Įvadas
Stresas yra neišvengiama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Ekonominė krizė, sparti globalizacija, reikalaujanti gebėjimo greitai prisitaikyti ir išmokti naujų dalykų, technologijų skvarba, amžius, psichologinės individo charakteristikos, išsilavinimas ir kiti ypatumai- visi šie veiksniai neišvengiamai susiję su kiekvienoje visuomenėje egzistuojančia streso problema. Gebėjimas adaptyviai reaguoti į stresines situacijas yra vienas iš svarbiausių psichologinių resursų. Šiame straipsnyje apžvelgsime streso įveikos strategijas, jų sąsajas su įvairiais veiksniais, remiantis Lietuvoje atliktais tyrimais.
Streso Įveikos Strategijų Vertinimo Metodika Lietuvoje
Lietuvoje sukurta streso įveikos vertinimo metodika, sudaryta naudojant empirinę skalių konstravimo strategiją. Darbas atliktas trimis etapais. Pirmuose dviejuose etapuose, panaudojus aiškinamosios faktorinės analizės matematinį modelį, pradinis teiginių skaičius - 167 buvo sumažintas iki 24, kurie priskirti keturiems faktoriams: socialinės paramos, problemų sprendimo, emocinės iškrovos ir vengimo. Trečiojo tyrimo etapo metu įvertintos kai kurios klausimyno psichometrinės savybės. Nustatyta, kad išskirti faktoriai paaiškina 47,93 proc. duomenų dispersijos. Gauti tokie skalių vidinio suderinamumo (Cronbacho α rodikliai: socialinė parama (α = 0,832), problemų sprendimas (α = 0,760), emocinė iškrova (α = 0,721), vengimas (α = 0,624). Patvirtinančiosios faktorinės analizės rezultatai rodo patenkinamą pasirinkto keturių faktorių modelio tinkamumą: Chi-Square = 140,81; RMSEA = 0,055; GFI = 0,89; CFI = 0,87; NNFI = 0,84.
Pagrindiniai Streso Įveikos Būdai
- Socialinė parama: Tai pagalbos ir palaikymo ieškojimas iš kitų žmonių.
- Problemų sprendimas: Tai aktyvus problemos analizavimas ir sprendimų ieškojimas.
- Emocinė iškrova: Tai emocijų išreiškimas, siekiant sumažinti įtampą.
- Vengimas: Tai bandymas ignoruoti ar atsiriboti nuo streso šaltinio.
Savigarba ir Streso Įveikos Strategijos
Apklausus bedarbius asmenis ir atlikus streso įveikos mechanizmų, asmenybės dimensijų ir savivertės sąsajų analizę, pastebėta, kad aukštesnę savigarbą turintys bedarbiai, esant stresinei situacijai, yra labiau linkę ieškoti socialinės paramos bei stengiasi spręsti problemas joms kilus, kad sumažintų jaučiamą įtampą. Aukštesnė savigarba yra būdingesnė tiems, kurie jaučiasi jaukiai būdami grupėje, ir kuriems buvimas grupės nariu yra malonesnis, negu buvimas vienam. Dėl šios priežasties santykiai su kitais gali lemti asmens savigarbą. Bedarbiams su aukštesne savigarba yra mažiau būdinga įveikiant stresinę situaciją ieškoti kaltųjų bei išlieti susikaupusias neigiamas emocijas. Tai patvirtina ir kitų tyrėjų duomenys, anot kurių, žema savigarba yra susijusi su neveiksminga streso įveika, o aukšta savigarba susijusi su optimistiška ir į socialinius santykius nukreipta ir proaktyvia streso įveika. Tai leidžia manyti, kad impulsyvumas ir neefektyvūs streso įveikos būdai yra susiję su negatyviu savęs vertinimu ir mažesne savigarba. Atlikto tyrimo rezultatai taip pat atskleidė, kad aukštesnę savigarbą turintiems Lietuvos bedarbiams asmenims yra labiau būdinti tokie asmenybės bruožai kaip ekstraversija, sąmoningumas, nuoširdumas ir atvirumas naujovėms. Tuo tarpu šiems asmenims yra mažiau būdingas neuroziškumas. Pastebėta, kad aukštesnįjį (aukštasis universitetinis/neuniversitetinis) išsilavinimą turintys bedarbiai yra aukštesnės savivertės, negu žemesniojo išsilavinimo bedarbiai. Tačiau galima manyti, kad savigarba būna aukštesnė todėl, kad profesija visuomenėje yra vertinama kaip prestižinė. Taigi, tyrimo rezultatai atskleidė, kad aukštos savigarbos bedarbiai yra ekstravertiški, sąmoningi, nuoširdūs, atviri naujovėms, tuo pačiu jiems yra mažai būdingas toks asmenybės bruožas kaip neuroziškumas.
Svarbu pažymėti, kad asmens savęs vertinimas dažnai gali būti neadekvatus, juo labiau esant stresinei situacijai ar stresiniam gyvenimo laikotarpiui.
Vengimo Strategija
Užsienio tyrėjai, aprašydami bedarbių streso įveikos modelį, pabrėžė, kad į vengimą orientuota strategija yra priskiriama prie taip vadinamų nekonstruktyviųjų streso įveikos strategijų. Ši strategija pasižymi mažiau efektyviu asmenybinių bei socialinių galimybių panaudojimu. Vengimo strategija netekus darbo pasižymi žemu darbo paieškos aktyvumu, mažiau adekvačiu “ateities vaizdu”, o taip pat vengimu atsakomybės už tai, kas vyksta šio asmens gyvenime. Tų pačių tyrėjų tyrimo rezultatai atskleidė, kad vengimo strategiją naudoja mažiau brandūs asmenys, turintys mažesnę darbo patirtį bei išsilavinimą. Tuo remiantis, buvo iškelta hipotezė, kad žemesnįjį išsilavinimą (profesinis, vidurinis, pagrindinis) turintys bedarbiai yra labiau linkę naudoti vengimo streso įveikos strategiją, negu aukštesnįjį išsilavinimą turintys bedarbiai. Tačiau atliktas tyrimas atskleidė, kad statistiškai reikšmingų skirtumų tarp išsilavinimo ir vengimo streso įveikos nėra. Tai galėtų paaiškinti dvi priežastys. Visų pirma, net 70,9 procentų tiriamųjų sudarė aukštojo universitetinio/neuniversitetinio išsilavinimo bedarbiai, todėl imtys tarp aukštojo ir žemojo išsilavinimo tiriamųjų imtys yra nelygiavertės.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Neuroziškumas ir Streso Įveika
Paaiškėjo, kad bedarbiai su labiau išreikštu neuroziškumo asmenybės tipu, įveikdami stresą dažniau yra linkę ieškoti kaltųjų bei išlieti susikaupusias neigiamas emocijas, t.y., naudoti nebrandžias gynybas. Taip pat šie asmenys nėra linkę nuosekliai spręsti iškilusią problemą, tiesiog ją ignoruoja ar sumenkina jos reikšmingumą. Neurotizmas yra susijęs su didesne tikimybe patirti stresą. Taip pat tokie asmenys sunkiai sugeba struktūruoti laiką, netikslingai jį išnaudodami. Šis netikslingas laiko išnaudojimas būna kupinas nerimo ir kaltės jausmo, kuriuos įveikti jie mėgina nekonstruktyviais gynybos būdais. Tai gali sukelti depresiją. Pastebimas „užburtas ratas“, kai asmuo, mėgindamas spręsti nerimastingas situacijas, klimpsta į dar didesnius nerimo išgyvenimus. Todėl yra svarbu padėti tokiems asmenims susivokti, padėti pamatyti save iš šalies. Svarbu paskatinti tokius asmenis leisti laiką prasmingai, t.y., be kaltės jausmo.
Amžius ir Streso Įveikos Strategijos
Juodkūnės ir Pileckaitės - Markovienės (2010) tyrimo, kurio metu buvo tirta karių streso įveika, duomenys atskleidė, kad vyresniems nei 30 m. kariams yra statistiškai reikšmingai labiau nei jaunesniems nei 30 m. tiriamiesiems būdinga į problemos sprendimą orientuota streso įveikos strategija, tuo tarpu emocinės iškrovos strategija būdingesnė jaunesniems nei 30 m. tiriamiesiems. Vengimo ir socialinės paramos strategijų pasirinkimas statistiškai reikšmingai tarp skirtingo amžiaus grupių nesiskyrė. Remiantis šiuo tyrimu, buvo iškelta hipotezė, kad jaunesni nei 30 metų bedarbiai yra labiau linkę naudoti emocinės iškrovos streso įveikos strategiją, nei vyresni negu 30 metų bedarbiai. Šio tyrimo rezultatai atskleidė, kad statistiškai reikšmingų skirtumų tarp amžiaus ir emocinės iškrovos, socialinės paramos ir problemų sprendimo streso įveikos strategijų nėra. Rezultatai gali skirtis todėl, kad bedarbiai yra jautri visuomenės grupė, ir lyginti šių asmenų streso įveikos būdus su karių, kurie turi darbą ir ateities profesinę viziją, yra neetiška ir neteisinga.
Ilgalaikis Nedarbas ir Savigarba
Aptariant atlikto longitudinio tyrimo rezultatus, būtina pažymėti, kad Gana (2013), tirdamas Rosenbergo (1995) savigarbos skalės psichometrines charakteristikas per aštuonis tęstinio tyrimo metus, pastebėjo, kad savigarba, kaip ir žmogaus asmenybės bruožai, yra sąlyginai pastovūs. Gana (2013) pabrėžė, kad savigarba gali keistis tik tam tikrose ribose. Panašius rezultatus atskleidžia ir tyrimas, kuris yra atliktas Lietuvoje. Apklausus tuos pačius bedarbius asmenis po 6 mėnesių po pirminio tyrimo, statistiškai reikšmingai pasikeitė tų bedarbių, kurie per pusę metų rado darbą, savigarba. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad asmenų, susiradusių darbą po 6 mėnesių, savigarba padidėjo. Birkeland et al. (2012) teigia, kad aukštesnė savigarba yra susijusi su pasitenkinimu gyvenimu. 17 metų tyrinėjęs paauglių ir jaunuolių savigarbos kaitą, autorius pastebėjo, kad savigarba gali mažėti, išgyvenant gyvenimo sunkumus ir nesulaukiant socialinės paramos, bei didėti, sėkmingai įveikiant gyvenimo sunkumus bei sulaukiant socialinės paramos. Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad asmenys, kurie nesusirado darbo per pastaruosius 6 mėnesius, pradėjo statistiškai reikšmingai dažniau naudoti vengimo streso įveikos strategiją. Tai reiškia, kad esant stresinei situacijai, šie asmenys stengiasi jos vengti bei ją neigti, o tai yra neefektyvus streso įveikos būdas. Darbo neradimas pusę metų yra traumuojantis veiksnys, o polinkis vengti stresinių situacijų gali reikštis ir darbo paieškų vengimu. Silpnesnę motyvaciją susirasti darbą turintys bedarbiai yra mažiau linkę naudoti aktyvesnes darbo paieškos strategijas.
Asmenybės Bruožai ir Ilgalaikis Nedarbas
Atlikus tyrimą Lietuvoje su bedarbiais asmenimis, jis atskleidžia, kad tiriamųjų asmenybės bruožai pirmojo ir antrojo jų matavimo metu koreliuoja tarpusavyje labai stipriai, nepriklausomai nuo to, bedarbiai susirado darbą, ar ne. Apibendrinant galima teigti, kad ilgalaikis nedarbas nesusijęs su asmenybiniais pokyčiais, t.y., asmens asmenybės bruožai laike nesikeičia, tačiau susijęs su žmogaus savęs verte bei naudojamomis streso įveikos strategijomis. Asmens, radusio darbą, savivertė pakyla, o streso įveikos mechanizmai tampa adaptyvesni, t.y., tampa būdingesnės problemos sprendimo bei emocinės iškrovos streso įveikos strategijos. Tuo tarpu ilgalaikis nedarbas susijęs su žemesne savigarba bei stresinių situacijų neigimu ir vengimu. Todėl svarbu tokį žmogų palaikyti, skatinti jį plėsti socialinių kontaktų ratą, stengtis padėti spręsti iškilusias problemas.
Tyrimų Apžvalga Įvairiose Srityse
Lietuvoje atlikta nemažai tyrimų, nagrinėjančių streso įveikos strategijas įvairiose populiacijose:
Taip pat skaitykite: Streso įtaka galvijų sveikatai
- Apatinių galūnių amputaciją patyrusių vyrų taikomų įveikos strategijų sąsaja su patiriamais potrauminio streso sutrikimo simptomais.
- Pedagogų profesinis stresas.
- Bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų psichosocialinės nuostatos.
- Biomedicinos studentų patiriamas stresas.
- Fizinio lavinimo ir sporto studijų programų studentų emocinis intelektas ir streso įveikos strategijos.
- Kriminalinės policijos pareigūnų stresas, įveika ir vidinė darna.
- Medicinos ir sveikatos mokslų studentų patiriamo streso ypatumai ir jo įtaka miego kokybei.
- Mokytojams ir švietimo pagalbos specialistams profesinį stresą sukeliančių šaltinių analizė.
- Nėščiųjų vidinė darna, socialinė parama ir streso įveikos strategijos.
- Paauglių patiriamas stresas demografinių kintamųjų analizės kontekste.
- Policijos pareigūnų patiriamo streso ypatumai: sąsajos su streso įveikos strategijomis.
- Prokurorų patiriamas stresas ir jo įveika.
- Skirtingo amžiaus profesinės karo tarnybos karių streso įveikos strategijos, vidinė darna, savigarba bei jų tarpusavio įtaka.
- Slaugytojų streso įveikos strategijų sąsajos su asmenybiniais charakterio bruožais.
- Sportuojančių studentų (vyrų ir moterų) taikomi streso įveikimo būdai.
- Statutinių organizacijų darbuotojų subjektyvios gerovės ypatumai.
- Streso kaip psichosocialinio rizikos veiksnio tyrimas ugdymo organizacijose.
- Tėvų požiūris į vaikų išgyvenamus socialinius sunkumus ir jų įveikos būdus adaptacijos pradinėje mokykloje laikotarpiu.
- Ugdymo specialistų profesinėje veikloje patiriamų stresinių situacijų ypatybės.
- Universiteto studentų stresogeninių situacijų įveikos strategijų struktūra.
- Vengimo / siekimo motyvacijos ir psichologinio streso bei jo įveikos ryšys.
- Sveikatos priežiūros ir vaistinių darbuotojų gerovė ir streso įveika per pirmąjį COVID-19 karantiną Lietuvoje.
Šie tyrimai leidžia geriau suprasti streso įveikos ypatumus skirtingose grupėse ir kontekstuose.
Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nervinę įtampą