Stoicizmas, kaip etinė filosofija, siekia ugdyti žmogaus dvasinę nepriklausomybę ir orumą. Ši filosofija, atsidūrusiam ribinėse situacijose, siūlo laikytis pagrindinių moralės principų: saiko, kuklumo, orumo ir vidinės harmonijos. Šie principai atsispindi ir lietuvių literatūroje, ypač Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kūryboje.
Barokas ir stojiška pasaulėžiūra
Barokas - viena prieštaringiausių kultūros epochų, gyvavusi Europoje ir Lotynų Amerikoje nuo XVI a. pabaigos iki XVIII a. vidurio. Ši epocha Lietuvoje paliko ryškių ženklų. Baroko kultūra iškilo kaip antitezė Renesansui, jo aiškumui, racionalumui ir harmonijai. Renesanso žmogus tikėjo savo galiomis pažinti pasaulį, suvaldyti Fortūną ir kurti visuomenės gyvenimą. Tačiau staiga renesansinė pažinimo ir kūrybos drąsa atvėrė beribį ir baugų pasaulį. Išdidus antropocentrinis pasaulėvaizdis ėmė byrėti, o renesansinį optimizmą pakeitė dramatiškas supratimas, kad pasaulis yra prieštaringas ir iki galo nepažinus, kad žmogus grėsmingoje visatos begalybėje yra trapus, ribotas ir silpnas.
Būtent šioje epochoje, kurioje žmogus nuolat jaučia savo ribotumą ir trapumą, stojiška laikysena tampa ypač svarbi. Stoicizmas, pabrėžiantis orumą, santūrumą, saikingumą ir dvasinės pusiausvyros išsaugojimą kritinėse situacijose, leidžia ramiai pasitikti negailestingo likimo smūgius ir juos ištverti.
Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus stojiška lyrika
Motiejus Kazimieras Sarbievijus, iškiliausias Lietuvos baroko poetas, rašęs lotyniškai, savo lyrikoje teigia stojišką laikyseną. Sarbievijus išpažįsta stojišką filosofiją: žmogus privalo grumtis su savo aistromis ir ydomis, siekti dorybės ir sielos ramybės. Tik dorybė ir jos skatinami geri darbai gali išaukštinti ir pratęsti trumpą žemiškąjį gyvenimą.
Žemiškasis pasaulis kaip išbandymų arena
Žemiškasis pasaulis Sarbievijui atrodo tarsi išmėginimų arena, kurioje žmogus privalo užsigrūdinti, sutvirtėti dvasiškai, nugalėti savo silpnybes, kad po visų išbandymų tyra sąžine galėtų stoti Aukščiausiojo akivaizdon. Individas išgyvena sukrėtimą dėl savo gyvenimo menkumo ir trapumo, nesuprantamo jam likimo, dėl itin ribotų pažinimo galių - taip mene pasireiškia barokinė minties krizė.
Taip pat skaitykite: Asmenybės laikysena Krivicko poezijoje
Ištvermė ir dvasinė pusiausvyra
Būtent stojiška laikysena - orumas, santūrumas, saikingumas, dvasinės pusiausvyros išsaugojimas kritinėse situacijose - leidžia ramiai pasitikti negailestingo likimo smūgius ir juos ištverti: „O nelaimės skaudžios geros tuo, kad jos / ištvermės suteikia, grūdina narsą.“ Nors „žaidžia ratas lemties“, tačiau poezijos žmogus ramina save tuo, jog viskas kinta, laiko ratas sukasi, vadinasi, nesėkmę anksčiau ar vėliau pakeis sėkmė.
Likimo paradoksai ir pusiausvyros svarba
Likimo nepastovumas žmogui gali būti ir pražūtingas, ir išganingas: viena ranka lemtis žmogui duoda, kita - atima („Dešine dosnia valanda ką davę, / Vėl kita pagrobs apgaulia kairiąja…“) Pusiausvyra aptinkama ne tik stebint nesuprantamą likimą - ji reikalinga kiekvieno žmogaus gyvenime. Pusiausvyra, arba saikas, remiasi ne tik gamtos ar politikos dėsniai, bet ir atskiro žmogaus gyvenimas.
Baroko literatūros bruožai ir Sarbievijaus kūryba
Baroko menas stengėsi aprėpti ir išreikšti atsivėrusią prieštaringą ir beribę tikrovę, dramatišką žmogaus prigimtį. Tam buvo pasitelktas atitinkamas barokinis stilius - alegoriškas, simboliškas, metaforiškas, pagrįstas kontrastais, netikėtais palyginimais, paradoksais, antitezėmis, priešybių derinimu. Ryškiausi Baroko meno bruožai - teatrališkumas, dramatizmas, dinamizmas, retoriškumas, tapybiškumas, įmantrumas, didingumas. Barokas jungė aukštąjį ir žemąjį stilius, nevengė natūralizmo, vulgaraus ir drastiško kalbėjimo. Vyraujantys Baroko kūrybos motyvai - žmogaus gyvenimo trapumas, laikinumas, mirties visagalybė, atgaila, Dievo ieškojimas ir dialogas su Dievu. Renesansui būdingą nuostatą „stverk, skink šiandieną“ (lot. carpe diem) pakeitė raginimas - „atmink, kad mirsi“ (lot. memento mori). Mirties apmąstymai laikyti pagrindiniu išminties šaltiniu. Epochos kūryboje buvo dažni gyvenimo kaip teatro, gyvenimo kaip sapno vaizdiniai.
Šie bruožai ryškiai atsispindi ir Sarbievijaus kūryboje, kurioje žmogaus gyvenimas vaizduojamas kaip nuolatinė kova su likimu, o dorybė ir dvasinė stiprybė - kaip vienintelė atrama šiame trapiame pasaulyje.
Stoicizmo įtaka Sarbievijaus kūrybai ir jo reikšmė
Populiarūs tapo stojišką gyvenimo būdą aukštinę, oriai ir ramiai žmogaus likimą ir mirtį apmąstę romėnų filosofo Senekos darbai. Sarbievijaus kūryboje Senekos filosofija atgimsta naujomis spalvomis, pritaikyta barokinei pasaulėjautai.
Taip pat skaitykite: Įvairūs asmenybės formavimosi veiksniai
Sarbievijaus Lietuvoje išplėtota Baroko literatūros teorija turėjo įtakos epochos meno suvokimui ir kituose kraštuose. Jo lyrika studijuota Vakarų universitetuose kaip tobulas lotyniškos poezijos pavyzdys. Oksfordo universitete vietoj romėnų poeto Horacijaus buvo duodamas skaityti Sarbievijus. Lietuvos autoriaus kūrybą imitavo garsūs vokiečių, anglų, olandų poetai. Jo lyrikos knygą iliustravo Rubensas.
Taip pat skaitykite: Asmenybės formavimasis
tags: #stojiska #asmenybe #sarbievijus