Emocinis išsekimas - dažnas šiuolaikinio žmogaus palydovas. Dažnai apie jį kalbama kaip apie psichologinę problemą, tačiau vis daugiau tyrimų atskleidžia, kad emocinė įtampa ir išsekimas gali sukelti ir fizinių simptomų. Vienas iš dažniausių - sąnarių skausmas. Kodėl po stipraus emocinio išsekimo pradeda skaudėti sąnarius? Šis klausimas domina ne tik tuos, kurie patys su tuo susidūrė, bet ir profesionalus medikus. Pažvelkime giliau: kokie biologiniai mechanizmai susieja psichiką ir kūno skausmus, kaip atpažinti šį ryšį ir ką galima padaryti, kad sau pagelbėtume?
Kas Yra Emocinis Išsekimas?
Emocinis išsekimas - tai būklė, kai žmogus jaučiasi nuolat pervargęs, praradęs motyvaciją, dažnai patiria apatiją ar net beviltiškumą. Tai dažnai pasireiškia po ilgo streso ar patiriamų stiprių emocinių iššūkių darbe, šeimoje ar asmeniniame gyvenime. Neretai, kai ši būsena užsitęsia, žmogus pradeda justi ne tik psichologinius, bet ir fizinius simptomus - nuovargį, galvos ar sąnarių skausmus, raumenų įtampą.
Kaip Emocijos Veikia Kūną?
Emocijos ir fizinė būklė yra glaudžiai susijusios. Ilgalaikis stresas ir emocinis išsekimas gali turėti įtakos įvairioms organizmo sistemoms, įskaitant nervų, imuninę ir raumenų sistemas, sukeldami įvairius fizinius simptomus, įskaitant sąnarių skausmą.
Streso Atsakas Organizme
Kai esame nuolat įsitempę, mūsų organizmas išskiria hormonus - kortizolį ir adrenaliną. Šios biologiškai aktyvios medžiagos paruošia mus “kovok arba bėk” reakcijai. Trumpalaikėje perspektyvoje tai būtina norint išgyventi, tačiau ilgalaikis stresas neleidžia kūnui atsistatyti į ramybės būseną.
Raumenų ir Sąnarių Reakcijos
Nuolatinė įtampa tiesiogiai veikia raumenis - jie įsitempia, kai kurie net spazmuoja. Toks ilgalaikis raumenų tonusas lemia, kad raumenys ima spausti sąnarius, padidėja įtampa aplink juos. Dėl to atsiranda nemalonūs pojūčiai, o ilgainiui - net ir skausmai. Sąnariai tampa jautresni, gali atsirasti sustingimas, patinimas.
Taip pat skaitykite: Kaip Įveikti Stresą Mokykloje
Nervų Sistemos ir Uždegimo Sąsajos
Lėtinis stresas daro įtaką ne tik mūsų nuotaikai. Jis keičia ir imuninės sistemos veiklą. Tyrimai rodo, kad ilgalaikis stresas didina uždegiminių procesų riziką kūne. Organizme pradeda išsiskirti daugiau uždegiminių citokinų - medžiagų, kurios susijusios ir su sąnarių ligomis, tokiomis kaip artritas ar sąnarių skausmai be aiškios organinės priežasties.
Autonominės Nervų Sistemos Įtaka
Stiprus emocinis išsekimas paveikia autonominę nervų sistemą - ji kontroliuoja vidinius organus, skausmo slenkstį, taip pat ir raumenų tonusą aplink sąnarius. Kai nervų sistema ilgą laiką dirba per įtemptai, organizmas pradeda siųsti signalus apie diskomfortą, dažnai fiksuojamus sąnariuose. Tokie signalai - lyg įspėjimas, kad kūnas nebegali prisitaikyti prie nuolatinių įtampų. Stebimas ryšys tarp autonominės nervų sistemos (ANS) ir reumatoidinio artrito. Pasikeitę ANS parametrai buvo siejami su padidėjusiu ligos aktyvumu.
Moksliniai Paaiškinimai
Mokslininkai vis geriau supranta, kaip psichologiniai veiksniai gali paveikti fizinę sveikatą. Psichosomatika ir skausmo jutimo pokyčiai yra du svarbūs aspektai, paaiškinantys šį ryšį.
Psichosomatika - Kai Emocijos Tampa Skausmu
Psichosomatinės ligos - tai fiziniai simptomai, kuriuos sukelia ar stiprina psichologinės priežastys. Sąnarių skausmas po emocinio išsekimo dažnai pasižymi šiomis savybėmis: nėra aiškių medicininių priežasčių, skausmas atsiranda ar sustiprėja esant stresui, kartu pasireiškia ir kiti simptomai - nuovargis, nemiga, sumažėjusi energija. Tyrimai patvirtina, kad psichologinis spaudimas ir nuolatinė įtampa gali didinti jautrumą skausmui. Psichiatras psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis sako, kad psichosomatika yra, kai skauda kūną, o gydyti reikia sielą.
Skausmo Jutimo Pokyčiai
Nuo ilgalaikio streso ar išsekimo nervų sistema gali tapti jautresnė. Tokiu atveju net ir nestipri dirgikliai (pavyzdžiui, nedidelis fizinis aktyvumas ar ilgesnis sėdėjimas) sukelia didesnį skausmo pojūtį. Šis reiškinys vadinamas “centrinės jautrumo sindromu”, dažnai pasitaikančiu sergant fibromialgija, lėtinių skausmų sindromais. Emocinė įtampa stiprina šių simptomų išraišką.
Taip pat skaitykite: Kaip kovoti su stresu
Kaip Atpažinti ir Padėti Sau?
Svarbu atpažinti ryšį tarp emocinio išsekimo ir sąnarių skausmo, kad galėtume imtis tinkamų priemonių sau padėti.
Pirmiausia - Įsiklausykite Į Save
Ar sąnarių skausmas atsiranda ar sustiprėja po įtemptų darbų, ginčų ar sunkių emocinių situacijų? Ar jaučiate kartu nuolatinį nuovargį, sunku susikaupti, kamuoja nemiga? Ar tyrimai nerodo aiškių uždegiminių ar degeneracinių sąnarių ligų požymių? Jei atsakymas į bent kelis klausimus teigiamas, gali būti, kad jūsų sąnarių skausmas yra susijęs su emociniu pervargimu.
Mitų Paneigimas
Dažnai manoma, kad sąnarių skausmas visada rodo rimtas ligas - artritą ar reumatą. Tačiau tai nebūtinai tiesa. Emocinis išsekimas taip pat gali būti stiprus trigeris. Neretai žmonės gėdijasi pripažinti, kad jų fiziniai negalavimai susiję su stresu, ir užuot tvarkęsi su emocinėmis priežastimis, renkasi vaistus ar net nevengia savarankiško gydymosi. Svarbu suprasti, kad emocijoms jautrus kūnas yra normalu, o kompleksinis požiūris gali padėti išvengti užsitęsusio skausmo.
Ką Galite Padaryti? Rekomendacijos
Yra daug būdų, kaip galite padėti sau valdyti emocinį išsekimą ir sumažinti sąnarių skausmą.
- Atpalaiduokite raumenis ir mintis. Reguliari mankšta, tempimo pratimai, joga ar tiesiog ramių pasivaikščiojimų įtraukimas į dienotvarkę padeda sumažinti raumenų įtampą ir skausmą.
- Išmokite valdyti stresą. Kvėpavimo pratimai, meditacija, dėmesingumo (mindfulness) praktikos padeda sumažinti streso hormonų lygį organizme.
- Skirkite laiko poilsiui ir miegui. Gera miego kokybė - tai atsistatymo pagrindas ir imuninės sistemos balansas.
- Pasikalbėkite su specialistais. Kartais verta kreiptis į gydytoją, psichologą ar psichoterapeutą. Jie padės įvertinti situaciją iš visų pusių ir pateiks individualias rekomendacijas.
- Neapsiribokite vaistais. Skausmą numalšinti gali padėti ir natūralios priemonės - masažas, šilumos terapija, gydomasis judesys.
- Subalansuokite darbo ir poilsio režimą. Polinkis pervargti yra vienas dažniausių darbingo amžiaus žmonių kelių į nemigą. Jei darbo problemas sunku palikti darbe, prieš miegą užsiimkite raminančia, monotoniška arba nuobodžia veikla. Jei kankina nemiga, vadovaukitės šia taisykle: skirkite 8 valandas darbui, 8 valandos turi būti skirtos poilsiui arba hobiams ir 8 valandos privalo tekti miegui.
- Vartokite vaistažoles ir vitaminus. Jei negalite užmigti dėl patiriamo streso ar įtampos, išbandykite vaistažolių preparatus. Vartokite tokias raminančias vaistažoles, kaip melisa, valerijonas, mėtos, preparatai turintys pasifloros ekstrakto, apyniai. Taip pat padėti gali magnis B6. Rekomenduojame prieš miegą išgerti preparatų sudėtyje, turinčių melatonino. Gerinti organizmo būklę ir su stresu bei nemiga kovoti padės vitaminai nervų sistemai.
Kada Kreiptis Pagalbos?
Jei sąnarių skausmas labai stiprus, užsitęsia ilgiau nei kelias savaites arba pastebite kitų simptomų (karščiavimas, stiprus patinimas, paraudimas), būtina pasitarti su gydytoju. Kartais fiziniai simptomai gali būti rimtos ligos pradžia, todėl svarbu atmesti kitas galimas priežastis. Reumatoidinio artrito (RA) diagnozę nustato (patvirtina) gydytojas reumatologas ar vidaus ligų gydytojas pagal savo kompetenciją.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka limfmazgiams
Reumatoidinis Artritas
Reumatoidinis artritas (RA) yra lėtinė uždegiminė liga, kuri gali paveikti ne tik sąnarius. Su reumatoidiniu artritu susijęs uždegimas gali pažeisti ir kitas kūno dalis. RA paprastai pradeda vystytis nuo 30 iki 60 metų. Tačiau bet kas gali susirgti šia liga. Ligai progresuojant simptomai dažnai išplinta į riešus, kelius, kulkšnis, alkūnes, klubus ir pečius. Maždaug 40% žmonių, sergančių reumatoidiniu artritu, taip pat turi simptomų, kurie nėra susiję su sąnariais. Reumatoidinio artrito požymiai ir simptomai gali būti įvairaus sunkumo, gali atsirasti ir išnykti. Ligos eiga banguojanti, padidėjusio ligos aktyvumo laikotarpius, vadinamus paūmėjimais, keičia santykinės remisijos laikotarpiai, kai patinimas ir skausmas sumažėja.
Reumatoidinį artritą gali būti sunku diagnozuoti ankstyvose stadijose, nes ankstyvieji požymiai ir simptomai yra panašūs į daugelio kitų ligų simptomus. Fizinės apžiūros metu gydytojas apžiūri sąnarius ar jie nėra patinę, paraudę. Žmonėms, sergantiems reumatoidiniu artritu, dažnai būna padidėjęs eritrocitų nusėdimo greitis arba C reaktyvaus baltymo (CRB) lygis, o tai gali reikšti, kad organizme yra uždegiminis procesas. Pažeistų sąnarių rentgeno tyrimas gali būti atliekamas pažeidimo laipsniui nustatyti.
Svarbiausias reumatoidinio artrito gydymo tikslas - sumažinti sąnarių skausmą ir patinimą. Ilgalaikis gydymo tikslas - sulėtinti arba sustabdyti sąnarių pažeidimus. Gydymo tikslas - nuolatinė RA remisija ar mažas ligos aktyvumas. NVNU, steroidai ir ligos eigą modifikuojantys antireumatiniai vaistai (LMARV) yra dažniausiai naudojami reumatoidiniam artritui gydyti.
Nemiga ir Jos Ryšys su Sąnarių Skausmu
Nemiga yra miego sutrikimas, dėl kurio gali atsirasti ir kitos ligos, įskaitant sąnarių skausmą. Lėtinę nemigą sukelia ligos, skausmas ir fiziniai negalavimai, depresija, nerimas, o trumpalaikei nemigai įtaką daro stresiniai aplinkos veiksniai, laiko zonų pasikeitimas, sezoniškumas ir tinkamo miego režimo nesilaikymas.
Skausmą ir diskomfortą sukeliančios ligos - neramių kojų sindromas, įtampos galvos skausmas, lėtinis raumenų ir sąnarių skausmas, naktinis kosulys atsiradęs dėl refliukso visa tai sukuria didelę tikimybę nemigai išsivystyti.
Metų laikai taip pat daro poveikį mūsų miegui. Keičiantis dienoms, joms ilgėjant arba trumpėjant - kinta ir melatonino kiekis organizme. Pagrindinė šio hormono funkcija yra reguliuoti miego ir budrumo ciklus.
Geriausiai nemigą spręsti yra ieškant balanso, vienas pagrindinių būdų gerinti miego kokybę yra subalansuoti darbo ir poilsio režimą.
Stresas ir Virškinimo Sistema
Lėtinis stresas gali kenkti ne tik žmogaus emocinei, bet ir fizinei jo sveikatai. Dažnai ilgalaikis stresas savo „juodą darbą“ įkūnija būtent per įvairius virškinimo sutrikimus. Smegenų ryšys su virškinimo sistema - labai glaudus. Ūminis stresas gali sukelti įvairius nemalonius pojučius, pavyzdžiui, pykinimą, vėmimą, viduriavimą, pilvo skausmus, pūtimą ir raižymą. Lėtinio streso žala nuolat „sumuojasi“, todėl poveikis virškinimo sistemai taip pat yra ilgalaikis - ilgainiui pradeda „streikuoti“ žarnyno judesiai, atsiranda virškinimo fermentų trūkumas, gerųjų ir blogųjų bakterijų disbalansas, skrandžio rūgšties išskyrimo sutrikimų ir t.t.
Psichosomatika
Psichosomatika - tai fenomenas, kai emociniai ir psichiniai sunkumai pasireiškia per fizinius simptomus. Kai mūsų psichika susiduria su pernelyg stipriais išgyvenimais, ji juos perkelia į kūną. Dideliam emociniam krūviui, priskiriamas stresas, neįsisąmoninti jausmai ar traumuojančios patirtys. Tada šiems nepakeliamiems patyrimams atsiranda atitinkami fiziniai pojūčiai.
Dauguma šiuolaikinių mokslininkų pripažįsta, kad ilgalaikis stresas ir neišreikštos emocijos gali paveikti sveikatą, sukeldamos įvairius simptomus - nuo virškinimo sutrikimų iki lėtinio nuovargio ar net širdies ligų. Fiziniai simptomai kyla dėl neišreikštų emocinių išgyvenimų, vidinių konfliktų ir slopinamos įtampos.
Pirmiausia, reikia suvokti, kad galima leisti sau išreikšti jausmus. Atpažinti, kas yra užspausta, ko nepriimi savyje. Svarbiausia - mokytis priimti save ir būti reikalinga sau. Itin svarbu rūpintis savo emocine sveikata.
Streso Rūšys ir Jų Įveikimas
C.Watts išskyrė 7 streso rūšis:
- Stresas ir įtampa: Nuolatinė įtampa, nesugebėjimas atsipalaiduoti, irzlumas. Svarbu atsipalaiduoti, daryti pertraukas, daugiau miegoti, sulėtėti ir atsisakyti noro padaryti kiek įmanoma daugiau. Eikite pasivaikščioti. Gerkite maisto papildus su magniu arba valgykite maisto, kuriame daug šio mineralo.
- Stresas ir nuovargis: Nuovargis, energijos trūkumas, tingumo pojūtis. Pradėkite dieną pusryčiais, kuriuose daug baltymų. Svarbu ne retkarčiais mankštintis, bet visos dienos metu spontaniškai judėti.
- Stresas ir šaltis: Nepailsėjimas pamiegojus, suprastėjusi klausa, dažniau nei kitų jaučiamas šaltis, motyvacijos trūkumas ir negalėjimas susikoncentruoti. Venkite cukraus. Mankštinkitės lauke. Užsiimkite joga.
- Stresas ir pilvo pūtimas: Pilvo pūtimas arba dujų sankaupa pavalgius, virškinimo problemų bei dirglios žarnos simptomai pasunkėja, kai jaučiamas stresas. Geros kokybės probiotikai gali padėti susitvarkyti su stresu. Į savo racioną įtraukite daugiau produktų, kuriuose yra prebiotikų. Gerai sukramtykite maistą.
- Stresas ir skausmas: Uždegiminės ligos, dažnos infekcijos, dirglios žarnos sindromas ir kiti virškinimo sutrikimai, pilvo pūtimas. Valgykite mažiau cukraus. Valgykite daug antioksidantų. Sumažinkite suvalgomo krakmolo kiekį.
- Stresas ir motyvacijos trūkumas: Motyvacijos trūkumas, polinkis į depresiją, sumažėjęs optimistiškumas. Riebioje žuvyje yra omega-3 riebiosios rūgšties, kuri būtina normaliam serotonino ir dopamino kiekiui. Padidinkite beta endorfino kiekį organizme.
- Stresas ir hormonų problemos: PMS arba anksčiau patirtos menstruacinės problemos, moteriškų hormonų problemos, cukraus troškimas priešmenstruaciniu arba ovuliaciniu laikotarpiu, menopauzės simptomai, vaisingumo problemos. Nepadauginkite alkoholio. Jei galite, rinkitės organišką maistą, kai tik tai įmanoma. Venkite apdirbtų sojų produktų.