Įvadas
Gyvenimas kupinas netikėtų situacijų, kurios gali sukelti stresą: baudos už kelių eismo taisyklių pažeidimus, netikėti susirinkimai, artimųjų ligos. Mūsų reakcija į šias situacijas priklauso nuo turimų streso įveikimo įgūdžių. Nors negalime kontroliuoti visų netikėtumų, galime išmokti valdyti savo reakcijas į juos ir taip išsaugoti minčių bei emocijų darną. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius streso įveikimo būdus, kurie padės atsipalaiduoti ir pasikrauti, o taip pat bus naudingi net ir streso nepatiriantiems žmonėms.
Streso Priežasčių Atpažinimas
Pirmas žingsnis įveikiant stresą - atpažinti, kas konkrečiai kelia įtampą. Surašykite nemalonius įvykius ar situacijas, kurios neigiamai veikia jūsų emocinę būseną (vėlavimas į darbą, vaiko liga). Išrikiuokite juos pagal keliamo streso stiprumą. Tai padės suvokti, kas labiausiai kamuoja. Objektyviai pažvelgus į konkrečius stresorius, susilpnės jausmas, kad stresas yra visa apimantis ir nevaldomas.
Įvykius visuomet lydi emocijos. Nagrinėjant streso sukeltą situaciją, pabandykite atmesti emocijas. Ieškoti sprendimo verta pasitelkiant, pavyzdžiui, minčių lietaus metodą: spontaniškai įvardykite visus įmanomus problemos sprendimo variantus, reikškite mintis laisvai, nesistengdami vertinti. Pabandykite objektyviau pažvelgti į situaciją, rasti joje ką nors pozityvaus. Reaguodami į stresą, stebėkite savo nuostatas ir priminkite sau, kad galite įveikti šią problemą, galite rasti išeitį iš bet kokios situacijos.
Humoras ir Žaismingumas
Kartais į stresinę situaciją galima pažiūrėti su humoru, pabandyti rasti kažką komiško. Humoras ir žaismingumas gali padėti atsipalaiduoti tiek nepatogiose situacijose, tiek sprendžiant tarpusavio santykių problemas. Humoras suteikia energijos mąstymui, skatina kūrybiškumą. Galbūt netyčia pargriuvus viršininkui po kojomis ar apsipylus kava rasite išeitį pajuokaudami?
Fizinis Aktyvumas
Moksliškai įrodyta fizinio aktyvumo nauda ne tik fizinei, bet ir emocinei savijautai. Aktyvi fizinė veikla gali padėti išlieti stresą, sudeginti susikaupusį pyktį, numalšinti įtampą. Pasistenkite judėti kuo daugiau. Norint tam galima rasti būdų ir darbo vietoje: pasivaikščioti per 5 minučių pertraukėlę, vietoj lifto pasinaudoti laiptais. Apskritai, kad sportas duotų naudos, jam reikia skirti bent 30 minučių, tačiau net ir didelių pastangų nereikalaujantis fizinis aktyvumas prisideda prie geresnės savijautos. Streso malšinimui tinkamiausia ritminė fizinė veikla, susijusi su rankų ir kojų mankštinimu. Atsipalaiduoti padeda aktyvus sportas, bėgiojimas, aerobikos treniruotės, šokiai, plaukimas, važinėjimas dviračiu. Bet kokia aktyvi sporto šaka padės ne tik atsipalaiduoti, bet ir sustiprinti fizinę sveikatą.
Taip pat skaitykite: Kaip Įveikti Stresą Mokykloje
Artimi Santykiai ir Socialinis Įsitraukimas
Mus ramina ir gydo artimi, šilumos ir meilės nestokojantys santykiai. Malonus bendravimas suteikia teigiamų emocijų, leidžia atsipalaiduoti. Tokius santykius reikia kurti kasdien. Socialinis įsitraukimas - vienas labiausiai raminančių ir efektyvių streso slopinimo būdų. Mūsų nervų sistemos niekas taip nenuramins, kaip saugus ir supratingas bendravimas su kitu žmogumi. Kuo dažniau būsite vieni, kuo mažiau bendrausite, tuo sunkiau tvarkysitės su stresinėmis situacijomis. Pamėginkite susisiekti su savo šeima, draugais ir matykitės reguliariai - bendraukite akis į akį. Patyrus stresą reikia ne galinčio išspręsti problemą, bet žmogaus, kuris tave išklausytų, nuramintų. Artimi santykiai - puikus būdas pasidalinti savo jausmais, mintimis. Raskite žmogų, kuriam galite išsipasakoti.
Laiko Planavimas ir Atleidimas Kitiems
Planuoti savo laiką būtina! Jei nuolat skubate ir nespėjate, gal padės speciali programėlė telefone, darbų planuotojas elektroniniame kalendoriuje, kur galite įsivesti terminus su priminimu.
Pamėginkite atleisti kitiems. Neužbaigti dalykai, konfliktai ir nuoskaudos kenkia jūsų emocinei sveikatai. Kompromisai padeda išsaugoti santykius, idėjas.
Jausmų Išreiškimas ir Laikas Sau
Išreikškite savo jausmus, o ne slopinkite. Užgniaužti jausmai niekur nedingsta - kunkuliuoja viduje, kelia įtampą, didina stresą. Pasikalbėkite apie sunkumus su kitais - kartais iš jų galite labai daug išmokti. Dalinimasis savo jausmais padeda rasti emocinį palaikymą ir skatina keistis.
Skirkite laiko sau. Kiekvieną dieną pamėginkite rasti šiek tiek laiko maloniam atsipalaidavimui, savo mėgstamai veiklai. Atlikite relaksacinius pratimus, nuraminkite savo sukaustytą nuo įtampos kūną (pvz., išgyvenus stresą būtinai nuveikite kažką malonaus).
Taip pat skaitykite: Kaip kovoti su stresu
Pasilinksminimai ir Meditacija
Psichologų Lawrence’o Robinsono, Melindos Smith, Roberto Segalo siūloma streso įveikimo strategija - skirti laiko pasilinksminimams. Medituokite. Mindfulness ir meditacija padeda sumažinti nerimą ir stresą, suteikia daugiau ramybės ir aiškumo. Tai gebėjimas būti pilnai šiuo metu ir suvokti savo mintis bei jausmus be vertinimo, čia ir dabar. Praktikuojant mindfulness, galima pagerinti dėmesio koncentraciją ir sumažinti streso lygį.
Sveika Mityba ir Miego Kokybė
Stenkitės labiau subalansuoti savo mitybą, rečiau vartoti greito maisto. Valgykite reguliariai. Pamėginkite praturtinti savo mitybą vaisiais, daržovėmis, jei reikia - vitaminais. Per dieną išgerkite pakankamai vandens. Jums sveika išsimiegoti bent 7-8 valandas. Kokybiškas miegas yra būtinas gerai savijautai ir streso valdymui. Miego trūkumas gali padidinti streso lygį ir sumažinti gebėjimą susidoroti su kasdienėmis problemomis. Laikydamiesi sveiko miego režimo, galite pagerinti savo nuotaiką ir energijos lygį.
Pagalbos Ieškojimas
Ieškokite pagalbos, kai tai būtina. Darbas užima be galo daug mūsų gyvenimo laiko. Daug dirbantiems žmonėms būtent dėl pernelyg didelių laiko sąnaudų skyrimo darbui ir profesiniams įsipareigojimams gali kilti pavojus pakenkti savo socialiniams ir šeimos ryšiams, emocinei ir fizinei sveikatai, kitoms gyvenimo sritims. Tuomet kyla klausimai, kiek šiame kontekste verslai (darbdaviai) gali padėti žmogui išlaikyti pusiausvyrą?
Stresas Socialiniame Darbe
Kalbant apie socialinio darbo sritį, tai šie darbuotojai tarsi visuomenės gelbėtojai. Jie dirba su labiausiai pažeidžiamomis visuomenės grupėmis, atlikdami nepaprastai svarbią misiją - mažindami šalyje socialinę atskirtį. Kiekvienam pasirinkusiam šį sudėtingą pagalbos kitam kelią svarbu suvokti, kad jis yra tik pagalbininkas, nukreipiantis socialinių problemų turintį žmogų (šeimą), kuria linkme jam (-iems) reikėtų judėti bei kokias priemones naudoti tam tikslui pasiekti. Darbo patirtis rodo, jog socialiniai darbuotojai iš didelio ir nuoširdaus noro padėti į bėdą patekusiam žmogui, linkę prisiimti „kliento“ pareigas ir atsakomybes.
Socialiniame darbe streso mažinimas įmanomas per supervizijas, kurios skatina pabūti su savimi, permąstyti savo situaciją, atrasti darną, įvardinti streso sukėlėją ir rasti būdą streso poveikį sumažinti. Todėl supervizijas socialiniame darbe galima apibūdinti kaip profesinio streso prevencijos priemones, padedančias išspręsti atsiradusius vidinius ir išorinius prieštaravimus, konfliktus.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka limfmazgiams
Sveika Reakcija į Stresą
Sveikai į stresą reaguojantieji elgiasi taip, kad sumažintų streso poveikį ir nekiltų papildomų problemų dėl reakcijos į stresą. Sveikai reakcijai į stresą priskiriami pokalbiai su kitais žmonėmis apie iškilusias problemas, įsitraukimas į prasmingą ir mėgstamą veiklą, atsipalaidavimo priemonės, humoras, laiko su gerais draugais praleidimas, rūpinimasis kitais.
Gyvenimo Balansas
Psichologai vis garsiau kalba apie esminį mums visiems elementą - gyvenimo balansą ir akcentuoja, kaip svarbu žmogui yra asmeninio ir profesinio gyvenimo balansas. Anot psichoterapeutės, norėdami gyvenimo balanso, turime išskirti prioritetines sritis, kurios šiuo metu svarbesnės. Tuomet beliks susitaikyti, kad kitoms dėmesio bus mažiau. Išlaikydami balansą, užtikriname gyvenimo pakankamumą: pilnatvę ir įkvėpimą dirbti, siekti savo tikslų, džiaugtis santykiais, mėgautis ramybe.
Vienumos Svarba
Psichologai pataria, jog būtina reguliariai skirti laiko sau ir kartais reikia tiesiog būti, o ne ką nors daryti. Atlikti tyrimai rodo, kad nemažai žmonių buvimą vieniems suvokia kaip neigiamą dalyką - tai jiems asocijuojasi su liūdesiu, vienišumu, net nevykėliškumu. Iš tiesų vienatvės ir vienumos nereikėtų painioti - nors skamba panašiai, tai yra visiškai skirtingos sąvokos. Vienatvei būdingas gilus tuštumos ir izoliacijos jausmas, ši būsena slegia ir neigiamai veikia žmogaus psichiką. Pasak psichologės Eglės Šekštelienės, žmogaus poreikiai būti vieniems ir įsitraukti yra esminiai laimės pojūčiui ir išgyvenimui. Buvimas vienumoje padeda geriau pajausti save, sureguliuoti emocijas, nusiraminti po stresinių situacijų, taip pat didina pasitikėjimą savimi.
Kofeino Ribojimas ir Miego Kokybės Gerinimas
Gerkite mažiau kofeino. Streso valdymas turi apimti tinkamą miego režimo nustatymą. Miegant mūsų smegenys apdoroja informaciją, kurią gavo dienos metu, todėl gerai pailsėjus pagerinsime smegenų ir kūno funkcijas.
Pozityvumas ir Kvėpavimo Pratimai
Būkite malonūs. Susikoncentruokite į pozityvius dalykus. Iš visos dienos stenkitės išrinkti bent vieną pozityvų nutikimą, kuris pagerino nuotaiką. Atlikdami gilaus kvėpavimo pratimus padedate savo mintims „persikrauti“, taip pagerindami savo susikaupimą ties kokia nors užduotimi. Atlikite šešių įkvėpimų testą: atsisėskite tyloje ir giliai įkvėpkite maždaug per 5 sekundes, iškvėpkite taip pat per 5 sekundes. Šis kvėpavimo pratimas padės jūsų smegenims geriau jausti kūną ir širdies ritmą.
Malonūs Prisiminimai ir Reguliari Mankšta
Galvokite apie tai, kas malonu. Bandykite atlikti anksčiau minėtą pratimą ir susiekite jį su teigiamomis emocijomis. Bent 2-3 minutes būkite susitelkę ties kokiu nors maloniu įvykiu ar nutikimu. Šiam pratimui kiekvieną dieną skirkite bent 5-10 min. Reguliariai mankštinkitės. Net ir lengvi pratimai bus naudingi siekiant išlaikyti teigiamas emocijas. Rinkitės bet kokią veiklą, kuri atrodo ne tik linksma ir įdomi, bet ir siūlo naujus iššūkius. Mankštinkitės kartu su draugu - tai paprasčiausias būdas išlikti pozityviems.
Streso Priežasčių Nustatymas ir Psichologo Pagalba
Žinant streso priežastis yra žymiai lengviau imtis priemonių, stengiantis jį suvaldyti. Svarbu pažymėti, kad kiekvienas žmogus į stresą reaguoja skirtingai. Tai, kas vienam žmogui sukelia didelę įtampą, kitam tai gali pasirodyti kaip lengvas nepatogumas. Jei jaučiate, kad patys nesugebate susidoroti su stresu, kreipimasis į psichologą gali būti esminis žingsnis link sveikesnio ir laimingesnio gyvenimo. Psichologas gali pasiūlyti įvairiapusę pagalbą, apimančią ne tik streso šaltinių išaiškinimą, bet ir efektyvių įveikos mechanizmų išugdymą bei emocinės sveikatos stiprinimą.
Kognityvinė Elgesio Terapija (KET) ir Relaksacijos Technikos
Kognityvinė elgesio terapija (KET) padeda identifikuoti ir pakeisti neigiamas mintis bei elgesio modelius, kurie prisideda prie streso jausmo. KET metu išmoksite atpažinti klaidingas ar iškreiptas mintis, sukeliančias nerimą ar įtampą ir jas pakeisti realistiškesnėmis bei pozityvesnėmis.
Įvairūs atsipalaidavimo pratimai, tokie kaip gilus kvėpavimas, meditacija, progresyvi raumenų relaksacija ir joga, gali ženkliai sumažinti raumenų įtampą, sulėtinti širdies ritmą ir nuraminti protą.
Mindfulness Meditacija ir Laiko Valdymo Įgūdžiai
Mindfulness meditacija skatina sutelkti dėmesį į dabartį ir priimti savo mintis bei jausmus be teisimo. Efektyvus laiko valdymas gali žymiai sumažinti stresą, susijusį su laiko trūkumu, užduočių atidėliojimu ir jausmu, kad ne viską spėjate atlikti.
Asmeninių Problemų Sprendimas
Psichologas gali padėti išspręsti asmenines problemas, kurios kelia stresą, tokias kaip santykių sunkumai, darbe kylančios problemos ar finansiniai rūpesčiai.
Streso Valdymas - Ilgalaikis Procesas
Svarbu pabrėžti, kad streso valdymas yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis nuolatinio dėmesio ir pastangų. Be minėtų metodų, psichologas gali pasiūlyti ir kitų individualizuotų pagalbos formų, atsižvelgdamas į jūsų poreikius ir situaciją. Psichologinės konsultacijos metu jausitės saugiai ir būsite išgirsti, galėsite atvirai kalbėti apie savo išgyvenimus ir gauti profesionalią pagalbą.
Įvairūs Streso Valdymo Būdai
Šiame straipsnyje aptarsime keletą praktinių patarimų, kurie, tikėtina, padės sumažinti stresą ir pagerinti bendrą savijautą.
Kas yra stresas? Ir kaip jis veikia mūsų gyvenimus?
Stresas yra organizmo atsakas į bet kokią situaciją, kuri reikalauja asmens prisitaikymo ar tam tikrų pokyčių gyvenime. Šis atsakas gali būti tiek fizinis, tiek emocinis ar psichologinis. Atsakas gali būti tiek į išorinius, tiek į vidinius dirgiklius, kurie vadinami stresoriais. Šie stresoriai gali būti labai įvairūs: nuo kasdienių gyvenimo problemų, tokių kaip darbo krūvis ar šeimos įsipareigojimai, iki rimtų gyvenimo įvykių, tokių kaip liga, skyrybos ar finansiniai sunkumai.
Streso rūšys:
Trumpalaikis stresas (ūmus stresas)Tai trumpalaikė, dažnai intensyvi reakcija į konkretų įvykį ar situaciją. Pavyzdžiai: viešas kalbėjimas, egzaminas ar konfliktas darbe. Poveikis: Nors ūmus ir trumpalaikis stresas gali būti nemalonus, jis paprastai praeina greitai ir gali netgi padėti motyvuoti ir skatinti spręsti problemas.
Ilgalaikis stresas (lėtinis stresas)Tai ilgai trunkantis stresas, atsirandantis dėl nuolatinių, pasikartojančių problemų, pvz., ilgalaikės finansinės problemos, nesaugumas darbe, ar pasireiškiančios nuolatiniai santykių sunkumai. Poveikis: Lėtinis, ilgalaikis stresas gali turėti rimtų pasekmių sveikatai, sukelti fizinį ir emocinį išsekimą, susilpninti imuninę sistemą ir padidinti įvairių ligų riziką.
Fiziologinė streso reakcija
Kai organizmas patiria stresą, aktyvuojasi vadinamasis „kovos ar bėgimo“ atsakas. Šis atsakas apima daugybę fiziologinių pokyčių tokių kaip tam tikrų hormonų išsiskyrimas. Paprastai mes kalbame apie kortizolį ir andrenaliną. Šie hormonai padidina širdies ritmą, kraujospūdį ir energijos lygį. Padidėja širdies ritmas, kraujas paskirstomas į svarbiausias raumenų grupes, kad būtų pasiruošta veikti. Kvėpavimas tampa greitesnis ir paviršutiniškesnis, kad būtų daugiau deguonies raumenims. Lėtėja virškinimas, nes energija nukreipiama į kovą ar bėgimą.
Psichologinė streso reakcija
Kalbant apie psichologinius aspektus, galime sakyti, kad stresas gali sukelti įvairias emocijas ir elgesio pokyčius, tokius kaip nerimas, irzlumas, liūdesys, bejėgiškumo jausmas. Taip pat gali turėti įtakos miego kokybei, kai pasireiškia miego sutrikimai arba galime pastebėti apetito pokyčius, padidėjęs ar sumažėjęs alkoholio ar kitų medžiagų vartojimas, socialinis atsiskyrimas, kitaip tariant socialinės izoliacijos požymiai.
Poveikis sveikatai
Taip pat ilgalaikis ar intensyvus stresas gali turėti neigiamą poveikį sveikatai. Fizine prasme gali pasireikšti širdies ir kraujagyslių ligos, aukštas kraujospūdis, virškinimo problemos, galvos skausmai, raumenų įtampa. Kalbant apie psichinę sveikatą, tai pasireiškianti depresija, nerimo sutrikimai, panikos priepuoliai. Poveikis imuninei sveikatai - susilpnėjusi imuninė sistema, didesnė infekcijų ir ligų rizika, peršalimo ligos ir pan.
Kaip susidoroti su stresu?
Kasdienis stresas yra neišvengiamas daugelio mūsų gyvenimo palydovas. Nesvarbu, ar tai būtų darbo krūvis, šeimos įsipareigojimai, finansiniai rūpesčiai ar kiti iššūkiai, stresas gali pasireikšti įvairiomis formomis ir paveikti mūsų fizinę bei emocinę savijautą. Svarbu suprasti, kad stresas yra natūrali reakcija į sudėtingas situacijas ir jo visiškai išvengti neįmanoma. Tačiau yra daugybė būdų, kaip efektyviai valdyti stresą ir sumažinti jo poveikį.
Štai keletas patarimų, ką galite padaryti savarankiškai:
- Praktikuokite gilaus kvėpavimo pratimus! Gilus kvėpavimas yra vienas paprasčiausių ir efektyviausių būdų sumažinti stresą ir atpalaiduoti kūną.
- Raskite laiko fiziniam aktyvumui! Reguliarus fizinis aktyvumas yra puikus būdas sumažinti stresą ir pagerinti bendrą savijautą.
- Praktikuokite mindfulness ir meditaciją! Mindfulness ir meditacija padeda sumažinti nerimą ir stresą, suteikia daugiau ramybės ir aiškumo.
- Efektyviai valdykite savo laiką! Geras laiko valdymas padeda sumažinti stresą, nes sumažėja skubėjimo ir nebaigtų darbų jausmas.
- Užtikrinkite kokybišką miegą! Kokybiškas miegas yra būtinas gerai savijautai ir streso valdymui.
- Ieškokite socialinės paramos! Bendravimas su draugais, šeima ar kolegomis padeda sumažinti stresą ir suteikia emocinį palaikymą.
Papildomi patarimai:
- Užsiimkite kūrybine veikla. Kūrybinė veikla, tokia kaip piešimas, rašymas ar muzikos klausymas, gali padėti atsipalaiduoti ir sumažinti streso lygį.
- Valgykite subalansuotą maistą. Sveika mityba padeda išlaikyti energijos lygį ir gerą nuotaiką, todėl svarbu valgyti įvairų ir subalansuotą maistą.
- Praktikuokite pozityvų mąstymą. Fokusavimasis į teigiamus gyvenimo aspektus ir sėkmes gali padėti sumažinti streso lygį ir pagerinti nuotaiką.
- Ribokite alkoholio ir kofeino vartojimą. Pernelyg didelis alkoholio ir kofeino vartojimas gali padidinti streso lygį ir sutrikdyti miegą, todėl svarbu juos vartoti saikingai.
- Užjauskite save. Užuojauta sau, dar vadinama savęs gailestingumu, yra svarbus emocinis gebėjimas, kuris gali žymiai pagerinti psichologinę ir emocinę gerovę.
Ką svarbu žinoti apie įtampą, kokie yra streso požymiai ir pasekmės bei kaip išmokti susidraugauti su stresu ir jį valdyti?
Stresas gali būti trumpalaikis ir ilgalaikis. Neilgai trunkantis stresas net teigiamai veikia žmogų: grūdina, formuoja charakterį, brandina kaip asmenybę. Antrą kartą atsidūrus tokioje pačioje situacijoje psichinė, emocinė reakcija būna kur kas mažesnė. Tuo tarpu dažnai pasikartojantis ir ilgai užsitęsiantis stresas, toks kaip liga, artimųjų netektis, verslo žlugimas, finansinės problemos ir pan., sukelia įvairių organų veiklos reguliacijos sutrikimus, todėl atsiranda pavojus susirgti tam tikromis ligomis (depresija, širdies ligos, Alzheimeris).
Streso požymiai
Patyrus stresą, pirminiai kūno požymiai gali būti: dažnesnis širdies plakimas (vadinamieji širdies permušimai nuo streso), raumenų įsitempimas, dažnesnis kvėpavimas, padidėjęs irzlumas, kartais kraujo spaudimo ar net kūno temperatūros padidėjimas.
Stresas darbe
Dažnas mūsų stresą patiria būtent darbe. Įtempta dienotvarkė, ilgos darbo valandos ir mažas miego kiekis, nuolatinis sprendimų priėmimas, konfliktai, dažnos komandiruotės sukelia įtampą. Jeigu nesugebame atsipalaiduoti, darbe krenta mūsų produktyvumas, nebegalime efektyviai generuoti idėjų, padažnėja tikimybė klaidoms bei prasideda rimtesnės organizmo problemos.
Ką galima daryti darbo aplinkoje, jog atsiradęs stresas būtų kaip įmanoma mažesnis?
- Pietų pertraukos metu išeikite pakvėpuoti grynu oru ir pabūti saulėje.
- Gerkite daug vandens.
- Venkite socialinės medijos, jei to nereikalauja jūsų darbas.
- Inicijuokite pokyčius jūsų darbo aplinkoje: pasiūlykite įsigyti atsipalaidavimui skirtų užsiėmimų, kas kelias valandas atlikite nesudėtingus pratimus (akims, kvėpavimui, bendram fiziniam aktyvumui).
Streso pasekmės
Visų pirma, dėl streso žmogų gali varginti dažni ilgalaikiai galvos skausmai, įvairūs virškinamojo trakto negalavimai, gali atsiverti žarnyno ar skrandžio opa, išsivystyti dirgliosios žarnos sindromas. Žmogus, patiriantis nuolatinį stresą, jaučia apatiją, energijos trūkumą. Kai nerimas nekontroliuojamas, gali prasidėti ilgalaikė nemiga, sunkiau pagydoma hipertoninė liga, neurozės.
Netgi vaikystėje patirta didelė įtampa turi įtakos ir tolimesniam gyvenimui. Tėvų ligos, jų netektis palieka užsitęsusias gedėjimo reakcijas, sukelia nerimo sutrikimus, palaipsniui gali išsivystyti depresija. Bet kuriuo atveju užsitęsus stresui silpnėja imuninė sistema, o kartu ir organizmo atsparumas įvairioms ligoms. Pagyvenusius asmenis dėl streso ima kamuoti nemiga, kuri neretai sukelia depresiją su skausmais, apimančiais širdies plotą, nugaros bei sąnarių sritį.
Stresas nėštumo metu
Besilaukiančią moterį stresinė situacija ne tik traumuoja, bet ir sukelia neurocheminius vaisiaus smegenų pakitimus, todėl moters stresas paveikia ir kūdikio psichologinę būseną. Tokie kūdikiai būna jautresni, dirglesni, dažniau dar vaikystėje suserga depresija, dažniau gali sirgti ir kitomis ligomis. Labai svarbu, jog besilaukianti moteris itin saugotų save nuo streso ir įtampos pirmąjį nėštumo trimestrą. Žinoma, viso nėštumo metu moteris turėtų saugotis nuo galimo streso bei įtampos.
Streso valdymas: kokių yra veiksmingų šiuolaikinių metodų?
Visi turime skirtingą streso valdymo lygį, tačiau galime išmokti, kaip tinkamai valdyti stresą įvairiose situacijose darbe ar asmeniniame gyvenime.
Vienas iš sėkmingų streso mažinimo būdų yra sportas (gerina širdies ir plaučių veiklą). Taip pat padėti gali mėgstamas užsiėmimas ar pramoga, bendravimas su maloniais žmonėmis.
Gana veiksmingai nervus ramina emocinės treniruotės, atsipalaidavimo pratimai, grupinės atsipalaidavimo priemonės, kai kurios sporto rūšys: plaukimas, slidinėjimas, važiavimas dviračiu, sportiniai šokiai su muzika.
Stresą mažinti padeda pozityvūs jausmai. Kiekvieną dieną skirkite kelias minutes, per kurias pamąstytumėte, kam esate dėkingi, kodėl šiandien buvote laimingi ar išreikštumėte kitą pozityvią emociją.
Įvairūs kvėpavimo pratimai yra itin veiksminga priemonė patiriant stresą. Pasidomėkite daugiau apie skirtingas kvėpavimo technikas ir pritaikykite jas kasdienėje veikloje, kuomet užpuola stresas.
Nepamirškite ir tokių paprastų priemonių kaip juokas. Tai padeda atsipalaiduoti, netgi masažuoja tam tikrus kūno raumenis, pagerina smegenų veiklą, didina hemoglobino kiekį kraujyje.
Kokie maisto produktai ramina nervus, o ko reikėtų vengti?
Tai, ką ir kaip mes valgome, labai svarbu nervinei įtampai reguliuoti. Tinkamas maistas ar valgymo įpročiai taip pat gali būti vienas iš streso mažinimo būdų. Reikėtų stengtis kasdien valgyti tuo pačiu laiku. Nesveika vieno valgymo metu pasisotinti gausiu maisto kiekiu, nes tai gali sukelti žarnyno diskomfortą, kraujospūdžio svyravimus. Patartina gerti pakankamai skysčių. Ryte geriau tiktų stimuliuojamosios arbatos: juodoji, žalioji, o vakare - raminamosios žolelių arbatos: melisos, mėtų, gudobelės, jonažolių ir panašios.
Kokios vitaminai svarbūs nervų sistemai?
Kadangi dauguma stresą patiriančių žmonių netinkamai maitinasi, atsiranda energijos trūkumas, kuris sukelia nuovargį, įvairius nervų sistemos negalavimus ir sumažina atsparumą persišaldymui, virusams ir kitoms ligoms.