Šiandieniniame sparčiai besikeičiančiame darbo pasaulyje, vadovų patiriamas stresas yra vis aktualesnė problema. Nuolatinis spaudimas siekti rezultatų, priimti svarbius sprendimus ir valdyti komandas gali sukelti didelę psichologinę įtampą. Šiame straipsnyje išnagrinėsime streso priežastis vadovų darbe, jo pasekmes ir veiksmingas valdymo strategijas.
Psichikos sveikatos svarba darbo vietoje
Norint, kad žmogaus darbas būtų efektyvus ir naudingas visuomenei, darbuotojams turi būti sukurta palanki aplinka. Pasak Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorės Onos Davidonienės, būtinybė stiprinti psichikos sveikatą darbe ypač aktuali: pasaulyje šiuo metu psichikos ligomis serga daugiau kaip 500 milijonų žmonių. Gydytojos teigimu, prastėjančią visuomenės psichikos sveikatą rodo ir didelis savižudybių skaičius. O. Davidonienė sako, kad pagerinti sergančiųjų psichikos ligomis gerovės ar sumažinti stigmatizacijos nepavyks, jei bus investuojama vien į gydymo gerinimą. Ypač svarbu, kad žmogus gerai jaustųsi darbo vietoje, taigi būtini darbdavio gebėjimai valdyti konfliktines situacijas, skirti darbuotoją į tokias pareigas, kuriose jis galėtų geriausiai jaustis ir save realizuoti.
Stresą keliantys veiksniai vadovų darbe
Analizuojant stresą keliančius veiksnius, galima pastebėti, kad per pastaruosius porą dešimtmečių stresą lėmė ekonominė globalizacija - išlaidų, darbo vietų mažinimas. Darbo krūvis kilo, didėjo darbo tempas, buvo griežtinamas tvarkaraštis, darbuotojams atsirado būtinybė prisitaikyti prie sudėtingėjančių reikalavimų. Valstybinės psichikos sveikatos centro vyriausioji specialistė dr. Jelena Stanislavovienė pritaria, kad stresą darbe sukelia per didelis darbo krūvis, per greitas tempas, taip pat darbuotojų gebėjimų ir galimybių atlikti užduotis neįvertinimas, neaiškios darbdavio keliamos užduotys. Psichikos sveikatai neigiamą įtaką turi ir darbuotojams nesuteikta galimybė kelti kvalifikaciją, prisidėti prie sprendimų priėmimo darbovietėje, atsiliepimų apie atliktą darbą nebuvimas, darbuotojų bauginimas smurtu, priekabiavimas.
A. Žiedelis sako, kad konfliktai, kylantys darbe, vertinami pagal tris lygmenis. Psichosocialinė rizika atsiranda dėl blogo darbo planavimo, organizavimo ir valdymo, dėl prastų socialinių darbo sąlygų ir gali turėti neigiamų psichologinių, fizinių ir socialinių padarinių, pvz., tokių kaip su darbu susijęs stresas, pervargimas ar depresija.
Pagrindinės streso priežastys vadovų darbe:
- Didelis darbo krūvis ir laiko spaudimas: Vadovai dažnai susiduria su dideliu užduočių kiekiu ir griežtais terminais, todėl jaučia nuolatinį spaudimą.
- Atsakomybė už kitus: Vadovai atsakingi ne tik už savo darbą, bet ir už savo komandos narių rezultatus, todėl patiria papildomą stresą.
- Konfliktinės situacijos: Vadovai dažnai turi spręsti konfliktus tarp darbuotojų, su klientais ar kitais suinteresuotais asmenimis.
- Neapibrėžtumas ir pokyčiai: Nuolatiniai pokyčiai organizacijoje, naujos technologijos ir rinkos sąlygos sukelia neapibrėžtumą ir stresą.
- Karjeros perspektyvų trūkumas: Vadovai, kurie nemato galimybių tobulėti ir siekti aukštesnių pareigų, gali patirti demotyvaciją ir stresą.
Perdegimo sindromas: šiuolaikinė darbo pasaulio epidemija
Šiuolaikinio profesinio gyvenimo tempas, nuolatiniai reikalavimai ir lūkesčiai neretai sukelia ilgalaikį stresą, kuris, jei laiku nesuvaldomas, gali peraugti į rimtesnę būklę - perdegimą. Nors apie perdegimą kalbama dažnai, ši būklė turi aiškų mokslinį apibrėžimą ir realias pasekmes sveikatai. Perdegimo sindromas - tai psichologinė reakcija į ilgalaikį, su darbu susijusį stresą, pasireiškianti fiziniu, emociniu ir kognityviniu išsekimu. Istoriškai sąvoką “perdegimas” (angl. burnout) pirmą kartą 1974 m. pavartojo psichologas Freudenberger, apibrėždamas šią būseną kaip sekinančio darbo sukeltą išsekimą.
Taip pat skaitykite: Lyderystė ir streso įveikimas
Trys esminės perdegimo sindromo dimensijos:
- Emocinis išsekimas: pagrindinis perdegimo požymis, susijęs su energijos stygiumi ir psichologiniu nuovargiu. Tai varginanti būsena, atsirandanti dėl nepalankių darbo sąlygų, ilgalaikio streso ir nesibaigiančių emocinių reikalavimų.
- Depersonalizacija (arba cinizmas): tarpasmeninis perdegimo aspektas, pasireiškiantis ciniško ir beasmenio elgesio vystymu santykiuose su klientais, kolegomis ar šeimos nariais. Žmogus emociškai atsitraukia, tampa abejingas ir mechaniškas savo veiksmais.
- Sumažėję asmeniniai pasiekimai: tai savęs vertinimo aspektas, kai žmogų ima kamuoti abejonės dėl savo kompetencijos ir gebėjimų.
Perdegimo tipai pagal atsidavimą darbui:
- Perdėtai įsitraukęs tipas: šie žmonės linkę pernelyg įsitraukti į darbą, pasižymi ambicingumu ir stipriu poreikiu siekti rezultatų. Jie neigia nesėkmes ir dirba be saiko, rizikuodami tiek sveikata, tiek asmeniniu gyvenimu. Jaučia nuolatinį nerimą ir irzlumą.
- Iššūkių stokojantis tipas: šie asmenys dirba paviršutiniškai, abejingai. Jie jaučia asmeninio tobulėjimo stoką, svarsto galimybes keisti darbą. Jiems būdingas nuobodulys ir monotonija, tačiau stresas dėl darbo kiekio nėra jaučiamas.
- Išsekimo tipas: šie žmonės praranda motyvaciją, mažėja jų rūpestis darbo kokybe, dažnai apleidžiamos pareigos. Jaučia kontrolės trūkumą ir pripažinimo stoką, susiduria su sunkumais atliekant užduotis.
Perdegimo sindromo simptomai:
- Ilgalaikis nuovargis ir emocinis išsekimas.
- Dingusi ar labai sumažėjusi motyvacija.
- Ciniškas požiūris į darbą, kolegas ir klientus.
- Malonumo ir džiaugsmo praradimas veiklose, kurios anksčiau teikė pasitenkinimą.
- Miego sutrikimai.
- Bendras silpnumas, nuolatinis energijos trūkumas.
- Dažnesnis sirgimas.
- Pasikartojantys galvos skausmai, raumenų įtampa.
- Virškinimo problemos.
- Sunku susikaupti, išlaikyti dėmesį ir koncentruotis į užduotis.
- Krentantis darbo našumas ir efektyvumas.
- Sunku priimti sprendimus.
Psichologinis smurtas darbe (mobingas)
Psichologinis smurtas darbe - tai sistemingas, pasikartojantis žeminantis elgesys darbo aplinkoje, kuris gali būti nukreiptas į konkretų darbuotoją ar jų grupę. Ši elgesio forma dažnai pasireiškia paslėptai - per ignoravimą, menkinimą, spaudimą ar nuolatinę kritiką. Dažniausi psichologinio smurto darbe požymiai:
- Ignoravimas arba izoliavimas.
- Nuolatinė kritika ir menkinimas.
- Nepagrįsti kaltinimai ir priekabiavimas.
- Informacijos slėpimas ir manipuliavimas.
- Grasinimai ir bauginimas.
Kaip atpažinti psichologinį smurtą darbe?
Atpažinti psichologinį smurtą darbe svarbu kuo anksčiau, nes vėluojant situacija gali blogėti. Pasikartojantys nemalonūs veiksmai, net jei jie atrodo nedideli, gali būti emocinio smurto ženklas. Jeigu į kelis klausimus atsakėte „taip“, verta rimtai apsvarstyti galimybę, kad susidūrėte su mobingu.
Kaip apsisaugoti nuo mobingo darbe?
Apsisaugoti nuo psichologinio smurto darbe galima tiek individualiomis pastangomis, tiek pasitelkiant organizacijos mechanizmus.
- Asmeniniai žingsniai: veskite įrašus, ieškokite liudytojų, pasikalbėkite su vadovu ar HR, naudokitės psichologo paslaugomis.
- Organizacijos atsakomybė: aiški politika prieš smurtą darbe, vidaus skundų tvarka, vadovų mokymai, psichologinė parama.
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą, darbdavys privalo užtikrinti saugią, sveiką ir psichologiškai palankią darbo aplinką. Psichologinis smurtas darbe prilyginamas darbo sąlygų pažeidimui.
Stresas: apsauginė organizmo reakcija
Stresas - tai apsauginė organizmo reakcija į aplinkos pokyčius, kuomet jaučiamas harmonijos trūkumas. Streso metu organizmas išskiria kortizolį bei adrenaliną, kurie paskatina veiksmą, jei stresas patiriamas situacijose, kuomet kyla pavojus gyvybei. Tačiau patiriant nuolatinį stresą, kortizolis turi neigiamą įtaką smegenų veiklai.
Taip pat skaitykite: Kaip Įveikti Stresą Mokykloje
Ar stresas gali būti naudingas?
Stresas gali būti trumpalaikis ir ilgalaikis. Neilgai trunkantis stresas net teigiamai veikia žmogų: grūdina, formuoja charakterį, brandina kaip asmenybę. Tuo tarpu dažnai pasikartojantis ir ilgai užsitęsiantis stresas sukelia įvairių organų veiklos reguliacijos sutrikimus, todėl atsiranda pavojus susirgti tam tikromis ligomis.
Streso požymiai:
- Dažnesnis širdies plakimas.
- Raumenų įsitempimas.
- Dažnesnis kvėpavimas.
- Padidėjęs irzlumas.
- Kraujo spaudimo ar net kūno temperatūros padidėjimas.
Stresas darbe:
Dažnas mūsų stresą patiria būtent darbe. Įtempta dienotvarkė, ilgos darbo valandos ir mažas miego kiekis, nuolatinis sprendimų priėmimas, konfliktai, dažnos komandiruotės sukelia įtampą.
Ką galima daryti darbo aplinkoje, jog atsiradęs stresas būtų kaip įmanoma mažesnis?
- Pietų pertraukos metu išeikite pakvėpuoti grynu oru ir pabūti saulėje.
- Gerkite daug vandens.
- Venkite socialinės medijos, jei to nereikalauja jūsų darbas.
- Inicijuokite pokyčius jūsų darbo aplinkoje.
Streso pasekmės:
Visų pirma, dėl streso žmogų gali varginti dažni ilgalaikiai galvos skausmai, įvairūs virškinamojo trakto negalavimai, gali atsiverti žarnyno ar skrandžio opa, išsivystyti dirgliosios žarnos sindromas. Žmogus, patiriantis nuolatinį stresą, jaučia apatiją, energijos trūkumą. Kai nerimas nekontroliuojamas, gali prasidėti ilgalaikė nemiga, sunkiau pagydoma hipertoninė liga, neurozės.
Per didelis stresas ir įtampa turi įtakos ir psichologinei žmogaus sveikatai. Jis gali jausti nuolatinį nerimą ar baimę, padidėja nevisavertiškumo jausmas, trūksta pasitikėjimo savimi, kyla nepasitenkinimas savimi ir vis didesnių reikalavimų sau kėlimas.
Stresas nėštumo metu:
Besilaukiančią moterį stresinė situacija ne tik traumuoja, bet ir sukelia neurocheminius vaisiaus smegenų pakitimus, todėl moters stresas paveikia ir kūdikio psichologinę būseną. Labai svarbu, jog besilaukianti moteris itin saugotų save nuo streso ir įtampos pirmąjį nėštumo trimestrą.
Taip pat skaitykite: Kaip kovoti su stresu
Streso valdymas: veiksmingi šiuolaikiniai metodai
Visi turime skirtingą streso valdymo lygį, tačiau galime išmokti, kaip tinkamai valdyti stresą įvairiose situacijose darbe ar asmeniniame gyvenime. Nervinę įtampą geriausiai mažina veiklos kaita, t. y. optimalus protinio ir fizinio darbo derinimas, tinkamas darbo ir poilsio režimas, sugebėjimas greitai perorientuoti savo mąstymą nuo vieno įvykio (ar veiklos) prie kito.
- Vienas iš sėkmingų streso mažinimo būdų yra sportas (gerina širdies ir plaučių veiklą).
- Taip pat padėti gali mėgstamas užsiėmimas ar pramoga, bendravimas su maloniais žmonėmis.
- Gana veiksmingai nervus ramina emocinės treniruotės, atsipalaidavimo pratimai, grupinės atsipalaidavimo priemonės, kai kurios sporto rūšys: plaukimas, slidinėjimas, važiavimas dviračiu, sportiniai šokiai su muzika.
- Kiekvienas individualiai gali atlikti lengvus pratimus, leidžiančius atsipalaiduoti.
- Stresą mažinti padeda pozityvūs jausmai.
- Įvairūs kvėpavimo pratimai yra itin veiksminga priemonė patiriant stresą.
- Nepamirškite ir tokių paprastų priemonių kaip juokas.
Organizacijų vaidmuo mažinant stresą
Organizacijos taip pat turėtų imtis priemonių, kad sumažintų stresą darbo vietoje. Tai apima:
- Darbo krūvio valdymą: Užtikrinti, kad darbuotojai neturėtų per didelio darbo krūvio ir turėtų pakankamai laiko užduotims atlikti.
- Palaikymo sistemų kūrimą: Suteikti darbuotojams galimybę kreiptis pagalbos ir paramos, kai jie jaučia stresą.
- Mokymus ir konsultacijas: Organizuoti mokymus apie streso valdymą ir suteikti galimybę darbuotojams konsultuotis su psichologais.
- Sveikos darbo aplinkos kūrimą: Užtikrinti, kad darbo vieta būtų patogi, saugi ir skatinanti bendravimą.