Žindymas - tai natūralus procesas, kuris ne tik aprūpina kūdikį maistinėmis medžiagomis, bet ir formuoja ypatingą ryšį tarp mamos ir vaiko. Tačiau žindymo laikotarpis gali būti susijęs su įvairiais iššūkiais, įskaitant stresą. Šiame straipsnyje aptarsime streso poveikį žindymo metu, jo priežastis, pasekmes ir būdus, kaip suvaldyti stresą bei užtikrinti gerą savijautą tiek mamai, tiek kūdikiui.
Žindymo nauda mamai ir kūdikiui
Žindymas yra natūralus, gamtos sukurtas ir milijonus metų tobulintas procesas, padedantis žinduoliams, taip pat ir žmogui, išsaugoti jauniklius. Tačiau tai nėra vien tik maisto medžiagų perdavimas iš motinos vaikui. Žindymas - tai dieną ir naktį vykstantis mamos ir vaiko bendravimas, teikiantis tiek fiziologinę, tiek psichologinę naudą abiems.
Žindymas teikia tiek trumpalaikę, tiek ilgalaikę naudą moters psichinei ir fizinei sveikatai. Pasaulinė Sveikatos Organizacija (PSO) rekomenduoja žindyti 2 metus ir ilgiau, jei vaikas ir mama nori.
Trumpalaikė žindymo nauda mamai
Trumpalaikė žindymo nauda mamai prasideda jau pirmomis akimirkomis po gimdymo. Žindymas teigiamai veikia moters organizmą po gimdymo, padeda greičiau susitraukti gimdai, mažina pogimdyvinį kraujavimą, 98 proc. apsaugo nuo nėštumo pirmus 6 mėnesius išimtinai žindant, padeda sumažinti kūno svorį.
Hormonas oksitocinas, kuris veikia raumenines skaidulas, supančias pieno liaukutes (alveoles), skatindamas jas susitraukti ir pieną tekėti link spenelio, veikia ir gimdos raumenines skaidulas. Susitraukdamos gimdos raumenienės skaidulos užspaudžia krujagyslių spindžius, atsivėrusius pasišalinus placentai. Mažėja kraujavimas iš gimdos pogimdyviniu laikotarpiu, gimda greičiau grįžta į buvusį prieš nėštumą dydį.
Taip pat skaitykite: Kaip Įveikti Stresą Mokykloje
Išimtinis žindymas, kuomet kūdikis pirmus 6 savo gyvenimo mėnesius maitinamas tik iš krūties, padeda išvengti nėštumo iki 98 proc. Šis žindymo poveikis vadinamas fiziologine laktacine amenorėja. Žindymo metu krūties spenelio ir rudojo laukelio apie jį (areolos) dirginimas refleksiškai padidina prolaktino sekreciją. Dažnai dirginant krūties spenelį, intensyvėja pieno gamyba, taip pat slopinama folikulus stimuliuojančio (FSH) ir liuteinizuojančio (LH) hormono gamyba, slopinama ovuliacija.
Ilgalaikė žindymo nauda mamai
Ilgalaikė žindymo nauda moters organizmui didėja ilgėjant žindymo trukmei. Žindymas mažina riziką sirgti tam tikros rūšies vėžinėmis krūties ligomis, gimdos vėžiu, kiaušidžių vėžiu.
Nėštumo metu moters organizme kaupiasi riebalai, kurie bus naudojami pieno gamybai po gimdymo. Laktacija teigiamai veikia gliukozės ir riebalų metabolizmą, skatina riebalų skaidymą, persiskirstymą į taip vadinamus „geruosius“ riebalus t.y. apie šlaunis, klubuose. Skaidant riebalus mažėja kūno masė, mažėja vidaus organuose susikaupęs riebalų kiekis, mažėja išeminės širdies ligos, arterinės hipertenzijos, nutukimo rizika ateityje.
Žindymas mažina riziką sirgti reumatoidiniu artritu, o jau sergančioms - sumažina reumatoidinio artrito paūmėjimų skaičių. Žindant nuo 12 iki 23 mėnesių, rizika sirgti reumatoidiniu artritu sumažėja 20 procentų.
Žindymas teigiamai veikia ne tik fizinę, bet ir psichinę moters sveikatą, formuoja ypatingą - darnų, natūralų ir glaudų - mamos ir vaiko ryšį. Žindančios mamos greičiau reaguoja ir geriau supranta savo vaiko poreikius. Moksliniais tyrimais nustatyta, jog kūdikiui esant prie krūties mamai mažėja stresas.
Taip pat skaitykite: Kaip kovoti su stresu
Žindymo hormonas oksitocinas lemia, jog nors žindanti mama miega trumpiau, su pertrūkiais, bet ji užmiega greičiau ir jos miegas yra kokybiškesnis, gilesnis. Žindymas garantuoja teisėto poilsio akimirkas, kai mama gali atsipalaiduoti, pailsėti ir pasimėgauti minutėmis su savo mažyliu.
Žindymo nauda kūdikiui
Rašyti apie mamos pieno naudą tikriausiai yra viena iš nedėkingiausių temų. Žindymas nėra vien tik maistinių medžiagų perdavimas iš mamos į vaiką. Maistinių medžiagų perdavimas yra svarbus ir turi savus privalumus, tačiau žindymas yra kievieną dieną ir naktį vykstantis mamos ir kūdikio bendravimas, kuris daro didelę teigiamą įtaką abiems.
Dažnas glaudimasis prie mamos ir mamos reagavimas į kūdikio poreikius kuria saugų kūdikio prieraišumą. Kūdikių ir vaikų elgesio tyrimas parodė, kad vaikai, žindyti daugiau kaip 12 mėnesių, yra geresnės psichinės sveikatos, vertinant pagal specialią vaikų probleminio elgesio skalę. Ilgiau išimtinai žindyti kūdikiai buvo laimingesni nei kūdikiai, kurie anksčiau gavo kito maisto, nei mamos pienas.
Streso poveikis žindymo metu
Nors žindymas turi daug privalumų, motinystė, ypač susilaukus pirmojo vaikelio ir pradėjus žindyti, yra ypatingas laikas. Moteris tampa motina - tuo, kuo iki tol niekada nebuvo ir jaučiasi taip, kaip dar niekada nesijautė. Šalia užduoties priimti pokyčius savyje, reikia pajėgti pasirūpinti vaikeliu, santykiais su vyru ir artimaisiais, buitimi, dar susidėlioti ir darbinės veiklos planus, o galbūt ją ir tęsti. Taigi, iššūkių tikrai daug, tad ir streso, kurį tenka išgyventi, netrūksta.
Stresas ir hormonai
Fiziniai pojūčiai ir emociniai potyriai yra neatsiejami nuo moters bendros fizinės ir dvasinės savijautos, jos emocinės būsenos. Kai moteris pradeda žindyti, jos organizmas yra veikiamas hormonų, kurie keičia tiek jos kūno fiziologiją, tiek emocinę būseną.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka limfmazgiams
Gamta per moters fiziologiją rūpinasi, kad motina suteiktų vaikeliui ne tik geriausią maistą, bet ir saugią emocinę erdvę. Mokslinių tyrimų metu buvo įrodyta, jog žindančios moterys lengviau susidoroja su stresu, lyginant su nežindančiomis. Pastebėta, kad tai siejasi su oksitocino poveikiu. Žindymas ne tik tausojančiai veikia moters savijautą, sumažindamas motinystėje išgyvenamą stresą, bet ir padeda geriau pailsėti. Žindyme dalyvaujantis hormonas prolaktinas prailgina moters gilaus miego fazę. Taigi, natūralu, kad moterys, kurios žindo, savo savijautą įvertina geriau, nei tos, kurios nežindo.
Tyrimais rastas ryšys tarp ilgalaikio žindymo ir motinų depresijos simptomų - žindymas gali sumažinti moterų, tapusių mamomis, tikimybę susirgti depresija arba švelnina jos sunkumą. Pastebėta, kad moterų, kurioms nebūdingi depresijos požymiai, kraujyje oksitocino kiekis didesnis, lyginant su moterų, kurioms depresijos simptomai būdingi. Gamta daugybe būdų pasirūpina, kad motina globotų savo vaiką.
Ar nerami mama - neramus vaikas?
Vaikelio neramumo priežasčių yra labai daug. Vienos jų kyla iš prigimtinio temperamento, kai vaikas tiesiog stipriau ir jautriau reaguoja į viską, kas aplink jį ir jame vyksta. Kitos priežastys gali būti sąlygotos situacijos ar prastos savijautos.
Viena iš priežasčių, susijusių su žindymu, yra, buitine kalba kalbant, tokia, jog stresas persiduoda per mamos pieną. Streso hormono kortizolio kiekis mamų ir jų žindomų vaikų kraujyje yra panašesnis nei mamų ir vaikų, kurie maitinami mišiniu. Taigi galima daryti prielaidą, kad žindymo metu iš mamos vaikui pereinantys hormonai suvienodina jų abiejų streso hormonų lygius.
Pastebėta, jog kūdikiai, kurių kraujyje yra daugiau kortizolio, pasižymi didesniu neigiamu emocionalumu, lyginant su kūdikiais, kurių kraujyje kortizolio mažiau. Neigiamas emocionalumas - tai polinkis išgyventi neigiamas emocijas, didelis emocinis jautrumas, nerimastingumas ir emocijų kontrolės stoka. Visi išvardyti ypatumai puikiai apibūdina neramius vaikus.
Pažvelkime į situaciją ir kitu kampu. Pasirodo, kad galima būtų sakyti ir taip: „Neramus vaikas - nerami mama.“ Mokslininkai nustatė, jog nuo vaiko temperamento priklauso mamos elgsena su vaiku ir judviejų santykiai. Taip pat pastebėta, kad nuo vaiko temperamento priklauso ne tik tai, kaip mama jį augina, bet net ir tai, kaip tėvai augindami vaiką sugeba bendradarbiauti tarpusavyje.
Išskiriamas sunkaus temperamento vaiko tipas, kuris apibūdinamas kaip sunkiai prisitaikantis prie kintančių aplinkybių, patiriantis ir išreiškiantis daug neigiamų emocijų, stipriai reaguojantis į įvairius dirgiklius. Tokie vaikai turi itin jautrią nervų sistemą ir į viską reaguoja labai emocionaliai. Jie jautresni ir įvairiems auklėjimo niuansams, tad tokiems vaikams lengviau padaryti tiek neigiamą, tiek teigiamą įtaką. Pastebėta, kad mamos, auginančios sunkaus temperamento vaiką (-us), savo motinystę vertina prasčiau - jaučiasi blogesnėmis mamomis, nei tos, kurių vaikai lengvesnio temperamento.
Ką daryti, jei negalite žindyti?
Kad ir kokios būna ne(be)galėjimo žindyti priežastys, dažniausiai tai kelia sunkias ir sudėtingas emocijas. Tarp slegiančių išgyvenimų yra nerimas ir liūdesys, kad ne(be)žindydama savo vaikelio mama nesukurs pakankamai gero ir artimo ryšio su juo.
Kaip jau aptarėme anksčiau, žindymo metu pagausėję tam tikri hormonai paveikia moters fiziologiją ir psichologiją taip, kad ji geriausiu būdu sąveikautų su savo vaikeliu. Žindanti mama darosi jautresnė vaiko siunčiamiems signalams, tad atitinkamai greičiau į juos reaguoja. Tokia mama dažnai liečia savo vaikelį ir tai padeda kurti jų abipusį ryšį. Oda prie odos sąlytis tiek vaiko, tiek mamos organizme skatina hormono oksitocino išsiskyrimą, o tai stiprina prieraišumą. Galime vardinti daugybę aplinkybių, atsirandančių, kai moteris žindo, ir padedančių megztis vaikučio ir mamos saugiam prieraišumui. Bet pasvarstykime - negi tokių pačių aplinkybių ir sąveikų su vaiku nesukurtume jo nežindydamos?
Tai, kad negalime žindyti, nereiškia, kad ir negalime daryti viso kito, ką daro žindančios mamos. Galbūt per hormonų poveikį gamta mūsų neaprūpins tokiu stipriu fiziologiniu užtaisu rūpintis vaikeliu, kokį turi žindančios mamos, bet tam mes ir esame protaujančios būtybės - žmonės, kad savo veiksmus galėtume kreipti tikslingai valios pastangomis, o ne tik veikiamos instinktų.
Nors vienas iš žindymo privalumų yra tai, jog motinos būna jautresnės savo vaikų poreikiams, tačiau tyrimais nustatyta, kad niekada nežindžiusios moterys taip pat buvo jautrios savo vaikų poreikiams, ir jų jautrumas nebuvo mažesnis nei reikėtų, kad vaiku būtų tinkamai pasirūpinta tiek fiziškai, tiek psichologiškai.
Žindymas užtikrina mamos ir vaikelio fizinį sąlytį, nes žindydama mama vaikutį laiko priglaudusi, apkabinusi, glosto jam galvytę, bučiuoja, liečia rankutes ir panašiai. Taigi, natūraliai žindomas vaikas gauna daug motinos meilės per lietimąsi. Turėdamos tai mintyje, nežindančios mamos vaikučiui taip pat gali teikti tokį fizinį sąlytį. Pavyzdžiui, mokslininkų pastebėta, kad mamoms, kurios žaidimų metu dažniau lietė savo vaikus, į kraują išsiskyrė daugiau oksitocino, lyginat su tomis, kurios vaikus lietė rečiau. Mamos savo meilę vaikui išreiškia daugybe būdų. Žindymas yra tik vienas jų.
Jeigu ne(be)galime žindyti, nekaltinkime savęs, nesijauskime kažko nesugebėjusios, kažko nesuteikusios savo vaikui, jį nuskriaudusios. Kiekviena vaiko auginimo akimirka gali būti kupina meilės, kuri išreiškiama vienu ar kitu būdu. Jei ne(be)galime žindyti, vis dar galime turėti visus kitus būdus. Tad svarbiausia - mylėkime savo vaikučius.
Kaip suvaldyti stresą žindymo metu
Svarbu suprasti, kad mamos emocinė būklė yra vaiko gerovės pagrindas. Galime įsivaizduoti, kad mama yra tarsi angelas, gaubiantis vaikutį savo sparnais it apsiaustu. Ko pilna po šiuo apsiaustu - kokių emocijų, minčių, jausmų ten prikaupta, tuo dvelks visas vaiko pasaulis. Arba trumpai sakant - pirmasis vaiko pasaulis yra jo mama. Todėl labai svarbu, kaip jaučiasi pati mama - ir ne tik žindymo metu, bet gyvenime apskritai. Nuo mamos emocinės gerovės priklauso ir vaiko emocinė gerovė.
Stresas - natūrali mūsų organizmo reakcija į įvairius gyvenimo veiksnius. Gyvenant šiandieniniu tempu, nuolat skubant ir bandant suspėti, daugelis žmonių ima jaustis pernelyg įsitempę ir nerimastingi. Stresas yra neišvengiama šiandieninio mūsų gyvenimo dalis, tačiau dažnai nepaisome jo neigiamų pasekmių mūsų fizinei ir emocinei sveikatai. Streso metu mūsų organizmas išskiria adrenaliną ir kortizolį, kurie ilgainiui gali daryti neigiamą įtaką širdžiai ir smegenų veiklai.
Nors stresas yra neišvengiamas, tinkamai apsiginklavę galime lengvai su juo susidoroti ir išvengti ilgalaikių pasekmių.
Efektyvūs streso valdymo būdai:
- Reguliarus fizinis aktyvumas: toks kaip vaikščiojimas, bėgimas ar jogos praktika, padeda sumažinti streso lygį ir pagerinti nuotaiką.
- Subalansuota mityba: turinti pakankamai vitaminų ir mineralų, gali padėti organizmui susidoroti su stresu ir išlaikyti stabilų energijos lygį.
- Pakankamas ir kokybiškas miegas: yra svarbu streso mažinimui ir bendrai žmogaus savijautai.
- Streso valdymo technikos: meditacija, kvėpavimo pratimai ar raumenų atpalaidavimo technika gali padėti sumažinti įtampą ir nerimą.
- Pozityvūs jausmai: padeda atlaikyti stresą. Skirkite laiko savo pomėgiams ir atsipalaidavimui.
- Artimi ryšiai su šeima ir draugais: pasikalbėkite su jais apie savo jausmus ir išgyvenimus.
- Efektyvus laiko valdymas: prioritetų nustatymas ir tinkama darbo bei poilsio pusiausvyra gali padėti sumažinti stresą.
Raminantys vaistažolės ir papildai
Dažniausiai tėvai, pastebėję vaiko nerimą keliantį elgesį, nieko nelaukdami kreipiasi į gydytojus, prašydami vaistų ir neieškodami natūralių būdų, padedančių atžalai, todėl nebuvo atlikta pernelyg daug alternatyvių tyrimų. Tačiau tie, kurie buvo atlikti, rodo, kad raminančios žolelės bei papildai gali turėti teigiamą poveikį nerimą keliantiems vaikų elgesio simptomams, todėl tikrai verta bent išbandyti.
Visgi įsitikinkite, kad visą laiką turite gydytojo pagalbą, kai bandote šias alternatyvas. Niekada neduokite vaikui žolelių ar kitų vaistų, prieš tai nepasitarę su specialistu. Tai labai svarbu, norint užtikrinti, kad vaistažolė būtų saugi jūsų vaikui ir kad ji nereaguotų su jokiais kitais jo vartojamais vaistais ar nedarytų poveikio kitomis ligomis, kurias jis turi. Be to, būkite atsargūs ir neduokite vaikui didesnės dozės nei rekomenduojama. Žolelės paprastai yra saugesnės už vaistus, tačiau jos taip pat gali sukelti šalutinių reiškinių, jei vartojate per daug.
Galiausiai atminkite, kad stebuklų neįvyks tik nuo vienos vaistažolės, dažniausiai visi gydymo metodai taikomi kompleksiškai, t.y. derinami kartu (papildai, vaistažoles, mityba, jei būtina ir vaistai, terapijos, atsipalaidavimo metodai, kiti specialistų patarimai).
Populiariausios raminančios žolelės ir papildai:
- Ramunė ir valerijonas: Ramunėlių atpalaiduojančios savybės žinomos jau nuo senovės Egipto laikų, o valerijonas dėl savo raminamo poveikio pradėtas vertinti Europoje nuo 17 amžiaus.
- Magnis: Daugybė tyrimų parodė ryšį tarp magnio trūkumo ir nerimo. Šis mikroelementas veikia kaip nervų sistemos ramintojas, nes normalizuoja skirtingų hormonų poveikį centrinei nervų sistemai.
- Omega 3 riebalų rūgštys: Kadangi Omega-3 trūkumas siejamas su nerimu ir depresija, todėl šių riebalų rūgščių įtraukimas gali padėti nuraminti jūsų vaiką, o kartu pagerinti bendrą jo sveikatą, numalšinti uždegiminius procesus.
Svarbu paminėti ir kitas žoleles: Pasiflora, Ginkmedis (Gingo biloba), Radiolė, Melisų arbata, Lauro lapų arbata. Taip pat svarbus vitaminas D ir B grupės vitaminai.
Mastitas ir stresas
Stresas nėštumo metu gali turėti neigiamą poveikį tiek besilaukiančios moters, tiek kūdikio sveikatai. Mastitas yra krūties audinio uždegimas, dažniausiai sukeltas bakterinės infekcijos, kuris gali sukelti skausmą, patinimą ir karščiavimą. Ši būklė dažniausiai pasitaiko žindančioms moterims, ypač per pirmuosius tris mėnesius po gimdymo, tačiau gali išsivystyti ir nežindančioms moterims ar net vyrams retais atvejais.
Mastitas dažnai siejamas su pieno staze (pieno užsilaikymu krūtyje), kuri sudaro palankias sąlygas bakterijoms daugintis. Mastitas paveikia apie 10-20 % žindančių moterų, tačiau tinkamas gydymas ir prevencinės priemonės gali žymiai sumažinti komplikacijų riziką ir padėti moterims tęsti žindymą. Ši būklė gali sukelti ne tik fizinį diskomfortą, bet ir emocinį stresą, nes žindymas dažnai yra svarbi motinystės dalis.
Mastito priežastys ir rizikos veiksniai
Dažniausia mastito priežastis yra bakterijos, tokios kaip Staphylococcus aureus, kurios patenka į krūtį per spenelio įtrūkimus ar pieno latakus.
Mastito simptomai
Mastito simptomai dažniausiai išsivysto staiga ir paveikia vieną krūtį, tačiau retais atvejais gali būti abipusiai. Jei mastitas negydomas, simptomai gali stiprėti, o infekcija plisti, sukeldama abscesą - skausmingą pūlių sankaupą krūtyje.
Mastito gydymas
Mastito gydymas orientuotas į infekcijos pašalinimą, simptomų palengvinimą ir žindymo tęsimą, jei tai įmanoma. Dažniausiai skiriami penicilinai arba cefalosporinai, saugūs žindymo metu. Žindymo nutraukimas paprastai nėra būtinas, nes tai gali pabloginti būklę.
Mastito poveikis kasdieniam gyvenimui
Mastitas gali žymiai paveikti moters fizinę ir emocinę būklę, ypač žindymo laikotarpiu. Stiprus skausmas ir karščiavimas riboja kasdienę veiklą, trukdo rūpintis kūdikiu ar ilsėtis. Žindymas gali tapti skausmingas, o tai sukelia frustraciją ar kaltės jausmą, jei moteris svarsto nutraukti maitinimą.
Siekiant pasveikti, svarbu ieškoti profesionalios pagalbos, bendradarbiauti su gydytojais ir žindymo konsultantais. Artimųjų palaikymas, leidžiantis moteriai ilsėtis ir sutelkti dėmesį į gydymą, yra esminis. Informuotumas apie ligą, prevencinės priemonės ir ankstyvas gydymas padeda greičiau pasveikti ir tęsti žindymą, jei tai yra moters tikslas.
Mastito prevencija
Ankstyvas simptomų atpažinimas, taisyklingas žindymas, konservatyvios priemonės ir, jei reikia, antibiotikų vartojimas padeda greitai pasveikti ir užkirsti kelią komplikacijoms, tokioms kaip abscesas ar pasikartojantis mastitas. Supratimas apie rizikos veiksnius, prevencines priemones ir gydymo galimybes leidžia moterims efektyviai valdyti šią būklę ir išlaikyti krūtų sveikatą.