Itin sunkios gyvenimo patirtys gali palikti gilų pėdsaką žmogaus psichikoje. Dauguma žmonių geba atsitiesti po trauminių įvykių, tačiau kai kuriems liekamieji reiškiniai tampa kankinančiu potrauminio streso sutrikimu (PTSS). Šiame straipsnyje aptariami psichologinės pagalbos metodai, skirti asmenims, patyrusiems psichologinę traumą, ir nagrinėjamas jų veiksmingumas.
Potrauminio Streso Sutrikimo (PTSS) Raida ir Simptomai
Bandymų aprašyti PTSS simptomus būta dar XIX a. pabaigoje, tačiau oficialiai ši diagnozė pripažinta tik 1980 m., kai JAV mokslininkai pradėjo tirti Vietnamo karo veteranų psichikos būklę. Galiausiai pastebėta, kad panašūs simptomai pasireiškia ir po įvairių katastrofų, avarijų, smurto atvejų.
Nors bent vieną trauminį įvykį per gyvenimą patiria apie 70 proc. gyventojų, tik nedidelei daliai - maždaug iki 7 proc. - jų išsivysto PTSS. Asmens patiriamas stresas iš karto po traumos yra įprastas reiškinys, tačiau jei psichologiniai sunkumai trunka bent mėnesį po sukrečiančio įvykio, jau galima įtarti sutrikimą. Būna ir atidėtų reakcijų, kai sunkumai išryškėja tik vėliau.
PTSS gali sukelti įvairūs trauminiai įvykiai, tokie kaip smurtas vaikystėje ar suaugus, seksualinė prievarta, užpuolimai. Potencialiai traumuojančiais įvykiais laikomi bet kokie įvykiai, kai kyla grėsmė asmens gyvybei ar kūno integralumui. Tai gali būti tiesioginė grėsmė pačiam asmeniui (pavyzdžiui, autoavarija) arba netiesioginė (pavyzdžiui, buvimas autoavarijos liudininku ar žinia apie artimojo patirtą trauminį įvykį).
PTSS simptomai gali būti įvairūs, tačiau juos galima suskirstyti į kelias grupes:
Taip pat skaitykite: Įdomiausios knygos apie psichologiją
- Invazijos simptomai: nuolatiniai traumuojančio įvykio prisiminimai, spontaniškai kylantys pasikartojantys prisiminimai, staiga atsirandantys vaizdiniai apie patirtą įvykį ar varginantys sapnai, košmarai.
- Vengimo simptomai: vengimas su trauminiu įvykiu susijusių vietų, situacijų, minčių, nes visa tai sukelia stiprias ir nemalonias emocijas.
- Įtampos ir dirglumo būsena: nuolatinė įtampos ir dirglumo būsena, kurią galima apibūdinti kaip tam tikrą tebesitęsiančios grėsmės išgyvenimą.
Kompleksinis PTSS apima dar ir sunkumus valdant savo emocijas, emocinę nejautrą, neigiamus įsitikinimus savo paties atžvilgiu bei pasikartojančius sunkumus tarpasmeniniuose santykiuose. PTSS visada paveikia kasdienį žmogaus gyvenimą - bendravimą su aplinkiniais, darbą ar mokslus, studijas, laisvalaikio veiklą.
Rizikos Veiksniai ir Psichologinis Atsparumas
Nėra vieno veiksnio, kuris lemtų, ar žmogui išsivystys PTSS. Intensyvus, pasikartojantis ar ilgalaikis traumavimas didina PTSS riziką, tačiau svarbios ir konkretaus asmens savybės. Nepalankios vaikystės patirtys, tokios kaip fizinė ar emocinė nepriežiūra ir smurtas, reikšmingai prisideda prie didesnio asmens pažeidžiamumo.
Net ir itin sudėtingos trauminės patirtys nebūtinai sukels PTSS. Tarpasmeninės traumos įprastai turi sudėtingesnius padarinius nei, pavyzdžiui, nelaimingas atsitikimas. Psichotraumatologijoje yra išskiriamas kompleksinis PTSS, galintis pasireikšti po itin sunkių, ilgalaikių ar pasikartojančių trauminių įvykių, tokių kaip ilgalaikis smurtas šeimoje, pasikartojanti fizinė ar seksualinė prievarta suaugus ar vaikystėje.
Svarbu pabrėžti, kad žmonės yra psichologiškai atsparūs. Dauguma (apie 65 proc. ir daugiau) žmonių, patyrusių trauminį įvykį, geba atsigauti ir yra psichologiškai atsparūs. Iš esmės mes visi esame psichologiškai atsparūs ir sutverti išgyventi.
Negydomo PTSS Pasekmės
Negydomas PTSS reikšmingai sutrikdo kasdienį žmogaus gyvenimą. Jei PTSS varginamas asmuo negauna tinkamos pagalbos, jis gali susidurti su pačiais įvairiausiais sunkumais. Jis gali kentėti ne tik dėl pačių sutrikimo simptomų, bet ir dėl jų sukeltų kitų neigiamų padarinių: itin ryškūs PTSS simptomai gali apriboti asmens galimybes dirbti, tad ilgainiui žmogus gali patirti finansinių sunkumų ir pan. Yra pastebimas ryšys tarp trauminių patirčių, PTSS simptomų ir didesnės savižudybės rizikos.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti psichologinę krizę?
Šį sutrikimą patiriantys asmenys yra linkę piktnaudžiauti alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis. Nors trumpuoju periodu, t. y. vartojimo metu, sutrikimo simptomai gali sumažėti, jie tikrai nedingsta, o pats alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimas ima kelti didesnių problemų.
Pagalbos Ieškojimas ir Stigma
Remiantis naudojimosi sveikatos priežiūros paslaugomis duomenimis, Lietuvos psichikos sveikatos sistema identifikuoja tik 1 proc. galimų PTSS atvejų. Tikėtina, kad dalis žmonių pagalbos paprasčiausiai nesikreipia, o priežasčių gali būti daug ir įvairių. Mūsų visuomenėje vis dar labai paplitusi psichikos sveikatos stigma - į psichologinių sunkumų patiriančius asmenis žiūrima kaip į psichinius ligonius, todėl PTSS varginami žmonės gali baimintis gauti tokią etiketę. Dalis žmonių gali nesikreipti, nes nežino, kad tokia pagalba apskritai egzistuoja, arba mano, kad su sukrėtimu turi susitvarkyti patys. Tarpasmeninį, ypač seksualinį, smurtą patyrę asmenys gali vengti kreiptis pagalbos dėl traumavimo sukeltų tarpasmeninių iššūkių - gali būti labai sunku pasitikėti kitais žmonėmis, tikėti, kad specialistas iš tiesų nori padėti, gali būti gėda dalytis tuo, ką išgyvenai, ir pan. Taip pat gali būti, kad kai kurie žmonės kreipiasi pagalbos, bet tik dėl tam tikrų PTSS sukeltų sunkumų, pavyzdžiui, nuolat sapnuoja košmarus, būna sunku miegoti, ir tada kreipiasi į šeimos gydytoją, kad gautų migdomųjų vaistų.
Tenka pripažinti, kad gyti nepadeda ir visuomenė. Pavyzdžiui, kalbant apie seksualinį smurtą, labai dažnai vis dar kaltinamos aukos, jomis netikima, kaltųjų net neieškoma. Toks požiūris žmogui sveikti tikrai nepadeda: yra žinoma, kad traumavimo pripažinimas, tam tikras teisybės atkūrimas - labai svarbūs gijimo procese. Taip pat ypač svarbu, kad asmuo apskritai kreiptųsi pagalbos.
Psichologinės Pagalbos Metodai Psichotraumatologijoje
Moksliniai tyrimai, atlikti per pastaruosius porą dešimtmečių, parodė, kad veiksmingiausias būdas padėti asmenims, patyrusiems traumų, yra specializuota psichologinė pagalba. Tokia pagalba gali būti labai veiksminga, net jei asmuo sunkumų patiria daug metų. Išskirtinis tokios veiksmingos specializuotos pagalbos bruožas tas, kad terapijos metu saugioje aplinkoje padedant specialistui yra dar kartą susiduriama su traumine patirtimi, siekiant iš naujo apdoroti ir integruoti tą patirtį.
Straipsnyje analizuojamas psichologinės pagalbos būdų suaugusiems asmenims psichotraumatologijoje veiksmingumas. Įsigilinus į 1998-2012 m. paskelbtas metaanalizes, sistemines apžvalgas, geros praktikos vadovus, daromos išvados, kad daugelis tyrimų patvirtina trumpalaikės į traumą orientuotos kognityviosios elgesio terapijos bei nujautrinimo akių judesiais ir perdirbimo (EMDR) terapijos veiksmingumą potrauminio streso sutrikimų turintiems asmenims. Tyrimų rezultatai rodo, kad asmenims iš karto po trauminio įvykio nerekomenduojama taikyti formalias psichosocialinės intervencijos procedūras, kaip antai psichologinis susirinkimas (angl. debriefing). Yra mokslinių įrodymų, kad trumpalaikė eklektinė terapija (BEPP), internetu teikiamos pagalbos ar virtualios realybės taikymo metodai gali veiksmingai padėti asmenims, kurie turi potrauminio streso sutrikimą.
Taip pat skaitykite: Psichologinės priežastys, lemiančios moterų seksualinę disfunkciją
Šiuo metu taikomi du specializuoti metodai dirbant su asmenimis, patyrusiais traumų:
- Nujautrinimo akių judesiais ir perdirbimo terapija (EMDR): Ši terapija padeda apdoroti ir integruoti trauminę patirtį, naudojant akių judesius ar kitus stimuliacijos būdus.
- Trumpalaikė eklektinė potrauminio streso terapija (BEPP): Tai integracinis PTSS pagalbos metodas, apimantis įvairių psichoterapinių mokyklų technikas. BEPP yra trumpas, į problemą orientuotas metodas, susidedantis iš šešiolikos 45-60 min. sesijų. BEPP sudaro penki pagrindiniai etapai: psichoedukacija, ekspozicinės technikos, rašymo užduotys ir darbas su traumos užuominomis, įprasminimas ir integravimas, atsisveikinimo ritualas.
Kiti veiksmingi terapijos būdai:
- Į traumą orientuota kognityvioji elgesio terapija (TF-CBT): Šios terapijos metu vyksta intensyvus traumą išgyvenusiojo sąlytis su trauminiu patyrimu vaizduotėje arba natūraliomis sąlygomis (in vivo). Ypač veiksminga yra kognityvioji elgesio terapija (KT), padedanti sveikti karo veteranams, pabėgėliams, taip pat asmenims, patyrusiems seksualinį smurtą, fizinę ir seksualinę prievartą vaikystėje, teroro aktus, žemės drebėjimus.
- Technologijomis besiremiantys pagalbos metodai: Internetu teikiama specializuota psichotraumatologinė pagalba. Pavyzdžiui, SPRING - tai 8 savaičių internetinė programa, skirta asmenims, patiriantiems POTRAUMINĮ STRESĄ po VIENKARTINIŲ trauminių įvykių.
Psichotraumatologinės pagalbos bendri principai yra psichoedukacija (savo trauminės patirties ir potrauminio streso reakcijų pažinimas bei supratimas), emocijų reguliacijos ir įveikos įgūdžių mokymas, sąlytis su trauma vaizduotėje (kuomet prisimenamas trauminis įvykis ir atkuriama nuosekli trauminio įvykio istorija) bei darbas su emocijomis baime, kalte ir kt.
tags: #psichologines #pagalba #psichotraumatologijoje