Stresas yra neišvengiama šiuolaikinio gyvenimo dalis, ypač darbo aplinkoje. Didėjantis gyvenimo tempas, nuolat kintančios darbo sąlygos ir augantys kompetencijos reikalavimai verčia žmones nuolat suktis darbų verpete. Bet kokiame darbe sudėtingų situacijų išvengti neįmanoma, o reakcija į jas dažnai būna nerimas, baimė ir stresas. Vis dėlto, svarbu suprasti, kad nerimas retai būna produktyvus, o nuolatinis stresas gali turėti neigiamų pasekmių tiek fizinei, tiek psichologinei sveikatai. Šiame straipsnyje aptarsime streso sampratą, jo priežastis ir požymius darbe, taip pat veiksmingus streso įveikimo būdus ir strategijas.
Streso Samprata ir Priežastys
Mokslinį streso sąvokos pagrindimą pateikė klasikinės streso teorijos kūrėjas Hansas Selje, kuris stresą įvardijo kaip tam tikras organizmo reakcijas, nespecifinį atsaką į bet kokį pateiktą reikalavimą. Streso metu visi stresoriai (dirgikliai) reikalauja persitvarkymo ir į juos organizmas reaguoja visu pajėgumu. Stresas mobilizuoja adaptacinius organizmo gebėjimus kilusiai kliūčiai įveikti. Akivaizdu, jog stresas - tai procesas, kurio dinamika yra gyvenimo dinamika.
Mokslinėje literatūroje streso sąvoka vartojama nevienareikšmiškai. Kartais ji taikoma grėsmei arba iššūkiui, o kartais atsakui į grėsmę ar iššūkį apibūdinti. Stresą galime apibrėžti kaip bendrą procesą, kuriuo įvertiname ir reaguojame į tam tikrus grėsmę ar iššūkį keliančius įvykius, vadinamuosius stresorius. Stresoriaus poveikis gali būti teigiamas, kai jis mus aktyvina ir motyvuoja įveikti sunkumus. Tačiau daug dažniau stresoriai kelia grėsmę darbuotojų sveikatai bei saugumui darbe, jų įsitikinimams bei savikontrolei.
Darbuotojai, dirbantys toje pačioje aplinkoje, skirtingai išgyvena stresą. Tai lemia ne vien individualūs veiksniai (santykiai šeimoje, ekonominė padėtis, asmenybės ypatumai), bet ir patiriamo streso suvokimas.
Stresą sukeliančių veiksnių darbe gali būti įvairių:
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
- Konfliktai darbo vietoje: Nesutarimai su kolegomis ar vadovybe, konkurencija, apkalbos.
- Užpuolimo pavojus: Ypač aktualu apsaugos darbuotojams ar kitų profesijų atstovams, kurių darbas susijęs su fiziniu pavojumi.
- Atsakomybė: Didelė atsakomybė už priimamus sprendimus, projektus ar kitų žmonių gerovę.
- Per mažas darbo užmokestis: Nepasitenkinimas atlyginimu, finansinis nestabilumas.
- Darbo vietos praradimo grėsmė: Baimė būti atleistam, įmonės restruktūrizacija.
- Blogas darbo organizavimas: Neaiškios užduotys, per didelis darbo krūvis, laiko trūkumas.
- Socialinis darbas: Socialinis darbas emociškai sekinantis, todėl socialiniams darbuotojams kyla didelė rizika ne tik patirti stresą, bet ir perdegti. Socialiniams darbuotojams nesuvaldžius kylančio ar lėtinio streso, kyla perdegimo grėsmė, netinkamas pareigų atlikimas ir negebėjimas pasirūpinti savimi, savo sveikata.
Tyrimai rodo, kad stresas darbe yra antra po nugaros skausmų Europoje dažniausiai aptinkama su darbu susijusi sveikatos problema.
Streso Požymiai
Streso požymiai gali būti įvairūs ir pasireikšti skirtingai kiekvienam žmogui. Svarbu atpažinti šiuos požymius, kad būtų galima imtis priemonių stresui valdyti.
Dažniausi streso požymiai:
- Fiziniai simptomai: Miego sutrikimai (nemiga arba nuolatinis mieguistumas), valgymo sutrikimai (apetito praradimas arba padidėjęs valgymas), galvos skausmai, raumenų įtampa, virškinimo problemos, nuovargis.
- Emociniai simptomai: Nuotaikų kaita, irzlumas, nerimas, baimė, liūdesys, apatija, sumažėjęs pasitenkinimas gyvenimu.
- Elgesio simptomai: Vengimas bendrauti su kolegomis ir klientais, padidėjęs alkoholio vartojimas ar kitų žalingų įpročių atsiradimas, sunkesnis susikaupimas, sumažėjęs produktyvumas, klaidų darymas.
Esant stresinei situacijai, socialiniai darbuotojai dažnai jaučia miego sutrikimus, nuotaikų kaitą, kankina nerimas bei negatyvios mintys, būna apatiški ir vengia kontakto su kolegomis ir net savo klientais. Stresą rodantys požymiai kiekvienam gali būti individualūs, pvz., fizinio simptomo požymis valgymo sutrikimas, vieniems gali pasireikšti padidėjusiu ar besaikiu valgymu, o kitiems - apetito praradimu; miego sutrikimas: nuolatiniu miego norėjimu arba priešingai - nemiga. Valgymo pokyčiai patyrus stresą, įvardijami kaip emocionalus valgymas, siekiant numalšinti stresą organizmą. Tačiau pasitaiko, kad socialiniai darbuotojai pradeda linkti prie žalingų įpročių - alkoholio.
Streso Poveikis Darbo Rezultatams ir Organizacijai
Stresas darbe ne tik sukelia sveikatos sutrikimus, neatvykimus ir darbuotojų kaitą, bet ir turi poveikį darbo rezultatams. Mokslininkai apskaičiavo, kad produktyvumo sumažėjimas dėl streso yra vidutiniškai 7,5 karto didesnis nei produktyvumo sumažėjimas dėl neatvykimo į darbą.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka galvijų sveikatai
Žalingi streso padariniai pasireiškia elgesyje. Atskiro žmogaus elgesys nelabai pastebimas visos organizacijos fone, tačiau dėl nuolatinės įtampos gali pakisti daugelio darbuotojų elgesys ir tarpusavio santykiai. Dėl to mažėja darbo efektyvumas ir kokybė, daugėja pravaikštų, nelaimingų atsitikimų, didėja darbuotojų kaita, nepasitenkinimas darbo sąlygomis bei užduotimis.
Streso Įveikimo Būdai ir Strategijos
Kaip ir kiekvieną reiškinį, stresą būtina valdyti, pasirenkant vieną ar kitą realią galimybę jį įveikti, kontroliuoti ar prisitaikyti prie neišsprendžiamų situacijų. Įveikos strategija turi sumažinti kilusius reikalavimus t.y. sumažinti streso lygį. Streso įveikos būdus yra daug, tačiau reikia išmokti tinkamai reaguoti į stresą, todėl to būtina mokytis. Koreguoti savo elgesį, siekiant įveikti iškilusias kliūtis, numalšinti streso negatyvų poveikį organizmui, būtina kontroliuoti save.
Efektyvūs streso įveikimo būdai:
- Atpažinkite streso šaltinius: Pamėginkite sudaryti nemalonių įvykių, neigiamai Jus veikiančių situacijų sąrašą. Išrikiuokite jas pagal svarbumą - pagal keliamo streso stiprumą. Tai leis geriau suvokti, kas konkrečiai Jus kamuoja labiausiai.
- Planuokite savo laiką: Jei nuolat skubate ir nespėjate, naudokite specialias programėles telefone, darbų planuotojus elektroniniuose kalendoriuose, kur galite įsivesti terminus su priminimu.
- Reguliariai darykite pertraukėles darbe: Pertraukų metu išeikite pakvėpuoti grynu oru ir pabūti saulėje.
- Fizinis aktyvumas: Aktyvi fizinė veikla gali padėti išlieti stresą, sudeginti susikaupusį pyktį, numalšinti įtampą. Pasistenkite judėti kuo daugiau.
- Sveika mityba: Stenkitės labiau subalansuoti savo mitybą, rečiau vartoti greito maisto. Valgykite reguliariai. Pamėginkite praturtinti savo mitybą vaisiais, daržovėmis, jei reikia - vitaminais. Per dieną išgerkite pakankamai vandens.
- Miego režimas: Miegokite bent 7-8 valandas per parą.
- Artimi santykiai: Malonus bendravimas suteikia teigiamų emocijų, leidžia atsipalaiduoti. Socialinis įsitraukimas - vienas labiausiai raminančių ir efektyvių streso slopinimo būdų.
- Pomėgiai ir atsipalaidavimas: Skirkite laiko sau kiekvieną dieną maloniam atsipalaidavimui, savo mėgstamai veiklai. Atlikite relaksacinius pratimus, nuraminkite savo sukaustytą nuo įtampos kūną.
- Humoras: Pamėginkite į stresinę situaciją pažiūrėti šiek tiek su humoru, rasti kažką joje komiško. Humoras, žaismingumas gali padėti šiek tiek atsipalaiduoti.
- Išreikškite savo jausmus: Neužgniaužkite jausmų - kunkuliuoja viduje, kelia įtampą, didina stresą.
- Supervizijos: Streso mažinimas įmanomas per supervizijas, kurios skatina pabūti su savimi, permąstyti savo situaciją, atrasti darną, įvardinti streso sukėlėją ir rasti būdą streso poveikį sumažinti. Todėl supervizijas socialiniame darbe galima apibūdinti kaip profesinio streso prevencijos priemones, padedančios išspręsti atsiradusius vidinius ir išorinius prieštaravimus, konfliktus.
- Atsisakykite žalingų įpročių: Venkite alkoholio, rūkymo, narkotikų ir per didelio kofeino vartojimo.
- Ieškokite pagalbos: Jei jaučiate, kad patys negalite susitvarkyti su stresu, kreipkitės į psichologą ar psichoterapeutą.
Darbdavio Rolė Mažinant Stresą Darbe
Paprastai darbdaviai per mažai dėmesio skiria mikroklimatui, kuris yra susijęs su darbo našumu ir pačių darbuotojų sveikata. Geri tarpusavio santykiai padeda įveikti darbe patiriamą įtampą. Paramos ir pagalbos ieškojimas ir teikimas.
Jei streso darbe problema nustatyta, būtina imtis veiksmų, kuriais ši problema būtų užkirsta, pašalinta ar sumažinta. Darbdavys privalo pasirinkti tinkamas priemones. Šios priemonės turi būti vykdomos dalyvaujant ar bendradarbiaujant darbuotojams ir/ar jų atstovams.
Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nervinę įtampą
Darbdaviai gali imtis šių priemonių:
- Gerinti darbo organizavimą: Aiškiai apibrėžti užduotis, paskirstyti darbo krūvį, suteikti darbuotojams daugiau kontrolės.
- Kurti palankią darbo aplinką: Skatinti bendradarbiavimą, gerbti darbuotojų nuomones, užtikrinti saugią ir sveiką darbo vietą.
- Siūlyti streso valdymo programas: Organizuoti mokymus, konsultacijas, supervizijas.
- Skatinti sveiką gyvenimo būdą: Organizuoti sporto užsiėmimus, siūlyti sveiką maistą darbe.
- Būti atviriems dialogui: Išklausyti darbuotojų problemas, reaguoti į jų poreikius.