Motyvacijos Testas: Būtinybė Ar Formalumas?

Įvadas

Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie motyvacijos testų svarbą stojant į aukštąsias mokyklas, ypač į švietimo ir ugdymo krypčių studijų programas. Nors idėja patikrinti stojančiųjų motyvaciją atrodo patraukliai, siekiant įsitikinti, kad į mokytojo profesiją ateina tikrai motyvuoti ir gabūs jaunuoliai, praktinis šių testų įgyvendinimas kelia nemažai klausimų ir abejonių. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kam iš tiesų reikalingas motyvacijos testas, kokie jo tikslai, privalumai ir trūkumai, taip pat apžvelgsime esamą situaciją Lietuvoje.

Motyvacijos Testo Tikslai ir Nauda

Pagrindinis motyvacijos testo tikslas - įvertinti stojančiojo motyvaciją pasirinktai studijų programai, jo tinkamumą būsimai profesijai. Tikimasi, kad tokie testai padės atrinkti labiausiai motyvuotus ir tinkamus studentus, ilgainiui prisidės prie mokytojo profesijos prestižo didinimo ir švietimo kokybės gerinimo.

• Atranka: Motyvacijos testai gali padėti atrinkti studentus, kurie yra labiausiai motyvuoti ir tinkami pasirinktai studijų programai. Pavyzdžiui, norint studijuoti valstybės finansuojamoje studijų vietoje, po motyvacinio įvertinimo, prie stojamojo balo galima gauti papildomų balų (2, 1 arba 0).
• Profesijos prestižas: Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentas Arūnas Markas teigia, kad motyvacijos testų įvedimas ilgainiui duos teigiamų rezultatų, siekiant didinti mokytojo profesijos prestižą bei skatinti gabiausius ir labiausiai motyvuotus jaunuolius rinktis pedagogo profesiją.
• Švietimo kokybė: Tikimasi, kad atrinkus motyvuotus studentus, gerės švietimo kokybė, nes į mokyklas ateis dirbti entuziastingi ir savo darbą mylintys mokytojai.

Motyvacijos Testo Struktūra ir Vertinimas

Motyvacijos testas paprastai susideda iš dviejų dalių: rašto ir pokalbio. Rašto dalyje stojantiesiems pateikiami klausimai, į kuriuos reikia atsakyti raštu, pagrindžiant savo pasirinkimą, aprašant patirtis, susijusias su žmonių įvairove, ir pasakojant apie savo veiklą mokykloje ir kitose bendruomenėse. Pokalbio metu vertinamas stojančiojo gebėjimas argumentuoti savo pasirinkimą, pateikti pavyzdžių iš savo mokymosi patirties, kalbėti apie patirtus sunkumus ir jų įveikimą, taip pat bendradarbiavimo įgūdžiai.

• Apklausa raštu: Apklausoje raštu svarbu pagrįsti, kodėl pasirinkta ši profesinė sritis, kokiose situacijose susidurta su žmonių įvairove bei papasakoti apie savo veiklą mokykloje ir (ar) kitose bendruomenėse.
• Pokalbis: Pokalbio metu svarbu mokėti papasakoti, kodėl pasirinkta ši profesija, turėti pavyzdžių apie savo mokymosi patirtį, kilusius sunkumus ir kaip juos įveikti. Taip pat gali būti klausiama, ar stojantysis moka bendradarbiauti.

Problemos ir Trūkumai

Nepaisant gerų ketinimų, motyvacijos testų organizavimas ir vykdymas susiduria su nemažai problemų ir trūkumų. LSAS motyvacinių testų stebėtojai pateikė išvadas, kuriose išdėstyti testo organizavimo ir laikymo pažeidimai.

• Informacijos trūkumas: Dažnas pažeidimas - informacijos apie motyvacinių testų organizavimą trūkumas. Stebėtojai pastebėjo, kad dėl aiškios informacijos trūkumo, jog stojamuosius testus turi laikyti visi norintys patekti į pedagogikos studijų sritį, kai kurie stojantieji apie tai sužinojo tik kelios dienos prieš prasidedant testams. Abiturientai nebuvo informuoti ir apie tai, jog turi atvykti laikyti testo nustatytu laiku, kurį pasirinko pildydami prašymą internete.
• Klausimų vienodumas: Klausimai tiek raštu, tiek žodžiu tiesiogiai atitiko temas, pateiktas „Motyvacinio testo turinio ir laikymo tvarkos apraše“, bei buvo vienodi visomis stojimų dienomis, tad stojantieji galėjo lengvai pasiruošti visus atsakymus. Tai sudarė sąlygas daliai abiturientų geriau pasirengti testui.
• Laiko tarpas: Buvo nustatytas 3-5 valandų laiko tarpas tarp rašto dalies ir pokalbio.
• Geografinis prieinamumas: Nesudarytos galimybės testus laikyti daugiau nei keturiuose miestuose.
• Vertinimo subjektyvumas: Rezultatų vertinimas yra viena esminių dalių, kurioje gali būti didžiausi pažeidimai. LSAS siūlo kitais metais užtikrinti galimybes dalyvauti stebėtojams ir motyvacijos testų vertinimų metu, nesikišant į vertinimo procedūras, tačiau prižiūrint bendrą tvarką.
• Vertintojų kompetencija: Analizuojant vertintojų darbą, vertėtų atkreipti dėmesį, jog šiemet vertintojai buvo dėstytojai ir psichologai, tačiau jie vertino visiškai identiškus aspektus, nebuvo užtikrinamos sąlygos į stojančiuosius žvelgti iš būsimos specialybės pusės.
• Vienodų instrukcijų trūkumas: Organizuojant kitų metų motyvacijos laikymo testus stojantiesiems, egzaminų vykdymą prižiūrintys asmenys turi turėti vienodas instrukcijas, kas turi būti pateikiama prieš egzaminą. Šiemet pasitaikė atvejų, kuomet egzaminų pradžioje buvo labai skirtingai pateikiama pagrindinė informacija, ne visi vykdytojai informuodavo apie rašymo trukmę, skirtingai vyko motyvacinį testą laikančių asmenų sutikrinimas bei registravimas.

Alternatyvūs Požiūriai į Motyvaciją

Svarbu pažymėti, kad motyvacija yra sudėtingas ir daugialypis reiškinys, kuriam įtakos turi daugybė veiksnių. Lektorė L. Danienė teigia, kad nėra jokios „tetos motyvacijos“, o mes tiesiog nenorime prisiimti atsakomybės už tai, ko nedarome. Anot jos, motyvacijai didelę reikšmę turi tai, ką mes konkrečioje situacijoje pagalvojame ir kaip šias mintis paverčiame veiksmais. Svarbiausi žodžiai čia yra: noriu, galiu, veikiu. Jų variacijos ir „junginėja“ mūsų motyvaciją.

Taip pat skaitykite: Egzaminas ir psichikos sveikata

Kaip pagerinti motyvacijos testų organizavimą?

Atsižvelgiant į išsakytą kritiką ir nustatytus pažeidimus, būtina gerinti motyvacijos testų organizavimą ir vykdymą. LSAS pateikė siūlymus atsakingoms institucijoms taisyti testų organizavimo tvarką.

• Užtikrinti informacijos prieinamumą: Reikia užtikrinti, kad visa informacija apie motyvacinius testus būtų prieinama abiturientams iš anksto, aktyviau įtraukiant mokyklas į šį procesą.
• Sukurti įvairesnius klausimus: Klausimai turi būti įvairesni ir ne tokie nuspėjami, kad stojantieji negalėtų lengvai pasiruošti atsakymų.
• Sumažinti laiko tarpą: Reikėtų sumažinti laiko tarpą tarp rašto dalies ir pokalbio.
• Padidinti geografinį prieinamumą: Būtina sudaryti galimybes testus laikyti daugiau nei keturiuose miestuose.
• Užtikrinti objektyvų vertinimą: Reikia užtikrinti objektyvų ir skaidrų vertinimo procesą, įtraukiant stebėtojus į vertinimo procesą ir užtikrinant, kad vertintojai vertintų stojančiuosius atsižvelgdami į būsimos specialybės ypatumus.
• Suteikti vienodas instrukcijas: Egzaminų vykdymą prižiūrintys asmenys turi turėti vienodas instrukcijas, ką reikia pateikti prieš egzaminą.

Taip pat skaitykite: Agresija: istorinė perspektyva

Taip pat skaitykite: Asmenybės teorija ir pavyzdžiai

tags: #kam #rei #laikyti #motyvacijos #testas