Psichikos ligos - tai sudėtinga ir daugialypė sritis, apimanti platų spektrą sutrikimų, kurie veikia žmogaus mąstymą, jausmus, elgesį ir bendrą savijautą. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime psichikos ligų apibrėžimą, klasifikaciją, simptomus, priežastis, gydymo būdus ir visuomenės požiūrį į šią sritį.
Psichikos Sveikata: Apibrėžimas ir Svarba
Psichikos sveikata apibrėžiama kaip geros vidinės savijautos būsena, kai asmuo suvokia save ir savo ypatumus, gebėjimus, gali susidoroti su įprastais gyvenimo sunkumais, našiai, rezultatyviai dirbti ir prisidėti prie bendruomenės gerovės. Tai nėra vien tik psichikos sutrikimų nebuvimas, bet ir bendra emocinė, psichologinė bei socialinė gerovė. Sveika psichika yra svarbi kiekviename gyvenimo etape - nuo vaikystės ir paauglystės iki senatvės, lemianti, kaip mes priimame sprendimus, bendraujame su kitais ir tvarkomės su gyvenimo sunkumais.
Psichikos sveikata yra neatsiejamai susijusi su kūno sveikata, psichologiniais, socialiniais, dvasiniais, etniniais, kultūriniais, meno ir net filosofiniais aspektais. Tai kompleksiškas ir sąlygiškas fenomenas, itin svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo pilnatvei, sėkmei, gerai būsenai ir savijautai.
Psichikos Liga: Kas Tai?
Psichikos liga, arba psichikos susirgimas, yra psichikos sveikatos praradimas dėl psichikos sutrikimo, kuris veikia žmogaus mąstymą, jausmus ir elgesį. Plačios apibrėžties terminai „liguista psichikos sveikata“, „psichikos sveikatos problemos“ ar „psichikos sveikatos sunkumai“ vartojami ne tik psichikos sutrikimams apibūdinti, bet apima ir psichologinį distresą, psichologines problemas ar sunkumus, kurie pagal tarptautinę ligų klasifikaciją nėra laikomi klinikine diagnoze, tačiau gali būti reikšmingi dėl individo patiriamų kančių ir vėliau gali sukelti sutrikimus, ligas ar neįgalumą.
Psichikos Sutrikimų Klasifikacija Pagal TLK-10
Tarptautinė ligų klasifikacija (TLK-10) yra plačiai naudojama sistema, skirta klasifikuoti ligas ir sveikatos problemas, įskaitant psichikos sutrikimus. TLK-10 klasifikacija yra išsamesnė už TLK-9. Ji sukurta kaip visų su ligomis ir sveikata susijusių klasifikacijų pagrindas (ašis). Kai kuriose šios grupės klasifikacijose sutrikimų detalumui naudojamas penktasis ar net šeštasis kodo ženklas. TLK-10 nėra tradicinio skirstymo į neurozes ir psichozes, kuris buvo TLK-9 (nors ir ten sąmoningai nepateiktas šios koncepcijos apibrėžimas). Tačiau terminas “neurozinis”atskirais atvejais vartojamas, pavyzdžiui, apibrėžti didelei sutrikimų grupei (poskyriui) F40-F48 “Neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai”. Šiame poskyryje galima rasti daugelį sutrikimų, kuriuos šios koncepcijos šalininkai vadina neurozėmis, išskyrus depresinę neurozę ir kai kuriuos kitus neurozinius sutrikimus, klasifikuojamus atitinkamuose poskyriuose. Vietoje neurozės ir psichozės dichotomijos dabar sutrikimai suskirstomi į grupes, remiantis bendromis savybėmis ir aprašomuoju principu. Visa tai klasifikaciją daro patogesne naudoti. Pavyzdžiui, ciklotimija (F34.0) klasifikuojama nuotaikos [afektinių] sutrikimų F30-F39, o ne suaugusios asmenybės ir elgesio sutrikimų F60-F69 poskyryje; panašiai visi sutrikimai, susiję su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, sugrupuoti kartu F10-F19 poskyryje nepriklausomai nuo jų sunkumo. Psichozinis” paliktas kaip aprašomasis terminas, pavyzdžiui, F23, ūminiai ir praeinantys psichoziniai sutrikimai. Visoje klasifikacijoje vartojamas terminas “sutrikimas” siekiant išvengti dar didesnių problemų, susijusių su terminų “liga” ar “susirgimas” vartojimu. “Sutrikimas” nėra tikslus terminas. Juo apibrėžiama klinikinių simptomų grupė ar elgesio pakitimai, kurie daugumoje atvejų vargina žmogų arba blogina asmenybės funkcionavimą. Terminas “psichosomatinis” nevartojamas dėl panašių priežasčių, taip pat ir dėl to, kad nebūtų klaidingai suprantama, jog kitų ligų atsiradimui, eigai ir prognozei neturi reikšmės psichologiniai veiksniai. Sutrikimus, kitose klasifikacijose aprašytus kaip psichosomatinius, čia galima rasti F 45.- (somatoforminiai sutrikimai), F 50. - (valgymo sutrikimas), F 52.-(seksualinė disfunkcija) ir F 54.- (psichologiniai ir elgesio veiksniai, susiję su kitur klasifikuojamais sutrikimais ar ligomis). Ypač svarbu pažymėti F 54. - kategoriją (TLK-9,316 kategorija) ir priminti, kad ji vartojama nurodant somatinių sutrikimų, koduojamų kituose TLK-10 skyriuose, emocines priežastis. Poskyriai F80-F89 (psichologinės raidos sutrikimai) ir F90-F98 (elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje) apima tik tuos sutrikimus, kurie būdingi vaikystei ir paauglystei.
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Štai keletas pagrindinių psichikos sutrikimų kategorijų pagal TLK-10:
- Organiniai psichikos sutrikimai (F00-F09): Šiai kategorijai priskiriami sutrikimai, kuriuos sukelia aiškios smegenų ligos, pažeidimai ar kitoks pakenkimas, sukeliantis smegenų disfunkciją. Tai apima demenciją (F00-F03), delyrą (F05) ir kitus sutrikimus.
- Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant psichoaktyviąsias medžiagas (F10-F19): Ši kategorija apima sutrikimus, susijusius su alkoholio, narkotikų ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu.
- Šizofrenija, šizotipiniai ir kliedesiniai sutrikimai (F20-F29): Šiai kategorijai priskiriami šizofrenija, nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai ir ūminiai bei praeinantys psichoziniai sutrikimai.
- Nuotaikos (afekto) sutrikimai (F30-F39): Ši kategorija apima depresiją, bipolinį sutrikimą ir kitus nuotaikos sutrikimus.
- Neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai (F40-F48): Šiai kategorijai priskiriami nerimo sutrikimai, obsesinis-kompulsinis sutrikimas, potrauminio streso sindromas ir somatoforminiai sutrikimai.
- Elgesio sindromai, susiję su fiziologiniais sutrikimais ir fiziniais veiksniais (F50-F59): Ši kategorija apima valgymo sutrikimus, miego sutrikimus ir seksualines disfunkcijas.
- Suaugusiųjų asmenybės ir elgesio sutrikimai (F60-F69): Šiai kategorijai priskiriami asmenybės sutrikimai, tokie kaip antisocialus asmenybės sutrikimas ir ribinis asmenybės sutrikimas.
- Psichologinės raidos sutrikimai (F80-F89): Ši kategorija apima sutrikimus, kurie paprastai pasireiškia vaikystėje, tokie kaip autizmas ir specifiniai mokymosi sutrikimai.
- Elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje (F90-F98): Šiai kategorijai priskiriami dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) ir kiti elgesio bei emocijų sutrikimai.
Klinicistams rekomenduojama vadovautis bendrąja taisykle - rašyti tiek diagnozių, kad pilnutinai atsispindėtų klinikinis vaizdas. Koduojant daugiau nei vieną diagnozę, rekomenduojama vieną diagnozę pažymėti kaip pagrindinę, o kitas kaip gretutines ar papildomas diagnozes. Pirmenybė turėtų būti teikiama tai diagnozei, kuri tiksliausiai atspindi diagnozės nustatymo tikslą. Klinikinėje praktikoje dažniausiai - tai sutrikimas, dėl kurio konsultuojamasi ar kreipiamasi į sveikatos tarnybą. Daugeliu atvejų dėl šio sutrikimo bus reikalinga ambulatorinė, stacionarinė ar pusiau stacionarinė pagalba. Kitais atvejais, vertinant anamnezę, svarbesnė gali būti anamnezėje nustatyta diagnozė, kuri gali skirtis nuo tos, dėl kurios yra šiuo metu konsultuojama (pavyzdžiui, pacientas, sergantis lėtine schizofrenija, atvyksta konsultacijai dėl ūminių nerimo simptomų).
Bendri Psichikos Sutrikimų Simptomai
Psichikos sutrikimai yra labai įvairūs, o jų simptomai gali skirtis priklausomai nuo konkretaus sutrikimo tipo, jo sunkumo ir asmenybės bei aplinkos ypatumų. Tačiau yra keletas bendrų simptomų, kurie gali pasireikšti daugeliui asmenų, turinčių psichikos sutrikimų. Vienas ar keli iš šių simptomų gali pasireikšti bet kurio asmens gyvenimo eigoje dėl įvairių priežasčių ir tai nebūtinai reiškia, jog asmuo serga psichikos sutrikimu.
Dažniausiai pasitaikantys psichikos sutrikimai ir jų simptomai:
- Depresija: Nuolatinė liūdesio būsena, prarandant susidomėjimą veikla, kuri anksčiau teikė džiaugsmą. Simptomai gali apimti nuovargį, miego sutrikimus, sumažėjusį apetitą ir mintis apie savižudybę.
- Nerimas: Stiprus susirūpinimo ar nuogąstavimo jausmas, kuris gali būti nuolatinis ar atsirasti staiga kaip panikos priepuolis. Tai dažnai pasireiškia fiziniais simptomais, tokiais kaip stiprus širdies plakimas, prakaitavimas ir drebėjimas.
- Panikos atakos: Staigūs, intensyvūs baimės epizodai, kurie gali sukelti stiprų fizinį diskomfortą, pvz., stiprų širdies plakimą, dusulį ir krūtinės skausmą.
- Nemiga: Sunkumai užmigti ar išmiegoti visą naktį, kurie gali turėti didelę įtaką dienos metu atliekamoms veikloms ir bendrai sveikatos būklei.
- Bipolinis sutrikimas: Būklė, kai žmogus patiria intensyvių emocijų svyravimus - nuo manijos (pakilios nuotaikos, energijos ir aktyvumo) iki depresijos epizodų.
- Demencija: Pažinimo funkcijų praradimas, kuris veikia atmintį, mąstymą ir socialinius įgūdžius.
- Šizofrenija: Sunkus psichikos sutrikimas, kuris veikia mąstymą, jausmus, valią, elgesį, socialinę adaptaciją. Jis gali apimti haliucinacijas, kliedesius bei sunkumus susikaupti.
- Adaptacijos sutrikimai: Emocinė ar elgesio reakcija į stresą, kuri yra stipresnė nei įprasta ir sukelia didelių problemų kasdieniniame gyvenime.
- Agorafobija: Intensyvi baimė būti situacijose, kuriose būtų sunku ar gėdinga pabėgti, pvz., atvirose erdvėse ar minioje.
- Obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OKS): Būklė, kai žmogus turi pasikartojančių, nepageidaujamų minčių (obsesijų) ir (arba) elgesio (kompulsijų), kuriuos jis jaučia būtinybę vykdyti.
- Perdegimo sindromas: Emocinis ir fizinis išsekimas, dažniausiai susijęs su ilgalaikiu stresu ir per dideliu darbo krūviu.
Psichikos Sutrikimų Priežastys
Psichikos sutrikimų atsiradimui įtakos gali turėti daugybė veiksnių, kurie paprastai suskirstomi į biologinius, psichologinius ir aplinkos veiksnius. Psichikos sutrikimų priežastys dažnai yra sudėtingos ir tarpusavyje susijusios, o tai reiškia, kad vienas veiksnys retai yra vienintelė priežastis.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
- Biologiniai veiksniai: Genetinis polinkis į tam tikras psichines ligas, smegenų chemija ir hormonų pusiausvyra vaidina svarbų vaidmenį psichinės sveikatos būklėje.
- Psichologiniai veiksniai: Ankstyvoji vaikystės patirtis, asmenybės bruožai ir streso valdymo gebėjimai taip pat daro didelę įtaką psichinei sveikatai.
- Socialiniai veiksniai: Socialinė parama, gyvenimo sąlygos ir galimybės taip pat turi įtakos psichinei sveikatai. Žmonės, turintys stiprius socialinius ryšius ir gyvenantys saugiose bei palaikančiose aplinkose, dažniau jaučiasi laimingi ir sveiki. Socialinė izoliacija arba atskirtis: žmonės, kurie patiria socialinę izoliaciją, diskriminaciją arba marginalizaciją, gali būti labiau linkę į psichikos sutrikimus. Finansinės ar socialinės problemos: skurdas, didelė socialinė nelygybė arba ekstremalios gyvenimo sąlygos, pavyzdžiui, gyvenimas konflikto zonoje ar po katastrofos, taip pat gali didinti psichikos sutrikimų riziką.
- Aplinkos veiksniai: Tokie aplinkos veiksniai kaip oro tarša, triukšmas ir smurtas taip pat gali neigiamai paveikti psichinę sveikatą. Narkotinių medžiagų vartojimas: alkoholio, narkotikų ar kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas gali sukelti psichikos sveikatos problemas arba pabloginti esamas būkles.
Svarbu pažymėti, kad psichinę sveikatą veikia ne vienas atskiras veiksnys, bet jų tarpusavio sąveika. Skirtingiems žmonėms įvairūs veiksniai gali turėti skirtingą poveikį.
Psichikos Sutrikimų Gydymas
Pagalba žmonėms, sergantiems psichikos ligomis, yra kompleksinė ir turėtų apimti įvairias paslaugas, skirtas tiek fizinės bei emocinės būklės gerinimui, tiek socialinei integracijai ir gyvenimo kokybės užtikrinimui. Psichikos sutrikimų gydymas priklauso nuo konkretaus sutrikimo tipo ir sunkumo. Dažniausiai naudojami gydymo būdai:
- Medikamentinis gydymas: Vaistai gali padėti suvaldyti simptomus, tokius kaip depresija, nerimas, psichozė ir nuotaikos svyravimai.
- Psichoterapija: Pokalbių terapija gali padėti žmonėms suprasti savo mintis, jausmus ir elgesį, išmokti įveikos strategijų ir pagerinti santykius.
- Ergoterapija: Ergoterapeutas gali padėti asmenims mokytis ar atkurti pagrindinius kasdienio gyvenimo įgūdžius, pavyzdžiui, asmeninę higieną, maisto ruošimą, buities tvarkymą ir finansų valdymą, taip pat dirbti su klientais, padedant jiems išsiaiškinti jų profesinius interesus, stiprybes ir galimas kliūtis.
- Socialinė parama: Dalyvavimas paramos grupėse, bendravimas su šeima ir draugais bei socialinės veiklos gali padėti žmonėms jaustis mažiau vienišiems ir labiau palaikomiems.
- Reabilitacinės programos: Padeda asmenims atgauti arba išvystyti būtinus įgūdžius savarankiškam gyvenimui, įskaitant prisitaikymą prie darbo rinkos.
- Finansinė pagalba ir konsultavimas: Informacija ir pagalba susijusi su finansiniais ištekliais, tokiais kaip išmokos ar parama.
Svarbu pabrėžti, kad pagalba turėtų būti teikiama atsižvelgiant į kiekvieno asmens individualius poreikius, nes psichikos ligų patirtys ir pasekmės yra labai įvairios ir skirtingos.
Stigma ir Diskriminacija
Stigma - neigiama visuomenės nuostata apie sergančius psichikos liga, turinčius fizinę negalią ar bet kokiu kitu būdu išreiškiančius nukrypimą nuo visuomenėje priimtų normų. Stigma pasireiškia įvairiais būdais:
- Visuomenės stigma: Tai reiškinys, kai tam tikros bendruomenės ar visuomenės atstovai galvoja ir veikia psichikos sveikatos sutrikimų turinčių žmonių atžvilgiu.
- Auto-stigma: Tai reiškinys, kai psichikos sveikatos sutrikimų turintys žmonės patys save laiko mažiau vertingais dėl šių sutrikimų.
- Struktūrinė stigma: Tai diskriminacija įstatymuose, politikoje ir kitose kultūrinėse bei organizacinėse praktikose. Ji reiškia politiką ar praktiką, kuri yra nepalanki ir stigmatizuoja tam tikrą grupę.
Deja, stigma vis dar giliai įsišaknijusi visuomenėje ir neigiamai veikia psichikos sveikatos sutrikimų turinčius žmones. Stigma gali trukdyti žmonėms kreiptis pagalbos, nes jie bijo būti smerkiami ar atstumiami. Ji taip pat gali lemti diskriminaciją darbo vietoje, švietimo įstaigose ir kitose gyvenimo srityse.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
Štai statistika, atspindinti stigmos raišką Lietuvoje:
- 26,9 proc. savijautai.
- 75 proc.
- 2022 m. „Diversity development group“ visuomenės nuostatų apklausos duomenimis, 50,7 proc. respondentų nenorėtų gyventi kaimynystėje šalia psichikos negalią turinčių asmenų, 42,2 proc. gyventojų nenorėtų jiems išnuomoti būsto, 43,3 proc. nenorėtų dirbti vienoje darbovietėje.
- 2021 m. sociologinio šalies gyventojų tyrimo dėl žmogaus teisių suvokimo ir vertinimo duomenimis, teiginiui, kad psichikos sveikatos sunkumų turintys žmonės Lietuvoje gali laisvai viešai kalbėti apie savo išgyvenimus, pritarė 41 proc. respondentų, tačiau dauguma apklaustųjų - 48 proc.
- 2022 m. Higienos instituto atlikto tyrimo „Lietuvos gyventojų stigmatizuojančių nuostatų psichikos sveikatos srityje“ duomenimis, stigmatizuojančiu požiūriu į psichikos sveikatos sutrikimų turinčius žmones pasižymėjo 1 iš 10 respondentų - turime omenyje tokį požiūrį, kai asmenys su psichikos sveikatos sutrikimų patirtimi yra išskiriami iš kitų neigiama prasme.
Ši statistika rodo, kad respondentų asmeninio kontakto kontekstas pasižymi stigminėmis nuostatomis ir yra atspirtis siekti pokyčio psichikos sveikatos stigmos mažinimo srityje.
Kaip Sumažinti Stigmą?
Svarbu suprasti, kad psichikos sveikatos sunkumai ir sutrikimai, lygiai kaip ir fizinės sveikatos sutrikimai, - yra įprasta žmogiškoji patirtis. Dauguma psichikos sveikatos sunkumų ir sutrikimų patyrusių žmonių, gavę pagalbą, pasijunta geriau. Nepaisant sunkumų ar net ilgai trunkančių psichikos sveikatos sutrikimų, galima patirti džiaugsmą, užsiimti įdomiomis veiklomis, palaikyti prasmingus santykius. Mūsų niekada neapibrėžia vien psichikos sveikatos sutrikimai. Jie gali veikti mūsų būseną ir elgesį, tačiau dėl to neprarandame savo unikalios asmenybės.
Norint sumažinti stigmą ir diskriminaciją, būtina šviesti visuomenę apie psichikos ligas, skatinti atvirą dialogą ir palaikyti žmones, turinčius psichikos sveikatos sutrikimų. Svarbu atminti, kad kreiptis pagalbos yra stiprybės požymis, nes žmogus atranda resursų organizuoti pagalbą sau.
Šizofrenija: Mitai ir Realybė
Šizofrenija yra psichikos liga, kuri paveikia žmogaus mąstymą, jausmus ir valią, todėl tai įtakoja ir elgesį. Šizofrenija įprastai nustatoma 16-30 metų amžiaus žmonėms.
Šizofrenijos simptomai:
- Kliedesiai: Kai žmogus turi įsitikinimų, kurie nėra teisingi ir ktiems gali atrodyti neracionalūs.
- Haliucinacijos: Žmogus mato, girdi, užuodžia arba ragauja daiktus, kurių nėra. Sergantiems šizofrenija įprasta girdėti balsus.
- Mąstymo sutrikimas: Žmogus mąsto neįprastai ir nelogiškai. Jam gali būti sunku dėlioti savo mintis ir kalbą.
Svarbu pabrėžti, kad sergantieji šia liga nėra pavojingi kitiems. Apskritai jie yra labiau linkę nukentėti nuo kitu, nei nesergantys. Kenčiantiems nuo šizofrenijos, didžiausia tikimybė susižaloti bei smurtauti prieš kitus yra tuomet, kai jo elgesį įtakoja jo liguisti išgyvenimai.
Šizofrenijos priežastys:
- Genetika: Liga kartais pasireiškia šeimoje, kurioje yra sergančių, tačiau tai dar nereiškia, kad nuo šio susirgimo kentės ir atžalos.
- Aplinka: Yra nustatyta, kad ypatingai riziką susirgti šizofrenija ar šizofreninio registro sutrikimais didina emocinis tėvų šaltumas.
Negydoma šizofrenija gali sukelti rimtų problemu, kurios turės įtakos kiekvienai gyvenimo sričiai, įskaitant piktnaudžiavimą alkoholiu bei narkotikais. Sergantis žmogus dažniausiai nesupranta, kad sunkumai jam kyla dėl ligos, todėl įprastai pagalbos kreipiasi šeimos nariai. Jei manote, jog jūsų artimasis gali turėti šizofrenijos simptomų, pasikalbėkite su juo apie savo susirūpinimą. Galite jį padrąsinti bei padėti susirasti kvalifikuotą gydytoją. Liga gydoma kombinuota vaistų ir psichoterapijos pagalba.