Įvadas
Šiandieninė globali visuomenė susiduria su daugybe iššūkių, kurie daro įtaką žmonių sveikatai ir gerovei. Stresas, kaip viena iš pagrindinių šių iššūkių sudedamųjų dalių, tampa vis aktualesnis, ypač pažeidžiamoms visuomenės grupėms, tokioms kaip pagyvenę žmonės, vaikai ir paaugliai. Šiame straipsnyje nagrinėsime streso poveikį įvairioms amžiaus grupėms, aptarsime priežastis, pasekmes ir galimus sprendimo būdus.
Stresas ir Pagyvenusių Žmonių Sveikata
Aplinkos stresoriai gali turėti įvairių neigiamų padarinių pagyvenusiems pacientams, įskaitant fizinės sveikatos sutrikimus, psichologinius sunkumus ir socialinę izoliaciją. Tai gali padidinti jų jau esamas sveikatos problemas arba sukelti naujų. Pagyvenusiems pacientams svarbu gauti atitinkamą paramą ir palaikymą, siekiant sumažinti šį neigiamą poveikį.
Pandemija ir karas Ukrainoje iškėlė iššūkius visam pasauliui, sukėlė nežinomybę ir baimę tarp žmonių, tačiau vyresnio ir pagyvenusio amžiaus asmenys atsidūrė didžiausios rizikos grupėje, kuriems COVID-19 kelia didžiausią pavojų ir mirtingumą. Problema yra ta, kad pandemijos laikotarpiu, dėl sukeliamo streso ir nerimo, kyla papildomi iššūkiai vyresnio amžiaus asmenų sveikatai ir jų gyvenimams - žalingai veikiama psichoemocinė būsena, psichinė sveikata ir net gretutinės ligos.
Tyrimai rodo, kad pagyvenę žmonės dažnai patiria stresą dėl socialinės izoliacijos, finansinių sunkumų, sveikatos problemų ir artimųjų netekties. Šie stresoriai gali sukelti depresiją, nerimą, miego sutrikimus ir kitas psichikos sveikatos problemas. Be to, stresas gali susilpninti imuninę sistemą, padidinti kraujospūdį ir padidinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Tyrimas apie pagyvenusių pacientų reakcijas į aplinkos stresą
Siekiant išanalizuoti pagyvenusių pacientų reakcijas į aplinkos stresą, buvo atliktas kiekybinis tyrimas X ligoninės palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus padalinyje. Darbo autorių buvo sudaryta anketa. Tyrimas atliktas 2023 m. birželio - 2024 m. balandžio mėn., dalyvavo 150 respondentų, slaugomų X institucijoje.
Taip pat skaitykite: Kaip Įveikti Stresą Mokykloje
Tyrimo rezultatai parodė, kad dauguma respondentų nurodė, jog dažnai stresas susijęs su TV laidomis ir karu Ukrainoje. Dažnai stresas susijęs su informacijos srautu, kuris tampa nepakeliamas. Pusė respondentų nurodė, kad informacijos srautas socialiniuose tinkluose tampa nepakeliamas. Įvertinus respondentų nuomonę, dauguma nurodė, kad labai dažnai pasaulinė pandemija COVID-19 sustiprino baimę ir įtampą.
Šis tyrimas patvirtina, kad aplinkos stresoriai, tokie kaip pandemijos ir kariniai konfliktai, turi didelį poveikį pagyvenusių žmonių psichinei sveikatai. Svarbu užtikrinti, kad pagyvenę žmonės gautų reikiamą informaciją ir paramą, kad galėtų susidoroti su stresu ir išlaikyti gerą psichinę sveikatą.
Stresas ir Jaunimo Psichikos Sveikata
Dėl pastaruoju metu pasaulyje kylančių įvairių iššūkių ir sunkumų svyruoja žmonių gerovės pamatas, psichikos sveikatos sutrikimai yra itin dažnas reiškinys. Sparčiai daugėja problemų, susijusių su vaikų bei paauglių emocinės sveikatos sutrikimais, bendra jų savijauta bei elgesiu (Lyons ir Bruns, 2019; cit. Newacheck ir Halfon, 2014; Kalmijn, de Valk, 2022). PSO pateiktų ataskaitų duomenys rodo, jog beveik 20 % pasaulio paauglių kenčia nuo įvairių psichikos sutrikimų (Liao, Ameyaw, Liang, Wijian, 2023; cit. Kesler ir kt., 2000; PSO, 2001; PSO, 2000-2011). Tai yra viena pagrindinių priežasčių, susijusių su negalia ar mirtimi tarp 10-19 metų amžiaus paauglių (Carvajel-Velez, 2021).
Eriksonas (1968) teigė, jog paauglystė - tai tapatybės formavimosi ir vaidmenų sumaišties laikotarpis. Tai laikotarpis, kurio metu vyksta intensyvi fizinė, emocinė ir psichologinė raida, dažnai kelianti stresą (Moksness, 2010). Ypač vidurinioji paauglystė (15-18 m.) pasižymi didžiule gyvenimo pasikeitimų sankaupa (Bagdonas ir Šarakauskienė, 2014; cit. Holmeck ir kt., 1995). Net 75 % psichikos sutrikimų pasireiškia iki 25 metų amžiaus, o 50 % - iki 14 metų amžiaus (Liao, Ameyaw, Liang, Wijian, 2023; cit. Kessler ir kt., 2000; Kelly, Jorm, Wright, 2017; Rusch ir kt., 2017; Fretian, Graf, Kirchhoff, Glinphratum, Bollweg, Sauzet, Bauer, 2021; cit. Kessler, Berglund, Demler, Jin, Merikangas, Walters, 2005). Šiuo laikotarpiu atsiradusios psichikos sveikatos problemos dažnai išlieka ar net sustiprėja suaugus (McKay, Andretta, 2017; cit. Belfer, 2008, Call irk t., 2002, Roz air kt., 2003).
Individualūs jaunų žmonių poreikiai yra susiję su sudėtinga aplinkos bei asmeninių savybių sąveika, todėl jaunimo sveikatos krizę galimai lemia daug bei skirtingų veiksnių, susijusių su COVID-19 pandemijos padariniais, jaunimui nepalankia aplinka, žemais socialiniais ir ekonominiais faktoriais, kaimo vietovių ypatumais, lyčių ir seksualinių mažumų problemomis (Cobb, 2023).
Taip pat skaitykite: Kaip kovoti su stresu
Mokslininkai vieningai sutaria, kad pandemijos metu žmonių psichologinė gerovė buvo prastesnė, buvo daugiau problemų, susijusių su psichikos sveikata. Pandemijos metu tiek tarp suaugusiųjų, tiek tarp vaikų stipriai išaugo nerimo ir depresijos rodikliai. Pagal pateikiamus metanalizių duomenis, suaugusių nerimo rodikliai siekė 15.5-32.6 proc., depresijos - 16-31.4 proc. Savo ruožtu, vaikų ir paauglių nerimo rodikliai - 25.2-34.5 proc., depresijos - 20.5-41.7 proc. (Stracke, Heinzl, Muller, Gilbert, Thorup, Paul, Christiansen, 2023). Taip pat opi ir paūmėjusi problema - didėjantis valgymo sutrikimų skaičius (Munick, Lin, Milliren ir kt., 2022). Metaanalizės rezultatų duomenimis (apžvelgti 32 tyrimai, kuriuose dalyvavo 63 181 dalyvis iš 16 šalių), 22 % vaikų ir paauglių nurodė, jog susiduria su valgymo sutrikimais.
Net 13,9 mln. didesnis suvokiamas stresas lemia įvairių psichotropinių medžiagų vartojimo įpročių didėjimą (Clendennen, Baojiang, Sumbe, Harrell, 2023). P. Jenssen ir kolegų atliktos metaanalizės duomenys (2023) rodo, jog tabako epidemija stipriai plinta tarp jaunimo, sukeldama riziką paauglių smegenų vystymuisi bei neigiamai veikianti jų sveikatą - nikotinas gali pakeisti paauglių smegenų ląstelių aktyvumą, kurios yra atsakingos už dėmesį, mokymąsi ir atmintį. Būtent todėl nikotino poveikis jaunimui yra susijęs su sumažėjusia impulsų kontrole, dėmesio ir pažinimo sutrikimais, padidėjusia dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimo (ADHD) rizika ir padidėjusiu nuotaikos sutrikimų, įskaitant nerimą ir depresiją, skaičiumi. Nikotinas taip pat neigiamai gali paveikti prefrontalinę žievę, t. y. smegenų sritį, kuri yra atsakinga už vykdomąsias funkcijas, taigi tai gali būti susiję su neigiamu ilgalaikiu poveikiu gebėjimui priimti sprendimus. Taip pat nikotino vartojimas gali būti susijęs su padidėjusia kitų narkotikų, pvz., kokaino, vartojimo rizika. Klinikiniai tyrimai rodo, jog vien tik nikotino vartojimas gali sukelti raidos sutrikimų, pakenkti vaikų sveikatai ir sukelti priklausomybę (Jenssen, Walley, Boykan, Caldwell, Camenga, 2023).
Pastebima, jog jaunuoliai, susidūrę su tam tikrais psichologiniais sunkumais, nėra linkę patys kreiptis pagalbos (Radez, Reordan, Creswell, Lwrece ir kt., 2021). Visos išvardytos (ir ne tik) problemos kelia didelį susirūpinimą, įvairios organizacijos (PSO, EPPO, UNESCO) aktyviai skatina veiklas, kurios teigiamai veiktų jaunų žmonių gerovę, kuria įvairias sveikatos plėtros strategijas, kad būtų įveikta psichikos sveikatos krizė (Wong ir kt., 2021). Tai yra labai svarbu, kadangi paauglystės amžiuje pasireiškusių sutrikimų laipsnis būna lengvas arba vidutinio sunkumo - dažniausiai reakcija į gydymą yra teigiama, o gydymas veiksmingas (Liao, Ameyaw, Liang, Wijian, 2023; cit. Kessler, Avenevoli, Costello, 2012; Kutcher, 2011; Rutter ir kt., 2010). Taigi, jei šiuo laikotarpiu suteikiama reikalinga pagalba, gali keistis asmens nuostatos, elgesys ir psichikos sveikatos lygis (Liao, Ameyaw, Liang, Wijian, 2023; cit. Kelly, Jorm, Wright, 2017).
Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog pats gerovės fenomenas turi remtis ne tik problemų ar krizių sprendimo būdais, o veiksniais, susijusiais su pasitenkinimu ir laime. Vienas iš svarbiausių veiksnių yra žinojimas, jog gali tikėtis palaikymo iš šeimos, draugų ar kitų svarbių asmenų (Alorani, Alradaydeh, 2017).
Mokymai ir intervencijos
Siekiant gerinti jaunimo psichikos sveikatą, svarbu investuoti į mokymus ir intervencijas, kurios didina psichikos sveikatos raštingumą ir mažina stigmą. Morgan, Ross ir Reavley (2018) atlikta sisteminė apžvalga ir metaanalizė parodė, kad psichikos sveikatos pirmosios pagalbos mokymai turi teigiamą poveikį žinioms, stigmatizacijai ir pagalbos elgesiui. Fretian ir kt. (2021) sisteminė apžvalga ir metaanalizė nustatė, kad intervencijos, skirtos psichikos sveikatos raštingumui ir stigmatizacijai gerinti, yra veiksmingos vaikams ir paaugliams.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka limfmazgiams
Vaikų valgymo sutrikimai
Lopez-Gil ir kt. (2023) atlikta sisteminė apžvalga ir metaanalizė parodė, kad pasaulyje 22 % vaikų ir paauglių turi valgymo sutrikimų. Šis skaičius rodo, kad valgymo sutrikimai yra didelė problema, kuri reikalauja dėmesio ir intervencijų.
Mokyklinės intervencijos
Zhang, Wang ir Neitzel (2023) atlikta mokyklinio amžiaus vaikams ir paaugliams skirtų mokyklinių psichikos sveikatos intervencijų, skirtų depresijai ar nerimui gydyti, griežtų atsitiktinių imčių kontroliuojamų tyrimų metaanalizė parodė, kad mokyklinės intervencijos gali būti veiksmingos mažinant depresijos ir nerimo simptomus.
Cukraus Poveikis Sveikatai ir Stresui
Cukraus perteklius mityboje - tai ne tik saldumynų problema, bet globali visuomenės sveikatos krizė. Europos Sąjunga taiko cukraus reguliavimo priemones, o PSO (Pasaulio sveikatos organizacija) perspėja apie perteklinio cukraus vartojimo ryšį su širdies ligomis, nutukimu, demencija ir net vėžiu.
Daug kas vis dar mano, kad cukrus - tai tiesiog saldumynai. Nes tai, ką mes vadiname „cukrumi“, yra tik ledkalnio viršūnė. Gliukozė - pagrindinis angliavandenių virškinimo produktas. Ji patenka į kraują ne tik iš saldumynų, bet ir iš duonos, bulvių, vaisių, košių, net sulčių ar „sveikų“ glotnučių. Kai kraujyje staigiai pakyla gliukozės lygis, organizmas reaguoja išskirdamas insuliną. Tai normali reakcija, bet kai tai kartojasi per dažnai - ima vystytis atsparumas insulinui, auga svoris, prasideda lėtiniai uždegimai, greičiau sensta kraujagyslės ir visas organizmas.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja neviršyti 25 gramų pridėtinio cukraus per dieną, tai prilygsta maždaug 5-6 arbatiniams šaukšteliams. Tačiau daugelis šį limitą peržengia net nevalgydami saldumynų - nes mūsų organizmas daug angliavandenių paverčia gliukoze, net jei skonis nėra saldus. Taigi vos kelios porcijos gali viršyti dienos ribą - ir tai dar be desertų ar saldžių gėrimų. Jei dominuoja tokie produktai, o dar trūksta skaidulų, baltymų ir riebalų - per dieną gauname nuolatinę, per didelę gliukozės dozę. Simptomai dažnai atrodo visai nekalti: energijos kritimas po valgio, noras užkandžiauti, dirglumas, sunku susikaupti. Bet tai pojūčiai, į kuriuos paprastai nekreipiame dėmesio.
Gliukozės šuoliai - tai ne tik žmonių su diabetu problema. Net „sveikas“ žmogus, kuris kas rytą valgo saldžią košę, vėliau jaučia nuovargį ir alkį, išbalansuoja organizmą. Net ir esant padidėjusiems gliukozės svyravimams, kraujo tyrimai dažnai būna normos ribose. Pavyzdžiui, gliukozė nevalgius iki 5,6 mmol/l laikoma norma, nuo 5,6 iki 6,9 mmol/l - prediabetu, o 7,0 mmol/l ir daugiau - tai jau cukrinio diabeto kriterijus. Glikuoto hemoglobino normos riba - iki 5,7 %.
Ar tai reiškia, kad turime atsisakyti visų angliavandenių? Tikrai ne. Tai nėra dieta, tai - žinojimas. „Gliukozės revoliucijos“ esmė - išmokti valgyti taip, kad išvengtume staigių gliukozės šuolių ir mažintume jos kiekį kraujyje. Yra keletas labai paprastų principų, pavyzdžiui, derinti angliavandenius su baltymais, riebalais ir skaidulomis. Valgyti salotas prieš pagrindinį patiekalą ar išgerti šaukštą alyvuogių aliejaus su citrina.
Vis dažniau girdime apie maisto papildus, padedančius gliukozės kontrolei. Jei maitinatės subalansuotai, miegate kokybiškai, sportuojate ir nepatiriate streso - papildai nebūtini. Tačiau dauguma mūsų gyvename ritmu, kuriame ne visada galime laikytis idealaus plano. Absoliučiai. Tie, kurie pradeda taikyti „gliukozės revoliucijos“ mitybos principus ir papildo mitybą pagrįstomis formulėmis, dažnai sako: „Pirmą kartą po valgio nesijaučiu mieguistas.“ Kiti pastebi stabilesnę nuotaiką, sumažėjusį norą užkandžiauti, lengvesnį ryto atsikėlimą, pagerėjusią odos būklę ir t.t.
Pradėti dabar. Maži pokyčiai duoda didelius rezultatus. Kiekvienas salotų dubuo prieš pietus, kiekvienas atsakingas sprendimas renkantis maistą- tai žingsnis link geresnės gyvenimo kokybės. Gliukozės revoliucija - tai ne dieta, o kiekvieno asmeninė sveikatos strategija. Nuo jos priklauso kiekvienos ląstelės sveikata.
Vaikų Nutukimas ir Sveikata
Vaikų antsvoris ir nutukimas yra vienas rimčiausių sveikatos iššūkių XXI amžiuje. Kas penktas vaikas Europoje turi antsvorio ir šis skaičius kasmet auga. Labiau tikėtina, jog vaikai, turintys antsvorį ar nutukimą, išliks nutukę ir vyresniame amžiuje. Taip pat jiems didesnė tikimybė sirgti cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis. Per didelį kūno svorį turinčių vaikų psichinė sveikata yra prastesnė, jiems labiau būdinga žema savivertė, atskirties jausmas, liūdesys, depresija bei stresas.
Vienos dažniausių priežasčių lemiančių per didelį vaikų kūno svorį yra mažas fizinis aktyvumas, netinkami valgymo įpročiai ar genetiniai faktoriai, labai retais atvejais - hormonų disbalansas. Tačiau esminė vaikų antsvorio ir nutukimo priežastis - suvartotų ir išeikvotų kalorijų skirtumas. Padidėjusią riziką turi vaikai, kurių šeimos nariai turi antsvorį ir/ar yra nutukę. Netinkami šeimos gyvensenos įpročiai (sveikatai nepalankus maitinimasis ir fizinio aktyvumo stoka) lemia per didelį vaikų kūno svorį.
2016 m. atliktas mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimas nustatė, kad tik 43,8 proc. Tauragės rajono vaikų valgo pusryčius. Nevalgydami pusryčių, trūkstamą kalorijų kiekį kompensuoja dienos eigoje valgydami riebų maistą, saldumynus bei gerdami saldintus gaiviuosius gėrimus. Tokiu būdu gaunama daug „tuščių“ kalorijų, kurios neturi naudingų mikroelementų ir virsta riebalais. Taip pat labai svarbu išsiaiškinti, ar vaiko nekamuoja emocinis alkis ir valgymas, dažni persivalgymai.
Ką daryti?
- Maitinimasis. Vartokite daugiau vaisių ir daržovių, mažiau saldumynų ir saldintų gėrimų. Keliaukite kartu su vaikais į parduotuvę, mokykite, kokius maisto produktus geriausiai pasirinkti, vaikus įtraukite į maisto gamybos procesą.
- Fizinis aktyvumas. Suteikite galimybę vaikams būti aktyviems mažiausiai 60 min. per dieną. Kartu su vaikais leiskite laisvalaikį aktyviai. Vaikai iš pradžių gali neįsitraukti į veiklas, tačiau būkite kantrūs ir vaikų susidomėjimas ilgainiui atsiras.
- Miegas. Kokybiškas ir reguliarus miegas yra kelias į gerą savijautą.
- Streso valdymas. Lėtinis stresas gali būti didėjančio kūno svorio priežastis.
- Ekrano laikas. Šie gyvensenos įpročiai tarpusavyje labai susiję. Nepakanka puoselėti tik vieną iš jų, pav., vien sveikai maitinantis, o laisvalaikį leisti prie TV ekrano ir miegoti kasdien mažiau nei šešias valandas.
Psichikos Sveikata ir Pagalba
Visi rūpinamės savo fizine sveikata, tačiau kai mus kamuoja stresas, nerimas ar kiti psichikos sveikatos sutrikimai - save pamirštame ir į specialistus nesikreipiame. Kodėl taip yra?
„Nevyriausybinė organizacija „Psichikos sveikatos perspektyvos“, kuri iki 2013 m. vadinosi „Globali iniciatyva psichiatrijoje“, buvo įkurta 2000 m. Mūsų organizacija yra Europos tinklinės organizacijos „Mental Health Europe“ (Psichikos Sveikata Europoje - lietuviškai) narė. Taigi esame susipažinę su psichikos sveikatos ir žmogaus teisių klausimais šioje srityje nuo Vakarų iki Rytų Europos ir Centrinės Azijos. Mūsų misija - prisidėti prie visuomenės, ypač jos pažeidžiamiausių grupių, gerovės įtvirtinant teisę į prieinamas, įrodymais pagrįstas bei individualius poreikius atitinkančias psichikos sveikatos paslaugas ir prioritetizuojant psichikos sveikatą politiniu lygmeniu“, - apie organizacijos tikslus pasakojo K.
„Psichikos sveikata mums gana nepažįstama - nesimokėme apie tai mokykloje ar studijų metais, nors kiekvienas ją turime. Kiekvienas turime psichikos sveikatą ir patiriame jos natūralią dinamiką. Pasaulio sveikatos organizacija sako, kad vienas iš keturių nors kartą per gyvenimą patiria psichikos sveikatos sutrikimus: galbūt depresiją, gal priklausomybę, gal kamuojantį nerimą ar net psichozę. Dauguma pagalbos nesulaukia, nes nesikreipia pas specialistus. O jeigu ir ieško - toli gražu ne visada Lietuvos psichikos sveikatos sistema bus pajėgi atliepti individualius žmogaus poreikius“, - nusivylimo esama padėtimi psichikos sveikata valstybėje neslėpė K.
„Nors dėmesio psichikos sveikatai skiriama ir daugiau, tačiau supratimas apie tai vis dar segmentuotas. Kadangi organizacijos pagrindinis finansavimo šaltinis yra projektinės veiklos, turime įvairių iniciatyvų psichikos sveikatos ir žmogaus teisių sankirtoje. Viena svarbiausių mūsų sričių - mokymai jaunimui, siekiant suteikti žinių apie psichikos sveikatą“, - įstaigos veiklą pristatė K.
„Kiekvieno žmogaus patirtis yra unikali, kiekvienam yra skirtingai prieinamos įvairios psichikos sveikatos paslaugos, skirtingų paslaugų kiekvienam ir reikia. Taip pat didėja anoniminės prieinamos pagalbos galimybės: visuomenės sveikatos biurai pradeda organizuoti psichologų pagalbą. Gali būti, kad žmogui reikia socialinės pagalbos, o gal priklausomybių konsultanto, kurie prieinami savivaldybėse, arba yra ūmus krizinės pagalbos poreikis dėl kokio nors netikėto baisaus įvykio, arba stipri psichikos sveikatos krizė - tai labai individualūs poreikiai ir visų mes jų neišvardinsime“, - teigė K.
„Psichologas yra baigęs psichologijos bakalauro ir magistro studijas. Magistro studijos leidžia jam specializuotis - dirbti teisės, organizacinėje, sveikatos ar kitose srityse. Pagalbą šie specialistai teikia konsultuodami. Tuo tarpu psichoterapeutu gali tapti tiek psichiatras, tiek psichologas ar kitas specialistas, kuris baigė kelis metus trunkančias psichoterapijos studijas. Panašiai kaip ir psichologas, psichoterapeutas išklauso ir padeda susigaudyti savo viduje, tačiau konkreti paradigma suteikia jam išskirtinius metodus, darbas yra giluminis, siekiant asmenybinių pokyčių. Taip pat psichoterapija paprastai trunka ilgiau. Tik psichoterapeutas, kuris kartu yra ir gydytojas psichiatras, gali skirti ir vaistus, ir konsultuoti“, - žiniomis dalijosi K.
„Aš siūlau kalbėti per lygių teisių supratimą. Mes visi esame gimę laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis, tačiau visuomenė reaguoja į žmones pagal tam tikrus požymius, arba nesuprasdami ir neįsigilindami į jų poreikius, individualius pasirinkimus ar galimybes. Tada šiems žmonėms tenka pakovoti - ir tai gali trukti ilgai - nuo nuostatų keitimo visuomenėje iki diskriminuojančių įstatymų sistemų panaikinimo, siekiant, kad valstybė užtikrintų jų teises. Mes siekiame lygių teisių visiems, savo veikla kovojame už asmenų laisvę ir lygiavertiškumą“, - pasakojo K.
tags: #stresas #ir #sveikata #globalioje #visuomeneje