Fizinis darbas, traumos ir gyvenimo būdo ypatumai bėgant metams gali palikti savo pėdsaką, pasireiškiantį nugaros, sąnarių ar kitokio pobūdžio skausmu. Ne visada pakanka skausmą malšinančių vaistų, o jų efektyvumas laikui bėgant gali mažėti. Šiame straipsnyje aptariamas lėtinio skausmo sindromas, jo apibrėžimas, priežastys, gydymo būdai bei poveikis gyvenimo kokybei.
Kas yra lėtinis skausmas?
Lėtinis skausmas - tai ilgai besitęsiantis ar pasikartojantis skausmas, kuris užsitęsia ilgiau nei ūmi liga ar trauma ir trunka ilgiau nei 3-6 mėnesius, trukdydamas žmogui kasdieniniame gyvenime. Lėtinio skausmo metu signalai nervų sistemoje išlieka aktyvūs nuo kelių mėnesių iki kelerių metų.
Skausmas būna ūmus ir lėtinis. Ūmus skausmas dažniausiai kyla staiga dėl aiškios priežasties, tokios kaip trauma ar uždegimas. Pašalinus skausmą sukėlusią priežastį, skausmas paprastai praeina. Lėtiniu laikomas skausmas, kuris tęsiasi ilgiau nei tris mėnesius ar kartojasi periodiškai, o jo priežastis ne visada būna akivaizdi. Jis gali būti pastovus arba banguojantis - sustiprėjantis ir susilpnėjantis.
Kuo skiriasi lėtinis skausmas nuo ūminio?
Ūmus skausmas atsiranda, kai susižeidžiama, pavyzdžiui, patyrus paprastą odos pažeidimą (įsipjovus) arba lūžus kaulams. Tai trunka neilgai ir išnyksta po to, kai pasveikstama ar atsistatoma po skausmo sukėlusių priežasčių. Lėtinis skausmas, priešingai, tęsiasi ilgai ir išlieka po to, kai atsigaunama po traumos ar ligos. Kartais lėtinis skausmas gali kankinti be jokios aiškios priežasties.
Lėtinio skausmo priežastys ir rizikos veiksniai
Lėtinio skausmo priežastimi gali tapti trauma arba infekcija, o gali būti ir gretutinė lėtinė besitęsianti liga. Prasta emocinė būklė taip pat gali padidinti skausmą. Nerimas, stresas, depresija, pyktis ir nuovargis veikia skausmą įvairiais sudėtingais būdais ir gali sumažinti natūralių, kūno gaminamų, nuskausminamųjų išskyrimą. Tokia emocinė būklė gali netgi padidinti medžiagų, stiprinančių skausmo pojūtį, išskyrimą ir taip sukurti pavojingą skausmo ciklą.
Taip pat skaitykite: Kognityvinės intervencijos skausmui malšinti
Dažniausi skausmo šaltiniai yra galvos skausmas, sąnarių skausmas, skausmas po traumų, nugaros skausmai. Kiti, retesni lėtinio skausmo šaltiniai gali būti susiję su sausgyslių uždegimu, sinusų skausmu, riešo tuneliniu sindromu, pečių, pilvo, kaklo skausmu.
Pagrindinės lėtinio skausmo priežastys:
- Nervų pažeidimai
- Uždegiminės ligos
- Fibromialgija
- Reumatoidinis artritas
- Kitos autoimuninės ligos
- Kaulų ir raumenų sistemos pažeidimai (degeneracinės stuburo ar sąnarių ligos)
- Stuburo slankstelių kompresiniai lūžiai
- Išeminis skausmas
- Skausmas, sukeltas onkologinės ligos ar jos gydymo
- Reumatinės ligos (osteoartritas, reumatoidinis artritas, osteoporozė ar kt.)
- Krūtinės angina
- Postherpetinė neuralgija
- Temporalinis arteritas
- Aterosklerozės ir cukrinio diabeto sukelta periferinė neuropatija
- Trišakio nervo neuralgija
- Malnutricija
- Periferinių kraujagyslių ligos
Lėtinio skausmo rizikos veiksniai:
- Genetika (kai kurios lėtinio skausmo priežastys, pavyzdžiui, migrena)
- Nutukimas (gali pabloginti sveikatos būklę ir paskatinti tam tikrų ligų atsiradimą, kurios sukelia skausmą, pavyzdžiui, artritą, nes dėl didesnio kūno svorio yra papildomas spaudimas jūsų sąnariams)
- Amžius (vyresnio amžiaus žmonės dažniau patiria lėtinį skausmą dėl tam tikrų ligų atsiradimo)
- Didelė fizinė įtampa darbe
- Patiriamas stresas
- Rūkymas (didesnė rizika susirgti įvairiomis ligomis, dėl kurių galite susidurti su lėtiniu skausmu).
Kaip pasireiškia lėtinis skausmas?
Skausmas yra labai subjektyvus ir individualus pojūtis. Nėra objektyvių metodų pamatuoti skausmui ir nustatyti jo tikslią vietą. Todėl gydytojai skausmo tipą, vietą, pasireiškimą vertina pagal paties paciento pasakojimą. Tikslus skausmo apibūdinimas, pavyzdžiui: tai bukas ar aštrus, nuolatinis ar epizodinis, deginantis ar perštintis, gali padėti gydytojui nustatyti skausmo priežastį.
Žmonės, kenčiantys nuo lėtinio skausmo, apibūdina savo skausmą labai įvairiai, pavyzdžiui, deginimas, spaudimas, perštėjimas, pulsavimas, spazmai ir kt.
Kiti lėtinio skausmo simptomai:
- Nuolatinis skausmas (lengvas, vidutinio sunkumo arba stiprus)
- Nerimas
- Depresija
- Nuolatinis nuovargis
- Nemiga arba tampa sunku užmigti
- Nuotaikų kaita
Lėtinio skausmo diagnozė
Lėtinio skausmo diagnozė dažnai apima išsamų paciento istorijos surinkimą ir fizinį tyrimą. Nors moderni technologija ir gali padėti gydytojams suformuluoti diagnozę, gydymo planas yra individualiai parenkamas kiekvienam pacientui, norint pasiekti geriausių rezultatų.
Prieš pradedant gydyti lėtinį skausmą, svarbu įvertinti jo stiprumą, pobūdį ir bendrą paciento fizinę būklę, kad būtų galima parinkti tinkamiausią gydymą. Funkcinė paciento būklė (gebėjimas savarankiškai dalyvauti kasdienėje veikloje) turi būti įvertinta prieš gydymo skyrimą.
Taip pat skaitykite: Įveikos strategijos
Skausmo intensyvumui įvertinti klinikinėje praktikoje naudojama Vizualinė analoginė skalė (VAS). Svarbu nepamiršti, kad dauguma vyresnių žmonių serga gretutinėmis ligomis, o tai gali lemti bendros funkcinės būklės bei skausmo vertinimo netikslumus. Jei paciento kognityvinės funkcijos sutrikusios, skausmą reikėtų vertinti pasitelkiant kitas skales (pvz., Wongo-Bakerio FACES skalė). Pažengusio laipsnio demencija sergančiam pacientui lėtinis skausmo sindromas gali būti įtariamas stebint jo kasdienės veiklos užduotis bei naudojant specialias skales (pvz., Skausmo vertinimas sergant pažengusia demencija, Neverbalinių skausmo indikatorių sąrašas).
Lėtinio skausmo gydymas
Lėtinio skausmo gydymo tikslas yra sumažinti skausmą ir pagerinti funkciją tam, kad pacientas galėtų grįžti į kasdieninę veiklą. Pacientai, bei gydytojai, turi daug pasirinkimo variantų gydant skausmą. Kai kurie yra labiau efektyvūs nei kiti.
Lėtinis skausmas gydomas medikamentais ir nemedikamentiniais metodais. Farmacinės priemonės - tai ne opioidiniai ir opioidiniai skausmą mažinantys geriamieji vaistai, skausmą moduliuojantys medikamentai, odos tepalai, geliai ar kt. Nemedikamentinėms lėtinio skausmo gydymo priemonėms priklauso fizinė reabilitacija, kognityvinė elgesio terapija ir paciento edukacija lėtinio skausmo klausimais. Šios priemonės laikomos svarbia gydymo dalimi dėl retesnių nepageidaujamų reiškinių, palyginti su gydymu vaistais.
Gydymo būdai:
- Medikamentinis gydymas (skausmą malšinantys vaistai, priešuždegiminiai vaistai, antidepresantai ar antikonvulsantai)
- Akupunktūra
- Elektrinė stimuliacija
- Nugaros smegenų stimuliacija
- Nervų blokados (skausmo, arba nervų, blokada)
- Chirurginis gydymas
- Psichoterapija
- Relaksacijos terapija
- Grįžtamojo ryšio terapija
- Elgesio terapija
- Alternatyvios medicinos priemonės (tai chi, meditacija, akupunktūra, masažas ir panašias priemones)
- Fizinė terapija, kineziterapija ir psichologinė pagalba
- Naujoviškos terapijos, tokios kaip akupunktūra, biofeedback ir neuromoduliacija.
Skausmo blokados
Vienas iš šiuolaikinių pažangių skausmo gydymo metodų - skausmo, arba nervų, blokada. Mūsų jutimai, įskaitant skausmą, keliauja nervais iš skirtingų kūno vietų į smegenis. Kai signalą užblokuojame, skausmo nejaučiame. Be skausmo malšinimo, blokados gali būti taikomos ir gydymui, kai medikamentai suleidžiami šalia pažeistų ar uždegimo apimtų nervų. Taip siekiama sumažinti uždegimą ir paskatinti nervo gijimą.
Yra keli būdai paveikti nervo gebėjimą perduoti signalą. Gydytojas mini dvi dažniausiai naudojamas blokadas: medikamentinę ir krioterapinę.
Taip pat skaitykite: Moksliniai tyrimai apie priklausomybę
Medikamentinės blokados metu šalia nervo suleidžiami vaistai, kurie laikinai nutraukia skausmo signalą. Efektas būna laikinas - nuo kelių valandų iki savaičių.
Krioterapinė (arba šaldymo) blokada - modernesnė procedūra, kurios metu nervas paveikiamas šalčiu. Krioterapinių blokadų poveikis gali trukti nuo 6 iki 18 mėnesių, kartais iki 2 metų. Taikant deginimo metodą (karščiu), poveikis ilgesnis, bet padidėja aplinkinių audinių pažeidimo rizika.
Blokadų veiksmingumas priklauso nuo skausmo tipo, lokalizacijos ir priežasties. Nors tikimasi greito ir ilgalaikio poveikio, rezultatai gali būti skirtingi: nuo visiško skausmo išnykimo iki laikino palengvėjimo.
Skausmo blokados taikomos pacientams, patiriantiems ilgalaikį skausmą, pavyzdžiui, stuburo, sąnarių, galvos ar nervinį skausmą. Dažnai tai pacientai, kurie jau bandė vaistus, fizioterapiją, o operacija jiems ne visada tinkama išeitis.
Tačiau ne visiems tinka ir blokados. Jos netaikomos esant infekcijai, nėštumo metu, vartojant kraują skystinančius vaistus ar esant alergijai.
Dažniausiai specialaus pasiruošimo nereikia. Svarbu įspėti gydytoją apie alergijas ir vartojamus vaistus.
Procedūra trunka nuo 15 min. iki valandos. Po jos pacientas stebimas 30 min., siekiant įvertinti, ar nėra alerginės reakcijos ar kitų nepageidaujamų reiškinių.
Tą pačią dieną pacientas gali grįžti namo. Hospitalizacija nereikalinga, bet reikia laikytis gydytojo nurodymų.
Medikamentinis gydymas
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) išskiria pagrindinius principus, kuriais vadovaujantis reikėtų skirti vaistus nuo skausmo:
- Nuolatinis vaistų vartojimas (angl. by the clock) - vaistai turėtų būti vartojami tęstinai, t. y. skiriami visą parą, atitinkamais laiko intervalais, o ne tik tuomet, kai yra jaučiamas nepakeliamas skausmas.
- Vaistų vartojimas per burną (angl. by the mouth) - pirmenybė teikiama peroraliniams vaistams nuo skausmo. Kai peroraliniai vaistai negali būti vartojami (esant rijimo problemų), vaistai nuo skausmo turi būti skiriami mažiausiai invazyviu būdu (poliežuviniu, poodiniu pirmiau nei intraveniniu). Intraraumeninės injekcijos neturėtų būti vartojamos.
- Pakopų principas (angl. by the ladder) - vaistai nuo skausmo turi būti skiriami tam tikra tvarka: neopioidiniai analgetikai → silpni opioidiniai analgetikai → stiprūs opioidiniai analgetikai. Nuo kurios pakopos pradėti, sprendžiama pagal skausmo intensyvumą. Esant itin stipriam skausmui, reikėtų skirti stipriuosius opioidinius analgetikus. Bet kurioje gydymo pakopoje galima pridėti adjuvantus - antidepresantus, antikonvulsantus, kortikosteroidus, anksiolitikus.
Dažniausiai skiriami medikamentai:
- Acetaminofenas (paracetamolis): silpnas prostaglandinų sintezės inhibitorius, malšina skausmą. Pirmasis pasirinkimas vyresniems pacientams, patiriantiems lengvą ar vidutinį lėtinį skausmą.
- NVNU per os (naproksenas, ibuprofenas, diklofenakas, celeoksibas ar kiti): slopina fermentą ciklooksigenazę, kuris dalyvauja prostaglandinų sintezėje. Geriau malšina uždegiminių ligų sukeltą skausmą, efektyvesni vartojant trumpą laiką. Svarbu skirti atsargiai dėl nepageidaujamų reiškinių virškinimo, kardiovaskulinėms sistemoms ir inkstams.
- NVNU tepalai ir geliai: peroralinių vaistų nuo uždegimo alternatyva, leidžianti sumažinti šių medikamentų sukeliamų nepageidaujamų reiškinių riziką. Vietinio poveikio tepamieji NVNU dažnai naudojami sergant osteoartritu.
- Kapsaicino tepalai: mažina substancijos P ir odos nociceptinių skaidulų kiekį. Vaistas malšina neuropatinį, kaulų ir raumenų sistemos skausmą, skiriamas kaip adjuvantas.
- Opioidiniai analgetikai (morfinas, oksikodonas, fentanilis, buprenorfinas, tramadolis): naudojami tuomet, kai skausmas yra stiprus arba kai kitos skausmo malšinimo priemonės buvo neefektyvios. Prieš skiriant, svarbu įvertinti galimą žalos ir naudos santykį.
- Antikonvulsantai (karbamazepinas, gabapentinas, pregabalinas): naudojami neuropatiniam skausmui malšinti.
- Seratonino ir norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI) (venlafaksinas, duloksetinas): gali būti naudojami gydant neuropatinį skausmą.
- Tricikliai antidepresantai (TCA): vaistai adjuvantai.
Gyvenimo būdo pokyčiai malšinant lėtinį skausmą
Keturi pagrindiniai gyvenimo būdo veiksniai gali turėti įtakos jūsų lėtiniam skausmui ir padėti jį sumažinti:
- Stresas: svarbu stengtis kiek įmanoma sumažinti stresą. Galima išbandyti meditaciją, kvėpavimo pratimus, fizinį aktyvumą, atlikti atpalaiduojančius pratimus ar kt.
- Fizinis aktyvumas: lengvas fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, vaikščiojimas ar lengvas plaukimas, kiekvieną dieną po 30 minučių gali padėti sumažinti lėtinį skausmą. Tačiau labai svarbu pasirinkti fizinį aktyvumą pagal savo galimybes ir nepersistengti, kad dar labiau nepabloginti situacijos.
- Dieta: svarbu valgyti sveiką maistą, kad pagerintumėte bendrą sveikatą. Jei ilgą laiką kenčiate nuo lėtinio skausmo, galite išbandyti priešuždegiminę dietą, pašalindami iš dienos raciono maistą, kuris sukelia uždegimą, pavyzdžiui, raudoną mėsą ir rafinuotus angliavandenius.
- Miegas: kokybiškas miegas taip pat yra be galo svarbus jūsų bendrai sveikatai. Dėl miego trūkumo galite jaustis prastai, priaugti svorio, o tai gali sustiprinti lėtinį skausmą. Be to, kokybiškas miegas taip pat svarbus streso valdymui.
Alternatyvūs lėtinio skausmo gydymo būdai
Alternatyvūs lėtinio skausmo gydymo būdai, kurie gali padėti sumažinti lėtinį skausmą: akupunktūra, aromaterapija, muzikos, meno ar gyvūnų terapija, skirtingi atsipalaidavimo metodai, tokie kaip masažas, meditacija bei įvairios SPA procedūros.
Vis daugiau kalbama apie tai, kad CBD gali padėti valdyti skausmą, pagerinti miegą ir sumažinti stresą. 2023 m. sisteminė apžvalga (PMC, National Library of Medicine), apėmusi 9 klinikinius tyrimus su 564 pacientais, parodė, kad kanabinoidai gali padėti sumažinti skausmą ir pagerinti miego kokybę, tačiau įrodymų kokybė dar laikoma „žema“.
Kaip dar galima kovoti su lėtiniu skausmu?
Be vaistų vartojimo ir kitų gydymo metodų, svarbu tinkamai rūpintis savimi ir šiek tiek pakeisti įpročius. Taigi, šie veiksmai gali padėti susidoroti su lėtiniu skausmu ir pagerinti bendrą sveikatą:
- Pabandykite atsisakyti rūkymo arba stenkitės rūkyti kaip įmanoma mažiau.
- Neverskite savęs daryti per daug.
- Sudarykite dienos tvarkaraštį, ir skirkite pakankamai laiko ne tik būtiniems darbams atlikti bet ir poilsiui bei mėgstamai veiklai.
- Sveika mityba. Pasistenkite į savo dienos racioną įtraukti daugiau daržovių ir vaisių.
- Reguliariai mankštinkitės, kadangi fizinė veiklą taip pat prisideda prie skausmo malšinimo, tačiau nereikia persistengti. Mankštinkitės pagal savo galimybes ir atkreipkite dėmesį į savijautą.
- Pakankamai miegokite.
- Valdykite savo stresą ir mąstykite pozityviai.
- Apribokite alkoholio vartojimą.
Lėtinio nuovargio sindromas
Lėtinio nuovargio sindromas (LNS), dar vadinamas mialginiu encefalomyelitu (ME) arba ME/LNS, yra sudėtinga, lėtinė liga, kuriai būdingas stiprus, nepaaiškinamas nuovargis, kuris nepraeina po poilsio ir žymiai riboja kasdienę veiklą. Liga gali paveikti įvairias organizmo sistemas, įskaitant nervų, imuninę ir endokrininę, sukeldama ne tik fizinius, bet ir kognityvinius bei emocinius simptomus.
Lėtinio nuovargio sindromas yra palyginti reta liga, tačiau tiksli paplitimo statistika Lietuvoje ir pasaulyje skiriasi dėl diagnostikos iššūkių. Manoma, kad ja serga apie 0,2-2 % suaugusiųjų, dažniau moterys nei vyrai, o simptomai dažniausiai prasideda 20-50 metų amžiuje. Liga gali turėti didelę įtaką gyvenimo kokybei, todėl ankstyva diagnozė ir individualizuotas gydymas yra itin svarbūs.
Lėtinio nuovargio sindromo priežastys ir rizikos veiksniai:
Tikslios LNS priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad ligą lemia kelių veiksnių derinys, įskaitant biologinius, psichologinius ir aplinkos veiksnius.
Lėtinio nuovargio sindromo simptomai:
LNS simptomai yra įvairūs ir gali labai skirtis tarp pacientų.
Kaip diagnozuojamas lėtinio nuovargio sindromas?
Lėtinio nuovargio sindromas yra liga, kurią diagnozuoti yra sudėtinga, nes nėra specifinio laboratorinio testo, o simptomai dažnai sutampa su kitomis ligomis.
Gydymas: kaip valdomas lėtinio nuovargio sindromas?
Lėtinio nuovargio sindromas gydomas individualizuotai, nes nėra specifinio vaisto.
Lėtinio nuovargio sindromo poveikis kasdieniam gyvenimui:
Lėtinio nuovargio sindromas gali smarkiai apriboti kasdienę veiklą, įskaitant darbą, socialinį gyvenimą ar net paprastas užduotis, tokias kaip apsipirkimas ar maisto gaminimas. Pacientai dažnai patiria frustraciją, nerimą ar depresiją dėl ligos neapibrėžtumo ir visuomenės nesupratimo. Kai kuriems tenka keisti karjerą ar gyvenimo būdą, prisitaikant prie ribotos energijos. Norint prisitaikyti prie ligos, svarbu bendradarbiauti su gydytoju, psichologu ar fizioterapeutu, ieškoti pacientų grupių ir artimųjų palaikymo.
tags: #letini #skausma #jauciancios #asmenybes #sindromas