Emocinio intelekto (EI) supratimas ir valdymas yra vienas svarbiausių žmogaus psichosocialinio prisitaikymo aspektų. Daugelis tyrimų pabrėžia, kad emocijos gali daryti didelę įtaką žmogaus gerovei. Šiame straipsnyje apžvelgiamos įvairios magistro darbų temos, susijusios su emociniu intelektu, streso valdymu ir jų sąsajomis įvairiose srityse, nuo paauglių iki slaugytojų ir pardavimų sektoriaus darbuotojų. Straipsnyje remiamasi įvairiais tyrimais, siekiant išanalizuoti, kaip emocinis intelektas veikia streso patirtį ir darbo efektyvumą.
Emocinio intelekto samprata
Emocijos yra biologinės reakcijos, koordinuojančios adaptyvius atsakymus į svarbias galimybes ir iššūkius, siekiant palaikyti arba pakeisti ryšį su aplinka (Saarni et al., 1998). Emocinis intelektas apibrėžiamas kaip gebėjimas atpažinti emocijas savyje ir kituose. Tai apima ne tik emocijų suvokimą (Lundh et al., 2002), bet ir žinojimą bei įvertinimą, kad emocija egzistuoja (Croyle, Waltz, 2002).
Emocijų valdymas
Emocijų valdymas apima emocinių reakcijų stebėjimą, vertinimą ir jų intensyvumo, trukmės bei būsenos keitimą (Thompson et al., 1996). Išskiriamos dvi pagrindinės emocijų valdymo formos: į praeitį orientuotas ir į atsaką orientuotas emocijų valdymas. Į praeitį orientuotas valdymas siejasi su veiksmais, atliekamais prieš atsirandant emocijai, o į atsaką orientuotas valdymas apima reakcijas jau esant emocijai (Gross, 2002).
Emocijų skyrimas ir analizė
Emocijų skyrimas yra svarbus emocinio intelekto aspektas. Asmens gebėjimas skirti emocijas priklauso nuo situacijos (Feldman Barrett, 1998). Kai kurie žmonės linkę nagrinėti savo emocinę patirtį, diferencijuodami ir išskirdami įvairias emocijas, o kiti sunkiai skiria savo emocijas ir apibūdina jas remdamiesi tik malonumo ar nemalonumo kriterijumi (Feldman Barrett et al., 2001).
Emocijų išraiška ir sąveika
Emocijos yra skirtos socialinei komunikacijai (Van Kleef et al., 2004). Kalbinis emocijų išreiškimas leidžia asmenims dalintis informacija apie savo nuotaikas, ketinimus ir santykius su kitais. Emocijų išraiška apima ne tik veido mimiką, bet ir kūno kalbą bei veiksmus.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Emocinis intelektas ir stresas
Emocinis intelektas yra susijęs su streso valdymu. Savikontrolė, kaip gebėjimas keistis ir adaptuotis, padeda sukurti geresnį atitikimą tarp savęs ir pasaulio (Tangney et al., 2004). Savikontrolė apima impulsų, emocijų ir elgesio kontrolę (Baumeister et al., 1994).
Streso įtaka emociniam intelektui
Stresas gali turėti neigiamos įtakos emociniam intelektui ir savikontrolei. Tyrimai rodo, kad stresas, ypač sąlygotas šeiminių aplinkybių, yra susijęs su socialinės kompetencijos stoka, emocijų išveika, drovumu ir nerimastingu elgesiu (McCabe et al., 1999).
Emocinis intelektas įvairiose srityse
Paaugliai
Paauglystėje emocijų pažinimas ir valdymas tampa ypač svarbūs. Paaugliai mokosi atpažinti ir įvertinti savo bei kitų žmonių emocijas, jas verbalizuoti ir išreikšti. Manoma, kad paauglių emocijų pažinimą ir valdymą gali įtakoti demografinės (lytis, gyvenamoji vieta) bei socialinės charakteristikos (paauglio aktyvumas, socialinė kompetencija, mokymosi pasiekimai).
Slaugytojai
Slaugytojų emocinis intelektas yra svarbus jų darbo efektyvumui ir streso valdymui. Tyrimai rodo, kad dauguma slaugytojų pasižymi aukštu emociniu intelektu ir geru emocijų valdymu. Aukštesnį emocinį intelektą turi jauniausio amžiaus slaugytojai (20-35 m.) ir turintys trumpiausią darbo stažą (1-5 m.) dabartiniame skyriuje. Taip pat, slaugytojai su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu pasižymi aukštesniu emociniu intelektu.
Pardavimų sektorius
Pardavimų sektoriuje dirbančių asmenų emocinis intelektas yra svarbus jų darbo atlikimui ir patiriamo streso valdymui. Tyrimai rodo, kad didėjant moterų, dirbančių pardavimo sektoriuje, emociniam intelektui, mažėja jų patiriamas stresas darbo vietoje, o didėjant emocinio intelekto išreikštumui, gerėja jų subjektyviai vertinamas darbo efektyvumas.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka galvijų sveikatai
Psichikos ligomis sergantys pacientai
Psichikos ligomis sergančių pacientų emocinis intelektas yra svarbus jų streso valdymui ir socialiniam prisitaikymui. Tyrimai rodo, kad psichikos ligomis sergančių pacientų emocinis intelektas yra pakankamai aukšto lygmens, o patiriamo streso išreikštumas yra vidutiniškas.
Magistro darbų apžvalga
Apžvelgiant magistro darbus, galima pastebėti, kad emocinis intelektas yra svarbus įvairiose srityse ir amžiaus grupėse. Štai keletas pavyzdžių:
- Karolinos Petrauskaitės darbas „Slaugytojų emocinio intelekto sąsajos su patiriamu stresu darbe“ parodė, kad slaugytojų patiriamas stresas dėl nepakankamo pasirengimo turi stipriai reikšmingą ryšį su aukštesniu emocijų suvokimu, savo emocijų valdymu, kitų žmonių emocijų valdymu ir bendru emociniu intelektu.
- Linos Šarkauskienės darbas „Psichikos ligomis sergančių pacientų emocinio intelekto sąsajos su patiriamu stresu“ nustatė, kad psichikos ligomis sergančių pacientų emocinis intelektas yra pakankamai aukšto lygmens, o patiriamo streso išreikštumas yra vidutiniškas.
- Tyrimas, kuriame dalyvavo pardavimų sektoriuje dirbantys asmenys, parodė, kad didėjant moterų emociniam intelektui, mažėja jų patiriamas stresas darbo vietoje, o didėjant emocinio intelekto išreikštumui, gerėja jų subjektyviai vertinamas darbo efektyvumas.
Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nervinę įtampą