Įvadas
Šiandieniniame pasaulyje, kuris pasižymi nuolatiniu skubėjimu ir didėjančiais reikalavimais, stresas tapo neišvengiama kasdienio gyvenimo dalimi. Stresas - tai natūrali mūsų smegenų ir kūno reakcija į iššūkius, reikalavimus ar problemas. Įvairūs įvykiai, kurie kelia stresą, vadinami stresoriais. Nors trumpalaikis stresas gali padėti susitelkti ir įveikti sunkumus, ilgalaikis stresas gali neigiamai paveikti tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą, taip pat ir tarpasmeninius santykius. Todėl svarbu pažinti streso šaltinius, atpažinti jo požymius ir išmokti efektyviai su juo kovoti.
Kas Yra Stresas?
Stresas iš pradžių buvo suprastas kaip spaudimas, kurio nors asmens atžvilgiu. Vėliau šiuo žodžiu imta suprasti vidinės įtampos būseną, sukeltą dėl išorės sąlygų (Mielke, 1997). Šiandiena galime rasti daugybę šio termino apibrėžimų, įvairių literatūros šaltinių autoriai vis pateikia naujus ir vis sudėtingesnius streso apibrėžimus. Stresas yra daugiareikšmė sąvoka, tačiau bendrai kalbant, stresas yra organizmo reakcija į aplinkos veiksnius, keliančius grėsmę žmogaus gerovei, sveikatai argyvybei ir sutrikdančius jo psichofizinę pusiausvyrą. Kai esame pusiausvyroje su aplinka, jausdamiesi esą patenkinti savimi ir kitais, pozityviai vertiname savo pasiekimus ir džiaugiamės gyvenimu. Kai tos pusiausvyros nejaučiame, atsiranda įtampos jausmas, kurį ir galime laikyti stresu. Stresas ir trauminiai įvykiai - tai neatsiejama gyvenimo dalis, kuri gali sukelti intensyvias emocines ir fizines reakcijas.
Pagrindiniai Streso Šaltiniai
Stresoriai gali būti įvairūs, tačiau juos galima suskirstyti į keletą pagrindinių kategorijų:
- Vienkartiniai arba besitęsiantys trumpą laiką: Žmonėms su tokiu stresu susitvarkyti dažnai būna lengviau.
- Pakartotiniai ar besitęsiantys ilgą laiką: Tokiu atveju kyla daug didesnė grėsmė žmogaus fizinei ir psichinei sveikatai.
Be to, stresą sukeliantys veiksniai gali būti vidiniai (personaliniai) ir išoriniai (socialiniai). Personaliniams stresoriams priskiriamos išgyventos nesėkmės, baimės, emocinė įtampa artimoje aplinkoje, negebėjimas kontroliuoti emocijų, psichosomatiniai išgyvenimai. Socialiniams stresoriams priskiriama pavojinga profesinė veikla, nuolat kintantys juridiniai (teisiniai) reikalavimai, vadybiniai nesklandumai, apmokėjimas, profesijos prestižas, darbo rinkos pokyčiai, didelis darbo krūvis institucijoje, sudėtingi profesiniai ir tarpasmeniniai santykiai su kolegomis ir administracija, baimė, nerimas, jausmų slopinimas, menkas šeimos narių palaikymas.
Streso Tipai
Yra du pagrindiniai streso tipai: ūmus ir lėtinis.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
- Ūmus stresas: Tai yra trumpalaikis ir labiausiai paplitęs streso pasireiškimo būdas. Ūminį stresą dažnai sukelia galvojimas apie įvykių spaudimą ar artėjančius reikalavimus. Pavyzdžiui, galite jausti nerimą dėl artėjančio egzamino arba užduoties darbe. Egzamino ar užduoties metu jaučiate stresą, tačiau, jiems pasibaigus, pranyks ir streso jausmas. Ūmus stresas gali sukelti įtampą, galvos skausmus ir skrandžio negalavimus bei nerimastingumą. Tačiau šie simptomai dažniausiai praeina pasibaigus stresą keliančiai situacijai.
- Lėtinis stresas: Tai yra itin žalingas streso tipas, kuris gali būti sukeltas prastų gyvenimo sąlygų, nuolatinio skurdo, nelaimingos santuokos, ilgai besitęsiančios įtampos darbe, rimtos trauminės patirties ir pan. Žmonės, patiriantys lėtinį stresą, nebemato prasmės spręsti problemas ir nustoja ieškoti sprendimo būdų. Kitaip nei ūmus stresas, kuris yra naujas ir dažnai turi greitą sprendimą, lėtinis stresas yra ilgalaikė būsena. Asmuo gali prie jo priprasti ir nepastebėti, kad jaučia stresą.
Stresas Darbe
Dauguma žmonių savo darbe patiria stresą, tačiau vadovai dažniausiai susiduria su keturių sričių stresoriais: laiko trūkumas, neapibrėžtumas, kontrolės praradimas ir bendravimo perteklius.
- Laiko trūkumas: Tai vienas iš dažniausiai pasitaikančių stresorių darbe, ypač vidurinės grandies vadovams. Darbų yra daugiau nei laiko, projektų planai dėl įvairiausių priežasčių turi būti perkelti ir keli svarbūs darbai sukrenta į tą pačią savaitę. Tuomet kyla įtampa ir baimė, kad nespėsite atlikti visko, viduje atsiranda nuolatinis skubėjimo jausmas. Gali tekti rinktis: padaryti laiku ar kokybiškai.
- Neapibrėžtumas: Kai ateitis neaiški ir neapibrėžta, mes natūraliai jaučiame nerimą, kurį sukelia nežinomybė. Stresą gali kelti ir labai konkretūs įvykiai artimoje ateityje, pavyzdžiui: egzaminas, darbo pokalbis, svarbios derybos ar viešas pristatymas.
- Kontrolės praradimas: Tikriausiai ne kartą visi esame atsidūrę tokiame santykyje su kitu žmogumi ar žmonėmis, kai jautėme, kad nieko negalime padaryti. Pavyzdžiui, įvykus stipriam konfliktui, praradus autoritetą ar pripažinimą, padarius klaidą, kuri sužlugdė visos komandos darbą, sužinojus apie išdavystę. Ypač sunku, kai tokia situacija nutinka nelauktai.
- Bendravimo perteklius: Kiekvienas iš mūsų turime bent vieną kolegą ar pažįstamą su kuriuo bendrauti nėra malonu. Galbūt yra tam tikra grupė žmonių, su kuriais sunkiau bendrauti, nes jų nemėgstame, nesuprantame, jie atrodo neprognozuojami. Jei dirbate darbą, kuriame susiduriate su labai daug įvairių klientų, galite jausti stresą vien dėl padidinto kontaktų su mažai pažįstamais žmonėmis kiekio.
Tyrimai rodo, kad mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai taip pat patiria profesinį stresą, kurį sukelia darbinė apkrova, sunkiai auklėjami vaikai, prasti santykiai su kolegomis, negatyvios emocijos ir prasti santykiai su artimaisiais.
Stresas Vaikams
Stresas - viena didžiausių šiandieninio gyvenimo problemų, jis neaplenkia ir vaikų. Ilgai trunkantis stresas sukelia įvairias ligas. Kodėl mokykloje vaikai patiria stresą, priežasčių gali būti ne viena, tačiau visos jos turi bendrą bruožą - vaikas nesijaučia saugus, o mokyklos aplinka nesuteikia komforto jausmo. Mokykloje patiriamas stresas ir nerimas nepriklauso nuo amžiaus, jį gali patirti tiek pradinių, tiek vyresnių klasių moksleiviai, tiek paaugliai. Stresą gali sukelti per didelis pamokų skaičius ir užduočių krūvis, nesutarimai su bendraklasiais, mokytojais, konfliktai su jais. Viena dažnų priežasčių, kuri kelia stresą moksleiviams, yra patyčios. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Lietuvoje apie 28 proc. moksleivių patiria besikartojančias patyčias. Dažniausia vaikai kenčia dėl pravardžiavimo, erzinimo, užgauliojimo, nemalonių dalykų rašinėjimo.
Streso Poveikis Santykiams
Stresas yra neišvengiamas mūsų kasdienio gyvenimo palydovas, o jo poveikis gali būti itin jaučiamas santykiuose. Neabejoju, kad daugelis iš mūsų yra patyrę akimirkų, kai įtampa ar nuovargis paveikia santykius su partneriu ar sutuoktiniu. Streso poveikis santykiams dažnai pasireiškia emociniu atšalimu, nesusipratimais ar net ginčais dėl, atrodytų, nereikšmingų dalykų.
Dažnai stresas pasireiškia visai nepastebimai. Atrodo, kad tai tik nuovargis po ilgos dienos arba tiesiog laikinas irzlumas, bet laikui bėgant stresas ima veikti mūsų santykius. Pastebėjau, kad stresas gali būti tarsi nematomas barjeras, kuris trukdo mums atvirai bendrauti ir palaikyti ryšį su savo partneriu.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka galvijų sveikatai
Emocinis atšalimas - vienas iš pirmųjų ženklų, kad stresas ima paveikti santykius. Kai abu partneriai patiria stresą, bendravimas tampa paviršutiniškesnis. Užuot atvirai kalbėję apie jausmus, mes galime pasirinkti tylą arba vengti svarbių pokalbių. Tai gali sukurti jausmą, kad esame atitolę vienas nuo kito, net jei dar vakar viskas atrodė puikiai.
Sumažėjusi kantrybė - dar vienas požymis, kad stresas įsiviešpatauja. Atrodo, kad smulkios problemos, kurios anksčiau buvo nereikšmingos, dabar sukelia didelius ginčus. Dažniau prarandame kantrybę, net kai to nenorime, nes stresas paveikia mūsų gebėjimą konstruktyviai reaguoti į kasdienius iššūkius.
Bendravimo problemos atsiranda, kai stresas užgožia mūsų gebėjimą atidžiai klausytis vienas kito. Vietoj to, kad atkreiptume dėmesį į partnerio poreikius, dažnai esame per daug susitelkę į savo problemas. Tai gali sukelti nesusipratimų, o galiausiai - konfliktų.
Emocinis atsiribojimas tampa tikru išbandymu santykiams. Kai stresas tampa per didelis, gali būti sunku rasti jėgų ir noro būti artimiems. Vienas arba abu partneriai gali pradėti emociškai atsiriboti, vengti artumo ar tiesiog ieškoti laiko sau, o tai dar labiau padidina atotrūkį.
Dažniausi streso šaltiniai santykiuose:
- Finansiniai rūpesčiai
- Darbo ir karjeros stresas
- Šeimos dinamika
- Sveikatos problemos
- Netikėti gyvenimo įvykiai
Kaip Įveikti Stresą?
Yra daug būdų, kaip įveikti stresą, įskaitant:
Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nervinę įtampą
- Rūpinimasis fizine sveikata: Subalansuota mityba, reguliarus sportas ir poilsis - būtini veiksniai sveikimo procese.
- Priklausomybių vengimas: Venkite alkoholio, tabako ir narkotikų vartojimo kaip priemonių emocijoms valdyti.
- Atsipalaidavimo technikos: Išbandykite kvėpavimo pratimus, meditaciją, dėmesingumo praktikas (mindfulness), raminančią muziką ar pozityvų savikalbą.
- Socialinė veikla ir bendravimas: Palaikantys santykiai yra vienas iš svarbiausių veiksnių sveikstant po traumos.
- Laiko planavimas: Sudarykite darbų sąrašą, kad pamatytumėte, kas yra svarbiausia. Pagalvokite apie tai, ką jau padarėte ar nuveikėte per dieną, o ne apie tai, ką dar turite padaryti.
- Pozityvus mąstymas: Stenkitės vengti žeminančių frazių ir pakeisti jas drąsinančiomis, tokiomis, kaip „aš galiu“, „aš sugebėsiu“, „aš geras“, „aš priimsiu patį teisingiausią sprendimą“.
- Bendravimas su artimaisiais: Kalbėjimasis su šeima, draugais ir darbo kolegomis apie jūsų mintis, rūpesčius ir lūkesčius padės „išleisti garą“. Pajausite, kad esate ne vienas. Kalbėdami galite atrasti lengvą problemos sprendimą, apie kurį dar negalvojote.
- Gebėjimas išklausyti ir tinkamai bendrauti: Gebėjimas išgirsti, ką partneris sako ir kaip jis jaučiasi, yra vienas svarbiausių dalykų kovojant su stresu.
Keturi žingsniai konstruktyviam bendravimui:
- Stebėjimas, o ne vertinimas
- Pasidalykite savo jausmais
- Išsakykite savo poreikius
- Pasiūlykite konstruktyvius sprendimus