Nerimas yra natūrali žmogaus emocija, kurią patiriame reaguodami į stresą, baimę ar grėsmę. Tai normali reakcija į situacijas, kurios mums atrodo pavojingos arba reikalaujančios ypatingo dėmesio. Šis jausmas gali būti naudingas, nes skatina mus imtis veiksmų ir spręsti problemas. Tačiau kai nerimas tampa nuolatine ir nepagrįsta būsena, jis gali sutrikdyti kasdienį gyvenimą ir tapti rimtu psichikos sveikatos sutrikimu.
Nerimo sutrikimas: kas tai?
Nerimo sutrikimas yra viena iš labiausiai paplitusių psichikos sveikatos problemų visame pasaulyje. Stiprus nerimo jausmas tampa rimta problema, kai jis trunka ilgai arba pasireiškia dažnai, net be aiškios priežasties. Žmonės su nerimo sutrikimu dažnai nežino, kodėl nerimauja. Ši būklė gali pasireikšti įvairiais simptomais, tokiais kaip nuolatinė įtampa, miego sutrikimai, susikaupimo sunkumai ar fiziniai negalavimai, pavyzdžiui, širdies plakimas ar prakaitavimas. Neigiamai veikiantis kasdienį gyvenimą, nerimas gali trukdyti darbui, santykiams ir bendrai gyvenimo kokybei. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenis, apie 1 iš 13 žmonių pasaulyje kenčia nuo nerimo sutrikimo. Tai rodo, kad nerimas yra rimta problema, kuri reikalauja dėmesio ir tinkamo gydymo.
Nerimas skirstomas į normalų ir patologinį, nerimo būseną ir bruožą. Nerimo būsena yra nerimo jutimas dabar, tam tikru momentu ir dažnai pasireiškia, kai yra stresinė aplinka. Nerimas gali trukti ir ilgai, net visą gyvenimą. Tokį nerimą vertiname kaip bruožą, būdingą asmenybės sutrikimui. Normalus nerimas ir nerimo būsena skiriasi tik kiekybiškai, bet ne kokybiškai. Nerimo būsenos varginamas pacientas gali būti neramus, jaustis netvirtas, pažeidžiamas, išsigandęs. Jam gali būti dusulys, uždusimo jausmas ir kiti simptomai. Patologiniu vadinamas nerimas, atsiradęs be aiškios priežasties.
Nerimo sutrikimų tipai
Nerimo sutrikimas gali būti labai įvairus ir pasireikšti skirtingais būdais. Nerimo sutrikimai gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant:
- Generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS): Nuolatinė padidinto nerimo būsena, kuri nėra susijusi su konkrečiomis situacijomis ar objektais. Žmonės, kenčiantys nuo generalizuoto nerimo sutrikimo, nuolat jaučia nerimą dėl įvairių dalykų, tokių kaip sveikata, finansai, šeima ar darbas.
- Panikos sutrikimas: Pasikartojantys panikos priepuoliai, kurių metu jaučiami tokie simptomai kaip prakaitavimas, drebulys, oro trūkumas, jausmas, lyg springtumėte, pakilęs spaudimas, stiprus baimės jausmas.
- Socialinis nerimas (socialinė fobija): Nerimo sutrikimas, kuomet žmogus jaučia intensyvų baimės ar nerimo jausmą socialinėse situacijose. Žmonės, kenčiantys nuo socialinio nerimo, gali bijoti būti vertinami, kritikuojami ar pažeminti viešumoje.
- Specifinės fobijos: Stipri konkretaus objekto ar situacijos baimė (pvz., aukščio, vorų, skrydžių).
- Obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OKS): Įkyrios mintys ir pasikartojantys ritualiniai veiksmai nerimui sumažinti. Užsispyrimas, nekontroliuojami jausmai bei mintys (manijos) ir rutina bei ritualai (prievartinis jausmas kažką daryti).
- Potrauminio streso sutrikimas (PTSS): Šis sutrikimas atsiranda po siaubingų fizinių ar emocinių išgyvenimų, tokių kaip stichinės nelaimės, avarijos ar nusikaltimai. Nerimo simptomai po traumuojančio įvykio.
Nerimo priežastys
Nerimas gali atsirasti dėl daugybės priežasčių. Kai kurie žmonės gali būti labiau linkę į nerimą dėl genetinių veiksnių, o kitiems nerimas gali kilti dėl aplinkos ar tam tikrų gyvenimo įvykių. Dažniausios nerimo priežastys yra:
Taip pat skaitykite: Apie individualybę literatūroje
- Genetika: Jei šeimos nariai kenčia nuo nerimo sutrikimų, yra didesnė tikimybė, kad ir kiti šeimos nariai gali patirti nerimą. Trečioji teorija nerimo atsiradimą sieja su biologiniu polinkiu susirgti ir teigia, kad sutrikimas gali pasikartoti net keliose kartose.
- Stresas: Stresas darbe, finansinės problemos, konfliktai šeimoje ar kiti stresiniai gyvenimo įvykiai gali prisidėti prie nerimo atsiradimo. Viena teorija teigia, kad nerimas atsiranda kaip atsakas į išorinius dirgiklius, veikiančius nervų sistemą. Tai gali būti smurtas, skyrybos, artimo žmogaus netektis, darbo netekimas, mokyklos ar gyvenamosios vietos pakeitimas.
- Smegenų chemija: Tam tikros smegenų cheminės medžiagos, tokios kaip serotoninas ir dopaminas, gali turėti įtakos nerimo jausmams. Hormoniniai pokyčiai, tokie kaip menopauzė ar skydliaukės sutrikimai, taip pat gali padidinti nerimo riziką. Kita teorija aiškina, kad nerimas susijęs su kai kuriomis galvos smegenų cheminėmis medžiagomis, kurios transformuoja išorinės aplinkos dirgiklius ir iš čia nerimas išplinta į kitas galvos smegenų struktūras.
- Asmenybės bruožai: Tam tikri asmenybės bruožai, tokie kaip perfekcionizmas ar žema savivertė, gali padidinti nerimo riziką. Žmonės, patiriantys šį sutrikimą, lengvai pasiduoda savo emocijoms, neigiamai reaguoja į negatyvius jausmus ir situacijas. Labai dažnai, bandydami susitvarkyti su šiais jausmais, žmonės vengia situacijų ar veiklų, kurių metu jaučia nerimą. Deja, nerimo dienos dėl to tik dažnėja.
- Trauminiai įvykiai: Trauminiai gyvenimo įvykiai, tokie kaip netektys, smurtas ar prievarta, gali sukelti ilgalaikį nerimą. Šis sutrikimas atsiranda po siaubingų fizinių ar emocinių išgyvenimų, tokių kaip stichinės nelaimės, avarijos ar nusikaltimai.
- Kofeinas ir alkoholis: Per didelis kofeino ar stimuliuojančių medžiagų vartojimas.
- Ilgas stresas ar emocinis išsekimas.
- Vaikystės trauma ar nestabili aplinka.
- Fizinės sveikatos sutrikimai.
Nerimo simptomai
Nerimo simptomai gali būti įvairūs ir pasireikšti skirtingai kiekvienam žmogui. Svarbu atpažinti šiuos simptomus, kad būtų galima laiku kreiptis pagalbos. Nerimo simptomai gali būti suskirstyti į fizinius, emocinius, kognityvinius ir elgesio.
Fiziniai simptomai
- Padažnėjęs širdies plakimas (tachikardija).
- Pakitęs kvėpavimas: dusulys, hiperventiliacija, netolygus, paviršinis kvėpavimas.
- Prakaitavimas, drebulys.
- Raumenų įtampa, galvos ar nugaros skausmai.
- Virškinimo sutrikimai - pykinimas, pilvo skausmai, viduriavimas.
- Galvos svaigimas, alpimo jausmas.
- Šaltkrėtis arba karščio bangos.
- Kūno tirpimas ar dilgčiojimas (ypač rankose, veide).
- Pasikeitusios realybės ar savęs suvokimo pojūtis.
- Sunkumai susikoncentruoti, dėmesio sutrikimai.
- Nemiga. Vienas iš pagrindinių dalykų, kuriais pasižymi nerimo sutrikimas yra pakitęs miego režimas. Žmogus, jaučiantis nuolatinį nerimą, blogai miega, jam sunku atsipalaiduoti, jį kamuoja įvairūs sapnai.
- Nuovargis. Esant mažam miego kiekiui bei nuolatinei stresinei būsenai žmogus, kurį kamuoja nerimo sutrikimai, dažnai jaučiasi pavargęs. Sergantysis jaučia bendrą organizmo silpnumą, jam sunku dirbti fizinį darbą bei aktyviai sportuoti.
- Dažnas šlapinimasis.
- Didelis prakaitavimas.
- Nervinis drebulys.
- Galvos skausmai.
- Padažnėjęs širdies ritmas.
- Nervinis pykinimas.
- Sutrikęs kvėpavimas.
- Nervinis dusulys.
Emociniai simptomai
- Įtampa.
- Nuojauta, kad „tuoj kažkas blogo nutiks“.
- Sunkumai atsipalaiduoti.
- Nuotaikų kaita. Dažna nuotaikų kaita arba nerimo priepuoliai yra dar vienas ligos simptomas. Sergantysis jaučia nuolatinį nerimą ir stresą, todėl jo nuotaika ir emocinė būsena labai permaininga. Jaučiamas dirglumas, susierzinimas.
- Baimės išprotėti jausmas.
Kognityviniai simptomai
- Susirūpinimas dėl ateities, mintys apie galimas grėsmes, nemalonumus.
- Katastrofinis mąstymas (tikėjimas blogiausiu scenarijumi).
- Savo galimybių išspręsti ar atlaikyti sunkumus, susidoroti su nesėkmėmis nuvertinimas.
- Galimybių sulaukti reikiamos pagalbos iš aplinkos nuvertinimas arba nepagalvojimas apie tai.
- Dėmesio sutrikimai. Nerimo sutrikimas gali pasireikšti ir dėmesio koncentracijos stoka. Žmogui, jaučiančiam nerimą ir baimę sunku susikoncentruoti ir susitelkti į tam tikrus darbus, sudėtinga atlikti užduotis, kurios reikalauja susikaupimo ir atidumo. Dėl šios priežasties sergantiesiems nerimo sutrikimo ligomis sunkiau susirasti ilgalaikį darbą.
- Nerimas vis stiprėja, jaučiate, kad neužmigsite, nes mintys vis sukasi apie darbą. Dirbti ir atlikti užduoties tuo metu taip pat negalite.
Elgesio simptomai
- Nervingi įpročiai - nagų kramtymas, plaukų pešiojimas, kojų judinimas, rašiklio spaudinėjimas ir kt.
- Neramus judėjimas, blaškymasis arba sustingimas.
- Pernelyg greitas, intensyvus kalbėjimas arba kaip tik tylėjimas.
- Tam tikrų objektų, situacijų ar vietų, kurios sukelia nerimą, vengimas.
- Įvairūs atidėliojimai.
- Padidėjęs polinkis kontroliuoti aplinką, gali būti ritualizuotas elgesys, tikrinimai (pvz.: ar užrakintos durys, išjungta viryklė).
- Kitas saugumo siekiantis elgesys (pvz.: vaistinėlės visur nešiojimąsis, ėjimas kur nors tik su kitu žmogumi, tyrinėjimas, kur yra avariniai išėjimai, tualetai, gesintuvai).
Pasekmės
Negydomi nerimo sutrikimai gali turėti ilgalaikių pasekmių, kurios paveikia ne tik psichinę, bet ir fizinę sveikatą:
- Nuolatinis nerimas gali sukelti fizinius simptomus, tokius kaip galvos skausmas, virškinimo problemos ir širdies ligos. Ilgalaikis stresas gali pabloginti bendrą sveikatos būklę ir sumažinti imuninės sistemos atsparumą.
- Nerimo sutrikimai gali pabloginti kitas psichikos sveikatos problemas, pvz., depresiją, ir padidinti savižudybės riziką. Nuolatinis nerimas gali sukelti emocinį išsekimą ir pabloginti gyvenimo kokybę.
- Nerimas gali paveikti darbą, mokslą ir santykius. Jis gali sumažinti produktyvumą, sukelti pravaikštas darbe bei socialinį atsiribojimą.
- Ilgalaikis nerimas gali sukelti finansines problemas, ypač jei jis sukelia pravaikštas darbe arba sumažina darbo našumą.
Gydymo būdai
Nerimo įveikimas gali būti sudėtingas procesas, tačiau yra daugybė būdų, kurie gali padėti valdyti nerimą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Jaučiant vis pasikartojančius galimus nerimo sutrikimo simptomus, reikia kreiptis į gydytoją. Šis sutrikimas yra lėtinis, todėl jis reikalauja ilgalaikio gydymo. Nerimo sutrikimas gali būti gydomas dvejopai, atsižvelgiant į ligos simptomus, jos intensyvumą ir gydytojų rekomendacijas. Nerimo gydymas gali būti medikamentinis arba psichoterapinis.
Psichoterapinis gydymas
Tai pirminis gydymo būdas, siekiant išvengti nuolatinio medikamentų naudojimo. Šio gydymo metu daugiau dėmesio skiriama psichologinei paciento būsenai, jo nuotaikų kaitų kontrolei, nerimo priežasčių analizei, atsipalaidavimo technikoms. Šiuo atveju vaistai nuo nerimo - tai paties paciento psichologinės būsenos ugdymas, savęs analizavimas. Psichologai pacientams padeda atpažinti ir suvaldyti veiksnius, kurie iššaukia nerimą. Konsultacijos padeda pacientui suprasti, kokios jų mintys tiesiogiai siejasi su nerimo simptomais. Koreguodami savo elgesį, pacientai atsisako veiksmų, kurie yra siejami su nerimo sutrikimu. Jie yra drąsinami ir skatinami įveikti savo baimes, jas provokuodami (pvz.
Psichoterapija - tai procesas, kurio metu gydytojas ir pacientas dirba išvien, kad galėtų nustatyti, dėl ko pacientas nerimauja, ir kad pacientas išmoktų, kaip su tuo nerimu susidoroti. Savo naujai įgautus įgūdžius valdyti nerimą pacientai gali išbandyti ne tik susitikimų metu, tačiau ir realiose gyvenimo situacijos, kurios juos verčia jaustis nepatogiai. Psichologai, norėdami padėti atsikratyti nerimo sutrikimų, remiasi ne tik kognityvine elgesio terapija.
Taip pat skaitykite: Eilučių sujungimas programavime
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): Vienas efektyviausių metodų yra kognityvinė elgesio terapija (KET). Ji padeda atpažinti mintis, kurios sukelia nerimą, ir išmokti jas keisti sveikesniais mąstymo modeliais. Psichoterapija taip pat padeda suprasti savo emocijas ir išmokti jas valdyti. KET padeda pacientams atpažinti ir keisti neigiamas mąstymo ir elgesio schemas. Ši terapija yra ypač naudinga gydant generalizuotą nerimo sutrikimą, socialinį nerimą ir panikos atakas. KET sesijų metu pacientai mokosi įveikti nerimą sukeliantį mąstymą ir elgesį, naudojant įvairius metodus, tokius kaip savikontrolės mokymas ir ekspozicijos terapija.
- Ekspozicijos terapija: Ši terapija padeda pacientams palaipsniui susidurti su savo baimėmis kontroliuojamoje aplinkoje, taip mažinant nerimą sukeliančias reakcijas. Ekspozicijos terapija dažnai naudojama gydant specifines fobijas ir socialinį nerimą.
- Psichodinaminė terapija: Siekia atskleisti pasąmonės procesus, kurie gali turėti įtakos paciento nerimui. Ši terapija padeda pacientams geriau suprasti savo emocijas ir santykius, taip sumažinant nerimo lygį.
- Grupinė terapija: Metodas, kai keletas žmonių, kurie turi tokius pat sutrikimus, bando įveikti savo nerimą ir vienas kitą palaikyti. Grupinės terapijos metu pacientai susitinka su kitais, kurie turi panašių problemų, ir dalijasi savo patirtimi bei palaikymu. Tai padeda sumažinti izoliacijos jausmą ir stiprina bendruomeniškumą.
- Šeimos psichoterapija: Padeda šeimos nariams suprasti jų mylimųjų nerimą ir išmoko, kaip išvengti nerimą sukeliančių situacijų.
Medikamentinis gydymas
Dažniausiai naudojami vaistai nuo nerimo yra benzodiazepinai arba antidepresantai. Benzodiazepinių vaistų veikimas efektyvesnis ir turi daug mažesnį šalutinį poveikį. Gydymasis antidepresantais yra ilgalaikis procesas, trunkantis ne vienerius metus. Antidepresantai veikia atstatydami nervų sistemos neurotransmiterių (jais perduodami elektriniai impulsai) sklidimo greitį. Šie medikamentai padeda pašalinti elektrinių impulsų greitį stabdančias kliūtis, susidariusias dėl anksčiau patirto streso. Tiek antidepresantai, tiek benzodiazepinai vaistai nuo nerimo gali sukelti priklausomybės riziką, todėl vartoti juos reikėtų itin atidžiai ir tik gydytojui rekomendavus.
- Selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) ir selektyvieji serotonino-norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI): Dažnai naudojami gydant nerimą. Šie vaistai padeda reguliuoti smegenų cheminių medžiagų, kurios gali būti susijusios su nerimu, pusiausvyrą.
- Benzodiazepinai: Šie vaistai dažnai skiriami trumpalaikiam nerimo gydymui, ypač kai reikia greito simptomų palengvinimo. Tačiau dėl galimo priklausomybės pavojaus benzodiazepinai naudojami atsargiai.
- Beta blokatoriai: Šie vaistai padeda kontroliuoti fizinius nerimo simptomus, tokius kaip širdies plakimas ir drebėjimas.
- Buspironas: Tam tikri vaistai, tokie kaip buspironas, gali būti naudojami lėtinio nerimo gydymui.
Kiti gydymo būdai
- Meditacija, joga, kvėpavimo pratimai ir kitos atsipalaidavimo technikos: Gali padėti sumažinti nerimą.
- Reguliarus fizinis aktyvumas: Gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką.
- Subalansuota mityba: Gali padėti palaikyti gerą fizinę ir psichinę sveikatą. Tinkama mityba gali turėti teigiamą poveikį psichinei sveikatai. Omega-3 riebalų rūgštys, randamos žuvų taukuose, ir maistinės medžiagos, tokios kaip magnis ir vitaminas D, gali padėti sumažinti nerimo simptomus.
- Kofeino ir alkoholio ribojimas: Kofeinas ir alkoholis gali padidinti nerimo jausmą, todėl verta riboti jų vartojimą. Be to, norint suvaldyti nerimą, svarbu riboti glutamatą didinančias medžiagas ir priemones - socialinius tikslus, cukrų, kavą, energinius gėrimus, maisto papildą E621, alkoholį.
- Bendravimas su šeima ir draugais: Gali padėti jaustis suprastam ir sumažinti izoliacijos jausmą.
- Efektyvus laiko planavimas: Gali padėti sumažinti stresą ir geriau valdyti kasdienes užduotis.
- Užsiėmimas veikla, kuri teikia džiaugsmą ir malonumą: Gali padėti nukreipti dėmesį nuo nerimo.
- Internetinės terapijos programos: Gali būti patogus būdas gauti pagalbą, ypač tiems, kurie gyvena atokiose vietovėse ar turi ribotą judėjimą.
- Mindfulness praktikos: Šios praktikos padeda žmonėms susitelkti į dabartinį momentą ir sumažinti nerimo lygį.
- Sąmoningumo ugdymas: Sąmoningumo ugdymas - vienas efektyviausių nerimo profilaktikos ir netgi gydymo būdų.
- Kokybiškas miegas: Kokybiškas miegas yra būtinas gerai psichikos sveikatai. Miego trūkumas gali pabloginti nerimo simptomus ir padidinti stresą. Rekomenduojama laikytis nuolatinio miego grafiko, vengti elektroninių prietaisų naudojimo prieš miegą ir sukurti raminančią miego aplinką.
- Palaikymo grupės: Palaikymo grupės suteikia galimybę dalintis patirtimi ir gauti emocinį palaikymą iš kitų žmonių, kurie taip pat kovoja su nerimu. Dalyvavimas tokiose grupėse padeda sumažinti izoliacijos jausmą ir stiprina bendruomeniškumą.
Kaip padėti artimajam, kenčiančiam nuo nerimo?
Jei jūsų artimasis kenčia nuo nerimo, yra keletas būdų, kaip galite padėti:
- Leiskite artimajam išreikšti savo jausmus be nuomonės ir patarimų.
- Pasiūlykite padėti surasti psichikos sveikatos specialistą arba kartu eiti į konsultaciją.
- Skatinkite artimąjį rūpintis savo kūnu, pasitelkiant sveiką mitybą, fizinę veiklą ir pakankamą miegą.
- Nerimo sutrikimai gali būti ilgalaikiai ir gydymas gali užtrukti. Svarbu būti kantriems ir palaikyti savo artimąjį visame gydymo procese.
- Palaikymo grupės gali suteikti vertingą emocinį palaikymą ir patarimus.
Nerimo valdymas kasdien
Valdyti nerimą kasdien gali padėti įvairūs įpročiai ir strategijos:
- Fizinė sveikata tiesiogiai veikia psichiką, todėl svarbu rūpintis savo kūnu, pasitelkiant sveiką mitybą, mankštą ir miegą.
- Šios medžiagos gali pabloginti nerimo simptomus, todėl jų vartojimą reikia riboti.
- Bendravimas su šeima ir draugais padeda sumažinti nerimą ir pagerina nuotaiką.
- Meditacija, kvėpavimo pratimai ir kitos atsipalaidavimo technikos gali padėti sumažinti stresą ir nerimą.
- Skatinkite atvirą komunikaciją ir suteikite darbuotojams galimybę kalbėti apie savo problemas be baimės dėl pasekmių.
- Lankstus darbo grafikas gali padėti darbuotojams geriau valdyti savo laiką ir sumažinti stresą.
- Darbdaviai gali organizuoti sveikatingumo programas, kurios skatintų fizinę veiklą, sveiką mitybą ir atsipalaidavimo technikas.
- Darbdaviai turėtų suteikti darbuotojams galimybę gauti psichikos sveikatos konsultacijas ir kitą pagalbą.
- Sumažinkite darbo krūvį, užtikrinkite pertraukas ir skatinkite teigiamą darbo kultūrą.
Kada kreiptis į specialistą?
Jei nerimas trukdo kasdieniam gyvenimui, nedelskite kreiptis pagalbos į specialistą. Nerimo sutrikimas yra lengvai gydomas. Dauguma žmonių, jaučiančių nerimą, jau po keleto (ar net mažiau) mėnesių, išmoksta sumažinti arba visiškai atsikratyti nerimo simptomų, nerimo dienos tampa vis retesnės.
Jei nerimas neleidžia susikoncentruoti, dirbti ar miegoti, tai ženklas, kad reikalinga profesionali pagalba. Nereikia laukti, kol situacija pablogės - psichoterapeutas ar psichologas gali padėti išmokti valdyti nerimą jau dabar. Sąmoningumo ugdymas - vienas efektyviausių nerimo profilaktikos ir netgi gydymo būdų. Todėl jaučiant galimus nerimo sutrikimo simptomus, svarbu nenumoti į juos ranka ir kreiptis pagalbos į specialistus. Negydomas sutrikimas gali stiprėti, pereiti į kitus sutrikimus, ženkliai bloginti gyvenimo kokybę, netgi lemti nusivylimą gyvenimu ar pačiu savimi
Taip pat skaitykite: Nerimo sukeltas galvos skausmas: kaip atpažinti?