Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) yra plačiai taikomas laboratorinis kraujo tyrimas, naudojamas uždegiminių procesų, infekcijų, autoimuninių ligų ar onkologinių būklių diagnostikai bei stebėsenai. Šis nespecifinis, bet informatyvus tyrimas matuoja greitį, kuriuo raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai) nusėda kraujo mėgintuvėlyje per nustatytą laikotarpį, dažniausiai per vieną valandą. ENG tyrimas yra naudingas uždegimo nustatymui, tačiau jis nėra pakankamai specifinis diagnozuoti konkrečią ligą. Jis dažnai naudojamas kartu su kitais tyrimais ir klinikiniais vertinimais, siekiant suteikti išsamesnį paciento sveikatos būklės supratimą. Šiame straipsnyje aptarsime ENG tyrimo principus, jo ryšį su stresu ir uždegimu, taip pat kitus svarbius aspektus, susijusius su šiuo tyrimu.
Eritrocitų Nusėdimo Greičio (ENG) Tyrimo Principai
ENG tyrimo metu išmatuojamas atstumas (milimetrais), kurį per 1 valandą nusėda eritrocitai vertikaliame mėgintuvėlyje. Keletas veiksnių gali turėti įtakos ENG, įskaitant raudonųjų kraujo kūnelių dydį ir formą, plazmos baltymų (pvz., fibrinogeno ir imunoglobulinų) koncentraciją ir uždegiminių mediatorių buvimą. Padidėjęs ENG lygis gali rodyti uždegimo buvimą, tačiau neparodo tikslios priežasties.
Normalus ENG kiekis:
- Vyrams iki 50 metų amžiaus: mažiau kaip 15 mm/val.
- Vyrams virš 50 metų amžiaus: mažiau kaip 20 mm/val.
- Moterims iki 50 metų amžiaus: mažiau kaip 20 mm/val.
- Moterims virš 50 metų amžiaus: mažiau kaip 30 mm/val.
ENG padidėjimas iki 100 mm/val. rodo uždegiminį procesą, o ENG >100 mm/val. - rimtesnę būklę.
ENG Ryšys su Uždegimu ir Stresu
ENG tyrimas dažniausiai naudojamas kaip papildomas rodiklis kartu su kitais tyrimais (pvz., C reaktyviuoju baltymu - CRB) vertinant ūmių ir lėtinių infekcijų, reumatinių ligų, autoimuninių sutrikimų eigą ar atsaką į gydymą. Svarbu suprasti, kad ENG nėra specifinis rodiklis ir gali būti padidėjęs esant įvairioms būklėms.
Taip pat skaitykite: Nerimo įveikimo būdai
Nuolatinis stresas yra viena iš dažniausių susirgimų priežasčių. Chroniškas, nuolat patiriamas stresas yra dar vienas svarbus veiksnys, sukeliantis uždegimines ir kitas ligas. Stresas gali sukelti uždegimą organizme, o tai gali turėti įtakos ENG rodikliams. Todėl, norint tiksliai interpretuoti ENG rezultatus, būtina atsižvelgti į paciento klinikinę būklę, anamnezę ir kitus tyrimų duomenis.
Kas Gali Sukelti Uždegimą Organizme?
Uždegimą organizme gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant:
- Prasta mityba: Tokia, kurioje gausu rafinuoto cukraus, baltų miltų gaminių, saldumynų, rafinuotų (perdirbtų) angliavandenių, pasterizuotų pieno, mėsos produktų, glitimo turintys gaminiai iš kviečių, rugių ir miežių. Rafinuoti aliejai, kuriuose dominuoja omega-6 riebalinės rūgštys (saulėgrąžų, kukurūzų, sojos, žemės riešutų aliejai ir kt.). Piene dominuojantis baltymas yra kazeinas, kuris yra labai sunkiai virškinamas. Solanino turinčios daržovės (pvz., bulvės, pomidorai, visi pipirai, baklažanai ir pan.).
- Viršsvoris: Riebalų ląstelės ir kraujyje padidėjęs trigliceridų (kraujo riebalų, kurie transportuojami į kitus organus, dažniausiai į riebalines ląsteles) kiekis skatina uždegiminius procesus.
- Padidėjęs estrogenų kiekis: Estrogenų kiekis ir estrogenų dominavimas, kas būdinga pomenopauzinio amžiaus moterims ir merginoms, vartojančios hormoninę kontracepciją. Į organizmą patekę sintetiniai estrogenai skatina uždegimą.
- Dantų ir dantenų infekcijos: Dantų ir dantenų infekcijos yra dar viena uždegiminių procesų priežastis bei ligų sukėlėjos.
- Stresas: Chroniškas, nuolat patiriamas stresas yra dar vienas svarbus veiksnys, sukeliantis uždegimines ir kitas ligas.
Kaip Sužinoti, Ar Turite Uždegimą?
Siekiant nustatyti uždegimą organizme, gali būti naudojami keli skirtingi laboratoriniai tyrimai. Pagrindiniai klinikiniai tyrimai yra šie:
- C reaktyviojo baltymo (CRB) kiekis: CRB - baltymas gali būti matuojamas kraujyje, yra kritinis uždegimo žymuo.
- Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG): ENG, arba nusėdimo tyrimas, netiesiogiai matuoja uždegimą organizme.
- Baltųjų kraujo ląstelių (leukocitų) skaičius: Organizmas gamina daugiau baltųjų kraujo kūnelių, kai pacientas turi infekciją arba atsirado alerginė reakcija.
- Albumino kiekis: Serumo albumino tyrimas matuoja albumino, baltymo pagaminto kepenyse, kiekį kraujyje.
Sjogreno Sindromas ir ENG
Sjogreno sindromas yra lėtinė autoimuninė liga, kuriai būdingas imuninės sistemos puolimas prieš liaukas tokias kaip seilių ar ašarų liaukas, sukeliantis burnos ir akių sausumą. Liga gali paveikti ir kitas kūno dalis, tokias kaip sąnariai, oda, plaučiai ar inkstai, bei dažnai siejama su kitomis autoimuninėmis ligomis, pvz., reumatoidiniu artritu ar vilklige.
Sergant Sjogreno sindromu, ENG gali būti padidėjęs dėl uždegiminio proceso, kuris vyksta organizme. Tačiau svarbu atsiminti, kad ENG nėra specifinis Sjogreno sindromo rodiklis ir gali būti padidėjęs ir dėl kitų priežasčių.
Taip pat skaitykite: Nerimo įveikimas: patarimai
Kaip Pasiruošti ENG Tyrimui?
Prieš atliekant kraujo tyrimus rekomenduojama nieko nevalgyti 8-12 val. Svarbu prisiminti, kad sultys, arbata, kava, juo labiau su cukrumi, taip pat maistas. Likus 1-2 dienom iki tyrimo, patariama mažiau valgyti riebaus ir kepto maisto, nevartoti alkoholio. Daugelio fermentų ir hormonų kiekis kraujyje įvairiu paros metu gali svyruoti, todėl šiuos tyrimus patartina atlikti iki 10 val. Prieš atliekant kraujo tyrimą rekomenduojama vengti fizinio krūvio (nesportuoti) ir streso. Jeigu ruošiatės pradėti vartoti vaistus, tuomet tyrimus geriau atlikite prieš pradėdami juos vartoti, arba po gydymosi vaistais, praėjus 10-14 dienų. Gydymo efektyvumą nustatant, paprastai kraujas tiriamas praėjus 14-21 dienai po vaisto suvartojimo. Tiriantis dėl infekcijų, reikia atsižvelgti į infekcijos raidos stadiją ir imuniteto būklę. Gavus neigiamą tyrimų rezultatą, dar negalima garantuoti, kad infekcijos nėra. Jeigu laboratorinių tyrimų rezultatai priverčia jus abejoti, tikslinga po 3-5 dienų išsitirti pakartotinai.
Ką Kasdien Valgyti Ar Vengti, Norint Išvengti Uždegimo?
Norint išvengti uždegimo, rekomenduojama:
- Atsisakyti mitybos, kuri sukelia alergijas ir/ar skatina uždegimus, t. y.: rafinuoto balto ar rudojo cukraus, kvietinių miltų gaminių, visų rafinuotų angliavandenių (pvz., saldumynų), neraugintų ir pasterizuotų pieno produktų, mėsos produktų, rafinuotų aliejų, glitimo turinčių gaminių iš kviečių, rugių ir miežių.
- Vartoti šviežias daržoves, vaisius ir sėklas, taip pat omega-3 riebalų rūgščių šaltinius (vandenyno žuvis, riešutus bei šalto spaudimo nerafinuotą linų sėmenų aliejų), imbierą, baziliką, žaliąją arbatą ar jos ekstraktą, česnakus, svogūnus, brokolius, granatus, vyšnias, raugintus kopūstus (nepasterizuotus).
- Su maistu ar natūralių papildų forma gauti pakankamą kiekį vitaminų: C, D, E, K2, kofermento Q10, karotinų ir kitų flavonoidų, seleno, alfa-lipoinės rūgšties, kitų čia nepaminėtų antioksidantų.
- Stiprinti imunitetą ir vengti visko, kas jį silpnina (ilgalaikio streso, miego trūkumo, rūkymo, gėrimų plastikiniuose buteliuose ir pan.).
- Reguliuoti ir kontroliuoti kūno svorį, antsvorį, kad kūno masės indeksas būtų normos ribose (nes riebalinis audinys išskiria hormonus, kurie skatina uždegimus).
- Vengti dantų ir dantenų infekcijų (rūpintis, kad dantys būtų tinkamai sutaisyti), vidurių užkietėjimo.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka psichikos sveikatai
tags: #stiprus #stresas #padidina #eritrocitu #nusedimo #greiti