Ligos Simuliavimas: Psichologinės Problemų Apraiškos ir Įveika

Žmogaus psichika yra sudėtingas mechanizmas, o emocinė būsena glaudžiai susijusi su fizine sveikata. Kartais psichologinės problemos gali pasireikšti kaip fiziniai simptomai, kurių medicininiai tyrimai nepaaiškina. Šiame straipsnyje aptarsime ligų simuliavimo fenomeną, jo priežastis, apraiškas ir galimus gydymo būdus.

Emocinis Raštingumas ir Nuoširdus Domėjimasis

Lietuviai, kaip emocionali tauta, dažnai susiduria su sunkumais atvirai išreikšti savo jausmus. Dažnai paklausus žmogaus, ar jam viskas gerai, jis atsako trumpai - taip, nes nenori, kad jo būtų klausiama apie jį kankinančias problemas. Jeigu paklausi žmogaus, kaip jis jaučiasi, tai dažniausiai yra minimos trys savijautos - gerai, blogai arba vidutiniškai. Žmogus gali apskritai būti nepratęs, kad juo kažkas nuoširdžiai domėtųsi ir jis tiesiog atsako trumpai, kad nuo jo atstotų. Norint užsitarnauti žmogaus pasitikėjimą, reikia nuoširdžiai belstis į žmogų, o ne praeinant pro šalį leptelti kokią socialiai priimtina frazę. Domėjimąsi žmogumi reikia parodyti, nes jeigu kažkas žmoguje kaupiasi labai ilgai, ne taip paprasta paklausus vieną klausimą gauti išsamų ir nuoširdų atsakymą.

Somatoforminiai Sutrikimai: Kai Psichika Kalba Kūnu

Šiuolaikinėje medicinoje yra net keli terminai, kurie apibūdina ir paaiškina, kaip psichologinio pobūdžio išgyvenimai veikia žmogaus fizinę sveikatą. Viena grupė tokių sutrikimų yra vadinama psichosomatiniais. Kita grupė ligų, kurias kiek sudėtingiau ir suprasti, ir gydyti, vadinama somatoforminėmis. Somatoforminiai susirgimai nustatomi tada, kai realiai medikai ligos neranda, medicininiai tyrimai parodo, kad žmogaus kūnas, jo vidaus organai yra sveiki, tačiau pats žmogus jaučiasi blogai, išsako įvairius fizinius skausmus, diskomfortą (dažniausiai būtent įvairius nepaaiškinamus, „vaikštančius“ po visą kūną skausmus, padidėjusį kraujospūdį, virškinimo, kvėpavimo sistemos sutrikimus, širdies skausmus), o šalia viso to jaučia begalinę baimę dėl savo sveikatos, nuolatinį nerimą, kad serga kokia nors baisia liga ir gali numirti (hipochondrinės mintys).

Somatoforminiais sutrikimais skundžiasi apie 9 proc. populiacijos, dažniau moterys negu vyrai, ir dažniausiai jauno amžiaus. Jų pradžia netgi gali būti vaikystėje, paauglystėje (pvz., vaikas skundžiasi pilvo skausmais mokykloje, kurie dingsta parėjus namo). Jų atsiradimui didelės įtakos turi psichosocialiniai veiksniai: žmogaus artimiausia aplinka, santykiai su šeimos nariais ir aplinkiniais, psichologiniai išgyvenimai ir traumos, taip pat genetiniai veiksniai: įgimtas jautrumas, psichinių susirgimų istorija šeimoje. Žmogus iš tikrųjų jaučia simptomus, jaučia skausmą, tai nėra simuliavimas.

Somatoforminių Sutrikimų Simptomai

Somatoforminiai sutrikimai gali pasireikšti įvairiais simptomais, tokiais kaip:

Taip pat skaitykite: Įdomiausios knygos apie psichologiją

• Įvairūs nepaaiškinami skausmai, „vaikštantys“ po visą kūną
• Padidėjęs kraujospūdis
• Virškinimo sutrikimai
• Kvėpavimo sistemos sutrikimai
• Širdies skausmai
• Baimė dėl savo sveikatos
• Nuolatinis nerimas, kad serga kokia nors baisia liga ir gali numirti (hipochondrinės mintys)

Somatoforminių Sutrikimų Diagnostika ir Gydymas

Dažniausiai dėl savo skundų pacientas pirmiausia pakliūna pas šeimos gydytoją, ir kai atlikus visokiausius tyrimus nerandama negalavimų priežasties, jis siunčiamas pas psichikos sveikatos srities specialistą. Gyvenimas rodo, kad psichiniai veiksniai pradžioje yra ignoruojami ir nuvertinami, todėl žmogus toliau vaikšto pas įvairių sričių medikus ir ieško somatinės ligos. Bendrosios praktikos gydytojai turi aiškiai išvardytas rekomendacijas, kaip prižiūrėti nuo somatoforminių sutrikimų kenčiantį pacientą. Pvz., vertinant situaciją, remtis tyrimų duomenimis, o ne paciento išsakomais skundais, arba, jeigu nėra būtina, vengti nereikalingų tyrimų, taip pat laikyti paciento skundus tam tikru emociniu bendravimu.

Tačiau tam, kad žmogui iš tikrųjų palengvėtų ir jis sveiktų, būtinas kompleksiškas psichoterapinis gydymas, tai yra turi būti derinami vaistai ir psichoterapija. Psichoterapija tuo tarpu turi kelis uždavinius ir kelias pagalbos taktikas. Pirmiausia, tai ilgalaikis gydymas, kuriuo metu stengiamasi suprasti, kokios nuslopintos emocijos ir išgyvenimai transformuojasi į fizinius simptomus, iš įvairių perspektyvų pamatyti, ką patiriami fiziniai simptomai bando pranešti apie jūsų gyvenimą, išmokti įvardyti, priimti ir susitvarkyti su savo emocijomis, atrasti vidinius resursus veikti gyvenime be fizinių kančių ir išmokti tvarkytis su įvairiomis sudėtingomis situacijomis, taip pat rūpintis savo kūnu ir savo psichika. Panikos atakų kontrolei ir prevencijai sėkmingai taikoma kognityvinė - elgesio terapija.

Hipochondrija: Liguistas Nerimas Dėl Sveikatos

Medikai skatina nuolat rūpintis sveikata, periodiškai ją pasitikrinti. Tačiau daugėja žmonių, kuriems tai tampa liga. Jie įsivaizduoja sergantys nepagydomomis ligomis, plūsta jų nerandančius gydytojus ir ieško vis kitų medicinos specialistų. Nuolat ligų ieškantis žmogus, medikų teigimu, dažniausiai jomis neserga. Tačiau toks elgesys taip pat laikomas liga - hipochondrija.

Žmogus, kuris visą savo dėmesį kreipia į nemalonius kūno pojūčius ir mažiausius negalavimus, supranta kaip rimtos ligos pradžią, yra kamuojamas hipochondrijos. Kai kurie pacientai skundžiasi negalavimais keliose vietose, kiti sutelkia dėmesį į vieną vidaus organą. Bet perdėtas susirūpinimas sveikata visada susijęs su stipriu nerimu dėl nepagydomos ligos. Esant hipochondriniam sutrikimui žmogus bijo susirgti arba yra įsitikinęs, kad serga. Nei pakartotini tyrimai, nei gydytojų įtikinėjimai, kad žmogus neserga, nei artimųjų prašymai liautis skųstis išgalvotomis ligomis hipochondrija sergančio žmogaus nenuramina.

Hipochondrijos Priežastys ir Simptomai

Hipochondrija yra rimtas psichosomatinis sutrikimas, turintis gilesnių psichologinių priežasčių. Vidutiniškai nuo 4 iki 7 proc. pasaulio gyventojų patiria stipresnius ar silpnesnius hipochondrijos simptomus. Aišku tik viena, kad hipichondriškų tėvų vaikams rizika „įgyti“ hipochondriją yra didesnė nei nesergančių tėvų vaikams. Ligų bijantys tėvai savo nerimą ir perdėtą susirūpinimą sveikata gali lengvai perduoti vaikams. Kai kurių specialistų nuomone, hipochondrija yra vienas iš nedaugelio negalavimų, kurio galima išmokti.

Taip pat skaitykite: Kaip įveikti psichologinę krizę?

Šią ligą gali paskatinti ir realiai persirgtos ligos, ypač netikėta artimo žmogaus liga, pasibaigusi mirtimi. Didelę įtaką hipochondrijos vystymuisi turi ir informavimo priemonės. Beveik kasdien spaudoje ar per televiziją pasakojama apie sergančius vėžiu, diabetu ar kitomis sunkiomis ligomis. Internete apstu informacijos apie ligas. Švietimas apie riziką sveikatai yra reikalingas, tačiau per daug informacijos, kuri kartais būna netiksli ar klaidinga, gali labai sustiprinti nerimą.

Hipochondrija sergantis žmogus gali jausti skausmą, kurio jokiu fiziniu sutrikimu gydytojai paaiškinti negali. Tokiais atvejais įprasta į hipochondriją žiūrėti kaip į „tinginių ar apsimetėlių ligą“. Bet hipochondrija nėra ligos simuliavimas, kadangi žmonės iš tikrųjų jaučia skausmą, silpnumą ar kitus varginančius pojūčius. Nors fiziniai simptomai yra gilesnių psichologinių problemų išraiška, pats žmogus šitos sąsajos suvokti ir pastebėti negali. Būna, kad hipochondrija sergantis žmogus iš tiesų suserga, tačiau dažniausiai jis bet kokį simptomą interpretuoja kaip nepagydomos ligos pradžią.

Hipochondrijos Gydymas

Hipochondrija sergantis žmogus sunkiai bendrauja ne tik su gydytojais, bet ir su artimaisiais. Ligų paieška gali tęstis ne vienerius metus, todėl tokie pacientai jaučiasi savo elgesiu varginantys aplinkinius, kurie vis bando pakeisti jo įsitikinimus. Nerasdamas atsakymų žmogus gali kreiptis vis į kitus specialistus, prašyti pakartoti tyrimus, ieškoti savarankiškai informacijos apie „varginančią ligą“.

Kita vertus, labai svarbus ir pačių medikų požiūris į tokius pacientus. Kartais dėl laiko stokos ar savo nuostatų į hipochondrikus gydytojai žiūri nerimtai. Pasitikėjimo ir saugumo nerimastingam ir baimingam pacientui tai nesuteikia. Todėl labai svarbu, kad šeimos ar vidaus ligų gydytojai būtų tinkamai parengti pokalbiui su nuo hipochondrijos kenčiančiais žmonėmis ir laiku nukreiptų juos pas psichiatrus ar psichologus.

Hipochondrija gali būti gydoma vaistais, kuriuos skiria psichiatras, tačiau gydyti vien medikamentais nepakanka. Fiziniai simptomai dažnai rodo psichologines problemas, todėl būtina psichoterapija.

Taip pat skaitykite: Psichologinės priežastys, lemiančios moterų seksualinę disfunkciją

Depresija: Kai Gyvenimas Praranda Spalvas

Viena klastingiausių paauglius aplankančių ligų - depresija kartais pernelyg nuvertinama aplinkinių dėl žinių stokos. Paaugliai, pripažinę šią ligą, dažnai būna apkaltinti simuliacija, vaidyba. Tai - viena priežasčių, kodėl daugelis bijo imtis konkrečių veiksmų, pajautę neigiamas emocijas.

Depresija - tai liga, nuo kurios niekas nėra apsaugotas. Pagrindiniai depresijos simptomai: prislėgta nuotaika, intensyvus nevilties ir bejėgiškumo išgyvenimas, neigiamos mintys ir žema savivertė, verksmingumas, pyktis ir irzlumas. Sergant depresija tai, kas anksčiau teikė malonumą, dabar nebegali pradžiuginti, tampa sunku priimti sprendimus ir susikaupti, nuolat jaučiama energijos stoka, suprastėja miego kokybė, reikšmingai padidėja ar, atvirkščiai, sumažėja apetitas, gali kilti minčių apie savižudybę ar savęs žalojimąsi.

Svarbu išskirti, kad paprastai liūdesys ilgai netrunka, jam praėjus vėl galima džiaugtis gyvenimu. Būtent trukmė, kiek ilgai jaučiami depresijai būdingi simptomai, yra labai svarbi nustatant depresiją. Paauglystėje dėl vykstančių pokyčių kūne, smegenyse padidėja jautrumas aplinkai, todėl nuotaikų svyravimai yra normalūs, taip pat visiškai normalu yra nerimauti patekus į stresines situacijas, pavyzdžiui, prieš atsiskaitymus mokykloje. Sunerimti reiktų, kai atsiradęs blogumas viduje nepaleidžia dvi savaites ar ilgiau.

Kaip Padėti Sergančiam Depresija

Jei moksleivis įtaria, kad jam gali būti depresija, svarbu nelikti vienam su tokiomis mintimis, pasipasakoti bent vienam suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Tada kartu galite ieškoti pagalbos. Patartina kreiptis į šeimos gydytoją ar Psichikos sveikatos centrą. Aplinkiniams svarbu suprasti, kad depresija nėra tiesiog nuotaikos nebuvimas, o rimta liga, kuriai įveikti dažniausiai reikia pagalbos - psichologo konsultacijų, psichoterapijos ar medikamentų.

„Pasakymai „Pralinksmėk“, „Taigi viskas gerai, kodėl tu liūdi“, „Jei pasistengtum, galėtum būti laimingesnis“ - nepadės. Išgirdus apie kito depresiją ar mintis apie savižudybę labai svarbu tokių kalbų neignoruoti, neatstumti, išklausyti ir padėti surasti, kur būtų galima gauti efektyvią pagalbą. Sergant depresija vienišumo pojūtis gali būti kaip niekad stiprus, todėl aplinkinių supratimas ir palaikymas yra gyvybiškai svarbūs.

Traumų Poveikis Psichikai

Po psichologinių traumų gali išsivystyti įvairių sutrikimų: adaptacijos sutrikimas, ūmi stresinė reakcija, kai kurie disociaciniai sutrikimai, kai kurie depresiniai sutrikimai, potrauminio streso sutrikimas, ilgalaikiai asmenybės pakitimai po katastrofos išgyvenimo ir kt. Šių sutrikimu priežastimi laikomas patirtas stresas arba tiesioginė ilgalaikės traumos įtaka. Stresogeninis poveikis ar ilgalaikės nemalonios gyvenimo aplinkybės yra pirminis ir pagrindinis šių sutrikimų etiologinis veiksnys, be jų įtakos sutrikimas neatsirastų.

Ūmi Stresinė Reakcija

Psichologine trauma ar stresoriumi gali būti ypač stiprus išgyvenimas dėl pavojaus, kilusio paties individo arba jam artimo asmens gyvybei ar saugumui (pvz. gamtos katastrofa, avarija, mūšis, kriminalinis nusikaltimas), arba nepaprastai staigus ir pavojingas individo socialinės aplinkos ar ryšių pasikeitimas, pvz., kelių artimųjų mirtis ar gaisras. Šio sutrikimo rizika didėja, jeigu prisideda dar ir fizinis išsekimas ar organiniai veiksniai (pvz. senyvas amžius). Šio sutrikimo atsiradimas ir sunkumas priklauso nuo individualaus jautrumo ir adaptacinių mechanizmų pajėgumo.

Simptomai būna įvairūs, tačiau tipiškais atvejais pradžioje būna apdujimo būsena (kai susiaurėja sąmonė ir dėmesys, dezorientacija). Po šios stadijos gali prasidėti užsisklendimas savyje (iki disociacinio stuporo), arba ažitacija ir hiperaktyvumas (pabėgimo reakcija ir fuga). Dažnai kartu pasireiškia ir vegetaciniai panikos požymiai. Simptomai paprastai prasideda praėjus kelioms minutėms po stresogeninio stimulo ar įvykio. Visi ūminės reakcijos požymiai paprastai išnyksta greitai, praėjus kelioms valandoms ar dienoms. Vėliau galima dalinė ar visiška epizodo amnezija.

Ūminis Streso Sutrikimas

Pagrindiniai ūminio streso sutrikimo simptomai yra nerimo, disociaciniai ir kiti simptomai, atsirandantys per 1 mėnesį po išgyventos psichiką traumavusios situacijos. Trunka ~ 2 dienas, bet ne ilgiau nei 4 savaitės po trauminio įvykio. Jeigu simptomai trunka ilgiau- potrauminio streso diagnozė.

Potrauminio Streso Sutrikimas

Potrauminio streso sutrikimas susiformuoja tuo atveju, jei žmogus patiria įvykį, kuris yra už įprastinio patyrimo ribų ir kuris stipriai pažeistų beveik kiekvieną asmenį (t.y. po labai sunkiu ar katastrofišku traumų). Minėta patologija atsiranda po įvykio praėjus ne daugiau kaip 6 mėnesiams. Pasikartojantys košmariški sapnai apie tą įvykį (vaikams g. b. Nuolatinis traumavusį įvykį primenančių stimulų vengimas ir reakcijų išblėsimas (to nebuvo iki traumos). Nuolatiniai padidėjusio dirglumo simptomai (to nebuvo iki traumos).

Gydymas: Somatinis gydymas, jeigu reikia. Psichoterapija. Medikamentinis gydymas. Svarbiausi AD ( amitriptilinas, imipraminas, fluoksetinas, sertralinas, fluvoksaminas, paroksetinas, bupropionas, ir kt.).

Adaptacijos Sutrikimai

Individualus jautrumas padidina adaptacijos sutrikimo stiprumą. Adaptacijos sutrikimas gali pasireikšti labai įvairiai: gali būti depresiška nuotaika, nerimas, susirūpinimas, nesugebėjimas susitvarkyti, planuoti ateitį, toliau dirbti pradėtus ar atlikti kasdienius darbus. Elgesio sutrikimai gali būti greta, ypač paaugliams. Tačiau joks paminėtas simptomas nėra pakankamai išreikštas ar vyraujantis, antraip labiau tikėtina kita diagnozė. Vaikų adaptacijos sutrikimo sudedamoji dalis neretai gali būti regresyvus elgesys, pvz. šlapinimasis į lovą.

Gydymas: Psichoterapija.

Disociaciniai Sutrikimai

Ši diagnozių grupė apima didelį skaičių tokių sutrikimų, kurie ankščiau buvo aprašomi kaip isterija ar isterinė neurozė. Jie pasireiškia normalios praeities prisiminimų integracijos ar asmenybės tapatumo sutrikimu, kartais iš dalies ar visiškai prarandama judesių kontrolė, gali pakisti ir jutimai. Visi kiti nepažeisti pojūčiai ar judesiai paprastai lieka visiškai kontroliuojami ir įsisąmoninami. Simptomai gali gana greitai (net per kelias valandas) pasikeisti, kartais priklausomai nuo to, su kuo bendrauja ligonis. Tokiais atvejais būna labai sunku įvertinti, kiek sąmoningai yra kontroliuojamos kai kurios iš sutrikusių funkcijų, t.y. kiek asmuo simuliuoja.

Šie sutrikimai dažniausiai atsiranda dėl psichogeninių priežasčių, pacientui susidūrus su jį žeidžiančiu įvykiu, neišsisprendžiama ar nepakeliama problema, tarpasmeninių santykių sutrikimu. Šiems sutrikimams aprašyti plačiai taikomas konversijos terminas, nes jiems būdingi labai nemalonūs jausmai, kilę dėl žmogui nepakeliamos ar neišsisprendžiamos problemos, kažkokiu būdu virsta simptomais.

Disociacinių būsenų pradžia ir pabaiga paprastai būna staigi, todėl ją retai pavyksta pamatyti, nebent taikant specialias technikas (hipnozę, reagavimo metodus). Didžioji dauguma disociacinių būsenų išnyksta per kelias savaites ar mėnesius, ypač jei jos prasideda dėl aiškiai atpažįstamo traumuojančio įvykio. Simptomai (ypač paralyžiai ir jautrumo išnykimas) gali ilgiau reikštis tuomet, jei jie atsirado palaipsniui, dėl ilgalaikių neišsisprendžiamų problemų ar tarpasmeninių santykių sutrikimų. Kuo ilgiau tęsiasi tokia būsena, tuo sunkiau ją gydyti. Be to akivaizdžią kitiems sunkios gyvenimo situacijos ar įvykio įtaką sutrikimui pats pacientas yra linkęs kategoriškai neigti, o daugelį savo gyvenimo problemų aiškinti savo simptomais.

Disociacinių Sutrikimų Formos

• Disociacinė fuga: Būdingi visi disociacinės amnezijos požymiai, bet išėjęs iš namų ar darbo pacientas keliauja tikslingai, geba pasirūpinti savimi. Kartais jis prisiima sau kitokią tapatybę, keliauja į jam iš ankščiau žinomą vietovę ir pašaliniams jo elgesys gali atrodyti visiškai normalus.
• Disociacinis stuporas: Jo metu pasireiškia visi stuporo simptomai, tačiau nerandama jokios jį paaiškinančios priežasties.
• Transas ir užvaldymo sutrikimas: Tai - laikini sutrikimai, kurių metu prarandamas savo asmenybės tapatumo ir aplinkos suvokimas. Kartais toks žmogus veikia lyg užvaldytas kitos asmenybės, dvasios ar jėgos.
• Disociaciniai judesių sutrikimai: Pasireiškia negalėjimu pajudinti dalies ar visos galūnės.
• Disociaciniai traukuliai.
• Disociacinė anestezija, arba judesių praradimas.

Gydymas: Psichoterapija, tačiau gydymas ilgas ir sudėtingas, dėl adaptacinio šio sutrikimo pobūdžio.

Isterija: Simuliacija ar Liga?

Konversinis fenomenas- simbolinis fizinių simptomų ir distorsijų išsivystymas įtraukiant valingus raumenys ar specifinius jutimo organus. Simptomai nevalingi ir nepaaiškinami jokiu psichikos sutrikimu. Susidaro įspūdis, kad tai simuliantai, imituoja visas ligas, būdingas demonstratyvumas. Isterija yra liga, o ne simuliacija. Atsirasti būtina stresogeninė situacija. Atrodo neįtikėtina, kad jie ramiai priima savo sutrikimą, pvz. paralyžių. Tai nesąmoningi sutrikimai (gražus abejingumas).

Dažnai ištinka jautrias asmenybes, taip pat sergančius organiniais CNS sutrikimais (pvz. Disociacinis paralyžius. Prieš jam atsirandant jaučia silpnumą, refleksai nesutrikę, raumenų tonusas normalus, atrofijų nėra (išskyrus daugiamečius paralyžius). Tikrinant pasyvius judesius gali būti normalus pasipriešinimas. Neatitinka anatominės ir fiziologinės lokalizacijos (pvz. plaštakos paralyžius, o peties judesiai yra. Stengiasi pademonstruoti įvairias grimasas, hemiplegiją. Miego metu paralyžiuotų galūnių judesiai normalūs. Ataksija-abazija - sėdint, gulint judesiai normalūs, bet einant atsiremia sienom, eina praskėstom kojom (dif.

Isterijos Simptomai

• Jutimų sutrikimai. Tai gali būti skausmo, temperatūros jutimų sutrikimai, neatitinka inervacijos zonų. “Vidurinės linijos simptomas”- kai duri krūtinėje viena linija, o pasako kad skirtingose pusėse.
• Akomodacijos sutrikimas, dvejinimasis akyse, isterinis aklumas.
• Kalbos sutrikimas- afazija, afonija.
• Isterinis kurtumas. Dažniau išsivysto pavojingose situacijose.
• Žagsejimas.
• Isterinis stuporas. Tai psichomotorinis sulėtėjimas iki sustingimo (dif.
• Ganser’io sindromas. Tai sunki psichozė su pakitusią sąmone. Sąmonės sutrikimo būsenoje atsako ne teisingai, bet pagal kontekstą (atsakymai pro šalį). Būna dalinė amnezija. Skirti nuo pseudodemencijos.

Kiti Sindromai

• Diupre sindromas: Vaikiškas elgesys suaugusiems, kartu būna pseudodemencija.
• Miunchauzėno sindromas: Klasikinis - dromomanija su pseudologija. Tačiau dabar tai dažnai operacijų siekimas, yra senestopatijos. Pvz. eina iš ligoninės į ligoninę su ūmia pilvo klinika, stengiasi papulti šeštadienį, sekmadienį, kai budi rezidentai, nori kad išoperuotų (būna, kad patyrę iki 20 operacijų, gausų pooperacinių randų, vartoja daug medikamentų ).
• Daugialypė asmenybė: Kai pacientas gyvena daugelyje asmenybėse. Sukelia sunkios psichotraumuojančios situacijos. Prisistato kita pavarde, vardu, pasikeičia intonacija, kalba, raštas.

Somatoforminiai Sutrikimai Pagal TLK-10

Pagal TLK-10 išskiriami tokie somatoforminiai sutrikimai:

• Somatizacijos sutrikimas.
• Nediferencijuotas somatoforminis sutrikimas.
• Hipochondrinis sutrikimas.
• Somatoforminė autonominė (vegetacinė) disfunkcija. Anksčiau vadinta vegetodistonija.
• Nuolatinis somatoforminis skausmo sutrikimas. Kai yra atipinis skausmas, kai negalime rasti organinės priežasties. Anksčiau vadinta psichalgija.

Streso Įtaka Somatiniams Sutrikimams

Somatoforminių sutrikimų, depresijų, kitų afektinių surikimų ir somatinių sutrikimų išsivystymui didelę reikšmę turi stresas. Stresas - tai psichologinės traumos (ilgalaikės, trumpalaikės). Gali nulemti somatinių sutrikimų atsiradimą, pvz. kardiologinė patologija po ilgo streso, nepailsėjus; jei dėl streso trinka miegas, atsiranda nemiga → depresija. Jie susiję su susilpnėjusiu imunitetu. Didžioji depresija - labai susijusi su imunosupresija.

Svarbiausias požymis yra daugybiniai, vis sugrįžtantys ir dažnai besikeičiantys somatoforminiai simptomai, kurie trunka mažiausiai 2m. Gali būti bet kokios kūno dalies ar organų sistemos simptomų (somatinė patologija). Atsiranda profesinio aklumo fenomenas. Sutrikimo eiga lėtinė ir banguojanti (neįmanoma išgydyti, tik padėti), dažnai susijusi su socialinių ar tarpasmeninių ryšių nutrūkimu arba šeimos problemomis (bendravimas su medikais - lyg benravimas su artimais žmonėmis). Somatoforminių nusiskundimų anamnezė prasideda prieš 30m. amžiaus, jau trunka keletą metų, pakenkiamas darbinis, socialinis ir kitų sferų funkcionavimas. Sutrinka visa adaptacija. Tampa nuolatinis medikų klientas. Nuosekliai ištyrus dabartiniame medicinos lygyje paaiškinti neįmanoma.

Somatizacijos Sutrikimo Diagnostika ir Gydymas

Somatizacijos sutrikimą galima diagnozuoti, jei jis trunka mažiausiai 0,5m. Jis turi įvairių simptomų. Kuo didesnis afektinis komponentas, tuo geriau mums, nes galima nerimą, depresiją įveikti šiuolaikiniais vaistais. Ilgalaikis antidepresantų vartojimas pagerina būklę. Turime parinkti naujos kartos antidepresantus - mažiau šalutinio poveikio. Sudaryti reguliarų vizitų grafiką, kad vizitai būtų kas 4-6sav. Nuteikti pacientus ir paaiškinti psichiatro konsultacijos būtinumą.

1 ar 2 somatiniai simptomai (pvz., nuovargis, apetito praradimas, virškinimo trakto ar urogenitalinės sistemos simptomai). Pacientas simptomus pateikia taip, lyg jie būtų atsiradę dėl somatinio organo ar organų sistemos, kurią labiausiai ar visiškai kontroliuoja ANS (pvz., CVS, virškinimo, kvėpavimo ar urogenitalinė sistema) sutrikimo. Simptomai dažniausiai esti 2 tipų, tačiau nei 1 iš jų nėra šio organo ar sistemos somatinio pažeidimo požymis. Pirmiausiai skundžiasi dėl objektyviai nustatomų ANS sužadinimo požymių: širdies plakimo, parkaitavimo, paraudimo, tremoro, baiminamasi, kad tai yra galimos somatinės ligos požymis. Greta - ryškus afektinis komponentas (išsigandę, baimingi, pamąstymai, kas nesiseka gydytojui rasti).

Pagalba Sau ir Artimiesiems

Svarbu atsiminti, kad psichologinės problemos, pasireiškiančios fiziniais simptomais, yra realios ir reikalauja profesionalios pagalbos. Jei jaučiate, kad jums ar jūsų artimajam pasireiškia šiame straipsnyje aprašyti simptomai, kreipkitės į gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą.

Taip pat svarbu:

• Būti nuoširdžiai susidomėjus artimųjų emocine būsena.
• Skatinti atvirą ir nuoširdų bendravimą.
• Nesmerkti ir nekaltinti žmogaus dėl jo jaučiamų simptomų.
• Palaikyti ir padrąsinti kreiptis į specialistus.
• Suteikti emocinę paramą ir supratimą.

Emocinės Paramos Linijos

Labai šaunu, kad yra tokios linijos, kur žmogus gali paskambinti ir pasakyti ne tai, kad jis serga ar sirgo, bet tai, jog jam sunku, jis gali išsikalbėti ir nusimesti emocinį krūvį. Tuo skambučiu gal visų problemų neišspręsim, bet paskambinus žmogui ir pasakius, kad jis galvoja apie savižudybę su juo bus kalbama ir savižudybės rizika sumažės arba visai išnyks. „Jaunimo linija“ vykdo kampaniją „Padovanok ausį“, kuri skirta atkreipti dėmesį į itin aktualią problemą - depresiją ir kitus emocinius sunkumus. Padovanoti ausį ar tiesiog paremti „Jaunimo liniją“ galima skambinant trumpuoju numeriu 1407 (kaina - 2,9 Eur) arba internetinėje svetainėje adresu padovanokausi.lt.

tags: #psichologines #problemosdel #ligos #simuliavimo