Streso Įveikimas Varžybų Metu: Patarimai Sportininkams ir Komandoms

Įvadas

Šiandieniniame, iššūkių ir nuolatinio tempo kupiname pasaulyje, streso valdymas tampa vis svarbesnis. Stresas - tai neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis, prie kurios prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau stresą galima valdyti. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra stresas, kokios jo priežastys, kaip jis veikia mūsų sveikatą, bei pateiksime veiksmingų streso įveikimo būdų ir patarimų, kaip reaguoti į nesėkmes. Taip pat nagrinėsime, kaip atpažinti ir suprasti savo baimes, atrasti vidinę ramybę ir ugdyti emocinį atsparumą.

Stresas Mūsų Gyvenime

Mūsų gyvenimai yra kupini streso, kurį kartais sunku suvaldyti. Stresas gali sugriauti visus jūsų planus, sugadinti nuotaiką ir santykius su žmonėmis. Jei gyvenime turite ambicingų tikslų ir norų, išvengti didžiulio tempo ir nerimo tikriausiai nepavyks. Dažniausiai stresas kyla dėl to, kad nesusitvarkome su mūsų galvas užgriuvusiais rūpesčiais, nerimaujame, kad ko nors nespėsime padaryti, išgyvename dėl artimųjų. Iš esmės, streso protrūkiai įvyksta tuomet, kai viskas aplinkui, atrodo, pradeda byrėti ir pasidaro labai chaotiška. Viena išeitis būtų efektyvus laiko planavimas, tačiau tai lengviau pasakyti nei padaryti.

Streso reiškinys plačiau tyrinėti pradėtas ir jo sąvoka atsirado tik maždaug prieš šimtmetį. Mokslinėje literatūroje ar internete galite rasti daug skirtingų streso apibūdinimų ir tai visai ne keista - stresas vis dar painiojamas su nerimu, baime, neapibrėžtumu, įvairiomis kitomis emocijomis ar būsenomis. Taip pat ne visada pagalvojame, kad stresas nėra vien tik destruktyvus. Stresas taip pat gali tapti varikliu pokyčiams ir pasireiškia jis ne tik negatyviose situacijose. Stresą patiriame ir tuomet, kai mūsų gyvenime nutinka kas nors netikėto ir pozityvaus. Paprasčiausias atsakymas būtų toks: stresas yra jūsų organizmo atsakas į dirgiklį, pvz., situaciją, įvykį, objektą, su kuriuo jums sunku ar, jūsų manymu, apskritai neįmanoma susidoroti, išspręsti ar išbūti. Taigi nerimas, baimė, pasimetimas, išgąstis nėra stresas.

Iš tiesų stresas yra kasdienis mūsų palydovas ir nepatirdama jokio streso mūsų psichika ima nuobodžiauti. Tuomet žmogus ima savęs klausti - ką čia sugalvojus, kuo užsiimti, ką išbandyti? Nedidelis streso kiekis yra būtinas, jis mus tarsi pažadina, skatina mąstyti, atrasti, spręsti, ieškoti. Stresas taip pat paskatina veikti pavojaus akivaizdoje - žmogus pasirenka bėgti, gintis arba sustingsta. Visgi nuolatinis, kasdienis, ilgai trunkantis stresas, kuris kyla dėl išorinių aplinkybių ar asmenybės savybių, jau yra žalingas. Toks stresas sudegina jūsų vidinius resursus, nes streso būsenoje pakyla kraujo spaudimas, padažnėja širdies darbas, sukyla adrenalinas, jaučiama fizinė įtampa kūne ir pan. Kitaip tariant, jūsų organizmas nuolat yra parengties būsenoje. Jei tokia būsena trunka ilgai, organizmas po kiek laiko išsekinamas, sutrinka miegas, dingsta apetitas, gali atsirasti skrandžio opos, širdies permušimai, valgymo sutrikimai, varginti padidėjęs prakaitavimas, galvos skausmas, įtampa, nerimas, emocinis jautrumas ir kitos nemalonios pasekmės.

Kiekvieno iš mūsų atsparumas stresui yra skirtingas, be to, skirtingi žmonės į tuos pačius stresorius gali reaguoti skirtingai. Visgi riba tarp streso ir profesinio perdegimo yra labai plona, dažnai apskritai nejuntama. Vienas pagrindinių skirtumų tarp streso ir perdegimo yra tas, kad perdegimas sukelia ilgalaikius emocinius pažeidimus, tokius kaip apatija, depresija, motyvacijos ir idealų praradimas, prasmės nematymas, silpnas emocinis atsakas ir pan. Stresas yra laikina būsena - dingus stresoriui, praeina stresas ir visos jo sukeltos emocijos bei fizinės reakcijos. Jis yra natūrali organizmo reakcija. Paskaičiuota, kad dėl su stresu susijusių ligų JAV per metus prarandama 40 mln.

Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas

Nerimas: Kas Tai Ir Kaip Jį Atpažinti

Nerimas - tai natūralus žmogaus atsakas į stresą, dažnai pasireiškiantis kaip įtampos, baimės ar nerimo pojūtis. Šis psichologinis fenomenas turi svarbią evoliucinę reikšmę, padedant žmogui išlikti budriam, reaguoti į pavojus bei prisitaikyti prie aplinkos pokyčių. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame informacijos srautas, socialiniai lūkesčiai ir greitas gyvenimo tempas sukelia nuolatinius iššūkius, nerimas tampa nebe adaptaciniu, o trukdančiu veiksniu.

Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), apie 4% pasaulio gyventojų kenčia nuo nerimo sutrikimų. Mediciniškai, nerimas apibrėžiamas kaip psichologinė būsena, kai žmogus jaučia nuolatinį nerimą, baimę arba stresą, kurie nėra proporcingi realiai grėsmei arba situacijai. Tai gali būti trumpalaikė reakcija į tam tikrą stresorių arba ilgalaikė būsena, kai simptomai išlieka net ir pašalinus stresą.

Nerimas yra glaudžiai susijęs su autonomine nervų sistema, ypač simpatine sistema, kuri aktyvuojasi, kai organizmas jaučia pavojų. Tai vadinamoji „kovok arba bėk“ reakcija, kurios metu kūnas pasirengia gintis arba pabėgti nuo gresiančio pavojaus. Tačiau, jei ši sistema nuolat suaktyvinama dėl perteklinių arba menkų stresorių, tai gali sukelti įvairius psichologinius bei fizinius sveikatos sutrikimus.

Pagrindiniai nerimo simptomai:

• Emociniai simptomai: nuolatinė baimė, panika, padidėjęs jautrumas stresui, dirglumas, nuotaikos svyravimai.
• Fiziniai simptomai: padažnėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, raumenų įtampa, galvos skausmai, skrandžio problemos, dusulys.
• Kognityviniai simptomai: negalėjimas susikoncentruoti, padidėjęs dėmesingumas galimoms grėsmėms, nuolatinis galvojimas apie baimes.

Nerimas gali pasireikšti įvairiomis formomis, o jo specifiniai simptomai ir intensyvumas gali skirtis individualiai.

Taip pat skaitykite: Streso įtaka galvijų sveikatai

• Generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS). Tai ilgalaikė būsena, kuriai būdingi pastovūs nerimo pojūčiai, kurie nėra susiję su konkrečia situacija ar įvykiu. Žmonės, kenčiantys nuo GNS, nuolat jaučiasi įsitempę ir nerimastingi dėl įvairių kasdienių dalykų, pvz., darbo, sveikatos, šeimos, finansinių reikalų.
• Panikos sutrikimas. Šiam sutrikimui būdingos staigios ir intensyvios panikos atakos, kurios gali sukelti stiprų baimės ir nerimo pojūtį. Atakos metu gali pasireikšti intensyvus širdies plakimas, dusulys, krūtinės skausmas, drebulys, o kartais net baimė dėl neišvengiamos mirties.
• Socialinis nerimo sutrikimas. Tai yra baimė būti kritikuojamam, atstumtam ar išjuoktam socialinėse situacijose. Žmonės, sergantys šiuo sutrikimu, vengia viešų pasirodymų, socialinių susibūrimų ir nuolat nerimauja dėl to, kaip juos vertina kiti.
• Fobijos. Fobijos yra nerimo formos, kurioms būdinga stipri ir neracionali baimė konkretiems objektams, situacijoms ar veikloms. Dažniausios fobijos apima aukščio baimę, viešų vietų baimę (agorafobija), vorų baimę (arahnofobija) ir kt.

Nerimas yra susijęs su neurocheminiais procesais smegenyse, ypač su neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas, dopaminas ir noradrenalinas, veikla. Šios medžiagos vaidina svarbų vaidmenį reguliuojant nuotaiką, reakcijas į stresą ir emocijas. Tyrimai parodė, kad amygdala, mažas smegenų srities darinys, yra itin svarbi baimės ir nerimo valdymui. Ji apdoroja grėsmes ir siunčia signalus kitoms smegenų sritims, kad suaktyvintų kūno reakcijas į pavojų. Esant nerimo sutrikimams, amygdala gali tapti pernelyg jautri, reaguojant net į minimalias arba nepavojingas situacijas. Be to, genetiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos. Ilgalaikis nerimas gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Pirma, jis gali silpninti imuninę sistemą, padidindamas jautrumą infekcijoms. Be to, jis gali būti susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis, nes padidėjęs kraujospūdis ir padažnėjęs širdies plakimas kelia papildomą krūvį širdžiai.

Kaip Įveikti Stresą ir Nerimą

Yra daugybė būdų, kaip įveikti stresą ir nerimą. Svarbu atrasti tuos, kurie geriausiai tinka jums.

• Psichoterapija. Viena iš veiksmingiausių psichoterapijos formų nerimui gydyti yra kognityvinė elgesio terapija (KET). Ši terapija padeda pacientui atpažinti ir keisti destruktyvias mintis bei elgesio modelius, kurie skatina nerimą. KET siekia pakeisti iškreiptas baimes realistinėmis mintimis ir ugdyti gebėjimus valdyti nerimo simptomus. Kita veiksminga terapijos forma yra ekspozicijos terapija, kai pacientas palaipsniui susiduria su baimės šaltiniu kontroliuojamoje aplinkoje.
• Vaistai. Vaistai, dažniausiai skiriami nerimo gydymui, apima selektyvius serotonino reabsorbcijos inhibitorius (SSRI) ir benzodiazepinus.
• Sveika gyvensena. Sveika gyvensena gali žymiai sumažinti nerimo simptomus. Reguliarus fizinis aktyvumas, ypač aerobinės pratybos, padeda sumažinti kortizolio lygį, kuris yra susijęs su stresu, ir padidina endorfinų, „laimės hormonų“, lygį organizme. Miegas taip pat yra kritiškai svarbus psichinei sveikatai. Nekokybiškas miegas gali sukelti nerimo padidėjimą ir sumažinti organizmo gebėjimą susidoroti su stresu. Tyrimai rodo, kad suaugusiems žmonėms reikėtų siekti 7-9 valandų kokybiško miego per parą. Tinkama mityba taip pat vaidina svarbų vaidmenį nerimo valdyme. Cukraus, kofeino ir perdirbtų maisto produktų vartojimas gali sustiprinti nerimo simptomus. Omega-3 riebalų rūgštys, randamos žuvyje, riešutuose ir linų sėmenyse, padeda reguliuoti nuotaiką ir mažinti stresą.
• Kvėpavimo technikos ir atsipalaidavimo pratimai. Kvėpavimo technikos ir atsipalaidavimo pratimai yra veiksmingos strategijos, padedančios sumažinti nerimo pojūčius. Gilus kvėpavimas padeda suaktyvinti parasimpatinę nervų sistemą, kuri yra atsakinga už kūno ramybę. Viena populiariausių technikų yra vadinamoji „4-7-8“ kvėpavimo technika, kurioje įkvepiama per 4 sekundes, sulaikomas kvėpavimas 7 sekundes ir iškvepiamas per 8 sekundes. Mindfulness meditacija, kurios metu žmogus susikoncentruoja į dabarties akimirką, taip pat gali padėti sumažinti nerimą ir įtampą. Meditacijos metu smegenys išmoksta atpažinti nerimo sukeliamas mintis ir jas paleisti, o ne susitelkti į jas.
• Pokalbiai su savimi. Neseniai „Scientific Reports“ žurnale publikuotas tyrimas atskleidė, kad vienas iš geriausių su stresu kovojančių metodų - pokalbiai su savimi, kreipiantis į save trečiuoju asmeniu. Tik tyliai, geriausia mintyse - pokalbiai balsu pasirodė esantys ne tokie efektyvūs. Tyrimas parodė, kad sau skirti žodžiai gali padėti susitvarkyti su užplūstančiomis emocijomis. Dažniausiai pakaks trumpo padrąsinimo - „Jam tai pavyks, jis viską suspės laiku“. Mokslininkai pastebi, kad daugelis žmonių ir taip kalba su savimi. Tai tarsi natūralus būdas susidėlioti savo mintis ir į šalį nustumti trukdančias emocijas. O tada ir atliekama užduotis pasirodys esanti lengvesnė.

Kaip Suprasti Savo Baimes?

Vienas iš svarbiausių žingsnių siekiant įveikti nerimą yra suprasti ir atpažinti savo baimes.

• Stebėkite savo reakcijas. Labai svarbu sąmoningai stebėti, kaip mūsų kūnas ir protas reaguoja į įvairias situacijas. Tai padeda nustatyti, kurios aplinkybės ir mintys sukelia didžiausią nerimo jausmą.
• Ištyrinėkite baimių šaltinį. Giliai suvokiant, kas sukelia nerimą, galima jį lengviau valdyti ir spręsti.
• Racionalizuokite savo baimes. Pabandykite objektyviai įvertinti situaciją. Ar ši baimė pagrįsta realiais faktais? Kokia tikimybė, kad jūsų baimės išsipildys?
• Priimkite baimes. Pasirūpinkite savimi. Savęs priežiūra yra esminis ramybės pagrindas. Tai apima tiek fizinę, tiek psichologinę sveikatą.
• Streso valdymo technikos. Be jau minėtų kvėpavimo ir meditacijos technikų, verta išbandyti ir kitus metodus, pvz., jogą, kuri padeda suderinti kūną ir protą. Be to, svarbu mokytis sakyti „ne“ ir nustatyti ribas.
• Aplinka. Aplinka turėtų būti tvarkinga ir harmoninga, o erdvės turėtų skatinti ramybę ir atsipalaidavimą.
• Bendravimas su kitais. Tvirtų ryšių su šeima, draugais ar kolegomis palaikymas gali suteikti saugumo jausmą ir emocinį palaikymą.

Kaip Reaguoti Į Nesėkmę

Pagalvojus apie sesiją, atsiskaitymus ir egzaminus, studentus gali apimti mintys apie įmanomą ar įsivaizduojamą nesėkmę - „nepavyks pasiruošti atsiskaitymui, neišlaikysiu egzamino, atsiskaitymo metu sutriks internetas“ ir pan. Suprantama, kad tokios mintys gali kelti stresą, nerimą, nepasitikėjimą savo jėgomis, baimę suklysti. Rūpintis dėl ateities ir jausti nedidelį kiekį streso yra normalu. Nedidelis stresas juk padeda susikaupti, mobilizuoti jėgas ir kūrybiškai spręsti problemas.

Atsidūrę situacijose, kurios mums atrodo beviltiškos, kai širdies gilumoje trokštame, kad kas nors mums padėtų, puikiausiai galime patys tapti savo gelbėtojais. Stresą sukeliantys įvykiai žmogaus yra įvertinami kaip reikalaujantys tam tikrų pastangų prie jų prisitaikyti. Kartu vertinamos ir savos galimybės šį pokytį įveikti. Jei pokyčio sukelti sunkumai atrodo įveikiami, situacija vertinama kaip iššūkis. Jei pranoksta žmogaus turimus įveikimo išteklius, situacija įvertinama kaip žala arba praradimas.

Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nervinę įtampą

Patarimai, Kaip Atpažinti Ir Suvaldyti Stresą

Stebuklingų receptų, kaip įveikti stresą, deja, nėra. Tačiau, yra keletas patarimų, kurie gali padėti:

• Žinoti, ko nori iš gyvenimo, koks tavo tikslas.
• Vesti dienyną, kuriame kiekvieną dieną pasižymėti, kokios situacijos sukėlė stresą, kaip reagavote tose situacijose: kaip reagavo kūnas, emocijos, kokios mintys kilo. Vėliau dienyną verta analizuoti, siekiant suprasti, kaip stresinė reakcija reiškiasi jūsų gyvenime. Žinant, kas vyksta, galima pradėti tai valdyti.
• Analizuoti neracionalius įsitikinimus, kurie kyla susidūrus su stresoriumi. Suprasti, kaip pats tragizuojate, globalizuojate iškilusius sunkumus.
• Sveikai gyventi: pakankamai miegoti, nerūkyti, nevartoti alkoholio, sveikai maitintis, sportuoti. Visa tai padidina eustresą ir sumažina distresą.
• Reguliariai užsiiminėti kokia nors relaksacine technika. Įvaldęs atsipalaidavimą žmogus geba greičiau nusiraminti, kai to reikia.
• Siūloma visus darbus pagal svarbumą suskirstyti į keturias grupes, pradedant nuo “neatidėliotinų” iki “galinčių palaukti”. Šį planą sudarykite kiekvieną rytą arba, dar geriau, iš vakaro, ir jo laikykitės.
• Nereaguokite betarpiškai.
• Jei jūs padarėte klaidą, pripažinkite ją ir stenkitės ištaisyti. Atsarga gėdos nedaro. Supažindinkite su savo darbu ir kitą darbuotoją. Tai pravers tuo atveju, jeigu jūs netikėtai negalėsite pats atlikti savo darbo.
• Ant savo rašomojo stalo viršaus laikykite tik tuos daiktus, kurių reikia dirbant. Rašomasis stalas, ant kurio yra betvarkė, - neatsakyti laiškai, nebaigti pranešimai, - nuolat primena, kad reikia padaryti milijoną dalykų, o laiko nėra.
• Bet ne tik tai. Jeigu jūsų reakcija bus neproporcinga realiai situacijai - tai vadinama blogu frustracijos toleravimu. Šią problemą galima išspręsti atsisakius hiperbolizuoto mąstymo ir priėmus realius įrodymus. Tokie žmonės sako: ”Aš negaliu užimti šių pareigų”. Ir kuo dažniau jie sau taip sako, tuo labiau jie tuo tiki. Vietoj to jie turėtų sau sakyti: “Aš galiu užimti šias pareigas.
• Nepykite ant tų, kurie vairuoja blogai.
• Prieš išeidamas iš namų pavalgykite sveikus pusryčius - gliukozės kiekis kraujyje lemia jūsų sugebėjimą sukaupti dėmesį.
• Venkite atidėliojimų.
• Duokite kitiems ir reikalaukite iš kitų aiškių instrukcijų.
• Nėra geresnio būdo pasidaryti sau bloga kaip prisiversti dirbti, kai jaučiatės negerai.

Emocinis Intelektas Ir Sportas

Šiuolaikiniame sporte vis didesnį dėmesį skiriama ne tik fiziniam pasirengimui ir techniniams įgūdžiams, bet ir psichologiniams aspektams, ypač emociniam intelektui (EI). Šiame straipsnyje nagrinėjama emocinio intelekto svarba sporte, remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, apibrėžiant emocijas ir stresą sportininkų kontekste, bei analizuojant, kaip emocinis intelektas susijęs su sportine motyvacija ir perdegimu.

Emocinio Intelekto Samprata ir Reikšmė

Emocinis intelektas - tai gebėjimas atpažinti, suprasti ir valdyti savo emocijas bei suvokti kitų žmonių jausmus. Tai apima savimonę, emocijų reguliavimą, motyvaciją, empatiją ir socialinius įgūdžius. Šis gebėjimas yra esminis tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime, nes jis padeda kurti ir palaikyti sveikus santykius, spręsti konfliktus ir efektyviai bendrauti.

Evoliuciniu požiūriu, emocinis intelektas siejamas su „karštuoju“ protu - senesne, intuityvia ir refleksine mąstymo forma, kuri padeda greitai reaguoti į aplinką, jausti ir suprasti emocijas bei adaptuotis prie kitų žmonių. Nors „šaltojo“ proto mokymasis, paremtas loginiu mąstymu, yra svarbus akademinėje veikloje, pastaraisiais metais vis daugiau tyrimų rodo, kad vien jo nepakanka sėkmei ir laimei.

Sportas yra viena iš veiklų, kur natūraliai lavėja emocinis intelektas. Fizinio aktyvumo metu nuolat tenka prisitaikyti prie greitai kintančių situacijų, valdyti stresą, suprasti komandos narių emocijas, atsigauti po nesėkmių ir palaikyti motyvaciją. Tačiau net ir sporte, norint pasiekti aukščiausią lygį, būtinas loginis mąstymas - strateginis planavimas, treniruočių analizė ir biomechaninis supratimas. Meistriškumas sporte gimsta tada, kai šios dvi proto dimensijos yra subalansuotos.

Vis dėlto, nei sportas, nei mokslas savaime negarantuoja šio balanso. Jei žmogaus gyvenime dominuoja tik „karštasis“ protas, emocinis reagavimas be refleksijos, tuomet loginis mąstymas lieka neišvystytas, trūksta racionalių sprendimų ir atsiranda impulsyvumas. Šiuolaikinė edukacija vis dažniau pripažįsta emocinio intelekto svarbą - nuo darželių iki universitetų pradėta daugiau dėmesio skirti emocijų suvokimui, valdymui ir empatijai. Vis dėlto, emocinis intelektas labiausiai ugdomas ne pamokose, bet realiose gyvenimo situacijose, bendravime, sportinėse veiklose ir žaidimuose. Tyrimai rodo, kad su amžiumi emocinis intelektas gali tobulėti labiau nei loginis, nes jis tiesiogiai susijęs su gyvenimo patirtimi.

Galiausiai, sporte kiekvienas svarbus sprendimas - tai tarsi vidinis dialogas tarp dviejų proto pusių. Kai sportininkas išmoksta ne tik planuoti, bet ir jausti; ne tik analizuoti, bet ir pasitikėti savo kūno siunčiamais signalais - tik tada jis tampa ne tik rezultatyvus, bet ir brandus.

Emocijos ir Stresas Sporte

Sportininkus ir trenerius nuolatos lydi įvairiausi išgyvenimai: džiaugsmas, liūdesys, pasididžiavimas, nuoskauda, gėda, laimė, nerimas, pyktis, pavydas, pasišlykštėjimas ir pan. Vidiniai išgyvenimai vadinami emocijomis arba emocinėmis būsenomis. Emocija - konkrečioje situacijoje aktualus jausmas, stiprinantis ar silpninantis, organizuojantis ar dezorganizuojantis žmogaus veiklą ar elgesį. Emocijas sukelia daiktai, įvykiai, situacijos, žmonės ir visa, kas reikšminga individui. Būna emocijų, kurių sukėlėjas neaiškus - tai nuotaikos. Yra emocijų, kurios anticipuoja (geba numatyti veiksmų rezultatą) įvykius. Emocijos siaurąja prasme yra trumpalaikiai, situaciniai išgyvenimai (džiaugs­mo, nepasitenkinimo, neapykantos ir pan.). Emocijos plačiąja prasme, be viso to, apima ir jausmus. Jausmai atspindi pastovius, patvarius ir ilgalaikius žmonių išgyvenimus. Jausmai rodo asmenybės santykį su aplinka, kitais žmonėmis, savimi.

Emocijos gali būti steninės, t. y. tonizuojamosios, suteikiančios energijos (džiaugsmas, pasitenkinimas, sportinis pyktis), ir asteninės - slopinamosios, trik­dančios organizmo funkcijų veiklą, trukdančios siekti gerų rezultatų (didelis nerimas, baimė, nuoskauda, kančia, liūdesys ir pan.).

Sportininkai dažnai patiria stresą - būseną, atsirandančią dėl įvairių ekstremalių poveikių. Reakcijos į stresą gali būti įvairios: nerimas, baimė, kančia, apatija. Stresorius gali veikti ir teigiamai - tada jis žmogų aktyvina ir skatina įveikti sunkumus. Garsūs sportininkai, geri aktoriai, sužadinti iššūkio, klesti ir pranoksta kitus. Tačiau stre­soriai daug dažniau kelia grėsmę ir gali pakenkti žmogaus psichikai ar fiziologiniams procesams. Stresoriai skatina išskirti adrenaliną ir noradrenaliną. Šių hormonų patenka į kraują iš simpatinių nervų galūnių, esančių vidinėje antinksčių dalyje. Kartais dideliu psichologiniu stresoriumi būna netinkamas trenerio elgesys. Tai rodo sportininkės R. M. istorija, kurioje trenerio nenuspėjamas elgesys sukėlė didelę psichologinę įtampą komandai. Kovos su emociniu stresu problema svarbi visose sporto šakose. Puikūs spor­tiniai laimėjimai iš viso neįmanomi nesant atkaklios varžybinės kovos be kompro­misų. Varžybos reikalauja iš sportininko visų jėgų - ir fizinių, ir psichinių. Manoma, kad daugiau psichinių, nes jos - tai ne asmeninis sportininko reikalas, bet didelės visuomeninės reikšmės dalykas. Sporto komentatoriai dažnai pastebi: „Sportininkui trūksta pergalės ryžto“, „Boksininkas vengia kovos“, „Komanda perdegė dar neišėjusi į aikštę“ ir pan. Tai rodo, kad didelis stresas gali peraugti į distresą, ir paaiškina, kodėl net įžymūs sportininkai treniruodamiesi pasiekia geresnių rezultatų negu varžydamiesi, rekordininkai retai tampa čempionais, stipresni pratybose pralaimi silpnesniems varžybose ir pan. Ypač tai aktualu dabar, nes per bet kurias varžybas yra nemažai labai panašaus pajėgumo sportininkų.

Įtampa yra specifinė organizmo fiziologinė reakcija, kylanti kaip atsakymas į įvairius veiksnius (stresorius). Terminą „stresas“ pirmasis pasiūlė H. Seljė 1936 m. Jis pastebėjo, kad ne tik stiprūs veiksniai (šaltis, kaitra, skausmas, alkis, troškulys), bet ir emocijos (baimė, liūdesys, pyktis, širdgėla) veikia žmogaus psichologinę būseną: būna silpna, pablogėja savijauta, dingsta apetitas, kankina nemiga ir pan. Be to, streso metu smegenų žievėje susidaro nuolatinio dirginimo židinys, tonizuojantis kraujagysles, todėl jos susitraukia ir padidėja kraujospūdis, padažnėja pulsas, pila prakaitas, dreba pirštai ir pan. Išsigandus varžovo, sudirginama parasimpatinė nervų sistema, dėl to sustiprėja žarnų peristaltika, staiga sutrinka skrandžio ir žarnyno veikla, mažiau išsiskiria virškini­mo sulčių, sportininkui paleidžia vidurius, o iš vidaus lyg kažkas kyla aukštyn ir nori išsiveržti. Dėl baimės įsitempia kūno raumenys, todėl purto drebulys, pasidaro šalta ir pan. Emocinio streso metu kraujyje padaugėja adrenalino, kortikosteroidų, choles­terolio ir gliukozės. Šios aktyvios medžiagos veikia daugelį gyvybinių funkcijų, padeda organizmui atsispirti žalingiems veiksniams.

Nors sportininkai į stresą reaguoja įvairiai, visomis situacijomis streso priežastis iš esmės yra ta pati. Streso nesukelia situacija, aplin­ka ar konkretūs žmonės. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad pripratimas prie stiprių dirgiklių, sportininko nusiteikimas juos priimti sumažina neigiamą stresorių poveikį.

Sportininkai, apimti didesnio nerimo, kartais pasako: „Visas kūnas tarsi svetimas“, „Negaliu nieko galvoti - mintys sukaustytos“, „Prieš akis tuštuma“ ir pan.

#

tags: #streso #iveikimas #varzybu #metu