Įvadas
Atopinis dermatitas, dar žinomas kaip egzema, yra lėtinė uždegiminė odos liga, kuri pasireiškia sausumu, niežuliu ir uždegimu. Ši liga dažnai prasideda vaikystėje, tačiau gali atsirasti bet kuriame amžiuje. Atopinis dermatitas yra paplitęs Vakarų šalyse, paveikiantis apie 20% vaikų ir 10% suaugusiųjų. Atopinis dermatitas dažnai siejamas su kitomis alerginėmis ligomis, tokiomis kaip maisto alergijos, šienligė ir astma. Nors atopinio dermatito visiškai išgydyti neįmanoma, tinkama priežiūra gali palengvinti simptomus ir užkirsti kelią paūmėjimams. Šiame straipsnyje nagrinėsime atopinio dermatito ir streso ryšį, psichosomatinį požiūrį į odos ligas ir holistinius gydymo metodus.
Odos Ligų Psichosomatika: Nervų Sistemos ir Odos Ryšys
Odos ligos dažnai vertinamos kaip vien tik fizinės problemos, tačiau vis daugiau dėmesio skiriama psichosomatiniams aspektams. Odos ląstelės ir nervų sistemos ląstelės išsivysto iš ektodermos - embrioninio sluoksnio. Tai rodo, kad nervų sistema ir oda yra glaudžiai susijusios ir viena kitą atspindi. Disreguliuota nervų sistema, psichoemocinė įtampa, gyvenimo traumos ir emocinės žaizdos gali atsispindėti odoje.
Kaip Oda "Pasiima" Stresą
Oda, gelbėdama žmogų, gali "pasiimti" stresą sau. Tai dažnai nutinka vaikystėje, kai susiduriama su "padėtimi be išeities". Tokiose situacijose visa organizmo nervų sistema įjungia nesaugumo signalus, nes vaikas negali apdoroti, įvertinti, atlaikyti, suvokti ir tinkamai reaguoti į situaciją. Siekiant apsaugoti jaunas smegenis nuo psichoemocinės perkrovos, liga ar simptomas pasirenkamas kaip vienintelis būdas atgauti saugumą.
Emocijos ir Kūnas: Pirmiausia Emocijos, Paskui Kūnas
Emocijos formuoja kūną, o tik vėliau kūno forma veikia emocijas, būsenas ir savijautą. Emocija yra nervų sistemos neuro-humoralinis atsakas. Tam tikra emocija atitinka tam tikrą ląstelių išsidėstymą, struktūrą, aktyvumą, formą, dydį ir pralaidumą. Todėl svarbu dirbti ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai bei psichologiškai. Būtina stiprinti emocinį intelektą, susikurti vidinį emocinį palaikymą, kad būtumėte sau atrama ir gebėtumėte sureguliuoti nervų sistemą užėjus sunkesniems momentams.
Pasąmonės Įtaka Odos Ligoms
Būtina grįžti į pasąmonę, kad suvoktumėte, koks įvykis ir kokios emocijos suformavo kūną, odą ir ligą. Kuo tiksliau įvardijama probleminės odos susikūrimo priežastis ir nutraukiamos emocinės sąsajos, tuo labiau atsipalaiduoja psichika, o rezultate - kūnas ir oda. Tai leidžia palikti "komfortišką", bet žalingą pelkę ir vietoj to patirti emocinę bei gyvybinę gydančią tėkmę.
Taip pat skaitykite: Kaip Įveikti Stresą Mokykloje
Perfekcionizmas ir Odos Problemos
Perfekcionizmas yra atidėliojimo sinonimas, kurstomas pykčiu ant savęs. Jis leidžia suktis aplink vieną tašką iki užsiknisimo, persidirbti ir išsekti. Perfekcionizmas taip pat leidžia niekada nepradėti, nes niekas nebus pakankamai tobula. Po viso to seka kaltė, savigrauža, savikritiškumas ir nusivylimas.
Kaltės ir Klaidų Baimė
Po perfekcionizmu slypi baimė suklysti ir sulaukti kritikos. Kažkada išmokstama ir įtikima, kad klaida bei kritika prilygsta atstūmimui, nemeilei, nusivylimui, pabaigai, blogiui, nuosprendžiui, nuvertinimui, nereikalingumui, silpnumui ir kvailumui. Perfekcionizmas kuria lūkesčius ir iliuzijas, kurių neišpildžius prasideda kaltinimai.
Probleminė Oda kaip Šešėlinė Realybė
Visas pyktis ant savęs, po kuriuo slypi kaltė, klaidų baimė bei savęs nuvertinimas, pradeda lįsti į odos paviršių simptomais. Probleminė oda rodo šešėlinę realybę apie kaltę, klaidas ir nevertumą, kol bandoma visam pasauliui įrodyti savo tobulumą. Oda sveiksta tada, kai priimame save klystančius ir sugebame mylėti save klystančius tiek pat, kiek mylėtume save "tobulus".
Spuogų Spaudimas kaip Savęs Spaudimas
Spuogų spaudimas simbolizuoja savęs spaudimą jaustis ramiausiai, dirbti produktyviausiai, atrodyti gražiausiai, kalbėti aiškiausiai, klysti mažiausiai, pasiekti daugiausia ir veikti greičiausiai. Tačiau vis tiek išlieka vidinis nepasitenkinimo ir nepakankamumo jausmas. "Spuogų spaudinėtojų" asmenybėje vyrauja tobulumo siekimas - tai bandymas įrodyti savo vertę, už ko slepiasi priklausymo poreikis ir noras būti pamatytu.
Išvados apie Save ir Veiksmų Prioritetai
Galimai kažkada seniai susikuriamos išvados apie save: privalu įrodyti svarbumą darbais, vertė prilygsta pasiekimams, pradžioje darbai, o po to malonumai, kuo daugiau nuveiksiu, tuo labiau mylės, gerbs ir pripažins, reikia nuolat kažką daryti, negalima sustoti, kažkur ten kažkada bus geriau, todėl dabar reikia daug dirbti, kad ryt būtų geriau, pasimėgausiu po to, kai bus geriau nei dabar. Prie viso to prisideda svetimų atsakomybių gausa, kad savųjų išvengtum, nes savosios atrodo nereikšmingos ar per sunkios. Kyla noras visa tai išpildyti iš karto, vienu metu aprėpiant tiek daug, nors kūne ir psichikoje tam nėra resurso.
Taip pat skaitykite: Kaip kovoti su stresu
Kaip Palikti Save Ramybėje
Pirmiausia reikia palikti save ramybėje. Stabtelėjus, įvertinti dabarties vertingumą. Prisiminti, kad esi pakankamas jau dabar ir gali pasirinkti būti laisvas nuo įrodinėjimo. Produktyvumas nieko nereiškia apie Tave ir jis gali kisti.
Oda kaip Saugumo Barjeras
Oda, dengdama visą kūną, tampa pirmuoju apsauginiu sluoksniu, saugančiu tiek fiziškai, tiek psichoemociškai. Oda kuria barjerą tarp vidaus ir išorės - tarp Tavęs ir kito asmens. Barjeras pažeidžiamas, kai santykyje juntamas per didelis gąsdinantis artumas arba kai santykiai atrodo pavojingai. Nesaugumas - viena iš psichosomatinių priežasčių, aktyvuojančių odos ligas.
Baimė Atsiskirti ir Nesaugumas
Odos ligos taip pat gali formuotis dėl baimės atsiskirti nuo saugumą teikiančio objekto, pvz.: partnerio, tėvų, namo, darbovietės, klientų, kolegų, draugų. Juntant stiprų nesaugumą, nuo kurio kūnas stingsta ir silpsta, kyla nerimas ir abejojimas kiekvienu žingsniu ar žmogumi, gali pasireikšti šie odos simptomai:
- Per didelis sebumo (riebalų) išskyrimas
- Šerpetojimas, pleiskanojimas
- Žvynelinė, egzema
- Stora, kieta, suragėjusi oda
- Sąaugos, bloginančios odos elastingumą
Jei susiduriate su kažkuriuo iš šių simptomų, užduokite sau šiuos klausimus:
- Nuo ko saugausi?
- Kuri dalis junta pavojų?
- Ką savyje saugau?
- Kaip apginu save?
- Ko savyje negebu, bet norėčiau apginti?
Odos Jautrumas ir Kontakto Poreikis
Jei susiduriate su odos hiperjautrumu (pvz.: drugelio oda), hipojautrumu (nejuntama temperatūra ar kiti išoriniai dirgikliai) ar pojūčiais, kurių normoje neturėtų būti (pvz.: odos kutenimas, niežulys, deginimas, tirpimas), užduokite sau šiuos klausimus:
Taip pat skaitykite: Streso įtaka limfmazgiams
- Ką DABAR AŠ jaučiu?
- Ko vengiu jausti?
- Kokie jausmai kyla šalia TO žmogaus?
- Kam, kiek ir kur leidžiu prisiliesti?
- Kokio kontakto trokštu ir kokio vengiu?
Pirmoji fiziologinė odos funkcija yra apsauginė, o antroji - jutiminė. Oda išduoda, ką žmogus jaučia dabar (pvz.: juntant pavojų prakaituojama, susijaudinus pereina šiurpuliukai, išsigandus išbalame, susigėdus paraudonuojame). Psichosomatiškai odos (ne)jautrumas arba jautrumas prisilietimams kinta dėl išmoktų reakcijų į kontaktą su aplinkiniais.
Pavyzdžiai iš Gyvenimo
Vienu atveju dėl patirto NENORIMO kontakto, kurio NEGALĖTA IŠVENGTI: nemalonus girtas dėdė bučiavo mergytei ranką (nes mama taip liepė), po ko jai suaugus pasireiškia rankų niežulys, intensyvėjantis pamačius ar bent kalbant apie girtus vyrus. Sprendimas - tokia odos būklė mokina sakyti "NE", kad ir kiek nepatogumo tai sukeltų artimiesiems.
Kitu atveju dėl juntamo kontakto TRŪKUMO: berniukas troško mamos apkabinimų, bet ji vis užimta - oda pagelbėjo tapdama hipojautria, tada mama vis čiupinėdama tikrina vaiko odos jautrumą iš susirūpinimo, o vaikas gauna dėmesio ir artumo. Suaugus tokiam vyrui lengva manipuliuoti, bet sunku išsiskirti su partnerėmis ar palikti mamos namus. Sprendimas - oda mokina įžodinti poreikius tiesmukai, o ne per aplinkui.
Emocinis Termometras ir Odos Termoreguliacija
Rožinės, raudonio ir alergijos šalčiui bei saulei priežastys siejamos su emociniu termometru, svyruojančiu nuo gedulo iki aistros, nuo pavydo iki dėkingumo, nuo neapykantos iki meilės. Ar leidžiate sau jausti bei išreikšti ugningą aistrą, pyktį, susierzinimą, džiaugsmą? Ar leidžiate sau atsivėsinti liūdesiu, nusivylimu, pasimetimu? Kaip sekasi rasti optimalią emocinę temperatūrą balansui grąžinti?
Šiluma ir Šaltis Santykiuose
Verta pagalvoti apie artumą, atvirumą, nuoširdumą ir jaukumą santykiuose ir permąstyti, su kokiais žmonėmis užsipildote šiltais jausmais? O kurie žmonės palieka "šaltą" pojūtį? Verta savęs klausti: kaip gaunu ir duodu šilumą/šaltį santykiuose? Nuo ko jautiesi nudegęs? Gal yra asmuo, iš kurio labai norisi šilumos, bet to negauni - tada oda kompensuoja, pvz., sukeldama kaistantį raudonį arba atšaldama, sukeldama saulės ar šalčio alergiją.
Odos Reakcijos į Santykius
Pastebėkite, kam norisi duoti šilumos, bet "juk negalima, nes…", arba su kuo elgiesi atšiauriai, nes žmogus Tavy sukelia nemalonių emocijų - o jų norisi vengti. Oda padarys viską, kad išvengtum buvimo vienoje erdvėje su tuo asmeniu (pvz.: sukels veido rožinę arba dekolte srity pabers raudonų kaistančių plėmų, kad tik atbaidytum "priešą").
Psoriazė: Pokyčiai ir Susitaikymas
Psoriazė mokina dviejų dalykų: pakeisti gyvenimą ir save iš esmės, lyg norėtųsi pakeisti odą, išsinerti ir tapti kitokiu žmogumi, atsisveikinti su sena savęs versija, arba susitaikyti su savimi, priimti save pilną: su visomis silpnybėmis, ydomis ir trūkumais.
Odos Funkcijos ir Jų Psichosomatinės Reikšmės
Oda atlieka įvairias funkcijas, tokias kaip sekrecinė, valymo ir atsinaujinimo. Kiekviena iš šių funkcijų turi savo psichosomatinę reikšmę.
Riebi Oda: Trūkumo Tema
Riebi oda slepia trūkumo temą, kai oda kompensuoja persistengdama. Baisu pritrūkti ar neturėti ko? (priklausomai nuo kūno vietos, pvz., veido riebaluotumas - baimė netekti individualumo, arba skalpas - minčių, idėjų, svajonių). Klausimai savianalizei: ką kaupiu ir kam man to reikia? Kokį emocinį pasitenkinimą man tai suteikia? Atradus emocinį poreikį, galėsite jį patenkinti be ligos.
Lupimasis ir Pleiskanojimas: Paleidimas ir Atsiskyrimas
Lupimasis ir pleiskanojimas fiziologiškai padeda odai atsinaujinti. Tačiau žmogui būdingas prieraišumas ir baimė išsiskirti su tėvais ar partneriais, būti paliktam ar atstumtam. Psichosomatiškai tai mokina paleisti, atsiskirti, atsitapatinti ir taip išeiti į naują etapą su "nauja oda" (psoriazės atvejis). Drąsiai ir su padėka atsiskirti, kad žengtumėte savu keliu.
Prakaitavimas ir Blogas Kvapas: Detoksikacija ir Apsauga
Prakaitavimas detoksikuoja, valo ir šalina tai, kas nereikalinga, todėl sveikatinga bent kartą per dieną gerai paprakaituoti. Problema įtariama, kai žmogus prakaituoja poilsio būsenoje (psichika nepajėgia šalinti toksiškų minčių apie save, todėl apkrauna kūną), kai prakaitas turi šlykštų kvapą (norisi atbaidyti priešus) ar yra bekvapis (norisi tapti nepastebimu). Klausimai savianalizei: kas man šiuo metu nebereikalinga, kas jau savo atitarnavo ir turi išeiti? Ką toksiško mintiju apie save ir kitus? Kas mane gąsdina? Nuo kokių jausmų slepiuosi? Kokiais būdais išsilaisvinu nuo nereikalingo? Ką stengiuosi sulaikyti nuo baigties ar išėjimo, nors tam jau laikas?
Odos Sekrecinė Funkcija: Jausmų Perdavimas
Bendrai tariant, odos sekrecinė funkcija mokina jausmų ir patirčių (per)davimo. Ką ir kam atiduodu iš savęs? Ypatingai ši tema tinkama turint pažeistą rankų odą.
Kvėpavimas Odoje ir Mąstymas
Kaip kvėpavimo odoje funkcija siejasi su tavo mąstymu? Iškvėpkite. Įkvėpkite. Kuris sekasi sunkiau? Iškvėpimas = jausminė išraiška. Įkvėpimas = jautimas. Oda yra lyg išorėn išversti plaučiai, todėl kalbant apie odos funkciją kvėpuoti, netiesiogiai kalbėsime apie fiziologinį kvėpavimą.
Įkvėpimas: Motyvacija ir Emocijų Išjautimas
Pradėsiu nuo įkvėpimo temos, siejamos su vidine motyvacija (kas įkvepia gyventi, sugeri patirtis, dalintis, jausti,…) bei emocijų išjautimu. Žmogus gali būti itin jautrus, bet tai slopinti dėl pasąmoninės nuostatos "negaliu daug jausti, nes skaudės" - užsivėrus nuo nemalonių emocijų, lygiagrečiai užsiveriama nuo maloniųjų. Tada gyvenimas atrodo niūrus ir dingsta motyvacija veikti. Oda dūsta ir bando iš paskutiniųjų įsikvėpti per padidėjusias poras, kapiliarizaciją, per niežulį aktyvuotis veiksmui. Toks žmogus laukia įkvėpimo, paskatinimo, palaikymo iš aplinkos - iš tikrųjų nusiimama atsakomybė už savo gyvenimą, kuri dusina odą iš vidaus su celiulitu ar poodiniais dariniais (lipomos).
Įkvėpimas Kitų: Atsakomybės Prisiėmimas
Priešingu atveju bandoma įkvėpti kitus, prisiimant jų atsakomybę už ryžtą veikti, nes…? Pasąmoningai norisi pasijausti naudingu, reikalingu, matomu ir svarbiu. Norisi išvengti savo problemų sprendimo.
Aplinka ir Iškvėpimas: Savirealizacija
Sekančiu klausimu "kuo kvėpuoju" permąstykite tai, kas yra Tavo aplinkoje: kokie žmonės, su kuo kontaktuojate ir mainotės informacija? Iškvėpimas klausia: "ką išleidžiu į pasaulį?" ir atveda prie savirealizacijos temos. Iš to kyla mintis: "ką apie save rodau pasauliui?".
Vidinė ir Išorinė Tiesa
Kaip sutampa vidinė ir išorinė tiesos - kaip sutampa tai, kas rodoma, su tuo, kuo tikima? Vyrauja išskirtinumo ir autentiškumo temos, kurių neišpildžius odą puošia, pvz., baltmė ar perioralinis dermatitas. Už to pasąmoningai veikia noras įrodyti savo svarbą sumaišytas su baime būti iš esmės pamatytu (garsiai ir pilnai kvėpuoti), o tai skatina slėptis.
Oda "Serga Už Tiesą"
Bet juk oda "serga už tiesą", iškeldama į paviršių tai, ką pasąmoningai slopinate, vengiate, neigiate, ką bijote pripažinti ir iškvėpti. "Ligos prasideda galvoje", nes smegenys fiksuoja viską ir dalina tai į sąmonę bei pasąmonę, kūne CNS yra karalienė - labiausiai saugoma, smegenyse yra visa ko valdymo centrai, visa info per kūną keliauja neuronais (nervinėmis skaidulomis).
Smegenų Tingumas ir Atminties Saugojimas
Tuo pačiu smegenys yra tingus organas, orientuotas į energijos tausojimą, todėl jos mieliau renkasi pažįstamumą, nei pokytį, nors Siela užkoduota evoliucijai. Tausojant smegenis, atminties saugojimas dalinamas į KŪNO vietas, zonas, dalis, organus ir audinius. Atmintimi dalinasi su absoliučiai KIEKVIENA kūno ląstele.
Gydymo Būdai ir Pasąmonės Įtaka
Galime kūną ir simptomą veikti maistu, miegu, judesiu, procedūromis ir kt. Bet ligų šaknys slypi smegenyse, ar ne? Nes iš ten ateina valdymas, t.y.: pagal PRAEITIES asociacijas ir patirtis priimami DABARTIES sprendimai. Įsivaizduokite, kai žmogui psichosomatika, o jis į save pumpuoja vaistus, tamposi operacinėse, maksimaliai kontroliuoja maistą ar priemones. Nors ligos priežastis žymiai giliau - pasąmonėje. Kas tada nutinka? Kūnas išsenka nuo išorinės stimuliacijos, prarandamas ryšys su kūno signalais, sistema stiprina simptomus, nes vis bandoma juos slopinti, ignoruoti ir neigti.
Psichosomatika: Vidiniai Konfliktai ir Iliuzijos
Psichosomatika yra ne tik apie tai, ką prisigalvojate, įsikalbate ar dėl ko stresuojate. Tai apie neišspręstą vidinį konfliktą, apie iliuziją ir siaurą matymą, apie beviltiškumą ir savęs nuvertinimą, apie atidėliojimą, bijojimą jausti ir pripažinti dabartį tokią, kokia ji yra iš tikrųjų, apie melą sau ir įsiteikinėjimą kitiems. Psichosomatika aplanko tada, kai smegenys mato vienintelę išeitį iš padėties - tai tik susirgti. Kaip mokytojas Olegas Lapinas sako: "Psichosomatika yra, kai sielos skausmas virsta kūno skausmu". Tai įgalina tikėjimą - Tavo siela jau dabar žino, kodėl jai skauda, beliko rasti įrankį tam žinojimui pasiekti.
Egzema ir Dermatitas: Psichosomatiniai Aspektai
Psichosomatiškai egzemai ir dermatitui bendra: pasišlykštėjimas, panašumo su tėvais ar kitais žmonėmis nepripažinimas bei noras… Neurodermitas, dar kitaip dažniau vadinamas atopiniu dermatitu arba egzema, yra nežinomos kilmės lėtinė uždegiminė odos liga, siejama su įvairiomis alerginėmis ligomis, tokiomis kaip astma, maisto alergija ar alerginis rinitas. Manoma, kad atopinį dermatitą sukelia kelios priežastys: sausa dirgli oda, kartu su organizmo imuninės sistemos funkcijos sutrikimu. Dauguma gydytojų tiki, kad atopinio dermatito išsivytstymui yra svarbus genetinis pagrindas.
Atopinis Dermatitas: Priežastys ir Simptomai
Pasaulyje yra labai daug sergančiųjų atopiniu dermatitu: 10-20% vaikų ir 1-3% suaugusiųjų. Ligos paplitimas nepriklauso nuo rasės, o pastaraisiais metais sergančiųjų sparčiai daugėja visame pasaulyje. Nustatytos kelios šio reiškinio priežastys ir atopinio dermatito rizikos veiksniai: šeimos nariai, sergantys atopiniu dermatitu, astma arba šienlige, moteriška lytis, vyresnis motinos amžius. Kūdikiams liga gali prasidėti net 2-3 mėnesių amžiaus. Odelė tampa sausa, paraudusi, šerpetojanti ir labai stipriai niežtinti. Kartais susiformuoja skysčio pilnos pūslelės. Dažniausiai pažeidžiami skruostai ir skalpo oda, tačiau liga gali pasireikšti ir kitur. Suaugusiems atopinis dermatitas paprastai pažeidžia alkūnių ir kelių raukšlių odą, kaklą ir veidą. Neretai pažeidžiami dideli odos plotai. Kartais stipriai pažeidžiamos zonos aplink akis. Oda tampa labai sausa, nuolatos stipriai niežti.
Oksidacinis Stresas ir Alerginiai Dermatitai
Oksidacinis stresas yra svarbus veiksnys alerginių dermatitų patogenezei ir progresavimui. Jis pasireiškia oksidantų susidarymu organizmo ląstelėse ir jų kaupimo bei neutralizacijos sutrikimais. Dažniausi oksidacinio streso oksidantai yra reaktyvios deguonies junginių molekulės, kurios dažniausiai yra vieno deguonies elektrono redukcijos produktas. Tiesioginį reaktyvių deguonies junginių poveikį galima įvertinti naudojant tokius biožymenis, kaip šlapimo 8-hidroksideoksigvanozinas, malondialdehidas, glutationas ir glutationo disulfatas. Šie žymenys tiesiogiai koreliuoja su alerginio kontaktinio ir atopinio dermatito ligų sunkumu. Alerginis kontaktinis dermatitas yra IV tipo padidėjusio jautrumo imuninės sistemos reakcija į molekulę, kuri patenka ant įjautrintos odos. Atopinis dermatitas yra labiausiai paplitusi lėtinė uždegiminė odos liga, kuria sergant aktyvinamos imuninės ląsteles, skatindamos padidėjusią imunoglobulino E gamybą. Alerginių dermatitų sukeltus simptomus galima slopinti įvairiais būdais, tačiau nedaug tyrimų nagrinėja, kaip gydyti oksidacinio streso sukeltą būklę.
Odos Ligų ir Streso Ryšys
Ar kada nors pastebėjote, kad didelio streso metu (pvz.: egzaminų sesija, įvairūs konfliktai) paūmėdavo odos bėrimai ar kitos probleminės odos būklės? Psichodermatologija tyrinėja tokius reiškinius ir gilinasi į odos ligų santykį su psichikos sutrikimais ir atvirkščiai. Psichodermatologijos sritis taip pat kuria įvairias strategijas, kaip padėti žmogui, kurio patiriami negalavimai ir simptomai apima kartu tiek odą, tiek psichikos sveikatą. Neretai tokiais atvejais vien tik psichikos sveikatos specialisto arba vien tik gydytojo dermatologo gali neužtekti, nes abu komponentai (odo būklė ir psichikos sveikata) yra reikšmingi žmogaus būklei. Ilgainiui gali išsivystyti problemų dėl savivertės, depresija, atsirasti savižudybės rizika, socialinis nerimas, kiti nerimo sutrikimai, paūmėti esami psichikos sutrikimai ar kitos somatinės (kūno) ligos.
Holistinis Požiūris į Gydymą
Turint tokių problemų, labai svarbu suprasti, jog dažnai neužtenka gydyti tik vieną organizmo dalį (tik odą ar tik psichikos sveikatą). Kartais būna net taip, kad sustiprinus psichikos sveikatą, išnyksta odos problemos. Atvirkščiai, kartais įveikus odos problemas, pagerėja emocinė būklė.
Atopinis Dermatitas: Genetiniai ir Aplinkos Veiksniai
Atopinio dermatito atsiradimui įtakos turi ne viena priežastis, tačiau dvi svarbiausios yra genetinė predispozicija ir aplinkos veiksniai. Genetiniai faktoriai lemia polinkį sirgti šia liga, o aplinkos dirgikliai gali sukelti paūmėjimus ar sustiprinti simptomus. Atopinio dermatito (AD) atsiradimas dažnai siejamas su genetiniais odos barjero pažeidimais, kurie mažina odos gebėjimą išlaikyti drėgmę ir apsisaugoti nuo išorinių alergenų. Viena svarbiausių priežasčių yra filagrino (FLG) geno mutacijos, nustatytos beveik pusei sergančiųjų AD. Dėl šių mutacijų odos barjeras tampa silpnesnis, o oda - sausa, jautri ir lengvai pažeidžiama. Tokia oda sunkiau išlaiko drėgmę ir yra mažiau atspari aplinkos dirgikliams, bakterijoms bei alergenams. Atopinis dermatitas, astma ir alergijos dažnai pasireiškia kartu dėl bendro genetinio polinkio. Šių būklių paplitimas tarp artimų giminaičių rodo, kad paveldimumas vaidina svarbų vaidmenį. Šie procesai sudaro vadinamąjį "atopinį maršą". Tai reiškinys, kai atopinis dermatitas tampa pirmuoju požymiu, nurodančiu polinkį į kitas atopines ligas, tokias kaip alergijos ar astma.
Aplinkos Veiksniai ir Dirgikliai
Atopinį dermatitą taip pat gali sukelti ar paūminti įvairūs aplinkos veiksniai. Cheminiai dirgikliai - kasdienės priemonės, tokios kaip muilai, skalbimo priemonės, šampūnai ar parfumerija, gali dirginti odą ir pažeisti jos apsauginį barjerą. Fiziniai dirgikliai - sintetiniai audiniai ar vilna dažnai dirgina odą, sukeldami diskomfortą ir bėrimus. Alergenai ore - žiedadulkės, namų dulkių erkutės, pelėsiai ar grybelių sporos yra dažni atopinio dermatito sukėlėjai. Klimato pokyčiai - staigūs oro temperatūros ar drėgmės pokyčiai taip pat gali neigiamai paveikti odą.
Atopinio Dermatito Diagnozė ir Tyrimai
Atopinį dermatitą (egzemą) gali pasireikšti skirtingai priklausomai nuo amžiaus ir kūno vietos, kurioje pasireiškia. Ši būklė pasižymi paūmėjimais ir remisijomis, o simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių. Tikslią atopinio dermatito diagnozę gali nustatyti tik gydytojas, atsižvelgdamas į paciento nusiskundimus, odos būklę ir kitus svarbius veiksnius. Diagnozės metu gydytojas atlieka išsamų paciento odos apžiūrą, įvertina ligos simptomus, jų intensyvumą. Taip pat svarbus žingsnis yra išsiaiškinti galimus alergenus, aplinkos dirgiklius, mitybos įpročius bei šeimos ligos istoriją, nes atopinis dermatitas dažnai siejamas su genetiniu polinkiu. Kraujo tyrimai gali padėti įvertinti organizmo uždegiminius procesus ir nustatyti galimus alergijos rodiklius. Tokie tyrimai gali parodyti maistinius, alergenus, įkvepiamuosius alergenus, mišriuosius alergenus. Odos lopo testas naudojamas specifiniams alergenams nustatyti. Ant odos užtepami nedideli potencialių alergenų kiekiai, o po kelių dienų stebima, ar oda sureagavo. Taip pat gali būti atliekami maisto alergenų tyrimai.
#
tags: #stresas #ir #atopinis #dermatitas