Priklausomybė žalingiems įpročiams jaunimo tarpe auga, todėl būtina imtis veiksmingų prevencijos priemonių. Šiame straipsnyje aptariamos įvairios priklausomybių rūšys, jų priežastys bei prevencijos strategijos, siekiant apsaugoti vaikus ir jaunuolius nuo neigiamų pasekmių.
Priklausomybių Paplitimas ir Priežastys
Dobrovolskio ir Stuko (2014) atliktas tyrimas atskleidė, kad 2013 metais rūkė 52,7 procentai respondentų, vartojo alkoholinius gėrimus 92,4 procentai ir 31 procentas apklaustų studentų kada nors yra vartoję narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) duomenimis, 2015 metais 14,6 milijonai jaunų žmonių Europoje vartojo kanapes, o 6,7 milijonai svaiginosi kitomis narkotinėmis medžiagomis.
,,Pastebėtina, kad piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas bei šeimų socialinių įgūdžių stoka, kaip ir 2012 m. bei 2013 m., išlieka pagrindinėmis priežastimis, dėl kurių daugiausia šeimų įrašoma į Apskaitą visoje Lietuvoje“ (NTAKD, 2014: 25). Pasak Bulotaitės (2009), dažnai tokių socialinių problemų sprendimas nėra paprastas ir greitas, todėl įvairių sričių specialistai kuria įvairias teorijas, stebi ir atlieka įvairius tyrimus, kurie yra skirti aktualios problemos nagrinėjimui.
Pruskus, Ignatavičius, Senkus ir kt. (2008) pastebi, jog psichoaktyviųjų medžiagų paplitimo tarp mokinių bei vartojimo prevencijos darbe yra nepakankamai išnaudojamas mokyklos potencialas. Juczynski (2009) teigia, jog šiais laikais smarkiai pasikeitė santuokinio, seksualinio, šeimos gyvenimo normos. Televizija, spauda bei kiti informacijos šaltiniai pateikia daug įvairiausių žinių, kurių tarpe jauniems žmonėms labai sunku atsirinkti, kas yra gerai, o kas ne. Narkotikų ir alkoholio vartojimas žiniasklaidoje dažnai pateikiamas kaip normalus dalykas, todėl smalsūs ir viskuo besidomintys vaikai dažnai patenka į pinkles ir ima vartoti psichoaktyvias medžiagas įdomumo dėlei.
Dažnai laikomasi nuomonės, jog pradėti vartoti narkotikus jaunus žmones pastūmėja draugai, tačiau iš tiesų dažnai vyksta atvirkščiai - draugai keičiami tam, kad būti su žmonėmis, pasirinkusiais tokį patį gyvenimo stilių. Pasak Pruskaus, Ignatavičiaus, Senkaus ir kt. (2008), jaunuolių tėvų informuotumas apie psichoaktyvių medžiagų žalą žmogaus organizmui yra pakankamas, tačiau daugelis nežino realios šių medžiagų paplitimo situacijos mokinių tarpe. Dažnai tėvai yra gerokai atitolę nuo mokyklos bendruomenės gyvenimo bei vykdomų įvairių prevencinių programų.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
Tačiau kova su narkotikais ir jų prevencija nėra vien tiktai mokyklų reikalas. Daug kas priklauso nuo tėvų, nes be jų narkotikų prevencijos akcijų sėkmė abejotina. Dažniausiai ,,narkomaniškas“ gyvenimo stiklius įtraukia tuos jaunuolius, kuriems trūksta tėvų meilės ir paramos, kai tėvai nesuteikia pakankamai dėmesio savo vaikams. Narkotikai - tai psichologinė priklausomybė, liguistas polinkis nuolat vartoti narkotines medžiagas, kad būtų pasiekta komforto būklė. ,,Lėšų narkotikams įsigyti paieškos neretai pastūmėja narkomaną į nusikalstamų kelią, taip narkomanijos plitimas dar labiau pablogina ir kriminogeninę situaciją šalyje“ (Pruskus et al., 2008: 12). Aukščiau minėti autoriai pastebi, jog narkomanais dažnai tampa silpnavaliai, menkų interesų, neturintys gyvenimo tikslo žmonės. Jiems dažnai trūksta meilės, pasitikėjimo, ramybės bei dvasinės pusiausvyros. Psichotropinės medžiagos leidžia jiems užmiršti šiuos nemalonius jausmus.
Medrut (2014) teigimu vaikai iš šeimų, kuriuose vyrauja barniai ir nesutarimai, yra dažniau linkę pradėti vartoti narkotikus. Tikėtina, jog paaugliai iš pilnaverčių šeimų yra mažiau linkę vartoti psichotropines medžiagas bei turėti draugų, priklausančių nuo jų. Labai didelę įtaką paauglių elgesiui turi bendraamžiai draugai. Jauni žmonės dažnai yra linkę neatsilikti nuo savo draugų rato, dėl to neretai narkotikus vartoti jaunuoliai pradeda vedami ne tik smalsumo, bet ir baimės likti atstumtais. Tad labai svarbu, kad suaugusieji sugebėtų savo vaikams tapti draugais. Įgiję pasitikėjimą tėvais, vaikai dažniausiai priima juos į savo draugų ratą, jiems tampa svarbi jų nuomonė, patarimai.
Taip pat didelę įtaką kvaišalų vartojimui turi paauglių laisvalaikis. Jaunuoliai, kurie laisvą laiką yra linkę leisti naktiniuose klubuose, baruose ir draugų vakarėliuose, dažniau naudoja psichoaktyvias medžiagas už tuos, kurie laisvalaikį leidžia namuose arba gamtoje. Domėdamiesi kasdienine jaunuolių veikla suaugusieji turi didesnę galimybę vykdyti pirminę prevenciją, kadangi gali lengviau nuspėti jų linksminimosi ypatybes, pomėgius, supančią aplinką bei ateities planus. ,,Narkomanija - grėsmė nacionaliniam saugumui!“, todėl yra būtina psichotropinių medžiagų prevencija (Bulotaitė, 2009: 89).
Priklausomybių Rūšys
Bulotaitė (2009) išskiria kelias priklausomybių rūšis:
- Psichologinė priklausomybė: Stiprus psichologinis pripratimas, galintis išsivystyti bet kokiai malonumą teikiančiai veiklai. Dažniausia vienam pačiam išspręsti šios problemos nesiseka.
- Fizinė priklausomybė: Organizmo pripratimas prie tam tikrų (psichoaktyviųjų) medžiagų vartojimo ir dėl tų medžiagų negavimo išgyvenamu abstinencijos sindromu.
- Priklausomybė nuo alkoholio (alkoholizmas): Mokslininkai nustatė, kad priklausomais nuo alkoholio tampa kas dešimtas alkoholinius gėrimus vartojantis žmogus. Vykdant alkoholio vartojimo prevenciją būtina akcentuoti, kad labai pavojinga alkoholį vartoti kaip stresą mažinančią priemonę ar vaistą, susinervinus, susipykus, pavargus, kai nepasisekė, kai norisi užsimiršti ir pan.
- Priklausomybė nuo tabako (nikotino): Ypač greit fizinė nikotino priklausomybė atsiranda vaikams.
- Priklausomybė azartiniams žaidimams: Patologinis lošimas aptinkamas visose socialinėse grupėse, dažniausiai fiksuojamas tarp 21 ir 55 metų amžiaus vyrų.
Prevencijos Strategijos
Pasak Bankauskienės, Jonutytės, Leonienės ir kt. (2009: 25 - 29), žodis prevencija aiškinamas kaip veiklos kryptis, kuria siekiama išvengti tam tikrų neigiamų socialinių reiškinių bei socialinių problemų prieš joms atsirandant, susiformuojant.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Analizuojant psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo priežastis pastebima, kad yra labai sunku išskirti vieną priežastį, kuri darytų įtaką tokių medžiagų vartojimui ir priklausomybės nuo jų atsiradimui. Jei būtų lengva nustatyti psichoaktyvių medžiagų vartojimo priežastis, tada visuomenė galėtų kontroliuoti šių medžiagų sukeliamas ligas. Remiantis Juczynski (2009) labai svarbu yra taikyti pirminę prevenciją, kai vaikui dar nespėjus patenkinti savo smalsumo psichoaktyviomis medžiagomis, jam jau yra aiškinama apie jų grėsmę bei žalą sveikatai ir aplinkiniams. Svarbu deramus įgūdžius formuoti tada, kai vaikai dar nepradėjo svaigintis, vadinasi, dar nepradėjo eiti į mokyklą. Dažnai tėvai save guodžia ir net būna patenkinti, kad jų vaikas vartoja alkoholį, o ne narkotines medžiagas, tačiau dažnai yra pamirštama, kad alkoholio ir rūkalų vartojimas ir atveria kelią narkotikams. Svarbu pastebėti, jog negalima kalbėtis su apsvaigusiu vaiku ir pokalbio paversti pamokslu. Reikia ramiai išklausyti vaiką ir su juo pasikalbėti.
Bulotaitės (2009) teigimu yra skiriamos trys narkotikų prevencijos rūšys: universalioji (taikoma visiems), atrankinė (skirta pažeidžiamoms grupėms) bei tikslinė (skirta asmenims, kurie jau vartoja narkotikus). Tačiau didžiausią dėmesį reikia skirti pirminės prevencijos programoms, kadangi jos padeda didinant jaunuolių savivertę, gerinant tarpusavio santykius su mokytojais bei draugais. Tyrėjai pastebi, jog geri tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai, tėvų domėjimasis vaiko asmeniniu gyvenimu, užimtumas, mokytojų domėjimasis ne vien tiktai mokinio pasiekimais, o ir jo problemomis, gali padėti sustabdyti vaiko norą svaigintis narkotinėmis medžiagomis.
Šiuo metu yra sukurta daug įvairių prevencijos strategijų, metodų bei priemonių, kurių dėka siekiama apsaugoti vaikus nuo psichoaktyvių medžiagų vartojimo. Svarbiausias pirminės prevencijos priemonių tikslas - sumažinti asmenų, vartojančių narkotines medžiagas, skaičių ar bent pasiekti, kad nepilnamečiai neturėtų jokių galimybių įsigyti narkotines medžiagas. Mokyklos vaidmuo vykdant narkomanijos prevenciją yra labai platus. Mokykla turėtų suteikti moksleiviams žinių apie narkotikų vartojimo riziką, pasekmes, turi formuoti socialinius įgūdžius, kurie padėtų jaunuoliui atsispirti socialiniam spaudimui vartoti įvairius narkotikus. Kiekvienoje ugdymo įstaigoje turi būti komitetas, atsakantis už prevencinį darbą, turi būti organizuojamas mokytojų švietimas narkotikų prevencijos klausimais bei tėvų informavimas apie mokykloje vykdomas prevencijos programas bei vidaus taisykles. Taip pat yra būtina mokytojus, moksleivius ir jų tėvus supažindinti su ankstyvo narkotikų priklausomybės nustatymo tvarka. Mokyklos turėtų remti moksleivių gydymąsi nuo priklausomybės ligų ir visomis įmanomomis sąlygomis padėti integruotis į mokyklos gyvenimą jaunuoliams, baigusiems gydymo kursą.
Pasak Medrut (2014), informacija apie narkotikų vartojimą yra lengviausiai gaunama apklausus klases, todėl mokyklose svarbu vykdyti apklausas, susijusias su psichotropinių medžiagų vartojimu. Turi būti vedami kursai, skirti narkotinių medžiagų vartojimui, seksualiniam elgesiui ir kitiems aspektams, kurie paveikia paauglio dabartį ir ateitį. Šitos seminarų rūšys turi turėti savyje, be informacijos, kai kurių sukrečiančių atvaizdų to, prie ko narkotikų vartojimas gali privesti. Būtina tiksliai nustatyti, ar paauglys yra priklausomas nuo narkotikų, ar tik retkarčiais vartoja juos vakarėlių metu. Nustačius priklausomybę paauglį būtina nukreipti gydytis (Medrut , 2014).
Remiantis Valstybinio psichikos sveikatos centro specialistų parengta informacija, bendrąsias prevencijos priemones sudaro žinios apie psichoaktyvių medžiagų vartojimo žalą ir pasekmes, sveikos gyvensenos ugdymas, neigiamų nuostatų į narkotinių medžiagų vartojimą formavimas. ,,Už bendrosios psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos vykdymą Lietuvos mokyklose yra atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija. Siekiant užtikrinti bendrosios prevencijos veiksmingumą, LR švietimo ir mokslo ministro 2006m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ISAK - 494 ,,Dėl alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programos patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 33 - 1197) patvirtinta Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa (toliau - Programa), kurios tikslas - užtikrinti bendrosios (pirminės) prevencijos veiklos veiksmingumą.“ (Juczynski, 2009: 60). Programos turinys apima ikimokyklinį, priešmokyklinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą. Programa yra suderinamoji ugdymo turinio dalis, integruojama į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių veiklą, dalykų pamokas, klasės valandėles, popamokinę ir projektų veiklą, ugdymo procesas organizuojamas atsižvelgiant į vaiko ar vaikų grupės ypatumus ir ypatingus poreikius.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
,,2005m. gegužės 17 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 537 patvirtinta Vaikų, vartojančių psichiką veikiančias medžiagas, medicininės, psichologinės, socialinės reabilitacijos paslaugų teikimo koncepcija (toliau - Koncepcija) (Žin., 2005, Nr. 64- 2285), kurios tikslas - užtikrinti teikiamų medicininių, psichologinių, socialinių reabilitacijos paslaugų prieinamumą ir kokybę, siekiant stiprinti vaikų sveikatą, padėti jiems įveikti psichologinę, fizinę priklausomybę nuo psichiką veikiančių medžiagų ir integruotis į visuomenę.” (Juczynski, 2009: 61).
,,Svaru paminėti LRV nutarimą ,,Dėl vaikų, vartojančių narkotines, psichotropines, kitas psichiką veikiančias medžiagas, nustatymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 107 - 4379). Aprašo II dalyje ,,Vaikų, vartojančių narkotines, psichotropines, kitas psichiką veikiančias medžiagas, nustatymo organizavimas mokyklose“ nurodoma, jog mokyklos pedagoginiai darbuotojai , įtarę, kad jų mokyklą lankantis vaikas mokyklos teritorijoje vartoja psichotropines, kitas psichiką veikiančias medžiagas, yra apsvaigęs nuo šių medžiagų, nedelsiant turi informuoti apie tai mokyklos vadovą ar jo įgaliotus asmenis, taip pat visuomenės sveikatos priežiūros specialistą, atliekantį sveikatos priežiūrą mokykloje.
Deja, ,,pažymėtina, kad Lietuvoje ir kitose ES šalyse dešimtys institucijų atlieka tyrimus bei užsiima gydomąja veikla ir visuomenės informavimu apie narkotikų daromą žalą, bet realiai prevencinę veiklą vykdo ir su moksleiviais dirba tik keletas iš jų.“ (Pruskus et al., 2008: 30 - 31). Tai ir yra didžiausia problema, jog Lietuvoje su moksleiviais narkomanijos tema pradedama kalbėtis tik tada, kai jau yra pastebima priklausomybė. Vis dėlto, Lietuvos Respublikos valdžia turėtų peržiūrėti švietimo sistemą ir įvesti privalomąjį mokinių švietimą apie psichotropines medžiagas. Tik vykdant pirminę prevenciją galima daug greičiau užkirsti kelią jaunų žmonių priklausomybėms. Vykdomos reguliarios apklausos, konferencijos ir ataskaitos padėtų užkirsti kelią jaunų žmonių pražūtingo kelio pasirinkimui. Pruskus, Ignatavičius, Senkus ir kt. Kontroliuojamas moksleivių lankomumas. Tokios programos padėtų jauniems žmonėms geriau suprasti psichotropinių medžiagų keliamą pavojų bei skatintų tėvus aktyviau dalyvauti vaikų gyvenime.
Tačiau Lietuvoje taip pat nėra pakankamai pasiūlymų jaunimui, kur galima būtų prasmingai leisti laisvalaikį. Valdžios atstovai turėtų pasirūpinti, kad vaikai, kurie neturi lėšų mokamai užklasinei veiklai, taip pat galėtų leisti laisvą laiką turiningai. Galėtų būti dažniau skelbiami pilietiniai konkursai ar užsiėmimai, kuriuose dalyvaujantis jaunimas galėtų laimėti įvairių prizų bei smagiai praleisti laiką. Pavyzdžiui, bent porą kartų į metus galėtų būti rengiamos nemokamos jaunimo orientacinės varžybos įvairiuose Lietuvos miestuose, kurių tema būtų susijusi su kova prieš psichotropines medžiagas. Įvairiuose punktuose turėtų stovėti savanoriai, kurie pateiktų įvairias užduotis, susijusias su narkotikų prevencija. Tai valstybei nekainuotų daug lėšų, bet suteiktų galimybę jauniems žmonėms geriau pažinti savo kraštą, susidraugauti, daugiau sužinoti apie psichotropinių medžiagų žalą žmogaus organizmui bei smagiai praleisti laiką su bendraamžiais. Ieškoti rėmėjų, kurie sutiktų pavėžėti jaunus žmones iš kitų miestų, miestelių ir kaimų, kad jie taip pat turėtų kuo užsiimi ir galėtų sužinoti daug naudingos informacijos.
Mano manymų, naudingiausia būtų kreiptis į Švietimo ir Mokslo Ministerijos valdžią, kadangi remiantis 2011 metų švietimo įstatymo 56 straipsniu, ministerija yra įgaliota ,,teikti Vyriausybei siūlymus ir nutarimų projektus: dėl įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo bei tobulinimo; dėl švietimo finansavimo, mokyklų materialinės bazės, disponavimo mokyklų turtu“. Tad ŠMM valdžia galėtų teikti Vyriausybei siūlymus dėl privalomos pirminės psichotropinių medžiagų prevencijos programos ugdymo įstaigose.
Konkretūs Veiksmai Metant Rūkyti
Bulotaitė (2009) pateikia keletą patarimų, kaip mesti rūkyti:
- Nuspręskite nuo kurios dienos nustosite rūkyti.
- Lengviau yra mesti rūkyti kartu su draugu.
- Pinigus, kuriuos išleisdavote cigaretėms, dėkite į taupyklę. Sudarykite sąrašą daiktų, kuriuos norėtumėte įsigyti.
- Išmeskite visas cigaretes, degtukus, žiebtuvėlius, kad kilus norui užsirūkyti jų nebūtų po ranka.
- Stenkitės turiningai leisti laisvalaikį, rūkymą pakeiskite aktyviu judėjimu, bendravimu su draugais.
- Venkite vietų, susibūrimų, kurių metu dažniausiai rūkydavote. Jei dalyvaujate vakarėlyje, stenkitės bendrauti su nerūkančiaisiais.
- Kilus norui užsirūkyti, išgerkite stiklinę sulčių, kramtykite kramtomąją gumą ar čiulpkite ledinukus. Jų nešiokitės su savimi.
Elektroninių Cigarečių Detektoriai
Viena iš priemonių, siekiant pažaboti priklausomybių problemą mokyklose - elektroninių cigarečių detektoriai, kuriuos jau įsidiegė dalis šalies mokyklų.
Gyvenimo Įgūdžių Programos
Viena iš ilgalaikių priemonių - gyvenimo įgūdžių programos, per kurias su mokiniais kalbama apie narkotikų žalą, santykius šeimoje, klasėje, lytiškumą, sveikatą ir pan.
Specialistų Konsultacijos
Vis daugiau tėvų kreipiasi ir atvyksta konsultuotis dėl savo vaikų į psichikos sveikatos centrus. Mokyklos organizuoja tėvams skirtus mokymus, nuotolinius susitikimus su specialistais, kviečia į mokyklą psichikos sveikatos specialistus ir psichologus. Dedamos didelės pastangos mažinti stigmą ir apie tai vis atviriau kalbėti.
Tėvų Pavyzdys
Anot G. Misiūnienės, tėvai neturėtų taikyti dvigubų standartų - aiškinti vaikams apie rūkymo žalą, kai tuo tarpu patys nepaleidžia iš rankų elektroninės cigaretės. Jeigu tėvai aiškina, kad sveikata yra pati didžiausia vertybė ir prioritetas, tačiau namuose patys vartoja alkoholį ar rūko, vaikai nesupras, apie kokį prioritetą kalbama.
Psichologinė Pagalba ir Reabilitacija
Respublikinio priklausomybės ligų centro Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus specialistų tikslas - padėti pažeidžiamiausioms grupėms - vaikams ir jaunuoliams - atpažinti žalingo vartojimo priežastis ir grįžti į normalų, sveiką gyvenimą. Vaikais ir jaunimu rūpinasi profesionali specialistų komanda: gydytojas psichiatras, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas, ergoterapeutė, dramos terapeutė. Sudarius individualią gydymo programą, rezultatams siekti ieškoma alternatyvų, paveikių integruotų gydymo ir ugdymo (mokymo, auklėjimo, lavinimo) būdų.
Mes koncentruojamės ne tik į medikamentinį gydymą, bet ir į jaunuolio stiprybes bei jo įgalinimą. Vedami užsiėmimai, kurie moko, kaip formuoti naujus, sveikus įgūdžius. Pavyzdžiui, ergoterapeutė akcentuoja vaiko fizinę gerovę, t. y. kasdienį dienos režimą, moko mankštos, sveikų maitinimosi įpročių, fizinio saugumo. Vaikai mokomi atpažinti savo ir suprasti kito emocijas - jie pradeda suprasti, kas yra empatija.
Kadangi vaiko diagnozė paliečia ir visus šeimos narius, svarbu suvokti, jog kartu su žalingai vartojančiu žmogumi išgyvena sunkumus ir jų artimieji. Mūsų skyriuje yra paruošti specialistai, dirbantys su CRAFT metodu. Jo pradininkas yra psichologijos mokslų daktaras Robertas J. Myersas (JAV, New Mexico universitetas). Matydamas, kokią įtaką priklausomų žmonių motyvacijai gydytis turi jų artimieji, jis sukūrė bendruomenės įgalinimo ir šeimos instruktavimo, pasaulyje atpažįstamą kaip CRAFT (angl. Community Reinforcement and Family Training) metodą.
RPLC Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriuose jaunuoliai nuo 16 metų gydytojo psichiatro konsultacijai gali registruotis patys, be šeimos nario palydos. Konsultacijos yra nemokamos ir teikiamos neatskleidžiant asmens tapatybės. Prievartinio gydymo nėra.
Priklausomybės Požymiai
Vienas iš požymių, dėl kurių į specialistus kreipiasi tėvai ar atsakingos institucijos, atstovaujančios vaikui, - kritęs pažangumas moksluose. Psichosocialinio streso veiksniai, tokie kaip problemos, krizės, nuostatos šeimoje, įtemptas ar nuolat patiriamos nesėkmės mokykloje, psichikos ligos arba su socialine aplinka susijęs stresas, patyčios, nesėkminga adaptacija klasėje, popamokinės veiklos užsiėmimuose gali paskatinti vartojimą, priskiriamą labai rizikingam.
Psichoaktyvias medžiagas vartojančiam paaugliui sunku valdyti elgesį, atsiranda emocijų ir elgesio sunkumų. Jis nelanko pamokų arba per jas miega, yra viskam apatiškas arba priešingai - agresyvus, jam pasireiškia nevaldomi pykčio protrūkiai. Kai kurie jaunuoliai jaučia fiziologinę abstinenciją, todėl pradeda didinti suvartojamų medžiagų dozes - tai rodo padidėjusią toleranciją medžiagai, organizmo prisitaikymą prie jos. Paprastai tokie moksleiviai niekuo nebesidomi, visą laiką skiria tam, kad gautų narkotinę medžiagą.
Tėvų Įtaka ir Auklėjimas
Labai svarbu tėvams būti draugiškiems, domėtis ir žinoti, ką daro paauglys. Svarbiausias dalykas - ribų laikymasis. Auklėjimo modelis: „Tu turi daryti taip, kaip pasakiau“, paklusnumo ugdymo neveiks. Kaip jau minėjau, tai veikia paauglių nervų sistemą, kuri formuojasi, prasideda naujais fiziologiniais pokyčiais, kai smegenys pasiruošę priimti patirtis, tam yra daug galimybių. Bet formuojasi tai, ką patiri. Tai patvirtina mokslininkų įžvalgos apie tam tikrus krizinius fenomenus, kurie vėliau sukelia netinkamą elgesį. Paaugliai, kurie netikri dėl savo statuso ir vaidmens, asmeninio įvaizdžio nepastovumo, lengviau pasiduoda kitų įtakai. Šiam laikotarpiui būdingas motyvacijos trūkumas. Paauglystėje yra įprastas ir konfrontavimas savo seksualumu. Paaugliams būdingas ir narciziškumas, kuris šiame amžiuje periode yra būsena, kai tu nori, kad tave gerbtų, o pats negerbi nieko. Ir nuolat bandomos tolerancijos ribos. Kalbant apie laisvalaikį, paaugliui svarbu žinoti, kas yra saugu, o kas - nesaugu. Įvertinti riziką - suaugusiojo darbas.
Ekranų Priklausomybė
Daugiau nei 60 proc. Lietuvos paauglių prie ekranų praleidžia daugiau laiko, nei rekomenduoja specialistai. Priklausomybės nuo skaitmeninio pasaulio ženklai dažnai prasideda tyliai - kai vaikui tampa sunku išlaikyti dėmesį, kyla emociniai svyravimai ar išnyksta noras bendrauti. Perteklinis ekranų naudojimas daro vis didesnį poveikį vaikų psichinei ir fizinei sveikatai.
Vaikai renkasi ekranus, kai realybėje trūksta emocinio saugumo, pripažinimo ar bendravimo. Kartais jie tik ten patiria sėkmę, ryšį ir gali kontroliuoti savo veiklą. Tai ypač aktualu tiems, kuriems sunkiau sekasi mokykloje ar trūksta draugų. Vaiva Gradauskienė pastebi, kad pirmieji pavojingi ženklai pasirodo tada, kai ekranai tampa vieninteliu vaiko malonumo šaltiniu. Vaikai pradeda meluoti apie naudojimąsi įrenginiais, atsiriboja nuo kitų veiklų ir bendravimo.
Svarbu ne tik riboti ekranų laiką, bet ir suprasti, kokį emocinį poreikį vaikas tenkina. Gal jis ekrane ieško saugumo, gal priklausymo bendruomenei, o gal sėkmės jausmo, kurio stokojama realybėje. Kai šie poreikiai patenkinami kasdienybėje, ekranų trauka mažėja savaime. Viena geriausių alternatyvų pertekliniam ekranų laikui yra neformalusis švietimas - būreliai, stovyklos ar kitos užklasinės veiklos.
tags: #vaiku #ir #jaunimo #priklausomybiu #rusys