Šiais laikais, kai vis daugiau dėmesio skiriama aplinkosaugos problemoms, klimato krizei ir taršai, kyla klausimas, kodėl žmonės dažnai elgiasi neveikliai, net jei jiems rūpi gamta. Šis klausimas domina ne tik visuomenę, bet ir mokslininkus, ypač socialinių mokslų atstovus. Šiame straipsnyje aptarsime neveiklumo motyvaciją, psichologines priežastis, kurios apsunkina aplinkai draugišką elgesį, ir pateiksime praktinių patarimų, kaip šias kliūtis įveikti. Taip pat panagrinėsime "tinginystės" fenomeną ir jo priežastis, susijusias su fiziologija bei psichologija.
Psichologinės Kliūtys Aplinkai Draugiškam Elgesiui
Žymus psichologijos profesorius Robert Gifford savo straipsnyje apie „neveiklumo drakonus“ aprašė net 29 psichologines priežastis, apsunkinančias aplinkai draugišką elgesį. Svarbu suprasti, kad jei žmogus elgiasi aplinkai žalingu būdu, tai nebūtinai reiškia, kad jam nerūpi aplinka. Kaip teigia R. Gifford, mes visi turime daug siekių, kurie neretai „konfliktuoja“ tarpusavyje ir gali nesutapti su tikslu tausoti gamtą. Tarkime, siekis „eiti pirmyn“ dažnai reiškia veiksmus, kurie prieštarauja tikslui sumažinti savo poveikį klimatui, pavyzdžiui, didesnio būsto įsigijimas.
Įpročiai ir Ribotas Suvokimas
Su tuo susijusi kita „kliūtis“ - paprasčiausi mūsų įpročiai. Tai itin įsitvirtinęs, automatinis elgesys, kurį sunku pakeisti. Žinome, kad mitybos ar judumo įpročiai gali daryti neigiamą poveikį aplinkai. Tačiau svarbu suprasti ir tai, kad viena iš sąlygų įpročiams susiformuoti - jų sėkmingumas, t. y., padeda žmogui pasiekti tam tikrą tikslą (pvz., greitai nuvykti iš taško A į tašką B).
Tenka pripažinti, kad mūsų suvokimas pasižymi tam tikrais ribotumais arba šališkumais. Vienas tokių šališkumų - polinkis orientuotis į problemas, kurios svarbios dabartiniu momentu ir kurios susijusios su mumis pačiais, artimiausia mūsų aplinka. Tarša ar klimato krizė paprastai nėra tarp tokių problemų. Atvirkščiai, tarkime, klimato kaita dažnai suvokiama kaip tolima, abstrakti, nesusijusi su padariniais pačiam asmeniui. Kita vertus, žmonės gali žinoti apie konkrečią problemą, sakykime, jūros užterštumą, tačiau nežino, ką daryti, arba - jei žino - netiki, kad jų pačių elgesio pokytis bus reikšmingas, mažinant taršą.
Nerealistiškas Optimizmas ir Atoveiksmio Efektas
Be to, dėl taip vadinamo nerealistiško arba naivaus optimizmo esame linkę nepakankamai įvertinti sau kylančias rizikas: blogi dalykai nutiks kam nors kitam. Kaip pastebi R. Gifford, turbūt pats ironiškiausias iš „neveiklumo drakonų“ yra „atoveiksmio efektas“, kai, pasielgę aplinką tausojančiu būdu, žmonės po to linkę elgtis netvariai, lyg tvarusis veiksmas kompensuotų netvarųjį. Pvz., įsigiję degalus taupantį automobilį, asmenys linkę juo daugiau važinėti. Taip pat visai suprantama, kad apskritai dažniau įsitraukiame į lengviau įgyvendinamus aplinkai draugiškus veiksmus, kurie, deja, turi ir mažesnį aplinkosauginį poveikį. Pvz., remiantis prieš porą metų atliktu Londono universiteto koledžo tyrimu, žmonės dažniau rūšiuoja atliekas, nei renkasi darnų judumą.
Taip pat skaitykite: Kova su tinginyste
Kaip Įveikti Neveiklumo Drakonus?
Informacija apie psichologines priežastis, apsunkinančias aplinką tausojantį elgesį, neatrodo kaip teigiama žinutė. Vis dėlto žinojimas apie šiuos „drakonus“ gali įgalinti - padėti geriau suprasti savo ir kitų (ne)veiklumą bei ką verta taikyti praktikoje.
Švietimas ir Suvokimas
Kalbant apie žinių ar, tiksliau, tinkamo suvokimo, didinimą, reikalingas švietimas ne tik apie aplinkosaugos problemas, bet ir apie tai, kaip konkrečios problemos susijusios su pačių žmonių elgesiu ir patirtimis. Svarbi informacija apie tai, ką specifiškai kiekvienas (-a) galime padaryti, norėdamas (-a) spręsti konkrečią problemą. Žmonėms aktualu suprasti, kaip specifinė problema jau veikia ar artimiausiu metu paveiks tai, kas jiems rūpi (sveikatą, artimiausią aplinką, pragyvenimo šaltinius ir pan.), taip pat kokį poveikį turės konkretūs aplinkosauginiai veiksmai, kurių asmenys gali imtis.
Įpročių Keitimas ir Socialinis Poveikis
Nors įsitvirtinusius įpročius keisti sunku, tai nėra neįmanoma. Tik vertėtų nusiteikti, kad naujiems įpročiams susiformuoti - be noro - reikia laiko ir kantrybės. Remiantis naujausiomis mokslo žiniomis, tam prireiks kiek daugiau nei dviejų mėnesių arba maždaug 66 dienų. Ypač geras laikas naujiems įpročiams formuoti - reikšmingi gyvenimo pokyčiai, kaip gyvenamosios vietos keitimas. Pvz., vienas Jungtinėje Karalystėje atliktas eksperimentas, skatinantis tvarią gyvenseną, pasirodė efektyvesnis toje žmonių grupėje, kurią sudarė neseniai į naują gyvenamąją vietą persikraustę gyventojai, lyginant su niekur nesikrausčiusiais individais.
Mus apskritai labai veikia kiti žmonės ir jų elgesys, net jei to neįsisąmoniname. Anksčiau minėtas Londono universiteto koledžo tyrimas atskleidė, kad vien aplinką tausojančio kitų asmenų elgesio „pėdsakai“, t. y., tam tikri objektai ar ženklai (pvz., šalia darbovietės kito asmens paliktas prirakintas dviratis), siejasi su atitinkamu tokius pėdsakus savo aplinkoje matančių piliečių elgesiu. Panašiai ir daugybė kitų tyrimų rodo, kad žmonės labiau linkę šiukšlinti aplinkoje, kurioje jau mato kitų paliktas šiukšles arba kitus netvaraus elgesio ženklus. Ypač veiksmingas gali būti kolektyvinis žmonių veikimas, kai į aplinkai draugiškus veiksmus įsitraukiama ne atskirai, bet kartu su bendraminčiais ar bendruomene.
"Tinginystės" Priežastys ir Kaip Su Jomis Kovoti
Labai dažnai tariam žodį “tingiu” nesusimąstydami. Kai nenorim kažko daryti, kai vaikas, palieptas, neatlieka užduoties, kai nepajėgiam atsikelti nuo sofos, kai ne(be)turim motyvacijos. Atrodo, kad nesusimąstom, kas vis tik slypi už šio žodžio. Terminas tinginystė reiškia nenorą veikti nepaisant galėjimo/ sugebėjimo tai padaryti. O psichologiniu požiūriu kartais teigiama, kad tinginystė neegzistuoja. Taigi, yra be galo svarbu pagalvoti apie esamo neveiklumo priežastis.
Taip pat skaitykite: Kaip Įveikti Lėtinę Neurozę
Fiziologinės Priežastys
- Sveikatos Sutrikimai: Anemija, hipotirozė, psichikos ar emocinės sveikatos sutrikimai (pavyzdžiui, depresija) gali turėti įtakos patiriamam išsekimui. Taip besijaučiantis asmuo nenori veikti, daryti, nesiryžta imtis, daugiau siekia pagulėti.
- Neurologinės Priežastys: Labiau apatiškų žmonių smegenų veikla skiriasi nuo tų, kurie apatiški nėra. Labai įdomu, kad premotorinė smegenų žievės dalis, atsakinga už pasirengimą judesiui bei judesių kontroliavimą yra aktyvesnė pas apatiškus žmones (atrodytų, kad turėtų būti priešingai), tačiau tas veiklumas yra neefektyvus. Atlikti tyrimai, kuriais buvo nustatyta ir tai, kad “labiau tinginčių” smegenyse, toje dalyje, kuri atsakinga už bazinių funkcijų (atsakingų už išlikimą, rizikos suvokimą) palaikymą buvo aukštas dopamino (“malonumo hormonas”) lygis.
- Genetinės Priežastys: Viena įdomiausių priežasčių, kodėl žmogus “tingi” yra užkoduota mūsų genuose. Iš principo, tinginystė - tai nenoras eikvoti energijos. Pirmykščiam žmogui buvo itin svarbu taupyti energiją, jis negalėjo jos eikvoti perniek, siekiant išlikimo. Jis turėdavo susitelkti į čia ir dabar ir kaip tame išgyventi. Nebuvo galima svarstyti “aij, vėliau pasigausiu tą mamutą”. Šiais laikais mums yra daug paprasčiau, nes mes dažniausiai turime privilegiją lengvai patenkinti savo bazinius poreikius (maistas, saugumas - parduotuvėse yra maisto, turbūt netenka, pavyzdžiui, savaitę ieškoti “grobio”). Šiandienos žmogus turi daug energijos šaltinių, tačiau mažai įtaigių motyvatorių - dažniausiai nereikia bėgti nuo žmogėdrų plėšrūnų. Didžiausią žmonijos gyvavimo laiko atkarpą žmogui turėdavo įvykti kažkas itin svarbaus išorėje, kas motyvuodavo jį judintis: plėšrūnai, alkis, karštis, šaltis, troškulys. Taigi reikėjo išmokti prisitaikyti efektyviai taupyti energiją. Ir žmogus išmoko. Protėviams tekdavo susidurti su labai trumpais laiko tarpais tarp poreikio ir veiksmo, pavyzdžiui, jaučiu grėsmę - bėgu. Tuomet žmogus ilgai nesvarstydavo apie poreikius, o tiesiog veikdavo. Nebuvo ilgalaikiškumo. Ir apskritai žmogus neišlikdavo ilgai. Todėl ir planuoti į priekį nereikėjo. Viskas buvo apie kasdienį išlikimą. Ir tai yra užkoduota mūsų genuose. Šiuolaikiniame pasaulyje daug kas pasikeitė: mes turime pažengusią medicinos sistemą, kas lėmė gyvenimo trukmės kone padvigubėjimą, yra gausa komfortą suteikiančių priemonių. Tačiau evoliucijos eigoje buvusios svarbios aplinkybės - gebėjimas taupyti energiją - taip lengvai nekinta.
Psichologinės Priežastys
Be šių grynai fiziologinių priežasčių, galimos ir psichologinės priežastys “tingėti”: nesėkmės baimė, nežinojimas, neaiškumas, kaip pradėti, nerimas, nepasitikėjimas savimi, to, ką reikia daryti nesupratimas, negalėjimas (subjektyvus ar objektyvus to, ką reikia padaryti vertinimas, jog negaliu padaryti) ir pan.
Kaip Suvokti ir Spręsti Neveiklumo Problemas?
Taigi, kad sužinotume, kas skatina “tingėti”, visų pirma turime suvokti, kad priežasčių gali būti įvairių ir didelė jų dalis nepaveiki išorinėmis priemonėmis. Labai svarbu, prieš pavadinant kažką “tinginiu”, paklausti, kas skatina jį nieko nedaryti. Nevertinant, nesmerkiant, o tiesiog siekiant nuoširdžiai suprasti. O pažinus priežastį vertėtų į ją ir susitelkti, o ne kaltinti tinginyste.
Įpročių Keitimas: Žingsnis Po Žingsnio
Įpročių keitimas daugeliui atrodo sunkiai įgyvendinama misija: pradedame su dideliu entuziazmu, tačiau po kelių savaičių motyvacija ima blėsti. Vis dėlto mokslininkai ir psichologai sutaria, kad įpročius galima pakeisti, jei suprantame jų veikimo mechanizmą ir laikomės tam tikrų strategijų.
Įpročių Formavimosi Ciklas
Įpročiai formuojasi per vadinamąjį „užuominos-veiksmo-atlygio ciklą“. Kaskart pakartojamas tas pats elgesys, kurį sukelia tam tikra situacija ar emocija, vadinama užuomina. Vykstant veiksmui smegenys gauna atlygį, kuris sustiprina norą ateityje jį pakartoti. Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia ne rytinis valios pliūpsnis, o pastovumas ir gebėjimas iš anksto numatyti tinkamą aplinką.
Efektyvios Strategijos Įpročiams Keisti
- Tvirtas Pagrindas ir Konkretus Tikslas: Norint pasiekti apčiuopiamų rezultatų, būtina pradėti nuo tvirtų pagrindų. Tikslas yra tarsi kompasas, vedantis į norimą pokytį. Svarbu, kad jis būtų konkretus, pasiekiamas ir pamatuojamas.
- Maži Etapai: Dideli pokyčiai dažnai gąsdina, todėl psichologai rekomenduoja pradėti mažais etapais.
- Priminimai: Priminimai - labai efektyvus įrankis, ypač pirmosiomis įpročio formavimo savaitėmis.
- Motyvacijos Palaikymas: Motyvacija natūraliai kinta, todėl svarbu sukurti sistemą, padedančią išlaikyti norimą kryptį net ir tada, kai entuziazmas svyruoja.
- Atlygis: Atlygis padeda sustiprinti įprotį, todėl verta sugalvoti malonią paskatą, kurią gausite įvykdę tikslą.
- Socialinis Palaikymas: Pokalbiai su draugu ar partneriu apie jūsų tikslus gali padėti jausti didesnį įsipareigojimą.
- Pažangos Fiksavimas: Pažangos fiksavimas padeda suvokti, kad kiekvienas žingsnis veda į didesnį tikslą.
Dažniausios Klaidos Keičiant Įpročius
Naujo įpročio kūrimas reikalauja laiko ir kantrybės. Daugelis žmonių pasiduoda, kai susiduria su pirmaisiais sunkumais. Pagrindinės klaidos:
Taip pat skaitykite: Motyvacijos svarba
- Per dideli lūkesčiai.
- Nepastovumas.
- Nesupratimas, kodėl įprotis reikalingas.
- Visiškas pasikliavimas valia.
- Motyvacijos svyravimai.
Kaip Išlaikyti Motyvaciją?
Norint išlaikyti motyvaciją, svarbu nuolat semtis įkvėpimo. Tai gali būti knygos apie saviugdą, pokalbių laidos, psichologų tinklalaidės ar bendruomenės, kurios palaiko sveikus įpročius.
tags: #neveiklumo #motyvacija #tyrimas