Depresijos ir Parkinsono ligos ryšys: atraskite naujausius tyrimus ir pažangiausius gydymo būdus

Kiekvieno gyvūno, įskaitant žmogų, organizme yra milijonai įvairių bakterijų, kurios sudaro labai spalvingą ir beveik gyvybiškai svarbią mikrobiotą. Mokslininkai tik neseniai nustatė, kad šie mikroorganizmai ne tik padeda mums suskaidyti maistą, bet ir turi įtakos smegenų veiklai, ypač elgesiui. Žarnyno bakterijos yra labai svarbios emocinei būklei ir tam, kaip reaguojame į stresą. Be to, jie gali būti atsakingi už kai kurias ligas, tokias kaip depresija, Alzheimerio liga ar Parkinsono liga.

Parkinsono liga po Alzheimerio ligos yra antra labiausiai paplitusi lėtinė neurodegeneracinė liga, kuria serga apie 1% vyresnių nei 65 metų žmonių. Epidemiologiniai tyrimai parodė, kad sergamumas Parkinsono liga yra 25,6 atvejo 100 000 gyventojų. Pirminė Parkinsono ligos priežastis dar nenustatyta. Spėjama, kad gali turėti įtakos įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, egzogeniniai toksinai - gausus pesticidų ir herbicidų vartojimas, sumažėjęs vitamino E kiekis maiste. Pastarųjų metų tyrimai, analizuojantys cholesterolio ir Parkinsono ligos ryšį, pateikia prieštaringus duomenis. Vieni autoriai nustatė, kad cholesterolio kiekio padidėjimas yra reikšmingas rizikos veiksnys 24-54 m. Amžiaus grupėje. Šiuo metu Parkinsono ligos diagnostika remiasi anamnezės ir neurologinio tyrimo duomenimis.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) neuromokslininkas dr. Aurelijus Burokas portalui LRT.lt papasakojo, kaip užsimezga ryšys tarp smegenų ir mikrobiotos, kokią įtaką tai turi mūsų savijautai ir ką daryti, kad pilve gyvenančios bakterijos būtų patenkintos.

Mikrobiota ir smegenų ryšys

Anksčiau mokslininkai, psichiatrai susikoncentravo į smegenis ir ilgą laiką kreipė dėmesį tik į neuronų veiklą. Pasirodžius pirmiems tyrimams, teigiantiems, kad mikrobiota gali turėti įtakos smegenų veiklai, buvo žiūrima labai skeptiškai, iš pradžių didelio dėmesio tai nesulaukė. Turbūt geriausias ir akivaizdžiausias būdas parodyti, ar turi įtakos, - tą sistemą pašalinti ir pažiūrėti, kas bus. Lygiai taip pat buvo sugalvota elgtis su mikrobiota. Pirmuosius tyrimus atliko japonai, bet jie nesulaukė labai daug dėmesio. Gyvūnai, neturintys mikrobiotos, užaugę steriliomis sąlygomis, kai maistas, gėrimai ir visa aplinka yra be bakterijų, patiria elgesio, smegenų, morfologinių pakitimų tiek ląstelių, tiek genų raiškos lygiu. Akivaizdžiausias įrodymas dirbant su tokiais gyvūnais yra tai, kad jų smegenys pakito neurochemiškai ir morfologiškai.

Mokslininkai bando moduliuoti mikrobiotą, keisdami ją skirdami gerųjų bakterijų (probiotikų), perkeldami maisto bakterijas (prebiotikų) arba pašalindami bakterijas duodami antibiotikų, suleisdami patogeninių bakterijų į mikrobiotą ir stebėdami, kaip ji keičiasi. Bakterijos daro didžiausią įtaką socialiniam elgesiui. Tokie tyrimai atlikti ne tik su pelėmis ir žiurkėmis, bet ir su bitėmis, žuvimis ir kt. Keičiant mikrobiotą, galima pakeisti ir gyvūno elgesį. Tačiau tai nėra kaip vaistai, kai žinome, kad kažkokia cheminė medžiaga veikia konkretų receptorių. Viskas daug sudėtingiau, nes nėra vieno būdo.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

Mikrobiota veikia ir imuninę sistemą, kurios moduliavimas taip pat daro įtaką smegenims, jų imuninėms ląstelėms. Ji taip pat gali veikti per savo metabolitus; vieni žinomiausių yra trumpos riebalų grandinės riebalų rūgštys. Bakterijos gali gaminti net ir neurotransmiterius, tokius kaip seratoninas, dopaminas. Jie nepereina kraujo ir smegenų barjero, bet jeigu tas barjeras pažeistas, gali paveikti net tiesiogiai, tačiau veikia ir netiesioginiu būdu per hormonų apykaitą. Tiesiogiai bakterijos gali paveikti per klajoklį nervą, kuris išsidėstęs visame virškinimo trakte ir jaučia, kas jame vyksta. Signalus apie mikrobiotos pokyčius jis iškart siunčia į smegenis. Vis dėlto visa tai yra tik pradžia - bandymas suprasti, kaip emocijos, smegenų veikla gali būti veikiami mikrobiotos pokyčių. Nereikia suprasti, kad tai bus panacėja ir mes galėsime su mikrobiota išspręsti visas sveikatos problemas, bet yra pagrindo manyti, jog ją reguliuodami galime padėti gydyti su smegenimis susijusias ligas. Daugiausia vilčių teikia uždegiminių procesų reguliavimas, nes senstant ir atsirandant tam tikrų patologijų išsivysto nevaldomas ir daug žalos darantis lėtinis uždegimas, siejamas ir su smegenų ligomis, pavyzdžiui, Alzheimerio liga, depresija. O moduliuoti mikrobiotą galima per mitybą, ne tik vaistais. Šie tyrimai padėtų kurti terapijas, kurios jeigu ne išgydytų, tai bent sumažintų ligų vystymąsi.

Klajoklis nervas ir jo vaidmuo

Buvo atliktas tyrimas, kurio metu mokslininkai išsiaiškino, kad per klajoklį nervą žarnyno bakterijos nukeliauja į smegenis. Bakterijos smegenyse buvo sulaukusios daug dėmesio, bet toks tyrimas dar nepakartotas. Kita vertus, metabolitai gali per klajoklį nervą pasiekti smegenis ir turėti didelį poveikį. Pavyzdžiui, teigiamas prebiotikų poveikis pelėms, kurioms buvo perkirptas klajoklis nervas, išnyksta. Arba Parkinsono ligos atveju, kai bakterijos gali gaminti tam tikrus baltymus, pakylančius į smegenis ir galinčius formuoti sankaupas, pradėti ligos vystymąsi. Jeigu klajoklis nervas yra nukirptas, tie baltymai į smegenis nepatenka. Tai sufleruoja, kad net ir Parkinsono liga galbūt randasi žarnyne. Mes žinome, kad sveikas žmogus turi vienokių bakterijų, o sergantis arba vienų neturi, arba kitų turi per daug. Tačiau klausimas, ar jis serga dėl bakterijų pasikeitimo, ar tai yra ligos pasekmė. Kitas dalykas, jei vienų bakterijų sumažėja, o kitų padaugėja, sunku suprasti, ką jos ten daro. Bakterija yra gyvas organizmas, ji gali elgtis vis kitaip skirtingoje aplinkoje: vienu atveju gali gaminti naudingus metabolitus, kitu atveju - ne. Jos taip pat komunikuoja tarpusavyje, reaguoja, pagal tai keičia savo aktyvumą. Tyrimuose su pelėmis pastebėta, kad visiškai pašalinus mikrobiotą jos į stresą reaguoja kitaip, sumažėja jų socialumas. Nors pelės yra labai socialūs gyvūnai, atsiranda pokyčių skirtingose smegenų vietose.

Bakterijų įtaka emocinei būklei

Bakterijos turi didelę įtaką mūsų emocinei būklei. Depresija irgi siejama su uždegiminiais procesais, mikrobiota tai galėtų reguliuoti. Buvo įdomus tyrimas, kad net antidepresantų efektyvumas siejamas su tam tikro profilio mikrobiota. Gali būti taip, kad antidepresantai kartais nesuveikia dėl mikrobiotos, tas junginys greičiau suskaidomas, o galbūt jis paverčiamas dar labiau stimuliuojančiu uždegiminius procesus. Tuo labiau kad patys antidepresantai taip pat moduliuoja mikrobiotą. Smegenys yra labai plastiškas ir dinamiškas organas, lyginant su kitais, o mikrobiota yra dar plastiškesnė ir besikeičianti. Kai bandoma sujungti abi sistemas, darosi sudėtinga, bet kadangi ši tema sulaukė daug dėmesio, mes po truputį artėjame link supratimo. Jeigu reikėtų išvesti bendrą vardiklį, tai kuo didesnė bakterijų įvairovė mikrobiotoje, tuo geresnė jos savininko sveikata, kalbant apskritai, ne tik apie smegenis. Kitas dalykas yra pralaidaus žarnyno sindromas. Vienos bakterijos stengiasi jį palaikyti integralų, o kitos jį ardo. Tad kai žarnyno sienelė nėra integrali, į jį gali patekti ir patogeninių, ir kitokio pobūdžio bakterijų, dar labiau stiprinančių uždegiminius procesus.

Kas sveika žmogui, tas sveika ir mikrobiotai. Žalių daržovių valgymas, mityba turėtų būti kuo įvairesnė. Kai buvo atliktas pats pirmas žmogaus mikrobiotos tyrimas, su kuriuo visi lygindavo vėlesnius, paaiškėjo, kad žmonių, kurie užsiima primityvia žemdirbyste, pavyzdžiui, gyvenančių Afrikos gentyse, mikrobiota yra daug įvairesnė, palyginti su standartinio europiečio arba amerikiečio, kuris valgo daug perdirbto maisto, gyvena nuolatinio streso sąlygomis, vartoja daug antibiotikų ne tik sirgdamas, bet ir maitindamasis su antibiotikais užaugintais gyvūnais. Mūsų, vakariečių, mikrobiota yra palyginti nuskurdusi, mes daug jos esame netekę.

Sprendžiant iš mikrobiotos neturinčių pelių tyrimų, būtume mažiau socialūs. Bet socialinė izoliacija irgi keičia mikrobiotą, dabar būtų labai įdomu pažiūrėti, kaip šiais pandemijos laikais paveikta mūsų mikrobiota, turbūt tokie tyrimai jau atliekami. Taip pat susidorojimas su stresu būtų pasunkėjęs, kaip rodo tyrimai su gyvūnais.

Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos

Mikrobiotos transplantacija

Mikrobiotos transplantacija yra daroma, kai žmogus turi Clostridium difficile infekciją. Tiems žmonėms dažnai antibiotikai nepadeda, jų gydymas yra efektyvus tik apie 30 proc. Tuo labiau kad ji gali atsirasti po ilgo antibiotikų vartojimo. Ta infekcija gali baigtis labai liūdnai - nuo viduriavimo iki išsekimo, kuris gali privesti net prie mirties. Sveikų žmonių mikrobiotą bandoma perkelti ir vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą, tuomet pastebimas pagerėjimas, nes tokiems asmenims dažnai pasireiškia ir virškinimo sutrikimai. Žinoma, reikia suprasti, kad mikrobiotos perkėlimas tikrai nepakeis jungčių smegenyse, kurios jau susiformavusios, tačiau bent jau palengvinus virškinamojo trakto sindromus bendra savijauta tampa geresnė, o kartu ir neurologiniai simptomai pasireiškia mažiau. Su profesoriumi Vaidotu Urbonu, kuris atlieka šias procedūras Santaros klinikose, turime projektą ir bandome aiškintis, kaip tas perkėlimas galėtų būti efektyvesnis. Tyrimo esmė yra suprasti, kurios bakterijos svarbios, galbūt nereikia perkelti visos mikrobiotos, o tik kažkurią mikroorganizmų, bakterijų ir metabolitų kombinaciją. Dėl to ir norima suprasti tuos mechanizmus, kad kuo mažiau būtų pakenkta. Tyrimai su gyvūnais rodo, kad, pavyzdžiui, kai buvo perkelta depresija sergančiųjų mikrobiota žiurkėms, po kurio laiko joms pasireiškė simptomai, panašūs į depresijos. Todėl prieš perkeldami mikrobiotą turime visapusiškai pažinti donorą, išsiaiškinti, ar nėra patogeninių mikroorganizmų. Tokie tyrimai ir supratimas padės lengviau įvertinti riziką ir atrinkti, kokią dalį mikrobiotos reikia perkelti. Tyrimai taip pat gali parodyti, kada reikia daryti tokias intervencijas. Senstant mikrobiotos taip pat pradeda mažėti.

Nutukimas ir atminties sutrikimai

Nutukimas mažina bakterijų įvairovę, vienų padaugėja, kitų pamažėja. Žiūrint apskritai, pakitusios mikrobiotos profilius galima susieti su atminties sutrikimais, pacientai tam atliko specialius testus. Nutukimas atsiranda dėl tam tikros mitybos, kuri ir keičia mikrobiotą. Savo ruožtu mikrobiota irgi nepadeda. Jeigu grįžtume prie pelių, vienoms buvo perkelta lieknų, kitoms nutukusių žmonių mikrobiota. Visoms buvo taikoma vienoda dieta, tačiau tos pelės, kurios gavo mikrobiotą iš turinčiųjų antsvorio, labiau nutuko ir turėjo apie 40 proc. daugiau riebalų nei tos pelės, kurios gavo mikrobiotą iš lieknų asmenų, nors jų mityba buvo identiška. Nutukimas dažniausiai siejamas su riebia, daug cukraus ir perdirbto maisto turinčia mityba, kurioje, pavyzdžiui, mažai skaidulų. Todėl mikrobiota pradeda skursti.

Vienas iš tyrimų susijęs su autizmo spektro sutrikimu. Su Fizinių ir technologijos mokslų centru (FTMC) bandoma vystyti elektroninę nosį, kuri galėtų greitai užfiksuoti pokyčius ir tyrimai nebūtų tokie brangūs. Pastebimas pagerėjimas paprastai yra laikinas, mikrobiota dažniausiai stengiasi sugrįžti į pirminę būklę. Jeigu persodinama mikrobiota iš kito žmogaus, tikėtina, kad po kiek laiko ji grįš į pradinę sudėtį. Todėl bandoma kurti įrankį, leidžiantį stebėti tuos pokyčius. GMC bandoma išsiaiškinti, kokį ryšį mikrobiota turi su smegenimis. Tai pirmiausia tyrinėjame per genų raišką skirtingose pelių smegenų dalyse, kai perkeliama mikrobiota iš pacientų ir sveikų vaikų. Žiūrime ir į epigenetinius pasikeitimus, nes mikrobiota veikia ir mūsų genų reguliavimą. Bandome žiūrėti ir į tai, kokią įtaką senėjimui turi mikrobiota, pavyzdžiui, kalbant apie Alzheimerio ligą, smegenų imuninių ląstelių veiklą.

Žiūrint iš neurobiologijos pusės įdomu, kad tyrimų metu, kai buvo pašalinta mikrobiota, matomi pokyčiai susieti su tam tikrais smegenų centrais. Pavyzdžiui, mikrobiotos neturinčių pelių migdolinis kūnas yra padidėjęs, tačiau bendras smegenų tūris - ne. Arba prefrontalinėje žievėje yra daugiau mielino dangalo, kurio paprastai sumažėja, pavyzdžiui, sergant išsėtine skleroze. Mikrobiotos nebuvimas daro pokytį ne apskritai visoms smegenims, bet specifinį tam tikroms sritims. Manau, svarbu suprasti, kodėl tai vyksta. Mes tai matome, tačiau kitas klausimas, kodėl būtent tose srityse, o ne kitose smegenų dalyse įvyksta pokyčių. Svarbu suvokti, kad bakterijų yra milijonai, žmogus žarnyne turi nuo 1 iki 2 tūkst. skirtingų jų rūšių. Jų pokyčiai ir dinamika visame žarnyne keičiasi, nes kinta ir maistinės medžiagos, deguonies koncentracija, pH ir t. t. Mes nesuprantame, kaip jos bendrauja ir per tai daro įtaką žarnyno ląstelėms, o per jas smegenims.

Depresija: apžvalga

Depresija priskiriama nuotaikos sutrikimams. Ji gali būti apibūdinama kaip liūdesio, praradimo ar pykčio jausmas, trukdantis kasdienei žmogaus veiklai. Ji taip pat gana dažna. Ligų kontrolės ir prevencijos centrų patikimo šaltinio duomenimis, 2019 m. bet kuriuo konkrečiu 2 savaičių laikotarpiu depresijos simptomų turėjo 18,5 proc. suaugusių amerikiečių. Nors depresija ir sielvartas turi bendrų bruožų, depresija skiriasi nuo sielvarto, jaučiamo netekus mylimo žmogaus, arba liūdesio, jaučiamo po traumuojančio gyvenimo įvykio. Depresija paprastai susijusi su neapykanta sau arba savigarbos praradimu, o sielvartas paprastai to nedaro. Sielvarto atveju teigiamos emocijos ir laimingi prisiminimai apie mirusįjį paprastai lydi emocinio skausmo jausmą. Sergant didžiuoju depresiniu sutrikimu liūdesio jausmas yra nuolatinis.

Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje

Žmonės depresiją išgyvena skirtingai. Ji gali trukdyti kasdieniam darbui, dėl to prarandamas laikas ir sumažėja produktyvumas. Ji taip pat gali turėti įtakos santykiams ir kai kurioms lėtinėms sveikatos būklėms. Būklės, kurios gali pablogėti dėl depresijos, yra šios: artritas, astma, širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys, diabetas, nutukimas.

Svarbu suvokti, kad kartais jaustis prislėgtam yra normali gyvenimo dalis. Liūdnų ir nuliūdusių įvykių pasitaiko visiems. Tačiau jei nuolat jaučiatės prislėgti ar beviltiški, gali būti, kad sergate depresija. Depresija laikoma rimta medicinine būkle, kuri gali pablogėti be tinkamo gydymo.

Depresijos simptomai

Depresija gali būti daugiau nei nuolatinis liūdesys ar „mėlyna” būsena. Didžioji depresija gali sukelti įvairių simptomų. Vieni jų veikia nuotaiką, kiti - kūną. Simptomai taip pat gali būti nuolatiniai arba ateiti ir praeiti. Ne visi sergantieji depresija patiria tuos pačius simptomus. Simptomai gali skirtis savo sunkumu, dažnumu ir trukme. Jei bent 2 savaites beveik kasdien jaučiate kai kuriuos iš toliau išvardytų požymių ir simptomų depresija, gali būti, kad sergate depresija:

Jaučiate liūdesį, nerimą ar „tuštumą”
Beviltiškumo, bevertiškumo ir pesimizmo jausmas
Daug verkiate
Jaučiatės sutrikęs, susierzinęs arba piktas
Prarastas susidomėjimas pomėgiais ir interesais, kuriais anksčiau mėgavotės
Sumažėjusi energija arba nuovargis
Sunkumai susikaupti, prisiminti ar priimti sprendimus
Lėčiau judate arba kalbate
Miego sunkumai, ankstyvas pabudimas ryte arba pervargimas
Apetito ar svorio pokyčiai
Lėtinis fizinis skausmas be aiškios priežasties, kuris nepraeina gydant (galvos skausmas, skausmai, virškinimo sutrikimai, mėšlungis)
Mintys apie mirtį, savižudybę, savęs žalojimą ar bandymus nusižudyti

Depresijos simptomai gali skirtingai pasireikšti vyrams, moterims, paaugliams ir vaikams.

Depresijos priežastys ir rizikos veiksniai

Yra kelios galimos depresijos priežastys. Jos gali būti įvairios - nuo biologinių iki netiesioginių. Dažniausiai pasitaikančios priežastys yra šios:

Smegenų chemija: Depresija sergančių žmonių smegenų dalyse, valdančiose nuotaiką, mintis, miegą, apetitą ir elgesį, gali būti cheminis disbalansas.
Hormonų kiekis: Moteriškų hormonų estrogeno ir progesterono pokyčiai įvairiais laikotarpiais, pavyzdžiui, menstruacijų ciklo, pogimdyminio laikotarpio, perimenopauzės ar menopauzės metu, gali padidinti depresijos riziką.
Šeimos istorija: Jums yra didesnė rizika susirgti depresija, jei jūsų šeimoje yra buvę depresijos ar kito nuotaikos sutrikimo atvejų.
Ankstyvosios vaikystės traumos: Kai kurie įvykiai turi įtakos tam, kaip jūsų organizmas reaguoja į baimę ir stresines situacijas.
Smegenų struktūra: Didesnė rizika susirgti depresija, jei priekinė smegenų skiltis yra mažiau aktyvi. Tačiau mokslininkai nežino, ar tai atsitinka prieš ar po depresijos simptomų atsiradimo.
Medicininės būklės: Tam tikros būklės gali jums kelti didesnę riziką, pavyzdžiui, lėtinės ligos, nemiga, lėtinis skausmas, Parkinsono liga, insultas, širdies priepuolis ir vėžys.
Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas: Anksčiau buvęs piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis ar alkoholiu gali turėti įtakos jūsų rizikai.
Skausmas: Žmonės, kurie ilgą laiką jaučia emocinį ar lėtinį fizinį skausmą, turi gerokai didesnę tikimybę susirgti depresija.

Depresijos rizikos veiksniai gali būti biocheminiai, medicininiai, socialiniai, genetiniai arba netiesioginiai. Dažniausiai pasitaikantys rizikos veiksniai yra šie:

Lytis: Didžiosios depresijos paplitimas yra dvigubai didesnis tarp moterų nei tarp vyrų.
Genetika: Jums yra didesnė rizika susirgti depresija, jei šeimoje yra buvę tokių atvejų.
Socialinė ir ekonominė padėtis: Socialinė ir ekonominė padėtis, įskaitant finansines problemas ir suvokiamą žemą socialinį statusą, gali padidinti depresijos riziką.
Tam tikri vaistai: Tam tikri vaistai, įskaitant kai kurias hormoninių kontraceptikų rūšis, kortikosteroidus ir beta adrenoblokatorius, gali būti susiję su padidėjusia depresijos rizika.
Vitamino D trūkumas: Tyrimais nustatyta, kad depresijos simptomai siejami su mažu vitamino D kiekiu.
Lyties tapatybė: 2018 m. atlikto tyrimo duomenimis, translyčių asmenų depresijos rizika yra beveik 4 kartus didesnė nei cislyčių asmenų.
Piktnaudžiavimas psichoaktyviosiomis medžiagomis: Apie 21 proc. žmonių, turinčių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimų, taip pat patiria depresiją.
Medicininės ligos: Depresija yra susijusi su kitomis lėtinėmis medicininėmis ligomis. Širdies ligomis sergantiems žmonėms tikimybė susirgti depresija yra maždaug dvigubai didesnė nei žmonėms, kurie jomis neserga, o iki 1 iš 4 žmonių sergančių vėžiu taip pat gali patirti depresiją.

Depresijos priežastys dažnai yra susijusios ir su kitais jūsų sveikatos elementais.

Depresijos gydymas

Gali būti, kad simptomus sėkmingai įveiksite taikydami vieną gydymo būdą, o gali būti, kad geriausiai tiks gydymo būdų derinys. Įprasta derinti medicininį gydymą ir gyvenimo būdo terapiją.

Vaistai

Jūsų sveikatos priežiūros specialistas gali paskirti:

Selektyvių serotonino reabsorbcijos inhibitorių (SSRI): SSRI yra dažniausiai skiriami antidepresantai ir paprastai turi mažai šalutinio poveikio. Jie gydo depresiją didindami neuromediatoriaus serotonino kiekį smegenyse. SSRI negalima vartoti su tam tikrais vaistais, įskaitant monoaminooksidazės inhibitorius (MAOI) ir kai kuriais atvejais tioridaziną ar Orap (pimozidą). Nėščios moterys turėtų pasitarti su sveikatos priežiūros specialistais dėl SSRI vartojimo nėštumo metu rizikos. Taip pat reikia atsargiai vartoti jei sergate siauro kampo glaukoma. SSRI pavyzdžiai: citalopramas (Celexa), escitalopramas (Lexapro), fluvoksaminas (Luvox), paroksetinas (Paxil, Paxil XR, Pexeva) ir sertralinas (Zoloft).
Serotonino ir noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI): SNRI depresiją gydo didindami neuromediatorių serotonino ir noradrenalino kiekį smegenyse. SNRI negalima vartoti kartu su MAOI. Turėtumėte būti atsargūs, jei turite kepenų ar inkstų sutrikimų arba siauro kampo glaukomą. SNRI pavyzdžiai: desvenlafaksinas (Pristiq, Khedezla), duloksetinas (Cymbalta, Irenka), levomilnacipranas (Fetzima) ir venlafaksinas (Effexor XR).
Tricikliniai ir tetracikliniai antidepresantai: Tricikliai antidepresantai (TCA) ir tetracikliai antidepresantai (TECA) depresiją gydo didindami neuromediatorių serotonino ir noradrenalino kiekį smegenyse. TCA gali sukelti daugiau šalutinių poveikių nei SSRI ar SNRI. Nevartokite TCA arba TECA kartu su MAOI. Vartokite atsargiai, jei sergate siauro kampo glaukoma. Triciklių antidepresantų pavyzdžiai: amitriptilinas (Elavil), doksepinas (Sinequan), imipraminas (Tofranil), trimipraminas (Surmontil), desipraminas (Norpramin), nortriptilinas (Pamelor, Aventyl) ir protriptilinas (Vivactil).
Noradrenalino ir dopamino reabsorbcijos inhibitoriai (NDRI): Šiais vaistais galima gydyti depresiją didinant dopamino ir noradrenalino kiekį smegenyse. NDRI pavyzdžiai yra bupropionas (Wellbutrin).
Monoaminooksidazės inhibitoriai (MAOI): MAOI gydo depresiją didindami norepinefrino, serotonino, dopamino ir tiramino kiekį jūsų smegenyse. Dėl šalutinio poveikio ir susirūpinimą keliančių saugumo aspektų MAOI nėra pirmasis pasirinkimas psichikos sveikatos sutrikimams gydyti. Jie paprastai vartojami tik tuo atveju, jei kitais vaistais depresijos gydyti nepavyksta. MAOI pavyzdžiai: izokarboksazidas (Marplan), fenelzinas (Nardil), selegilinas (Emsam), tranilciprominas (Parnate).
N-metil D-aspartato (NMDA) antagonistai: N-metil-D-aspartato (NMDA) antagonistai gydo depresiją didindami glutamato kiekį smegenyse. Glutamatas yra neuromediatorius, kuris, kaip manoma, yra susijęs su depresija. NMDA antagonistai vartojami tik tiems pacientams, kuriems nesėkmingai taikomi kiti antidepresantai. FDA patvirtino vieną NMDA vaistinį preparatą - esketaminą (Spravato), skirtą depresijai gydyti. Esketaminas yra nosies purškalas, kurį galima įsigyti tik pagal ribotą programą, vadinamą Spravato REMS. Pavartojus vaisto, pacientams gali pasireikšti nuovargis ir disociacija (dėmesio, vertinimo ir mąstymo sunkumai). Dėl šios priežasties esketaminas skiriamas sveikatos priežiūros įstaigoje, kur sveikatos priežiūros specialistas gali stebėti, ar neatsiranda sedacija ir disociacija.

Kiekvienos rūšies vaistai, kuriais gydoma depresija, turi naudos ir galimą riziką.

Psichoterapija

Bendravimas su terapeutu gali padėti išmokti įgūdžių, kaip susidoroti su neigiamais jausmais. Jums taip pat gali būti naudingi šeimos ar grupinės terapijos užsiėmimai. Psichoterapija, dar vadinama „pokalbių terapija”, yra tada, kai žmogus kalbasi su kvalifikuotu terapeutu, kad nustatytų ir išmoktų susidoroti su veiksniais, kurie lemia jo psichikos sveikatos būklę, pavyzdžiui, depresiją. Įrodyta, kad psichoterapija yra veiksminga gydymo priemonė, gerinanti depresija ir kitais psichikos sutrikimais sergančių žmonių simptomus. Psichoterapija dažnai taikoma kartu su medikamentiniu gydymu. Yra daug skirtingų psichoterapijos rūšių, ir kai kurie žmonės geriau reaguoja į vienokią ar kitokią psichoterapiją.

Kognityvinė elgesio terapija (CBT): Kognityvinės elgesio terapijos (KET) metu terapeutas kartu su jumis atskleis nesveikus mąstymo modelius ir nustatys, kaip jie gali lemti žalingą elgesį, reakcijas ir įsitikinimus apie save. Terapeutas gali skirti jums „namų darbų”, kuriuose praktikuositės pakeisti neigiamas mintis pozityvesnėmis.
Dialektinė elgesio terapija (DBT): Dialektinė elgesio terapija (DBT) yra panaši į CBT, tačiau joje ypatingas dėmesys skiriamas patvirtinimui, t. y. nepatogių minčių, jausmų ir elgesio priėmimui, užuot su jais kovojus. Teorija teigia, kad susitaikę su žalingomis mintimis ar emocijomis galite pripažinti, kad pokyčiai yra įmanomi, ir sudaryti sveikimo planą.
Psichodinaminė terapija: Psichodinaminė terapija - tai pokalbių terapijos forma, skirta padėti geriau suprasti ir įveikti kasdienį gyvenimą. Psichodinaminė terapija grindžiama idėja, kad jūsų dabartinę realybę formuoja nesąmoninga vaikystės patirtis. Šios terapijos metu terapeutas padės Jums apmąstyti ir išnagrinėti savo vaikystę ir patirtį, kad padėtų Jums suprasti ir susidoroti su savo gyvenimu.

tags: #depresija #ir #parkinsono #liga