Įvadas
Psichosomatika - tai sritis, kuri atskleidžia mūsų psichikos ir kūno ryšius. Tai palyginti nauja medicinos ir psichologijos sritis, tačiau kūno (gr. k. soma) ir psichikos (gr. k. psyche) koreliacijos klausimai eina tarsi raudona gija per visą medicinos istoriją. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip stresas gali būti psichosomatinių ligų priežastis, kokie veiksniai įtakoja šių ligų atsiradimą ir kaip sau padėti susidūrus su šia problema.
Istorinis Kontekstas
Didžiausias viduramžių gydytojas Avicena (Ibn Sina, 980-1037 m.) taip pat atkreipė dėmesį į sielos ir kūno santykį. Jam priskiriamas su tuo susijęs baimės eksperimentas. Jo metu dviems avinams buvo duodamas tas pats maistas. Tačiau vienas jų ėdė įprastomis sąlygomis, o šalia kito buvo pririštas vilkas. Pastebėta, kad baimė turėjo įtakos antrojo avino būklei - nors šis ėdė, tačiau greitai numetė svorio ir mirė. Jeigu darytume prielaidą, jog panašūs procesai vyksta ir žmogaus organizme, galėtume teigti, kad žmonės dažnai serga tiesiog iš baimės.
Šiuolaikinės Grėsmės Ir Nerimas
Pastaraisiais metais gyvename nuolatinės grėsmės akivaizdoje - vis dar neišsisklaidė baimės dėl COVID-19 pandemijos, kai jau turime apdoroti karo išgyvenimus, matuojamės grėsmę bei mokomės susidraugauti su nuolatiniu nerimu. Todėl nestebina ir didėjantis panikos atakas, nerimo sutrikimus patiriančiųjų kiekis bei eilės pas psichologus. O vadinamųjų koučerių, mentorių, dvasios vedlių nuolat gausėja kaip grybų po lietaus.
Psichosomatikos Esmė
Šiandien terminas psichosomatika labai dažnai iškrenta už įprastų ligos ir sveikatos sampratos ribų. Mūsų tradicinėje sveikatos sistemoje pirmiausia ieškoma biologinių ligos priežasčių. Ir neretu atveju tik tuomet, kai žmogus metų metais lankosi pas gydytojus, tačiau fiziologinių savo negalavimų priežasčių taip ir neatranda, koks nors holistinių pažiūrų gydytojas leidžia sau pasakyti: „Čia tau turbūt nuo nervų, siūlau apsilankyti pas psichoterapeutą.“ Tokie žmonės į psichoterapeuto kabinetą dažnai ateina su stora medicinos išrašų knygele, aplankę ne vieną gydytoją ir atlikę visus įmanomus tyrimus.
Šiandieninėje psichosomatikoje žmogus yra matomas kaip biologinių ir psichologinių aspektų visuma, veikianti socialinėje aplinkoje. Asmeninis patyrimas, gebėjimas reguliuoti emocijas, savo kūno įsisąmoninimas, taip pat kasdieniai įpročiai apdorojant informacinius srautus, savipagalbos priemonių įvaldymas bei aplinkinių palaikymas yra tai, nuo ko priklauso, ar ištikus sunkesniems išgyvenimams į pagalbą ateis psichosomatika.
Taip pat skaitykite: Kaip Įveikti Stresą Mokykloje
Taip, šiuo aspektu galime padėkoti psichosomatikai. Tai ji padeda susireguliuoti ir grąžinti organizmui balansą, nors ir tokiu keistu, mums ne visada priimtinu būdu. Jeigu savęs negirdima ilgai, kartais kūnas reaguoja drastiškai - migrena, nugaros skausmai, opos, astma, alergijos - tam, kad gautų dėmesio ir susigrąžintų pusiausvyrą. Sakoma, kad 80 proc. visų ligų turi psichosomatinį elementą.
Avarinis Režimas Ir Darboholizmas
Darboholizmo epidemija, laisvalaikio-darbo balanso akrobatika, bėgimas vietoj buvimo - tai šių dienų reiškiniai. Įvairiuose šaltiniuose teigiama, kad psichosomatikos sutrikimų gali atsirasti dėl nuolatinio emocinio pervargimo ir lėtinio streso. Veikiant stresoriams, organizmas įjungia avarinį režimą. Dažną mūsų pažįstamą darbingo amžiaus žmogų nuolatos lydi chroniškas stresas, kurį sukelia nesutarimai su vadovybe, šeimos bėdos, kolegų nesupratimas, kivirčai su kaimynais, itin intensyvus gyvenimo tempas, transporto spūstys, nuolatinis laiko, poilsio, miego, judėjimo trūkumas ir t. t.
Sulėtinti tempą, leisti sau turėti daugiau laisvo laiko, gerai išsimiegoti, ilsėtis, lėtai valgyti - visai nemadinga. Dažniau pasitaikantis atvejis - pasakoti, kad visi vakarai užimti ir penki savaitgaliai į priekį jau suplanuoti. Dėl tokio šiuolaikinio gyvenimo ritmo dauguma žmonių nuolat veikia tarsi avariniu režimu, dėl kurio pažeidžiama natūrali apsauginė funkcija ir organizmas išsenka. Išsekimas pasireiškia ligomis. Taip pagrindiniu ligų šaltiniu tampa mūsų nerūpestingas požiūris į save ir savo tikruosius poreikius.
Kas Gali Turėti Psichosomatinių Sutrikimų?
Kiekvienas žmogus, nepaisant amžiaus, gali turėti somatinių simptomų. Tyrimai parodė, kad tam tikri gyvenimiški dalykai gali paskatinti šiuos simptomus:
- Chaotiškas gyvenimo būdas
- Sunku atpažinti ir išreikšti emocijas
- Vaikystės nepriežiūra
- Seksualinės prievartos istorija
- Kitos psichologinės būklės, tokios kaip depresija ar asmenybės sutrikimai
- Piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis (pvz., alkoholizmas ar narkomanija)
- Nedarbas
Šie ir kiti dalykai, gali paveikti beveik visas kūno dalis ir sukelti somatines ligas kaip nemiga, nuovargis, skausmai (kūno, nugaros), aukštas kraujo spaudimas, sunkumas kvėpuoti, virškinimo problemos, migrena ir įvairūs galvos skausmai, impotencija, odos bėrimai, skrandžio opos, plaukų slinkimas ir pan.
Taip pat skaitykite: Kaip kovoti su stresu
Jausmų Išraiškos Sustabdymas
Kitas psichosomatinių sutrikimų atsiradimo pagrindas gali būti jausmų išraiškos sustabdymas. Natūraliai jausmas juda link iškrovos. Jis tarsi slėgis, kurį reikia išleisti. Tikrų jausmų prievarta išgauti neįmanoma. Jie kyla savaime ir visada turi priežastį, nors kartais ši nėra akivaizdi.
Jei žmogui liūdna, šis jausmas natūraliai ieško išėjimo kokia nors forma, pavyzdžiui, verkimu, kūkčiojimu, atodūsiu, kas įtraukia judesį - stiprų iškvėpimą, garsą, ašaras. Jei žmogus aplinką suvokia kaip pavojingą ir nepalaikančią jo liūdesio išraiškos, jis turi šitą tekėjimą sustabdyti ir įsitempti. Toks chroniškas išraiškos sustabdymas jaučiamas kaip įtampa, ją kartais net akivaizdžiai galime atpažinti iš sustingusio žmogaus raumenyno.
Įtampa yra lygi pavojui, kurį patirdamas kūnas arba adaptuojasi, arba kompensuoja, pavyzdžiui, skausmu arba kažkokiu kitu simptomu. Taigi daugelis psichosomatikos simptomų pasireiškia dėl sutrikdytos jausmo išraiškos, taip psichosomatika pasitarnauja kaip įtampos iškrovos būdas. Emocijų pasaulis yra susijęs su somatiniais pojūčiais. Pavyzdžiui, liūdesys gali pasireikšti nemaloniu pojūčiu krūtinėje, gniužulu gerklėje, sudrėkusiomis akimis.
Kartais jausmai kelia konfliktą. Tarkime, žmogus turi įsitikinimą - mūsų šeima nepyksta. Tokiu atveju jis išmoksta uždaryti jausmus, tarsi praryti tą pyktį, kuris nugula kūne ir gali virsti į kažką deginančio, verdančio, pavyzdžiui, skrandyje, žarnyne, galvoje. Jeigu vyksta konfliktas tarp to, ką iš tiesų jaučiame, nes tai įsirašę mūsų kūne, ir to, ką norėtume jausti, idant nenusižengtume įdiegtoms moralinėms normoms, psichosomatika suveikia kaip savireguliacijos mechanizmas. O mūsų kūnas veikia kaip emocinės išminties ir konfliktų talpykla.
Kūno Pojūčiai Kaip Vartai Į Paslėptas Istorijas
Psichosomatinė liga gali būti pagrįsta reakcija į emocinę patirtį, lydima funkcinių pokyčių ir patologinių organų sutrikimų. Mūsų sveikatai turi įtakos vaikystės traumos ir negatyvios emocijos, kuriose įklimpstame kaip pelkėje. Kūno pojūčiai gali būti vartai į paslėptas istorijas ir mūsų nešiojamą nesąmoningą skausmą. Vaikystės kančių, stiprių emocijų neigimas turi poveikį kūnui.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka limfmazgiams
Gerai žinoma, kad protas gali sukelti fizinius ligų simptomus. Pavyzdžiui, kai bijome ar nerimaujame, gali atsirasti širdies problemų, diabetas, piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, kvėpavimo problemos ir t.t. Įsisenėjusių, varginančių ligų priežastys dažnai glūdi tolimoje vaikystėje. Todėl jei norite gyventi kokybiškiau, svarbu stoti į akistatą su patirtomis traumomis ir pradėti gydyti emocines ar fizines žaizdas, kurias kadaise paliko nesąmoningi tėvai ar artimieji.
Kaip Sau Padėti? Sveikos Gyvensenos Rekomendacijos
Visi daugiau ar mažiau norime gyventi sveikai. Daugelis sveiką gyvenseną asocijuoja su sportu, ribotu alkoholio vartojimu, sveika ir subalansuota mityba, svorio reguliavimu ir kitais dažnai minimais aspektais. Tačiau svarbu suvokti, kad sveikas protas yra neatsiejama sveiko gyvenimo būdo dalis. Todėl pateikiame kelis patarimus, kaip dar galima papildyti sveiką gyvenseną.
- Ilsėkis, kad nepavargtum. Rask savo balansą, kaip ambicingai siekti ir išmintingai atsitraukti. Prisimink: kai gyvenimas sulėtėja, gyvenimas tik prasideda. Padovanok sau lėtumo, jis leis daugiau pamatyti ir daugiau pajausti.
- Leisk sau jausti. Tik išdrįsę įsileisti ir pajusti ilgai uždarytas emocijas, galime išsilaisvinti nuo praeities. Jeigu vienam susitvarkyti sunku, o gal neturėjai net galimybės išmokti emocinio raštingumo savo šeimoje, kreipkis į psichikos sveikatos specialistą. Tu turi teisę jausti.
- Atsigręžk į savo kūno išgyvenimus. Įmanoma lavinti psichines funkcijas ir gebėjimus, tokius kaip dėmesys, pažinimas, emocijos, naudojant įvairias technikas kaip meditacija, joga, mindfullness. Atsirink, kas veikia tau. Toks lavinimas turi poveikį mūsų sveikatai. Meditacija teigiamai veikia hormoninę ir imuninę sistemas, gali sustiprinti ir tradicinius gydymo būdus, pavyzdžiui, gydant astmą, vėžį, psoriazę, gerina savireguliaciją, ypač naudinga stresui mažinti.
Galiausiai kiekvienas simptomas turi tikslą, kitaip neegzistuotų, todėl linkiu savęs atvirai paklausti: „Jeigu turėtum burtų lazdelę arba stebuklingą vaistą, kuris akimirksniu pašalintų tavo simptomus, kas pasikeistų tavo gyvenime?“
Kada Kreiptis Į Psichoterapeutą?
Kaip minėjome šiame straipsnyje, daug kūno ligų yra sukeliamos mūsų proto ir minčių. Psichologinės ligos kaip depresija, nerimas, savęs graužimas ir kaltinimas gali turėti didelės įtakos jūsų sveikatai. Jeigu išbandėte daug gydymo būtų, tačiau simptomai vis vien nesumažėja, galbūt vertėtų pasikonsultuoti su psichikos sveikatos specialistu.
Kūno Terapija Kaip Kelias Į Sveikatą
Kiekvieno vidaus organo veikla priklauso nuo to, kas vyksta sąmonėje ir kokios būsenos ji yra. Jeigu mūsų viduje slypi neišspręstas konfliktas, nuolatinė, bet prislopinta baimė, kūnas niekuomet tinkamai nefunkcionuos. Mūsų protėviai į visus išorinius dirgiklius be ilgų apmąstymų reaguodavo skubiai: matai maistui tinkantį žvėrį - vykis, užpuolė priešas - ginkis, gresia pavojus - bėk. Tokiu būdu visi žmogiški išgyvenimai ir problemos iš karto būdavo išgyvenami ir dirbant raumenims iškraunami. Šiuolaikinio žmogaus emocijos, kurios pagal pirminį sumanymą turėjo mobilizuoti saugotis, dabar dažniausiai slopinamos, įterpiamos į socialinį kontekstą.
Jausmai, kurie užspaudžiami atitinkamos fizinės reakcijos, dažnai prisideda prie ligų vystymosi. Mūsų fiziniame kūne kaip kalkėje atsispindi ir lieka tai, kas paslėpta sąmonėje, tai, apie ką net neįtariame. Tačiau anksčiau ar vėliau indas, kuriame kaupiasi mūsų psichologinės problemos, persipildo, ir kūnas duoda ženklą ligos pavidalu. Tarp labiausiai paplitusių susirgimų, besiformuojančių nerviniu pagrindu - bronchine astma, hipertonija, stenokardija, dvylikapirštės žarnos ir skrandžio opa, opinis kolitas, neurodermitas, bulimija ir anoreksija. Šį sąrašą galima papildyti kone bet kuriuo žinomu susirgimu.
Yra ligų vienareikšmiškai tik psichosomatinės kilmės. Tai vadinamieji isteriniai konversiniai sutrikimai (isterinis aklumas ar kurtumas, isterinis paralyžius ir pan.), kai vidinis konfliktas virsta pseudosusirgimu, kuris atkreipia aplinkinių dėmesį, sukelia jų gailestį ir užuojautą, taip slopinant augantį išorinį konfliktą. Būna sutrikimų, kurie pasireiškia dar ir fizine reakcija: nerimastingumu, panikos priepuoliais ir prakaitavimu, širdies permušimais, pykinimu, rankų drebėjimu, virškinimo sutrikimais ir t. t. Stresas ir nerimas smarkiai padidina riziką susirgti gastritu, dirgliosios žarnos sindromu, infarkto ar insulto ištikimą. Taip pat stresas gali provokuoti daugelio odos ligų paūmėjimą - neurodermitą, egzemą, psoriazę, pabloginti cukrinio diabeto ir kitų endokrininių ligų būklę. Ilgametis lėtinis stresas veda prie staigaus ląstelių imuniteto sumažėjimo, pasireiškiančio dažnais kvėpavimo takų susirgimais. Ilgalaikis lėtinis stresas - ir onkologinių ligų pasireiškimo priežastis.
Psichologinio faktoriaus vaidmuo susergant daugeliu ligų yra didelis, ypač ankstyvuosiuose etapuose, kai pažeidžiama vegetatyvinės nervų sistemos veikla. Įprasta prie psichosomatinių ligų priskirti pirminius galvos skausmus, vegetatyvinės distonijos pasireiškimą, hipertoninę ligą, skrandžio opas, kai kurias endokrinines ligas. Esant psichosomatiniams sutrikimams vadinamasis klinikinis ligos paveikslas bus toks pat, kaip ir pasireiškus organinei ligos priežasčiai. Vidiniai konfliktai, prisidedantys prie ligų radimosi, gali būti patys įvairiausi. Tai ir sudėtingi šeimyniniai santykiai, ir nepasitenkinimas karjera darbe, padėtimi visuomenėje, savo išvaizda. Kad ir koks būtų vidinis konfliktas, dėl jo besivystantis žmogaus susirgimas yra nulemtas organizmo ypatybių, biologinio polinkio sirgti viena ar kita liga. Fizinė žmogaus sveikata priklauso nuo jo psichoemocinės būsenos.
Moterims bet koks stresas ir negatyvūs išgyvenimai pirmiausia ima atsispindėti hormoninėje sistemoje, juk būtent endokrininė sistema atsakinga už mūsų emocijas: kai džiaugiamės - kūne gaminasi džiaugsmo hormonai, kai sielojamės - kraujyje išsiskiria adrenalinas. Moters krūtų sveikata priklauso nuo darnaus vidaus sekrecijos liaukų (kiaušidžių, skydliaukės, antinksčių) veikimo. Kone visi mamologiniai ir ginekologiniai susirgimai yra susiję su emocijomis. Endometriozės diagnozė mano praktikoje pasitaikė ne kartą, tik matydavau skirtingus kelius, kuriais moterys ateidavo iki jos. Tačiau visada būdavo pasąmoninis noras susilaukti vaiko, sąmoninga baimė pastoti ir ypač gimdyti.
Persidirbimas, persitempimas, nervų sistemos išsekinimas neigiamai veikia hormonų balansą. Emocinis faktorius nėra viską lemiantis, ir, žinoma, jis ne vienintelis - tiesiog sukuria foną ligai vystytis. Svarbu, kad šis fonas gali būti nesėkmingo gydymo priežastis. Todėl optimizmas, gera nuotaika ir saikingas, sveikas gyvenimo būdas - geriausia bet kokių susirgimų profilaktika. Kodėl, pavyzdžiui, ilgą laiką jaučiama baimė sukelia net fizinių pažeidimų? Centrinė nervų sistema valdo daugelį procesų. Stresas sutrikdo adrenalino ir kortizolio išsiskyrimą, dėl to vystosi tachikardija (padažnėjęs širdies plakimas), kyla smulkių kraujagyslių spazmų, vidaus organai prastai aprūpinami krauju, kyla skrandžio rūgštingumas ir t. t. Jeigu turime genetinį polinkį sirgti skrandžio ligomis, lėtinio streso fone ima formuotis opa. O jeigu širdies kraujagyslių sistema ne pačios geriausios būklės, stresas sukelia skausmų krūtinės plote ar padidėjusį kraujospūdį. Sergantieji astma dėl nuolat atakuojančio streso rizikuoja patirti dažnesnių priepuolių.
Psichosomatinės ligos pasireiškimo mechanizmas susijęs su psichologine gynyba. Specialistai dažnai vartoja terminą „pabėgimas į ligą“ - čia turima omenyje nauda, kurią gauname iš susirgimo, jis atleidžia mus nuo daugelio kitų problemų, įsipareigojimų. Juk kaip dažnai išvakarėse prieš egzaminą ar kontrolinį darbą vaikams pakyla temperatūra. Jie nesimuliuoja - jiems išties blogai. Temperatūra - tai vaiko baimės išraiška. O ir suaugusiesiems svarbių derybų dieną gali pradėti skaudėti galvą, smarkiai suprastėti savijauta. Dar viena priežastis pabėgti į ligą - patirtų praradimų padariniai. Dažniausiai tai susiję su stipriais išgyvenimais, sukeltais praradus meilės objektą, partnerį, artimą žmogų ar net mėgstamą darbą. Tokiais atvejais neretai suveikia ir kompensacijos mechanizmas, kuris pasireiškia didesniu apetitu. Ir tada nutinka tai, ką būtų galima pavadinti bulimijos priepuoliu - imame labai daug valgyti. Dar vienas aspektas - tai plačiai paplitęs savęs baudimas. Kai mes, pačių manymu, pasielgiame neteisingai ir nusprendžiame save išperti. Jaučiamas skausmas byloja apie kaltės jausmą. Jeigu mūsų atsakomybės jausmas didelis, gali pakilti kūno temperatūra ir pasireikšti varginančių simptomų. Liga atlieka psichologinės apsaugos vaidmenį, sumažina konfliktą, kylantį tarp nenoro, pavyzdžiui, eiti į darbą ir socialinių reikalavimų, atsakomybės atlikti įsipareigojimus, kurie verčia dirbti. Mes susergame ir ramia sąžine liekame namie.
Psichologinis požiūris į somatiką leidžia pažvelgti į susirgimus metaforiškai ir iššifruoti juos. Simptomai - tai mūsų kūno kalba. Suvokus simptomo prasmę, galima tikėtis, kad jis išnyks. Mūsų organizmas bando su mumis kalbėtis, nurodo skausmingas vietas, kurias dažnai ignoruojame, toliau kaupdami ligas ir ligeles. Iššifravę simptomus galime iš esmės priartėti prie pagrindinių problemų. Kiekvienas savo gyvenime turime neišspręstų santykių, užslopintų ir nesu- voktų emocijų. Ir viskas nugula kūne. Net jei dirbame sėdimą darbą ir jau lyg įprasta manyti, kad turėtume jausti nugaros skausmą, to priežastys gali būti gilesnės. Taip, sėdima poza turi įtakos skausmui nugaroje rastis, tačiau ne mažiau svarbu pasiaiškinti psichologinį šio skausmo atsiradimo momentą. Tikėtina, kad mums ant sprando sėdi kokie nors artimieji, giminaičiai, kurių problemas nežinia kodėl apsiėmėme spręsti. Mūsų mintys, jausmai (suvokti ar nesuvokti), santykiai - tai mūsų susirgimų pradžia, tikroji priežastis.
Manau, reikia ne tik vaistus vartoti, bet ir analizuoti save. Dirbant su mintimis, visi kiti gydymo būdai tampa veiksmingesni. Tai tikrai ne pats lengviausias kelias, tačiau tik jis gali užtikrinti pasveikimą dažniausiai visam gyvenimui. Žmonės akistatoje su savimi, savo kūnu, liga patiria didelį emocinį krūvį, ir daugeliui ašaros - lengviausiai suvokiama emocinė iškrova. Pasidaro gaila savęs, savo gyvenimo, prarastų galimybių. Po verksmingo periodo visada ima šviesti saulė. Beje, neretai emocinė iškrova įvyksta ir nevaldomai juokiantis. Dažnai matau stebuklingų pokyčių - daugeliui su liga teks gyventi ne vienus metus, tačiau pasikeitusi psichologinė būsena sustiprina žmogų. Moterys pradeda labiau pasitikėti savimi, imasi įvairių pokyčių gyvenime. Na, o uždaro būdo vyrai pradeda kalbėtis, dalintis savo jausmais su žmonomis ir vaikais. Smagiausia matyti, kaip keičiasi jaunų žmonių gyvenimas. Esu tikra, kad mažiau sirgtume, jei leistume sau dažniau būti atviresni vieni su kitais, nebijotume galvoti apie save, savo poreikius, taktiškai gintume save ir savo interesus.
Kuo žmogus temperamentingesnis, tuo stipresnė jo energija. Ir jo sveikatos būklė priklauso nuo to, kur link ji bus nukreipta - į kūrybinį procesą, išorinę agresiją ar į vidų. Jeigu žmogus neužsiima kūryba, t. y. nematerializuoja savo tikrųjų norų, tai jis bus arba piktas, arba visiems priekaištaujantis bambeklis (jeigu tai toleruoja jo aplinka), arba užsidaręs tylenis, viską užspaudžiantis savyje. Agresija, nukreipta į save, virsta ligomis. O jos proveržiai į išorę byloja apie tai, kad žmogus jau serga. Kuo sunkiau susergame, tuo mažiau turime galimybių vėl suklysti, nes jaučiame nuolatinį vidinį diskomfortą. Vadinasi, negalime ignoruoti savęs. Be to, silpni žmonės rimtomis ligomis neserga. Sunki liga byloja apie didelį vidinį potencialą, nukreiptą netinkama linkme. Kai imi bendrauti su savo kūnu, analizuoji savo vidų, tampa sunkiau ignoruoti kūno siunčiamus signalus ir lipti ant to paties grėblio. Laimė, su lėtinėmis ligomis sergančiais žmonėmis gydytojai vis dažniau šnekasi apie jų jausminį pasaulį.
O šie ieško vilties kiekviename mediko žodyje, pasiryžę viskam, kad tik atgautų sveikatą. Kai ateina tokių žmonių, pamatau, kad daugybę metų jų niekas neklausė, kaip jie jaučiasi, ko nori. Jie patys sau gal niekuomet tokių klausimų nekėlė, nes gyveno kitų žmonių rūpesčiais. Ateina moteris, jos ligos kortelėje - onkologinė diagnozė. Kai paklausiu, kaip ji gyvena, pasijuntu, lyg būčiau patraukusi už siūlo galo - išrieda didžiausias kamuolys: priklausomas nuo alkoholio vyras, jokio džiaugsmo neteikiantis darbas, vengiantys bendrauti vaikai… Bandau grąžinti tokią moterį į jos pačios gyvenimą, parodau jai jos kūną, apnuoginu mintis, paskui bandome įvardyti ir suprasti jos jausmus. Yra daugybė kelių į sveikatą, ir kiekvienas galime rasti savąjį. Tik šiame kelyje negali ignoruoti savęs, savo minčių ir jausmų. Susergame, kad taptume išmintingesni ir keisdami požiūrį į gyvenimą atskleistume savo potencialą. Liga - tai netinkamo gyvenimo būdo išraiška. Netinkamas jis gali būti dėl to, kad patys save ilgai prievartavome ar kad gyvename kurdami netinkamus santykius. Jeigu metų metus nieko nekeičiame, kūnas pavargsta ir ima sirgti, primygtinai rodydamas, kad kažkas blogai. Kad taip nenutiktų, reikėtų įprasminti kiekvieną savo veiksmą. Paklausti savęs - kaip mano dabartinis veiksmas padeda siekti užsibrėžtų tikslų? Daug sunkiau energiją nukreipti tinkama linkme, kai esame nepatenkinti savo veikla ar nesuvokiame savo veiksmų kilnumo. Pavyzdžiui, visą dieną lakstome po valdininkų kabinetus ir konfliktuojame su jais dėl menkiausių nesusipratimų visiškai nesuvokdami, kam tai darome. Taip savo energiją agresijos forma švaistome į visas puses. Dienos pabaigoje jaučiamės išsekę, nusivylę ir pasipiktinę visu pasauliu. Arba sukandame dantis ir reiškiame sau pretenzijas, kad apsiėmėme tai daryti, arba valdomės iš visų jėgų, nes reikės dar ne kartą bendrauti su tais žmonėmis. Tokios įtampos padarinys - atsiradęs raumenų spazmas sprando, pečių juostos srityje, kuris sutrikdo smegenų kraujotaką. Jeigu prasidėjus šiam procesui problema nesprendžiama masažu, aktyviu judesiu ar kitokiu poveikiu, ilgainiui raumenų įtampos paveiktas plotas didėja ir virsta blokais, kurie laikui bėgant pažeidžia ir vidaus organus. Vystosi lėtinės ligos. Na, o jeigu nesuvokiame savo pykčio priežasties arba tiesiog pykstame, nes „visi taip gyvena“, galiausiai gali išsivystyti ir onkologinės ligos. Visada patariu dažniau analizuoti įvykusias situacijas. Jei sunku tai daryti patiems - lankytis pas psichologus. Mąstykime, kodėl ta situacija mums nutiko, kodėl ji taip užkabino, kodėl taip sureagavome. Jei trūksta dvasinio pagrindo, žinių, yra daug proti…
tags: #stresas #sukelia #psichosomatines #ligas