Psichologija ir psichoterapija yra svarbios sritys, susijusios su žmogaus elgesio, minties ir emocijų tyrimu bei pagalba psichologinėms problemoms spręsti. Nors šios disciplinos yra giminingos, jos skiriasi savo tikslais, metodais ir strategijomis. Straipsnyje apžvelgsime psichologijos pagrindus, jos ryšį su psichoterapija, populiariausius psichoterapijos metodus, egzotiškas terapijos rūšis bei studijų ir karjeros galimybes.
Kas yra Psichologija?
Psichologija - tai mokslas, nagrinėjantis žmonių elgesį ir protinį bei emocinį veiklumą. Jos tikslas yra suprasti, paaiškinti ir prognozuoti, kaip žmonės suvokia, mąsto, jaučia ir elgiasi. Psichologija, kaip mokslas, tiria daugybę sričių, įskaitant individualų elgesį, socialinę sąveiką, protinę veiklą, emocijas, sveikatą, išmokimą, atmintį, suvokimą ir daugelį kitų aspektų. Ji naudoja įvairius tyrimo metodus, įskaitant stebėjimą, eksperimentus, apklausas, psichometrinius testus ir kt.
Pagrindinės Psichologijos Sritys
Psichologija yra plačiai įvairių sričių mokslas, tyrinėjantis elgesį, protinius procesus, jausmus, suvokimą ir mąstymą. Yra keletas pagrindinių psichologijos sričių, kurios padeda išsamiau suprasti žmogaus elgesį ir psichiką:
- Klinikinė psichologija nagrinėja psichologinius sutrikimus ir teikia pagalbą žmonėms, turintiems psichologinių sunkumų.
- Santykių psichologija fokusuojasi į tarpasmeninius santykius ir grupių dinamiką.
- Sveikatos psichologija siekia suprasti, kaip psichologiniai veiksniai įtakoja fizinę sveikatą ir gerovę.
- Darbo ir organizacinė psichologija nagrinėja elgesį darbo vietoje ir organizacijose.
- Vystymosi psichologija tyrinėja žmogaus raidą nuo gimimo iki suaugusiųjų amžiaus.
Psichologija taip pat susijusi su įvairiais psichoterapijos metodais, kurie padeda asmenims spręsti emocinius ir elgesio sunkumus bei tobulinti savo gerovę. Populiariausi psichoterapijos metodai apima kognityvinę elgesio terapiją, psichoanalizę, humanistinę terapiją ir daugelį kitų.
Svarbu paminėti, kad psichologija yra dinamiška mokslinė disciplina, nuolat tobulėjanti ir besikeičianti, papildoma naujais tyrimais bei atradimais. Psichologija taikoma įvairiose srityse: švietime, versle, sveikatoje, sporte, vadyboje ir daugelyje kitų, siekiant suprasti ir pagerinti žmonių gyvenimo kokybę.
Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera
Psichologijos Mokslo Atsiradimas
Psichologijos, kaip mokslo atsiradimas, savo šaknimis siekia senovės graikų filosofus ir mąstytojus, kurie domėjosi žmogaus siela, sąmone ir protu. Tačiau psichologija kaip mokslinė disciplina pradėjo formuotis XIX amžiuje.
Vienas iš pirmųjų ir svarbiausių psichologijos įkūrėjų yra vokiečių mokslininkas Wilhelmas Wundtas, kuris 1879 metais įkūrė pirmąją psichologijos laboratoriją Leipcige, Vokietijoje. Wundtas siekė ištirti žmogaus sąmonę ir suvokimą naudodamas stebėjimus ir eksperimentus. Jo darbai padėjo pagrindą psichologiją laikyti atskira mokslų sritimi.
Tuo pačiu metu kitą svarbų įnašą į psichologijos vystymąsi padarė amerikiečių filosofas ir psichologas Williamas Jamesas, kuris siekė suprasti, kaip žmonės elgiasi ir prisitaiko prie savo aplinkos.
Per kitus dešimtmečius psichologija kaip mokslo sritis plėtėsi ir augo, atsirado įvairios teorijos ir kryptys, nagrinėjančios įvairius psichologijos aspektus. Svarbiausi žingsniai buvo moksliniai tyrimai, eksperimentai ir teorijų kūrimas, siekiant suprasti ir paaiškinti žmonių elgesį, suvokimą, emocinę ir protinę veiklą.
Psichologija ir Psichoterapija: Skirtumai ir Sąsajos
Psichologija, kaip jau išsiaiškinome, yra mokslinė disciplina. Psichoterapija, kita vertus, yra konkrečios terapinės intervencijos forma, skirta padėti žmonėms spręsti psichologinius sunkumus, išgyventi emocinius iššūkius ir sustiprinti savo gerovę.
Taip pat skaitykite: Apie psichologijos klubą
Tai - veiksmingas būdas gydyti ir palengvinti psichologinius sutrikimus, tokius kaip depresija, nerimas, potrauminis stresas, priklausomybės ir kitos psichologinės problemos. Psichoterapija gali vykti individualiai arba grupėje, o psichoterapeutai gali naudoti įvairias terapijos metodikas, priklausomai nuo paciento poreikių ir terapijos tikslų. Psichologija gali būti naudinga psichoterapijai, nes psichologinių žinių ir supratimo pagrindu galima kurti ir taikyti veiksmingus psichoterapinius metodus.
Psichoterapijos Istorija
Psichoterapijos istorija siekia senovės laikus, kuriuose buvo naudojamos įvairios gydymo ir terapinės praktikos emociniams ir psichologiniams sunkumams spręsti.
Senovinės ir tautinės gydymo praktikos: Daugelis senovės kultūrų turėjo savas gydymo praktikas, kuriose buvo įtraukti psichologiniai ir dvasiniai elementai. Tai šamaniniai ritualai, sapnų analizė ir interpretavimas, pasakojimai ir augalų, vaistažolių bei psichoaktyvių grybų naudojimas. Senovės Egipto, Graikijos ir Romos civilizacijose taip pat buvo ankstyvos kalbos terapijos ir konsultavimo formos.
Freudas ir psichoanalizės gimimas: XIX amžiaus pabaigoje Austrijos gydytojas ir neurologas Sigmundas Freudas sukūrė psichoanalizę. Jis teigė, kad psichologiniai sunkumai yra susiję su pasąmonės konfliktais ir pabrėžė ankstyvos vaikystės patirties svarbą. Freudo terapijos technikos apėmė laisvą asociaciją, sapnų analizę ir perkėlimo bei pasipriešinimo interpretavimą.
Psichodinaminiai požiūriai: Freudo idėjos turėjo įtako psichodinaminių terapijų kūrimui. Karlas Jungas, Alfredas Adleris ir kiti psichoanalitikai plėtojo Freudo teorijas, akcentuodami skirtingus asmenybės aspektus ir terapijos technikas.
Taip pat skaitykite: Humanistinės psichologijos principai
Humanistinės ir egzistencinės terapijos: XX amžiaus viduryje atsirado humanistinės terapijos, tokių kaip Karlo Rogerso asmenybės centruota terapija ir Fritzo Perlso gestalt terapija. Šios terapijos buvo orientuotos į individualų asmenybės augimą, savirealizaciją ir terapinio santykio svarbą. Egzistencinei terapijai įtakos turėjo filosofų Søreno Kierkegaardo ir Jean-Paulo Sartre'o nagrinėjamos temos, susijusios su prasmės, laisvės ir atsakomybės ieškojimu.
Kognityvinės ir elgesio terapijos: XX amžiaus 5-6 dešimtmečiais į populiarumą iškilo kognityvinės ir elgesio terapijos modelis. Aarono Becko susitelkimas į neigiamų mąstymo modelių identifikavimą ir keitimą tapo kognityvinės psichoterapijos krypties pradžia. Elgesio terapija, remiantis B.F. Skinnerio ir Ivano Pavlovo darbais, siekė keisti elgesį naudojant mokymosi principus ir sąlyginį refleksą.
Integracija ir įvairovė: Laikui bėgant, psichoterapija tapo įvairesnė, įtraukiant įvairių teorinių orientacijų ir technikų elementus. Pasirodė eklektiški ir integraciniai požiūriai, siekiant pritaikyti terapiją individualiems poreikiams. Naujos terapijos formos, tokios kaip dialektinės elgesio terapijos (DBT), priėmimo ir įsipareigojimo terapijos (ACT) bei dėmesio sutelkimo terapija, taip pat įgijo pripažinimą.
Šiuo metu psichoterapija apima daugybę teorinių orientacijų ir technikų. Ji naujinasi ir prisitaiko prie naujų tyrimų, kultūrinių kontekstų ir klientų poreikių. Psichoterapija praktikuojama įvairiose srityse, įskaitant privačias praktikas, klinikas, ligonines ir bendruomenės psichikos sveikatos centrus, ir ji vaidina svarbų vaidmenį skatinant psichinę sveikatą ir gerovę.
Taigi, galima sakyti, kad psichologija yra platesnės srities mokslas, tiriantis žmogaus psichologiją, o psichoterapija yra konkrečių terapinių metodų taikymas, siekiant padėti žmonėms gerinti savo emocinę ir psichinę sveikatą.
Populiariausios Psichoterapijos Rūšys
Štai keletas populiariausių psichoterapijos rūšių:
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): tai viena iš plačiausiai pripažintų ir naudojamų psichoterapijos formų. KET dėmesys skiriamas neigiamų ar nenaudingų mąstymo modelių ir elgesio nustatymui ir keitimui. Tai padeda asmenims ugdyti sveikesnius mąstymo modelius ir susidorojimo įgūdžius.
- Psichoanalitinė-psichodinaminė terapija: psichodinaminė terapija remiasi idėja, kad daugelis mūsų patirčių, net ir tos, kurios nėra mūsų įsisąmonintos, daro įtaką mūsų elgesiui ir emocijoms. Joje siekiama padėti pacientams suprasti nesąmoningus modelius ir neišspręstus konfliktus, siekiant ilgalaikių pokyčių.
- Humanistinė terapija: ši terapija, įskaitant ir egzistencinę terapiją, pabrėžia asmens asmeninį augimą ir savigarbą. Tai pabrėžia savęs atradimo ir savęs priėmimo svarbą, padedant klientams išnaudoti savo potencialą ir vidinius išteklius.
- Santykių terapija: orientuota į tarpasmeninius santykius ir bendravimą. Tai padeda asmenims suprasti ir pakeisti neveiksmingus santykių su kitais modelius, siekiant pagerinti savo santykius. Šio tipo terapijoje dažnai naudojami grupiniai, šeimos ar porų užsiėmimai.
Tai tik keletas populiariausių pavyzdžių, nes psichoterapijos srityje taip pat yra ir daug kitų požiūrių ir variantų. Pavyzdžiui, egzotiškos psichoterapijos ar alternatyvūs terapijos būdai, kurie gali turėti net ir unikalių ar netradicinių elementų.
Egzotiškos Psichoterapijos Rūšys
- Akių judesių, jautrumo mažinimo ir perdirbimo (EMDR) terapija: EMDR dažniausiai taikoma traumoms ir potrauminio streso sutrikimui (PTSS) gydyti. Tai dvišalė stimuliacija, kai naudojami, pvz., akių judesiai ar bakstelėjimai, tuo pačiu metu prisimenant trauminius įvykius. Šios terapijos tikslas - padėti apdoroti traumuojančius išgyvenimus ir sumažinti su tuo susijusią emocinę kančią.
- Gydymas žirgais: Gydymas arklių pagalba - sąveika tarp žmogaus ir arklio(ų), vykstančio terapinėje aplinkoje. Arklių buvimas gali palengvinti emocinį augimą, savimonę ir santykių kūrimą. Jis dažnai naudojamas įvairioms psichologinėms ir elgesio problemoms spręsti.
- Šokio-judesio terapija: šokio-judesio terapija integruoja judesį ir kūno suvokimą, kad palaikytų emocinę, pažintinę ir socialinę integraciją. Tai gali būti įvairios šokio formos, improvizacija ar judesio pratimai, skatinantys saviraišką, geresnę savijautą ir mažiniantys stresą.
- Meno terapija naudoja kūrybinius procesus - piešimą, tapybą ar skulptūrą, kaip saviraiškos ir tyrinėjimo priemones. Tai gali padėti bendrauti, perdirbti emocijas, sumažinti stresą, taip pat įgyti supratimo apie savo patirtį išreiškiant ją meno kūriniu.
- Laukinės gamtos terapija apima veiklą lauke ir gamtoje, kur gamtos poveikis žmogui priimamas kaip terapinė intervencija. Ji sujungia nuotykius, grupės dinamiką ir natūralią aplinką, paskatindama asmeninį augimą, savirefleksiją ir atsparumą.
Svarbu pabrėžti, kad šie metodai gali būti laikomi egzotiškais ar alternatyviais, o jų veiksmingumas gali skirtis, todėl labai svarbu ieškoti kvalifikuotų specialistų, turinčių atitinkamą išsilavinimą ir kvalifikaciją dirbti šiais konkrečiais terapiniais būdais.
Kaip Išsirinkti Tinkamą Terapiją?
Psichoterapijos pasirinkimas priklauso nuo jūsų poreikių, pageidavimų ir terapeuto kompetencijos. Renkantis tarp psichoterapijos ir psichologo konsultacijos, gali pagelbėti kelių veiksnių apsvarstymas:
- Problemos pobūdis: Psichoterapija paprastai skirta kompleksiškiems, įsisenėjusiems psichologiniams sunkumams arba psichikos sveikatos sutrikimams, tokiems kaip depresija, nerimo sutrikimai, trauma ar asmenybės sutrikimai. Psichologinis konsultavimas, kita vertus, dažniausiai orientuotas į konkrečius gyvenimo iššūkius, perėjimus ar problemas, kurios gali nereikalauti išsamios analizės ir ilgalaikio darbo.
- Psichoterapijos tikslai: Jei siekiate asmeninio augimo, savęs pažinimo ar ilgalaikio pokyčio, psichoterapija greičiausiai bus tinkamesnė kryptis. Psichologo konsultacija tinkamesnė, jei jums reikia gairių, paramos ar praktinių strategijų išspręsti konkrečią situaciją ar problemą.
- Laiko apribojimai: Psichoterapija dažnai apima ilgesnį laikotarpį, trunkantį nuo kelių mėnesių iki kelerių metų, priklausomai nuo problemos sudėtingumo. Konsultavimas paprastai yra trumpesnis, susitelkiant ties baziniais rūpesčiais.
- Terapeuto kompetencija: terapijos paslaugas teikiančių specialistų kvalifikacija, patirtis ir specializacija. Tiek psichologas, tiek psichoterapeutas turi turėti tinkamą išsilavinimą ir akreditaciją, bei patirtį terapijos sričiai ar metodikai, kurios ieškote.
- Asmeninės nuostatos: Atkreipkite dėmesį į savo poreikius patogumui ir asmenines nuostatas. Kai kurie žmonės gali geriau jaustis psichoterapijoje, skatinančioje gilų savęs pažinimą, tuo tarpu kiti gali teikti pirmenybę orientacijai į sprendimus, veiksmus ir labai aiškią struktūrą. Svarbu apsvarstyti, kas atrodo tinkamiausia jūsų asmenybei ir poreikiams.
Galutinis sprendimas dėl psichoterapijos ar psichologo konsultacijos priklauso nuo santykio su psichikos sveikatos profesionalu. Jis gali atlikti vertinimą, aptarti gydymo galimybes ir padėti jums nustatyti tinkamiausią kelią atsižvelgiant į jūsų unikalų kontekstą ir tikslus.
Psichologijos Studijos: Kelias į Profesiją
Psichologijos studijos skirtos žmonėms, mėgstantiems tyrinėti kitų žmonių elgesio motyvus, mintis, veiksmus ir reakcijas. Šios studijos apima žinias apie protą ir jo veiklą, taip pat suteikia teorinių ir praktinių žinių, reikalingų, norint pradėti psichologo karjerą. Psichologijos sritis turi be galo daug specializacijų, susijusių su verslu, švietimu, sportu ir sociologija.
Populiariausios Psichologijos Specializacijos
- Klinikinė psichologija: Ši specializacija apima psichologijos mokslo pagrindus: pacientų psichinės sveikatos vertinimą ir elgesio problemų identifikavimą bei gydymo paskyrimą. Reikėtų turėti omenyje, kad ateityje, norint tapti klinikiniu psichologu, teks baigti šios krypties doktorantūros studijas.
- Konsultacinė psichologija: Ši specializacija padės įgyti tvirtus psichinės sveikatos problemų ir traumų atpažinimo pagrindus, vystymosi etapus, įvairius konsultavimo metodus bei praktinius įgūdžius, reikalingus profesinei psichologo karjerai.
- Eksperimentinė psichologija: Ši psichologijos specializacija labiau pagrįsta moksliniais metodais ir eksperimentiniais žmogaus elgesio tyrimais. Baigę šias studijas, toliau galėsite specializuotis konkrečioje psichologinių tyrimų srityje, pvz., klinikinėje, raidos, socialinėje ar pažintinėje neurologijoje.
- Kriminalinė psichologija, kriminologija: Šiose studijose turėsite galimybę analizuoti psichologines nusikaltimo priežastis ir nusikaltimų prevencijos strategijas. Jei tapsite profesionaliu kriminologu, būsite kviečiamas dalyvauti įvairiuose nusikaltimų tyrimuose, kad atliktumėte psichologinį įtariamųjų vertinimą bei įvertintumėte jų polinkį nusikalsti dar kartą. Taip pat turėsite dalyvauti teismuose: prisidėti prie ginčytinų bylų sprendimo ir pateikti profesionalios psichologinės ekspertizės išvadas.
- Verslo psichologija: orientuota į šiuolaikinius psichologinius principus, reikalingus versle, siekiant išlaikyti lyderio pozicijas rinkoje.
- Evoliucinė psichologija: susijusi su žmogaus elgesio suvokimu. Studijų metais jūs išsamiai nagrinėsite evoliucinę teoriją.
- Vaikų psichologija: daugiausia dėmesio skiria išsamiam vaikų psichologinės raidos tyrimui bei praktinių įgūdžių lavinimui.
- Švietimo psichologija: daugiausia dėmesio skiria psichologinėms teorijoms, mokslinių tyrimų ir praktikos taikymui jaunosios kartos ugdymo ir psichologinės gerovės kontekste.
- Sporto ir fizinio krūvio psichologija: susijusi su psichine, emocine įtaka sportui ir fiziniam krūviui. Norint tapti kvalifikuotu psichologu bei priklausyti tarptautinėms psichologų asociacijoms, kurios leistų kelti kvalifikaciją, reikia pabaigti psichologijos magistrantūros studijas. Ypač tai aktualu JAV ir Jungtinėje Karalystėje. Vėliau šias studijas tektų tęsti doktorantūroje.
Studijų Galimybės Lietuvoje ir Užsienyje
Psichologijos studijas galima rasti įvairiuose Lietuvos ir užsienio universitetuose. Lietuvoje psichologijos studijas siūlo Vilniaus universitetas (VU), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir kiti universitetai.
Vilniaus universitetas (VU) siūlo įvairias psichologijos studijų programas, įskaitant klinikinę psichologiją. VU Filosofijos fakultetas yra seniausias VU fakultetas, įkurtas kartu su universitetu 1579 m. Vienijantis penkis humanitarinių ir socialinių mokslų institutus, dėl sutelktos mokslų disciplinos įvairovės Filosofijos fakultetas yra vadinamas „universitetu universitete“. Čia jums dėstys aukščiausios kompetencijos dėstytojai: žymiausi savo sričių Lietuvos mokslininkai bei fakultete vizituojantys mokslininkai iš užsienio.
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) taip pat siūlo klinikinės psichologijos studijas. Studijuoti psichologiją galima ir užsienyje.
Holistinis Požiūris į Psichologiją
Kiekviena teorija, mokslinė paradigma, nuosekli pažiūrų sistema vadovaujasi tam tikromis pamatinėmis prielaidomis, ant kurių, kaip ant tvirto pamato, atsiremia visi jos teiginiai. Mokslo raidoje vienas pasaulio aiškinimo teorijas keitė kitos, vienos užimdavo dominuojančias pozicijas, kitos paskęsdavo užmarštyje. Psichologija yra sąlyginai jaunas mokslas, skaičiuojantis vos antrojo savo šimtmečio pradžią, o jos tyrimo objektas - žmogus ir jo psichika - sudėtingas, dinamiškas, įvairialypis, sunkiai apčiuopiamas pažinimo. Ne veltui psichologijoje esama įvairių skirtingų paradigmų, krypčių, mokyklų, iš kurių kiekviena turi savitą požiūrį ir išryškina vienus ar kitus žmogaus psichikos aspektus.
Kalbant apie psichoterapijos mokyklas, galima jas skirstyti į kelias grupes, priklausomai nuo to, kaip skirtingai jos įvardija psichiką kaip sistemą ir jos veikimo principus, kitaip tariant, kas lemia žmogaus elgesį.
- Mechanistinis požiūris - teigia, kad visos sistemos yra apibūdinamos išoriškai, stebint jų veikimą. Jos netiria to, kas vyksta sistemos viduje (Linden, 1995). Tokiu požiūriu vadovaujasi biheivioristinė mokykla, kuri teigia, jog žmogus yra tik tai, ką galime matyti išoriškai, t. y. asmenybė tėra elgesys, kuris paremtas mechaniniu „stimulas-reakcija“ veikimu.
- Pliuralistinis požiūris - akcentuoja, jog psichikoje vyksta sudėtingos sąveikos tarp skirtingų jos elementų, pavyzdžiui: tarp kūno ir proto, tarp sąmonės ir pasąmonės, tarp ego ir superego (Noda, 2000).
- Monistinis požiūris - teigia, jog individo psichikoje, tarp įvairių jos dėmenų, egzistuoja vienas pagrindinis elementas. Dažniausiai jis turi valią, kuri lemia viso organizmo veiklą ar elgesio kryptį.
- Holistinis požiūris - nepripažįsta vieno konkretaus intrapsichinio aspekto, kuris lemtų visą elgesį, bet vadovaujasi principu, jog visi psichikos dėmenys organizuojasi į bendrą sistemą, kuri, kaip visuma, lemia tikslingą jos veikimą. Šiuo požiūriu vadovaujasi individualioji psichologija, kuri akcentuoja, jog siekiant suprasti žmogaus elgesį, reikia suprasti individą kaip visumą, nedalomą (lot. individuum - nedalomas), turintį tikslą ir jo link kryptingai judantį.
Kiekvienas šių požiūrių turi savo istoriją, vyravusią dar iki psichologijos atsiradimo, tačiau svarbiausia, kalbant apie individualiąją psichologiją, yra holistinė perspektyva. Jos ištakos siekia senovės laikus: jau Aristotelis IV a. pr. m. e. veikale „Metafizika“ teigė: „Visuma yra daugiau nei jos dalių suma“. Tačiau patį terminą holizmas (iš graikų kalbos holos - visas) 1926 m. iškėlė Jan Smuts savo knygoje „Holizmas ir evoliucija“.
Smuts (1926) teigia, jog pasaulį pažinti galime grupuodami jį į tam tikras visumas, kuriomis mes jau šiandien vadiname kūnus arba organizmus. Visumos yra tikras, fundamentalus veikiantis veiksnys, veikiantis ne vien mechaniškai, bet ir turintis tam tikrą saviorganizaciją bei bendrą visumos funkciją, kurios neįmanoma suprasti skaidant ją į dalis. Anot autoriaus: „Asmenybė yra vėliausia ir aukščiausia visuma, kuri iškilo holistinėje evoliucijoje <…> tai, ką mes paveldime yra plačios galimybės ir gebėjimas formuoti pačius save <…> galimybės laisvam ir nepriklausomam veiksmui bei individo gyvenimo raidai <…> Asmenybė asimiliuoja socialinius ir kitus ją supančius bei darančius įtaką veiksnius, ir panaudoja juos savo holistinei savirealizacijai“ (Smuts, 1926).
Aiškėja, jog holistinė perspektyva siekia ir leidžia priartėti prie subjektyvaus individo pasaulio. Individualioji psichologija nekalba apie pasąmoninius procesus, jų santykį su sąmone, asmenybės struktūrą, tam tikras jos dalis ar tipus, nenagrinėja vidinių konfliktų. Didžiausias dėmesys yra skiriamas subjektyviam žmogaus patyrimui ir jo interpretacijai bei būdams, kuriais žmogus veikia pasaulyje. Tai, kas iš pirmo žvilgsnio žmoguje atrodo nesuprantama, nepaaiškinama, nenuoseklu, yra įmanoma pažinti, atsižvelgiant į subjektyviąją komponentę. Tai, anot Adler, galima padaryti tik matant žmogų kaip visumą: „Labai anksti savo darbe aš supratau, kad žmogus yra visuma! Ir pirmiausia Individualiosios Psichologijos užduotis yra parodyti šią vienovę kiekviename žmoguje - jo mąstyme, jausmuose, veiksmuose <…> kiekvienoje jo asmenybės išraiškoje. Gyvenimo stilius - tai pagrindinė, centrinė ir visaapimanti individualiosios psichologijos teorijos sąvoka, kuri labiausiai atspindi holistinį požiūrį į žmogų (Strauch, 2003).
Gyvenimo stilius - tai dinamiškas, į tikslą orientuotas veikimo būdas, kuris visą individo gyvenimą išlieka stabilus (išskyrus tam tikrus ryškius išgyvenimus, tokius kaip traumos, religiniai patyrimai, psichoterapija, kurių dėka jis gali šiek tiek keistis). Remiantis šia koncepcija galima teigti, kad kiekvienas žmogaus gestas, kūno judesys, ištartas žodis, išreikštas jausmas, pasirinkimas yra sąlygoti jo gyvenimo stiliaus, t. y. individo asmenybės bei tikslo, kurio jis siekia. Dėl šios priežasties atskiro įvykio, klausimo, problemos ar simptomo suprasti izoliuotai nėra įmanoma, neatsižvelgiant į visą gyvenimo kontekstą.
Jeigu individualiojoje psichologijoje žmogus suprantamas kaip visuma, kuri yra nedaloma, galima kelti klausimą - iš kur atsiranda psichologinės problemos? Remdamasis holistine perspektyva, Adleris teigia, kad konfliktas turi būti suprantamas, kaip kylantis tarp individo ir aplinkinio pasaulio, kadangi pats žmogus visuomet yra nuoseklus (Carr & Bitter, 1997). Neurozė yra apibrėžiama kaip savisauga nuo klaidų, pabėgimas nuo atsakomybės, įsipareigojimo, nuo to, kas individualiojoje psichologijoje vadinama gyvenimo uždaviniu. Žmogus susiduria su įvairiomis gyvenimo situacijomis, kurių kiekviena pateikia jam tam tikrą iššūkį ir sukelia menkavertiškumo jausmą, skatinantį siekti pranašumo, t. y. įveikti iššūkį. Priklausomai nuo to, kaip uždavinys yra priimamas, koks santykis su juo yra sukuriamas, kaip jis sprendžiamas, yra daroma išvada apie psichologinę sveikatą.
Vertinant kiekvieną simptomą ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į socialinę aplinką, ir į biologinius (kūno) veiksnius. Galima pagrįstai teigti, kad individualioji psichologija atstovauja holistinį požiūrį, kuris šiuolaikinėje psichologijoje vadinamas biopsichosocialine perspektyva (Sperry, 2008).
Maža to - dar ir kuriantis savo aplinką. Suvokus tai, linijinis mąstymas („jei - tai“), jog genai, aplinka, tėvai ar valdžia žmogų „padarė“ tokį, koks jis yra, tampa nevaisingas ir klaidingas. Individualioji psichologija teigia, jog žmogus kūrybiškai dalyvauja tame, kaip jį veikia jo paveldėjimas, aplinka, įvairios patirtys. Kitaip tariant, žmogus pats nusprendžia, kas jis yra, ir tai lemia jo elgesį.
Mokymai ir Sertifikavimo Programos Lietuvoje
Lietuvoje vykdomos įvairios mokymo ir sertifikavimo programos, skirtos psichologams ir psichoterapeutams kelti kvalifikaciją ir įgyti naujų kompetencijų.
Individualios schemų terapijos baziniai mokymai: Baltijos Schemų terapijos institutas organizuoja ISST akredituotus Individualios schemų terapijos bazinius mokymus Lietuvoje. Šie mokymai yra privalomas reikalavimas, siekiant tapti sertifikuotu schemų terapeutu.
„Darbas su kėdėmis“ mokymai: Remco van der Wijngaart veda mokymus, skirtus schemų terapijos specialistams.
Emocinės gerovės konsultantų mokymai: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas renka asmenų, siekiančių tapti emocinės gerovės konsultantais, mokymo grupę. Po mokymų baigimo suteikiamas pažymėjimas, leidžiantis teikti emocinės gerovės konsultavimo paslaugas.
KET įvadiniai kursai: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas organizuoja įvadinį psichoterapijos kursą KET, paremtą kognityvine ir elgesio terapija bei kitomis susijusiomis psichoterapijos kryptimis.
Įsisąmoninimu grįstos KET pagrindai: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas organizuoja podiplomines studijas, skirtas supažindinti su įsisąmoninimu grįstos kognityvinės terapijos ir įsisąmoninimu grįsto streso valdymo principais bei praktinio taikymo galimybėmis.
tags: #psichologijos #praktinis #taikymas