosi aspektai. Netiesiogiai psichologo klientai čia vis tiek yra sportininkai, nes visas darbas orientuotas į jų psichologinio pasiruošimo gerinimą. Retais atvejais treneriai kreipiasi į sporto psichologus norėdami pagerinti savo pačių įgūdžius susitvarkyti su įtemptomis situacijomis, kylančiomis treniruotėse ar varžybinėse situacijose.
Kartais psichologui tenka bendradarbiauti su sportininkų tėvais. Paprastai šie sportininkai būna vaikai arba paaugliai iki 16 metų. Tėveliams būna įdomu, su kokiais sunkumais susiduria jų vaikai, kaip jie, tėvai, galėtų padėti. Kartais tėvai mato, kad jų vaikui sportuojant prasčiau sekasi susikaupti, kad jis labai nerimauja prieš varžybas ir tuomet kreipiasi į psichologą, kad šis padėtų. Tačiau šiuo atveju pagrindiniu psichologo klientu tampa sportuojantis vaikas.
Svarbu paminėti, kad sporto psichologai pirmiausia dirba su sveikais, t.y. psichinių sutrikimų neturinčiais, sportininkais. Jie ne gydo, o padeda ieškoti būdų, kaip įgyvendinti savo sportinį potencialą. Todėl ši parama skirta visiems sportininkams ir treneriams.
Kaip kreiptis ir kas vyksta konsultacijų metu?
Į sporto psichologą paprastai kreipiasi pats sportininkas, treneris arba jaunųjų sportininkų tėveliai. Informaciją apie psichologus tenka susirasti patiems - čia pagelbėja pažįstami (pvz., sportininkai anksčiau dirbę su sporto psichologais), klubas ar sporto mokykla, kuriose treniruojasi sportininkas (kai kurios iš jų turi savo psichologus), ar paieška internete.
Dažnai sportininkai net nenutuokia, kaip atrodo psichologo konsultacijos ir dėl to vengia į jį kreiptis. Iš tikrųjų psichologo darbo metodai labai priklauso nuo paties psichologo. Tačiau bet kuriuo atveju pirmiausia reikia susitarti dėl susitikimo. Pirmasis bei vėlesni susitikimai paprastai vyksta psichologo kabinete arba kur nors sporto bazėje, kurioje treniruojasi sportininkas ar dirba treneris. Prasidėjus COVID-19 pandemijai, nemaža dalis darbo persikėlė į nuotolines erdves, kurios ir iki šiol buvo plačiai naudojamos sporto psichologų, mat tiek sportininkams, tiek sporto psichologams tenka daug keliauti dėl treniruočių stovyklų ar tarptautinių varžybų, todėl jie ne visuomet būna viename mieste, kad galėtų susitikti gyvai. Susitikimų trukmė gali būti labai įvairi, dažniausiai jie trunka 45min. - 1 val., bet lygiai taip pat vienas susitikimas gali trukti 15 min. pakeliui nuo viešbučio iki treniruočių bazės, o kitas - 90 min., įsitaisius ant suoliuko šalia stadiono. Taigi gan įprasta, kad sporto psichologai dalyvauja treniruotėse bei varžybose - stebi savo klientą-sportininką ir pateikia jam atgalinį ryšį, įvertina sąlygas, kuriose tenka varžytis ir pagal tai keičia savo intervencijas (pvz., siūlo pratimus, kurie lavina labiausiai reikalingus įgūdžius).
Pirmojo susitikimo metu aptariami darbo tikslai. Besikreipiantis sportininkas, treneris, tėtis arba mama - t.y. klientas, - išsako, kodėl kreipiasi į psichologą, su kokiais sunkumais susiduria, kokie psichologinio rengimo aspektai jį domina. Aišku, „užsakymas“ visų pirma priklauso nuo to, kas kreipiasi - sportininkas, treneris ar tėvai. Kiekvienu atveju konsultavimo tikslas formuluojamas atsižvelgiant į kliento pageidavimus.
Kai numatomas darbo tikslas (kas turėtų keistis?), toliau pereinama prie konkrečių darbo metodų, padedančių siekti užsibrėžtų tikslų. Čia galimi įvairūs variantai:
Psichologinis įvertinimas. Tai įvairių psichologinių testų atlikimas, klausimynų pildymas, stebėjimas bei interviu. Paprastai psichologams tenka įvertinti sportininkus - aprašyti jų asmenybę, nurodyti stipriąsias ir silpnąsias puses (toks aprašymas dar vadinamas profiliu). Toks įvertinimas dažniausiai atliekamas tuomet, kai treneris nori daugiau sužinoti apie savo naują auklėtinį, kai pats sportininkas nori sužinoti savo stipriąsias/ silpnąsias savybes arba kai ši informacija svarbi psichologui. Dirbant su komandomis, psichologui gali tekti įvertinti komandos klimatą, kultūrą, tarpusavio bendravimą ir bendradarbiavimą, ir t.t.
Psichologinių įgūdžių mokymas. Psichologiniai įgūdžiai tai - relaksacija ir autogeninė treniruotė, vaizdinių kūrimas, tikslų užsibrėžimas, dėmesio koncentracija, psichinės energijos valdymas, teigiamas mąstymas ir vidinė kalba, varžybiniai ritualai. Jų lavinimas padeda sportininkams siekti aukštesnio meistriškumo, gerina jų pasirodymą didelės įtampos situacijose. Pavyzdžiui, sportininkas išmoksta naudoti vaizduotę savo fizinių įgūdžių, technikos tobulinimui, skausmo įveikai, o taip pat savo emocijų, priešvaržybinio jaudulio valdymui. Darbo pradžioje įvertinus sportininko psichologinius įgūdžius bei nustačius, kuriems aspektams reiktų skirti daugiau dėmesio, bei atsižvelgiant į sportininko pageidavimus, sudaromos individualios programos, padedančios lavinti reikiamus psichologinius įgūdžius. Supaprastintai šios programos atrodo taip: 1) supažindinimas su psichologiniu įgūdžiu (teorinis pagrindas); 2) psichologinio įgūdžio mokymas ir lavinimas, 3) psichologinio įgūdžio taikymas realiose situacijose (iš pradžių treniruotėse, o vėliau ir varžybose) bei jo palaikymas. Tokio darbo specifika yra ta, kad psichologas tarsi tampa mokytoju - jis supažindina su psichologiniais įgūdžiais, tokiu būdu užimdamas „eksperto“ poziciją. Dėl to ne kiekvienam sportininkui toks darbo stilius patinka.
Į problemą orientuotas darbas. Sportininkas nurodo, kas jo sportinėje veikloje jam nepatinka, su kokiais sunkumais susiduria, kokio elgesio jis „nebenorėtų“ (pvz., "labai jaudinuosi prieš kiekvieną startą, labai greitai įsiplieskiu"…) ir kokio elgesio ar įgūdžių norėtų (pvz., "po kelių nesėkmingų metimų serijos norėčiau išlikti susitelkęs į besitęsiantį žaidimą"). Tuomet ieškomi „sprendimai“ - strategijos, kurios padėtų išvengti nenorimo elgesio ir didintų pageidaujamo elgesio pasireiškimus. Įvertinama, kiek pats sportininkas jau turi sugebėjimus ir įgūdžius, kuriuos išmokęs pilnai išnaudoti, galėtų pasiekti norimą pasirodymo/ atlikimo lygį (pvz., išliktų ramus įtemptose situacijose, negalvotų apie rezultatą šaudant, darydamas pratimus ant buomo negalvotų apie kritimą ir pan.), o kokius įgūdžius reiktų ugdyti. Klausimas, į kurį mėginama atsakyti - „o kaip aš norėčiau, kad būtų?“
Konsultavimas. Labai supaprastintai psichologo konsultaciją galima suprasti kaip sportininko pokalbį akis į akį su psichologu. Tačiau tai nėra toks pokalbis, kai psichologas dalina patarimus. Tai nėra pokalbis, kai psichologas pasako sportininkui slaptažodį, galintį sukelti stebuklingus pokyčius. Tai pokalbis, kai sportininkas pats ieško atsakymų į savo klausimus, tik ne vienas, o padedamas psichologo. Nuo psichologinių įgūdžių lavinimo ir į problemą orientuoto darbo konsultavimas skiriasi tuo, kad ši darbo forma yra mažiausiai apibrėžta, mažiausiai struktūruota. Čia daugiausia dėmesio skiriama savo dabartinės situacijos ir išgyvenimų įsisąmoninimui, jausmų išsakymui.
Sportininkai susiduria su tomis pačiomis gyvenimiškomis problemomis, kaip ir nesportuojantys žmonės, tačiau šalia to jiems tenka susidoroti ir su tam tikrais specifiniais sunkumais, pavyzdžiui, perėjimu iš vienos amžiaus grupės į kitą, atsiskyrimu nuo šeimos, išvykstant į kitą miestą, sportinės karjeros užbaigimu, santykių su treneriais, komandos draugais, tėvais nesklandumais, nesėkmės baime, pasitikėjimo savimi stoka, psichologinėmis fizinių traumų pasekmėmis (pvz., pasibaigus medicininei reabilitacijai). Visa tai gali sukelti nemažą psichologinę įtampą, trukdančia normaliai treniruotis ar tiesiog gyventi visavertį gyvenimą.
Lygiai tą patį galima pasakyti apie trenerius - jiems kyla bendro pobūdžio sunkumai, jie susiduria su nesklandumais bendraudami su savo auklėtiniais, jie nuolat patenka į įvairias stresines situacijas ir t.t.. Šiuos sunkumus kiekvienas gali spręsti savarankiškai, tačiau tai užima daugiau laiko ir išeikvojama daugiau energijos, kuri galėtų būti nukreipta į sportinių tikslų siekimą ar visavertį gyvenimą. Kito žmogaus, šiuo atveju, psichologo žvilgsnis iš šalies padeda sportininkui ar treneriui geriau suvokti savo dabartinę situaciją, pamatyti esamų sunkumų sprendimo būdus, o taip pat įgyti įgūdžių, kurie ir ateityje padėtų spręsti kylančius sunkumus.
Kadangi sportininkai yra tokie patys žmonės kaip ir visi, šalia bendro pobūdžio sunkumų, jiems kartais gali pasireikšti įvairūs psichinės sveikatos sutrikimai, t.y., nerimo, nuotaikų (tokie kaip depresija), valgymo sutrikimai, priklausomybės ir kt. Tokiais atvejais sportininkui jau būtina psichologo, o kartais ir psichiatro konsultacija. Tačiau tai jau nebe sporto psichologijos, o klinikinės psichologijos, psichoterapijos ir psichiatrijos sritis. Tiesa, pastaraisiais metais vis labiau pripažįstant, kad netokiai jau mažai daliai sportininkų būdingi psichinės sveikatos sutrikimai, atsiranda ir specializuoti specialistai - klinikiniai sporto psichologai bei sporto psichiatrai.
Gera žinia sportininkams bei treneriams yra ta, kad psichologinis pasiruošimas iš tikro yra veiksmingas. Bloga žinia ta - kad jis reikalauja daug laiko, daug pastangų ir kantrybės, kaip, beje, ir bet koks kitas treniravimasis. Dažnai sportininkai tikisi, kad jiems užteks vieno-dviejų pokalbių su psichologu ir visi jų sunkumai išsispręs. Deja… Tokie lūkesčiai - nerealistiški. Pagalvokite patys! Psichologinis pasiruošimas yra lygiavertis fiziniam, techniniam ir taktiniam pasiruošimui. Pastariesiems pasirengimo aspektams yra skiriamas milžiniškas dėmesys treniruotėse, o varžybose belieka tik įgyvendinti tai, kas buvo pasiekta. Tuo tarpu psichologiniam pasiruošimui treniruočių metu skiriamas labai nedidelis dėmesys, o kartais ir jokio. Todėl pagrindinės „psichologinės treniruotės“ vyksta varžybų metu! Bet juk niekas nesitiki pataikyti baudų metimų svarbiais varžybų momentais, jei prieš tai visai nesitreniravo jų metimo, niekas nesitiki nubėgti 3 km per 10min (jau nekalbant apie geresnius rezultatus!) arba nuplaukti 50m laisvu stiliumi per 23s visai nesitreniravus. Taigi naivu būtų tikėtis, kad pavyks tinkamai nusiteikti ir sureguliuoti savo priešstartinę būseną, jei to nemėginsi daryti per treniruotes.
tags: #sportininku #psichologinis #pasirengimas