Širdies ritmo sutrikimai, žinomi kaip aritmija, yra būklė, kai sutrinka normalus širdies plakimo ritmas. Tai gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant per greitą (tachikardija), per lėtą (bradikardija) ar nereguliarų širdies plakimą. Laiku negydomos aritmijos gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, įskaitant insultą ar širdies nepakankamumą. Šiame straipsnyje aptarsime aritmijos priežastis, simptomus, diagnostikos metodus ir gydymo būdus, taip pat streso įtaką širdies ritmui ir kaip su juo kovoti.
Širdies Ritmo Sutrikimų Klasifikacija
Aritmijos gali būti klasifikuojamos pagal jų pobūdį ir priežastis:
- Tachikardijos: Tai per greitas širdies ritmas, viršijantis 100 dūžių per minutę. Ventrikulinė tachikardija kyla iš skilvelių ir gali būti gyvybei pavojinga.
- Bradikardijos: Tai per lėtas širdies ritmas, mažesnis nei 60 dūžių per minutę.
- Nereguliari aritmija: Širdies ritmas tampa netaisyklingas, dažniausiai pasitaiko atrioventrikulinės blokados ar fibriliacijos atveju. Prieširdžių virpėjimas yra vienas iš dažniausių nereguliarios aritmijos pavyzdžių.
Aritmijos Priežastys
Yra daugybė veiksnių, kurie gali sukelti širdies ritmo sutrikimus:
- Širdies ligos: Daugelis aritmijų atsiranda dėl esamų širdies ligų, tokių kaip koronarinė širdies liga, širdies nepakankamumas ar širdies vožtuvų ligos.
- Gyvensenos veiksniai: Netinkamos mitybos, fizinio neaktyvumo, rūkymo ir alkoholio vartojimo įpročiai gali prisidėti prie širdies ritmo pokyčių. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje rūko vienas iš penkių gyventojų, o alkoholinius gėrimus bent kartą per savaitę vartoja daugiau nei 13 proc. lietuvių. Šie du veiksniai ne tik bendrai paveikia visą organizmą, bet ir gali sutrikdyti širdies darbą.
- Elektrolitų disbalansas: Organizme esantys mineralai ir elektrolitai (kalio, natrio, magnio lygiai) atlieka svarbų vaidmenį širdies elektriniame impulso generavime. Magnio, kalio ar kalcio trūkumas trikdo širdies impulsus.
- Vaistai: Tam tikri vaistai, pavyzdžiui, vaistai nuo astmos, diuretikai ar net antidepresantai, gali sukelti širdies ritmo sutrikimus. Aritmiją sukelti taip pat gali dažnas kofeino turinčių gėrimų ir nepakankamas vandens vartojimas, įvairūs narkotiniai preparatai, didelis fizinis krūvis, miego sutrikimai bei poilsio stoka. Kartais nereguliarų širdies plakimą išprovokuoja preparatai nuo peršalimo, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos pseudoefedrino.
- Stresas: Pasikartojantis stresas gali būti tiesiausias kelias į širdies ligas. Ilgalaikis stresas, nekontroliuojamos ir kurį laiką besitęsiančios emocinės įtampos metu, organizme padidėja streso hormonų, tokių kaip kortizolis, lygis. Tai gali sukelti širdies plakimo pagreitėjimą arba nereguliarumą.
Aritmijos Simptomai
Aritmijos simptomai gali būti įvairūs, priklausomai nuo sutrikimo tipo ir sunkumo. Kai kurie žmonės gali nejausti jokių simptomų, o kiti gali patirti:
- Širdies plakimo „pertrūkius“, nelygius dūžius (plakimas tarsi „užstringa“).
- Širdies plakimą per greitą arba per lėtą.
- Dusulį, oro trūkumą.
- Galvos svaigimą, silpnumą.
- Krūtinės spaudimą ar skausmą.
- Alpimo ar sąmonės netekimo epizodus.
- Padažnėjusį plakimą, jausmą, kad „širdis iššoks iš krūtinės“, „gumulą gerklėje“.
Svarbu atkreipti dėmesį į savo kūno siunčiamus signalus ir kreiptis į gydytoją, jei jaučiate dažnus ar stiprius širdies permušimus, pulsas labai lėtas (<50 dūžių/min) ar labai greitas (>100 ramybės būsenoje), atsiranda silpnumas, dusulys, svaigimas ar alpimas, arba jei jau turite diagnozuotą aritmiją, bet simptomai stiprėja.
Taip pat skaitykite: Kaip Įveikti Stresą Mokykloje
Aritmijos Diagnostika
Aritmijos diagnozuojamos naudojant įvairius tyrimus:
- Širdies auskultacija ir pulso įvertinimas: Gydytojas gali įvertinti širdies ritmą klausydamas širdies tonų ir matuodamas pulsą.
- Elektrokardiograma (EKG): Tai pagrindinis metodas, leidžiantis stebėti širdies elektrinę veiklą ir nustatyti ritmo sutrikimus.
- Holterio monitoravimas: Tai 24-72 valandų EKG stebėjimas, kuris leidžia užfiksuoti širdies ritmą ilgesnį laikotarpį ir nustatyti retesnius ar trumpalaikius sutrikimus.
- Kraujo tyrimai: Atliekami skydliaukės hormonų, elektrolitų (kalio, magnio, kalcio) ir hemoglobino tyrimai, siekiant nustatyti galimas aritmijos priežastis.
- Streso testai: Šie testai įvertina širdies reakciją į fizinį krūvį.
Aritmijos Gydymas
Aritmijos gydymas priklauso nuo sutrikimo tipo, sunkumo ir priežasties. Gydymo tikslas yra atkurti normalų širdies ritmą ir sumažinti komplikacijų riziką. Gydymo metodai gali būti:
- Medikamentinė terapija: Gydytojas gali skirti vaistus, tokius kaip beta blokatoriai, antiaritminiai vaistai arba antikoaguliantai, siekiant kontroliuoti širdies ritmą ir sumažinti komplikacijų riziką. Medikamentinė terapija gali būti pirmasis žingsnis gydant aritmijas.
- Kardioversija: Ši procedūra apima elektrinių impulsų generavimą, kuris gali atstatyti normalų širdies ritmą.
- Širdies stimuliatoriaus implantavimas: Jei bradikardija yra sunkesnė ir reikia reguliuoti širdies ritmą, gali būti rekomenduojama implantuoti širdies stimuliatorių.
- Kateterinė abliacija: Tai invazinė procedūra, kurios metu kateteris įvedamas į širdį per kraujagyslę ir naudojamas sunaikinti audinį, sukeliantį aritmiją.
- Gyvensenos pokyčiai: Pacientams patariama laikytis sveikos gyvensenos pokyčių, kad būtų galima sumažinti aritmijų riziką. Tai apima sveiką mitybą, reguliarų fizinį aktyvumą, rūkymo ir alkoholio atsisakymą, streso valdymą ir pakankamą miegą.
Streso Įtaka Širdies Ritmui
Stresas yra reikšmingas veiksnys, galintis paveikti širdies ritmą ir sukelti aritmijas. Kardiologijos specialistai teigia, kad pasikartojantis stresas - tiesiausias kelias į širdies ligas. Ilgalaikis stresas, emocinė įtampa didina streso hormonų, tokių kaip kortizolis, lygį organizme, pagreitėja kvėpavimas, padažnėja širdies ritmas, pakyla arterinis kraujo spaudimas - visa tai apkrauna širdies ir kraujagyslių darbą bei neigiamai veikia visą kardiovaskulinę sistemą.
Kalbant apie širdies ligas, reikia žinoti, jog stresas daro nevienodą įtaką vyrams ir moterims. Vyrams stresas yra pavojingesnis, kai jie jau yra perkopę ketvirtą dešimtį. Tokiame amžiuje ypač padidėja miokardo infarkto, prieširdžių virpėjimo, hipertenzijos rizika. Didesnę streso įtaką tokio amžiaus vyrams lemia tai, kad jų kraujospūdis pakyla greičiau nei moterų.
Kai kurie žmonės klaidingai įsivaizduoja, jog padeda sau kovodami su stresu tokiomis priemonėmis, kaip nikotinas ar kofeinas. Patiriant stresą, taip pat reiktų neįnikti į nesveiką mitybą, vengti persivalgymų ir kartu su jais atsirandančio nereikalingo svorio, apsunkinančio širdies darbą. Taipogi negalima apsimesti, kad jokio streso nepatiriate ir laikyti visų savo blogų emocijų tik sau.
Taip pat skaitykite: Kaip kovoti su stresu
Kaip Kovoti Su Stresu?
Yra daugybė būdų, kaip valdyti stresą ir sumažinti jo įtaką širdies ritmui:
- Relaksacijos technikos: Gilus kvėpavimas, meditacija, joga ir kitos relaksacijos technikos gali padėti sumažinti streso lygį ir nuraminti širdies ritmą.
- Fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas padeda sumažinti streso hormonų lygį ir pagerinti bendrą savijautą.
- Sveika mityba: Subalansuota mityba, turinti daug vaisių, daržovių ir sveikų riebalų, gali padėti sustiprinti organizmą ir sumažinti streso poveikį.
- Miegas: Pakankamas miegas (bent 7 valandos per naktį) yra būtinas norint atkurti organizmo jėgas ir sumažinti streso lygį.
- Socialinė parama: Bendravimas su artimaisiais ir draugais gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti emocinę savijautą.
- Profesionali pagalba: Jei jaučiate, kad negalite susidoroti su stresu savarankiškai, kreipkitės į psichologą ar psichoterapeutą.
Kaip Sustiprinti Širdį?
Širdies ritmas priklauso ne tik nuo minėtų gyvenimiškų veiksnių, bet ir nuo lėtinių ligų: diabeto, įvairių infekcijų, pavyzdžiui, koronaviruso, skydliaukės funkcijų sutrikimo, aukšto kraujo spaudimo. Nemažą reikšmę turi ir paveldimumas.
Vertinant galimas rizikas, rekomenduojama laikytis sveiko gyvenimo būdo principų: išsiugdyti įprotį kasdien išgerti 1-2 litrus vandens, stiprinti širdies raumenį sportuojant, vartoti mažiau raudonos mėsos bei gyvulinės kilmės riebalų, sumažinti su maistu gaunamą druskos ir cukraus kiekį, dirbant sėdimą darbą - atlikti mankštas, taip pat nepamiršti išsimiegoti bent 7 val. per naktį.
Daugiausiai naudos širdies ir kraujagyslių sistemai suteikia tokie mineralai, kaip magnis, kalis ir kalcis. Turintys žalingų įpročių, lėtinį stresą ar labai aktyviai sportuojantys žmonės juos turėtų vartoti ištisus metus, darant pertraukas tarp kursų.
Kofermentas Q10 - dar vienas sklandaus širdies darbo palydovas. Jis padeda aprūpinti ląsteles energija, apsaugo jas nuo oksidacinės pažaidos. Jo kiekis širdyje yra didžiausias, tačiau žmogui senstant, šios medžiagos koncentracija mažėja. Omega-3 riebiųjų rūgščių nauda taip pat minima ne vienuose tyrimuose: jos padeda subalansuoti nereguliarų širdies ritmą, sureguliuoti arterinį kraujo spaudimą, mažina uždegiminius procesus organizme.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka limfmazgiams
Širdies darbo sutrikimais besiskundžiančių pacientų pirkinių krepšelyje neretai atsiduria ir česnakų bei gudobelių ekstraktai, kurių taip pat galima įsigyti be alkoholio sudėtyje. Vis dar dažnu pasirinkimu išlieka gudobelių, sukatžolės bei valerijono tinktūros arba šių medžiagų savo sudėtyje turintys maisto papildai.
Kada Kreiptis Į Gydytoją?
Greitąją pagalbą kviesti būtina, jei pastebimi infarkto požymiai: spaudžiantis, veržiantis jausmas ar skausmas krūtinės ląstoje - nepaisant kurioje pusėje, kuris gali plisti į kaklą, žandikaulį, pečius, rankas, nugarą. Dažniausiai šį skausmą išprovokuoja labai stipri emocinė ar fizinė įtampa. Jis gali trūkti nuo 20 minučių ir tęstis keletą valandų. Šalia gali atsirasti dusulys, pykinimas, gausus prakaitavimas, taip pat pasireikšti didelė mirties baimė, vėmimas ar net sąmonės praradimas.
Kuo greičiau veiksime ir kuo mažiau laiko lauksime prieš besikreipiant į medikus, tuo didesnė tikimybė, kad pavyks išsaugoti širdies raumenį. Pirmosios valandos ištikus infarktui - „auksinės“. Būtent jos lemia, ar žmogaus gyvybė bus išgelbėta ir su kokiais liekamaisiais reiškiniais teks gyventi toliau.