Emocinio Intelekto Ugdymas: Kelias į Laimingesnį ir Sėkmingesnį Gyvenimą

Emocinis intelektas (EQ) yra sugebėjimas suprasti, valdyti ir efektyviai naudoti emocijas savo gyvenime. Tai apima gebėjimą atpažinti, interpretuoti ir reaguoti į savo ir kitų žmonių emocijas. Emocinio intelekto tobulinimas padeda lengviau tvarkytis su stresu, kurti stiprius tarpusavio santykius, siekti sėkmės profesinėje srityje ir gerinti bendrą gyvenimo kokybę.

Emocinis intelektas: Kas tai?

Emocinis intelektas (EQ) - tai esminis įgūdis, kurio mokyklose dažnai nemokoma, todėl tėvai turėtų pasirūpinti jo lavinimu. Svarbiausios emocinio intelekto savybės - tai savo emocijų supratimas, valdymas, empatija ir gebėjimas suprasti kitų žmonių emocijas, taip pat emocijų panaudojimas kaip šaltinis motyvacijai, kūrybiškumui ir efektyviam problemų sprendimui.

Emocinis intelektas ir kognityvinis intelektas

Svarbu nemaišyti emocinio intelekto (EQ) su kognityviniu intelektu (IQ). IQ nurodo žmogaus intelekto lygį, lyginant su to paties amžiaus grupe. Aukštesnį IQ turinčių vaikų žodynas bus turtingesnis, geresnis erdvinis mąstymas, atmintis, šie vaikai pasižymės geresniais matematiniais ir loginiais gebėjimais. Emocinio intelekto (EQ), skirtingai nuo kognityvinio (IQ), neįmanoma išmatuoti, jį galima tik atpažinti, todėl gali būti sunkiau vertinti vienų vaikų emocinį intelektą su kitų.

Emocinio intelekto ugdymas vaikams

Vaiko emocinis intelektas, kaip ir suaugusiųjų, yra sugebėjimas suprasti, valdyti ir reaguoti į savo ir kitų emocijas bei jų poveikį aplinkiniams žmonėms.

Kaip lavinti vaiko emocinį intelektą?

• Rodykite teigiamą elgesį patys. Vienas geriausių būdų padėti vaikui ugdyti emocinį intelektą - rodyti patiems teigiamą elgesį. Parodykite savo vaikui, kad galima išreikšti jausmus, klausytis kitų ir išspręsti bet kokius iškilusius konfliktus. Jei vaikai matys, kad į sudėtingas situacijas reaguojate kantriai ir supratingai, jie greičiausiai ir patys ims elgtis taip pat.
• Įvertinkite vaiko pasiekimus. Vaiko pastangų ir pažangos pagyrimas yra veiksmingas būdas ugdyti vaiko emocinį intelektą. Parodydami savo vaikui, kad pripažįstate ir vertinate jo sunkų darbą labiau vaiką motyvuosite ir toliau siekti sėkmės. Tai padės jiems labiau pasitikėti savo sugebėjimais ir skatins augti.
• Klausykitės vaiko ir rodykite empatiją. Kai vaikas yra nusiminęs, ypač jei reaguoja irzliai, stenkitės per daug neslopinti jo jausmų, nes taip vaikui rodysite, kad tai, kaip jis tuo metu jaučiasi, yra neteisinga. Verčiau stenkitės suprasti vaiką ir rodykite empatiją, net jei nesuprantate, kodėl vaikas taip nusiminė.
• Mokykite vaikus išreikšti ir išsakyti savo emocijas. Saviraiška yra svarbi emocinio intelekto dalis. Skatindami vaiką reikšti jausmus ir mintis padėsite geriau suprasti save ir emocijas, jas valdyti, ugdyti empatiją kitiems. Drąsiai kalbėkite ir reikškite emocijas, padėkite jiems suprasti ir įvardinti savo jausmus. Kalbėkite su vaikais apie emocijas kasdienėje aplinkoje: „Tu atrodai laimingas, kai žaidi su draugu“ arba „Atrodo, kad esi nusiminęs dėl to, kas nutiko mokykloje.“ Šie paprasti sakiniai padės vaikams atpažinti emocijas ir mokytis jas įvardinti.
• Lavinkite vaikų problemų sprendimo įgūdžius. Vaikams, taip pat kaip ir suaugusiems, kyla mažesnių ar didesnių kasdienių problemų. Iškilus konfliktui / problemai paskatinkite vaiką nustatyti bent penkis būdus, kaip ši problema galėtų būti išspręsta. Sprendimai neprivalo būti geros idėjos, iš pradžių svarbu jas tiesiog sugalvoti. Nustačius penkis galimus sprendimus, paraginkite įvertinti kiekvieno privalumus ir trūkumus. Tada paskatinkite vaiką pasirinkti geriausią variantą. Taip pat ir kai vaikas padaro klaidą, papasakokite jam, ką būtų buvę galima padaryti kitaip ar ką jūsų vaikas gali padaryti, kad išspręstų ankstesne problemas. Konfliktai ir nesutarimai yra puiki proga mokyti vaikus valdyti emocijas ir ieškoti sprendimų. Kai vaikai susipyksta, pakvieskite juos aptarti situaciją. Galite sakyti: „Kaip manote, ką galite padaryti, kad abu jaustumėtės geriau?“ Toks požiūris skatina vaikus ne tik suprasti savo ir kitų jausmus, bet ir aktyviai ieškoti kompromisų.
• Mokykite vaikus nusiraminti ir atsipalaiduoti. Gyvenime nuolatos kyla daugybė iššūkių ir susitelkimo reikalaujančių įvykių, todėl svarbu mokyti vaiką rasti būdus, padedančius nusiraminti. Mokykite juos, kaip nusiraminti: kvėpavimo pratimai, piešimas ar trumpa pertrauka gali būti veiksmingi būdai. Pavyzdžiui, galite pasiūlyti vaikui giliai įkvėpti kelis kartus arba paprašyti nupiešti, kaip jis jaučiasi.

Žaislai ir žaidimai emociniam intelektui lavinti

Vaikų emocinį intelektą padeda lavinti ir įvairūs žaislai. Žaislai skatina kūrybiškumą, lavina vaizduotę, socialinius ir kalbos įgūdžius, motoriką.

Taip pat skaitykite: Kaip veidukai padeda išreikšti jausmus

• Žaislai lavinantys vaikų jausmų suvokimą. Į jausmus orientuoti žaislai skatins vaikus išreikšti savo jausmus, juos atpažinti savyje ir kitame. Tam puikiai tinka Nathan jausmų kortelių rinkinys, kuriame vaizduojamos tikrų vaikų emocijos nuotraukose. Rinkinio pagalba galima žaisti 4 žaidimus: kalbos žaidimą, rūšiavimo ir 2 loto žaidimus. Penkis skirtingus pojūčius - regą, klausą, kvapą, skonį ir prisilietimą padės lengviau suvokti, atpažinti ir įvardinti Humaniko „5 jausmai“ žaidimas. Tai rinkinys iš 30-ies medinių dėlionių, tinkantis vaikams nuo 4 m.
• Žaislai lavinantys vaikų emocijų suvokimą. Emocijų pažinimą lavinantys žaislai edukuos vaikus atskirti skirtingas emocijas ir joms priskiriamas išraiškas. Kamuoliukų rinkinys Megaform skatins ne tik fiziškai žaisti su kamuoliukais, bet ir atvaizduos šešias skirtingas žmogaus emocijas. Tuo tarpu Nathan 60-ies nuotraukų rinkinys vaizduoja daugiau skirtingų situacijų ir joms priskiriamų emocijų.

Emocinio lavinimo žaidimų galite sugalvoti ir be žaislų pagalbos, pavyzdžiui, žiūrėdami su šeima filmą įvardinti ir apibūdinti veikėjų jausmus, atsižvelgiant į aktorių veido išraiškas, kūno kalbą. Taip pat galite ant popieriaus lapelių užrašyti pagrindines emocijas - laimingas, liūdnas, piktas, išsigandęs, susigėdęs, o ant kitų lapelių daugiau įvairesnių emocijų.

Technologijų įtaka emociniam intelektui

Šiais laikais, kai technologijomis ir išmaniaisiais įrenginiais vaikai naudojasi nuo pat mažens, toks dažnas laiko leidimas skaitmeninėje erdvėje daro neigiamą įtaką vaikų emociniui intelektui. Mobilieji telefonai ir kompiuteriai leidžia atsipalaiduoti užklupus stresinėms akimirkoms, pavyzdžiui, įsijungti muziką, žiūrėti filmą, naudotis socialinių tinklų programėlėmis ar žaisti žaidimus. Intensyvus mobiliųjų įrenginių naudojimas blogina vaikų socialinius įgūdžius, nes net ir žaisdami žaidimus su draugais jie tuo momentu būna vieni, nereikalaujama komunikuoti ar realiais žodžiais save išreikšti.

Emocinis intelektas mokymuisi ir akademinei sėkmei

Emocinis intelektas turi didelę įtaką vaiko mokymuisi ir akademinei sėkmei. Vaikai, kurie geba valdyti savo emocijas, geriau susidoroja su stresu, susijusiu su mokykla, pvz., testais ar socialiniais iššūkiais. Jie taip pat geriau bendradarbiauja su mokytojais ir klasės draugais, yra labiau motyvuoti mokytis ir rečiau susiduria su elgesio problemomis. Vaikai su gerai išvystytu emociniu intelektu paprastai geba atpažinti ir įvardyti savo emocijas bei jas tinkamai išreikšti. Jie yra empatiški ir geba suprasti, kaip kiti jaučiasi. Šie vaikai dažnai turi gerus socialinius įgūdžius - jie moka bendrauti su bendraamžiais, spręsti konfliktus ir bendradarbiauti. Taip pat jie geriau valdo savo emocijas sudėtingose situacijose, pavyzdžiui, nusivylimą ar pyktį, ir geba ramiai ieškoti sprendimų.

Ar galima išmokti emocinio intelekto?

Nors kai kurie emocinio intelekto aspektai gali būti įgimti, daugumą šių įgūdžių galima išmokti ir tobulinti. Vaikai gali išmokti atpažinti ir valdyti savo emocijas, ugdyti empatiją ir bendrauti su kitais per tėvų, mokytojų ir aplinkos įtaką. Ankstyvas mokymas ir praktika yra svarbūs, nes emocinio intelekto įgūdžiai yra panašūs į kitus įgūdžius - juos reikia lavinti.

Emocinis valgymas: Kaip atpažinti ir įveikti?

Emocinis valgymas - tai valgymas ne dėl alkio, o dėl emocinių priežasčių. Kai jaučiatės nelaimingas, patiriate stresą, arba jums tiesiog nuobodu, pradedate valgyti. Sveikas užkandžiavimas - geras būdas palaikyti energijos kiekį, tačiau valgymas, kad geriau pasijaustumėte, gali turėti neigiamą poveikį jūsų fizinei ir emocinei sveikatai.

Taip pat skaitykite: Emocijų Veidukai

Kaip įveikti emocinį valgymą?

1. Atpažinkite alkį. Sekantį kartą, kai ranką tiesite link šokoladuko ar traškučių pakelio, sustokite ir paklauskite savęs, ar iš tikrųjų esate alkanas. Palaukite 20 minučių ir stebėkite, kaip jaučiatės. Jums nuobodu, liūdna, esate nusiminęs ar patiriate stresą? Galbūt būtų naudinga vesti valgymo dienoraštį, kur rašote ne tik ką ir kada valgote, bet ir kaip jaučiatės prieš valgymą. Jei pajutote, kad valgymas tapo emocinis - drąsiai imkitės naujų veiklų, pažinkite naujus žmones ir lankykitės naujose vietose, kur jaustumėtės laimingas.
2. Nustatykite emocijų priežastis. Kai atpažinote savo emocijas, kitas jūsų žingsnis yra nustatyta, kas jas sukelia. Galbūt tam tikras nutikimas verčia atsisukti į šokoladuką? Galbūt vakarais jaučiatės vienišas, todėl užkandžiaujate, kad greičiau bėgtų laikas? O gal renkatės sausainius, nes nerimaujate dėl būsimo ypač svarbaus susitikimo?
3. Imkitės pozityvių pokyčių. Jei jau nustatėte jausmų priežastį (ar priežastis), imkitės pozityvių pokyčių, kad nutrauktumėte šią grandinę.
   • Jaučiatės vienišas?
   • Artėja intensyvus ir stresą keliantis laikotarpis?
   • Kažkas jus nuliūdino?
   • Labai sunku susilaikyti, kai pagundos šalia.
4. Sukurkite kliūtis pagundoms. Į pakelius įdėkite raštelius „Esi alkanas? Ne?“.
5. Rinkitės sveikus užkandžius.
6. Kreipkitės pagalbos. Vienam susidoroti su emociniu valgymu gali būti labai sunku. Pasipasakokite savo draugams, šeimos nariams, o galbūt net ir kolegomis, kad stengiatės mažinti užkandžiavimus ir jų palaikymas padės jums sukontroliuoti savo jausmus.

Patvirtinimas: Kaip priimti vaiko jausmus?

Patvirtinimas yra svarbus įrankis, padedantis vaikams jaustis suprastiems ir priimtiems. Prieš pasakydami vaikui, jog jau laikas išeiti iš parko, arba primindami, kad tas šaunus sunkvežimis, kurį jis apžiūrinėja, turės pasilikti parduotuvėje, atsižvelkite ir patvirtinkite jo nuomonę. Priimkite vaiko jausmus ir norus net ir tuomet, kai jie atrodo absurdiški, neracionalūs, orientuoti į save ar neteisingi. Tai paprastas, gilus būdas apmąstyti vaiko patirtis ir vidinį aš. Tai parodo mūsų supratingumą ir priėmimą, siunčia galingą teigiamą žinutę.

Ar vaiko norų patvirtinimas nepablogins situacijos?

Mūsų baimės, jog sąžiningas situacijos patvirtinimas gali ją pabloginti, beveik visada yra nepagrįstos. Jausdami, jog yra išklausyti ir suprasti, vaikai lengvai paleidžia jausmus ir juda toliau. Tėvai ir globėjai turi didžiulę įtaką ir jų reakcijos daro įtaką mažiems vaikams. Tarkime, jei mes bandome nuraminti vaiką sakydami, jog nėra jokio reikalo liūdėti ar nerimauti, tai kelia sumišimą, jie gali tapti mažiau linkę išreikšti savo jausmus.

Patvirtinimo nauda

• Palengvina skausmą. Ar vaikas liūdi susižeidęs, susipykęs su kitu vaiku ar pyksta dėl konflikto su tėvais - patvirtinimas to, kas įvyko, kad užsigavo, kad yra susierzinęs ar piktas, gali stebuklingai palengvinti skausmą.
• Padeda suvokti jausmus. Vaikai aiškiau suvokia savo jausmus ir troškimus, kai juos įvardijame. Tačiau venkite teigti, nebent esate užtikrinti. Saugiau naudoti žodžius „liūdnas“ ar „susirūpinęs“ nei „išsigandęs“ ar „piktas“ ir pan.
• Padeda suprasti vaiko požiūrį. Kad nusakytume savo vaiko požiūrį, pirmiausia turime jį suvokti, taigi patvirtinimas padeda mums aiškiau suvokti. Situacijos patvirtinimas ir klausimų uždavimas (ypač kai nežinote, kodėl vaikas nuliūdęs) gali padėti išsklaidyti tą paslaptį: „Tu nusiminęs ir atrodo, jog tau nepatogu. Ką tik pavalgei, vystyklas sausas. Gal tau reikia atsirūgti?
• Skatina pastangas. Vietoje to, kad sakytumėte: „Tu gali tai padaryti!”, kas gali sukurti spaudimą ir įspūdį, jog vaikas mus nuvylė, pabandykime pakeisti į: „Matau, tu rimtai dirbi ir darai pažangą. Tai nėra lengva.
• Skatina vidinę motyvaciją. Paprasta - tiesiog susilaikykite nuo noro džiaugsmingai reaguoti ar pakomentuoti „Šaunuolis!” (ang. good job). Vietoje to, nusišypsokite ir sakykite, ką matote: „Tu išardei plastikinius rutuliukus. „Leiskite, kad vidinis džiaugsmas motyvuotų vaiką. Galite šypsotis ir išreikšti savo nuoširdžius jausmus, tačiau susilaikykite nuo perdėtų komplimentų, plojimo rankomis ir audringų reakcijų. Taip elgiantis, vaikas įpranta ieškoti pritarimo iš išorės. Jis gali priprasti būti giriamas, tapti aktoriumi, siekiančiu aplodismentų, o ne tyrinėtoju. Pagyrimai taip pat trikdo ir pertraukia vaiko mokymosi procesą.

Automatinės mintys: Kaip jas atpažinti ir valdyti?

Norite geriau suprasti savo vaiko emocijas? Žinoma, kai kurie įvykiai be jokios abejonės gali būti itin traumuojantys: įžeidinėjimas, atstūmimas, visokių rūšių nesėkmės. Tačiau žmonės, turintys psichologinių sutrikimų, neretai linkę neadekvačiai suvokti neutralias arba netgi palankias jiems situacijas. Tokiai atvejais automatinės mintys būna iškreiptos ir labai subjektyvios. Terapijos esmė - surasti, identifikuoti šias mąstymo klaidas ir jas įvertinti bei koreguoti.

Kas yra automatinės mintys?

Automatinės mintys - tai minčių srautas kuris egzistuoja kartu su kitų minčių srautu. Tai nėra mintys, būdingos tik psichologinį distresą patiriantiems žmonėms, jos būdingos kiekvienam iš mūsų. Dažniausiai mes net nepastebime jų, nors visai nesunku išmokti jas atpažinti. To išmokęs, žmogus taip pat gali išmokti susivokti ar jis turi psichologinių sunkumų ar ne.

Pavyzdys

Konkretesnis pavyzdys su mergina vardu Liza. Kai ji skaitė ekonomikos vadovėlį, jai kilo lygiai tokios pačios mintys „aš to nesuprantu“. Neužilgo jos mąstymas tapo dar kategoriškesnis „aš NIEKADA to nesuprasiu“. Mergina, be abejo, pati patikėjo šiomis mintimis ir žinoma nusiminė. Terapijos metu terapeutas pasiūlė Lizai naudoti savo emocijas būtent šių automatinių minčių atpažinimui. Ir tik tuomet, pajutusi nusivylimą, liūdesį, ji gali save sustabdyti: „Minutėlę, visai nebūtinai, kad aš niekada to nesuprasiu. Taip, kol kas man tai labai sudėtinga, ypač ši tema, tačiau aš galiu ir vėliau dar prie jos sugrįžti, kai šiek tiek pailsėsiu. Be to, šios temos geras supratimas - tai ne pagrindinė mano gyvenimo užduotis.

Taip pat skaitykite: Emocijų veidukų reikšmės

Kaip atpažinti automatines mintis?

• Stebėkite savo emocijas. Terapeutas mėgina išaiškinti konkrečiam klientui būdingas disfunkcines mintis, kurios iškreipia jo realybės suvokimą, sukelia neigiamas emocijas arba trukdo siekti norimų tikslų. Paprastai automatinės mintys laikinos, trumpalaikės ir nutrūkstančios, padrikos. Klientas suvokia labiau emociją, kuri kyla kaip atsakas į automatinę mintį. Todėl dažniau jis nupasakos jaučiantis grėsmę, nerimą, liūdesį, ilgesį, dirglumą ar sumišimą, neįvardindamas nieko apie mintis tol kol jam nebus užduotas konkretus klausimas, padedantis šias mintis atsekti. Emocija tiesiogiai atspindės automatinę mintį.
• Atkreipkite dėmesį į situacijas, kuriose jaučiatės blogai. Nors automatinės mintys dažnai būna sutrumpintos, „stenografinės“ formos, pacientas jas gali lengvai išreikšti, kai terapeutas pasiteirauja apie jų prasmę. Automatinės mintys gali egzistuoti žodine, vizualine forma (vaizdai ir vaizdiniai) arba abiejų formų deriniu.
• Įvertinkite savo mintis. Automatinės mintys gali būti vertinamos pagal patikimumo ir naudingumo kriterijus. Dažniausiai automatinės mintys tam tikru būdu būna iškraipytos ir egzistuoja nepaisant objektyvių įrodymų. Yra ir tikslių automatinių minčių, tačiau pacientas gali daryti neteisingas išvadas. Trečiasis automatinių minčių tipas - patikimos, tačiau neabejotinai destruktyvios mintys. Pavyzdžiui, Sali ruošėsi egzaminui ir jai kilo mintis: „Dar labai daug darbo. Aš nebaigsiu iki trijų nakties.“ Ši mintis teisinga, bet ji sukelia Sali nerimą, sumažina koncentraciją ir motyvaciją. Racionalus atsakas į šią mintį gali būti toks: „Man tikrai reikės ilgai dirbti, bet aš susitvarkysiu. Man taip jau yra buvę. Jei bandysiu atspėti, kiek laiko reikia pasiruošti, jausiuosi blogai ir baigsiu dar vėliau. Taigi, automatinės mintys egzistuoja kartu su labiau akivaizdžiu ir aiškiu minčių srautu, atsiranda spontaniškai ir nėra grindžiamos refleksija (mąstymu, apmąstymu). Žmonės dažnai labiau suvokia emocijas, susijusias su tam tikromis automatinėmis mintimis, nei pačias mintis. Tačiau tai lengva išmokti. Svarbios mintys sukelia specifines emocijas priklausomai nuo jų turinio. Jos dažnai yra trumpalaikės ir gali būti žodinės ir/arba vaizdinės formos. Žmonės dažniausiai laiko savo automatines mintis tiesa, neapsvarstę jų ar racionaliai jų neįvertinę.

Terapinis požiūris į automatines mintis

Terapeutas: Pakalbėkime apie ryšį tarp minčių ir jausmų. Pacientas: Taip. T: Taigi, jūs ką tik atskleidėte automatines mintis. Tokios mintys kyla kiekvienam; jos ateina į galvą netikėtai. Mes jų sąmoningai nekviečiame, todėl jos ir vadinamos automatinėmis. Automatinės mintys dažniausiai yra trumpalaikės, ir mes suvokiame tik po jų atsirandančią emociją - jūsų atveju tai liūdesys. Dauguma automatinių minčių yra iškreiptos. T: Siūlau jums išmokti atpažinti automatines mintis ir jas vertinti, kad nustatytumėte, kiek jos atspindi tikrovę. Pavyzdžiui, įvertinkime mintį „Aš niekada nebūsiu tokia kaip jie“. Norėdamas iliustruoti kognityvinį modelį, terapeutas pasiūlo alternatyvų scenarijų. Šiek tiek vėliau jis taiko sokratišką dialogą, kad kartu su paciente išanalizuotų jos mintis ir išmokytų racionaliai į jas reaguoti. T: Užrašykite tai, prašau. Kai jums kyla mintis „Aš niekada nebūsiu tokia kaip jie - kiti studentai“, jūs jaučiatės liūdna. T: Mes tai vadiname kognityviniu modeliu. Mūsų terapijos tikslas - išmokyti jus atpažinti automatines mintis, kurios kyla, kai esate blogos nuotaikos. Tai pirmasis žingsnis. Tada išmoksite vertinti savo mintis ir keisti mąstymą, jei jis nėra visiškai teisingas. Įvertinti jas ir atsakyti į jas.

Kaip keisti automatines mintis?

1. Įvertinkite savo mintis. Tokiu atveju būtina spręsti problemą arba suprasti, kas būtent šiose mintyse blogina jūsų nuotaiką, jei jos teisingos. Tačiau manau, kad jūsų mąstyme rasime daug klaidų, nes jūs šiuo metu sergate depresija ir esate neigiamai nusiteikusi. Depresijai būdingas iškreiptas mąstymas. Bet kokiu atveju mes kartu nustatysime, ar jūsų interpretacijos yra teisingos. O dabar, ar galėtumėte prisiminti kitą neseną atvejį, kai buvote nusiminusi?
2. Praktikuokite atpažinti automatines mintis. Automatinių minčių atpažinimas yra panašus į bet kurio kito įgūdžio mokymąsi. Kai kurie pacientai (ir terapeutai) šį įgūdį įgyja gana lengvai. Kitiems reikia daugiau praktikos.

Metodai automatinių minčių atpažinimui

• Stebėkite paciento žvilgsnį. Pirmasis metodas leidžia nustatyti paciento automatines mintis, kylančias sesijos metu. Svarbu jautriai pastebėti tiek žodinius, tiek nežodinius paciento signalus, kad būtų galima nustatyti „karštąsias kognicijas“ - svarbias automatines mintis ir vaizdinius, kurie kyla tiesiogiai terapinės sesijos metu ir sukelia nuotaikos pokytį. Šios „karštosios kognicijos“ gali būti susijusios su pačiu pacientu („Aš esu nieko vertas“), terapeutu („Jis manęs nesupranta“) arba aptariama tema („Aš čia atėjau gydytis, o ne atlikti namų darbus“). „Karštosios kognicijos“ gali sumenkinti paciento motyvaciją arba jo savigarbą. Jos gali trukdyti pacientui susikaupti sesijos metu ir užmegzti terapinius santykius.
• Užduokite kryptingus klausimus. Galbūt galvojote apie ____ arba _? Ką ši situacija jums reiškia? Ar galvojote apie ? Norėdamas pastebėti paciento emocinės būsenos pokytį, terapeutas atidžiai stebi nežodinius signalus, tokius kaip veido išraiškos pasikeitimas, raumenų įtampa, kūno padėties pasikeitimas arba gestai. Žodiniai signalai apima balso intonacijos, garso ar kalbos tempo pasikeitimą.
• Įsivaizduokite situaciją. Jei norint identifikuoti automatines mintis nepakanka žodinio situacijos aprašymo, terapeutas paprašo paciento įsivaizduoti ją taip, tarsi viskas vyktų dabar.
• Atkurkite situaciją vaidmenų žaidimu. Be to, jei pacientui sunku identifikuoti automatines mintis tarpasmeninės sąveikos situacijoje, terapeutas gali padėti jam atkurti situaciją vaidmenų žaidimu.
• Atkreipkite dėmesį į antrines emocines reakcijas. Terapeutas turi atkreipti dėmesį į tai, kad pacientas gali turėti kitų automatinių minčių, kurios susijusios ne su pačia situacija, bet su jo reakcija į ją. Daugeliu atvejų šios antrinės emocinės reakcijos gali būti gana traumuojančios ir reikšmingai pabloginti paciento būklę. Siekiant kuo efektyvesnio darbo, svarbu nustatyti, kurioje vietoje pacientas patyrė giliausią distresą (iki, per ar po konkretaus įvykio), taip pat kokios buvo jo automatinės mintys tuo metu.
• Pašalinkite problemas po vieną. Kai taip nutinka, terapeutui tenka nauja užduotis - padėti pacientui nustatyti pačią problemą situaciją. Metodika susideda iš to, kad terapeutas siūlo pacientui mintimis išbraukti iš problemų sąrašo vieną ir patikrina, ar jo būklė pagerėja.
• Išsiaiškinkite konkrečius žodžius ar vaizdus. Kai terapeutas aiškinasi, kokios yra paciento automatinės mintys, jis turėtų išsiaiškinti konkrečius žodžius ar vaizdus, kurie jas sudaro. Daugelis pacientų iš pradžių siūlo terapeutui interpretacijas, kurios gali atspindėti arba neatspindėti faktines mintis.
• Atkreipkite dėmesį į paciento nerimą. Minčių, kurios yra svarbios, paminėjimas visuomet kelia pastebimą paciento nerimą.
• Pateikite mintį teigiamoje formoje. Kai automatinės mintys yra klausimo formos, jas taip pat sunku įvertinti. Taigi, prieš vertindami šią mintį, pabandykime ją išreikšti teigiamojoje formoje. Taip palengvinsime darbą.

Emocijų užkrečiamumas: Kaip jis veikia mus?

Šypsena gali užkrėsti, kaip ir žiovulys. Tai ne tik gražūs žodžiai, bet ir tyrimais patvirtintas faktas, tačiau bloga nuotaika plinta taip pat greitai, kaip ir gera. Emocijos, tiek teigiamos, tiek neigiamos, yra užkrečiamos ir daro didelę įtaką mūsų gyvenimui, santykiams ir net darbo rezultatams.

Emocijų užkrečiamumo fenomenas

Turbūt esate pastebėję, kaip lengva užsikrėsti žiovuliu. Vos apie tai pagalvojus, jums gali kilti noras tai padaryti. Mokslininkų teigimu, jeigu žiovauja jums artimas žmogus, nuo jo „užsikrečiame“ dar greičiau. Ir šitaip užkrečiamas ne vien žiovulys. Žmogus lengvai perima aplinkinių išgyvenamas emocijas ir nuotaikas, dažnai net nesuprasdamas pakitusios savijautos priežasčių. O Johno Cacioppo teigimu, galima užsikrėsti net vienatve.

Emocijų užkrečiamumas per atstumą

Užsikrečiame net per atstumą. Mums nebūtina matyti žmogaus, kad užsikrėstume jo nuotaika. Tam gali pakakti ir bendravimo internetu ar telefonu. O kartais net ir to nereikia. Pastebėkite savo būseną, kai kitą kartą piko metu eisite pro spūstyje stovinčių automobilių eiles. Ar jaučiate kylantį erzulį? Pasirodo, galima „pasigauti“ lūkuriuojančių vairuotojų patiriamą stresą net su jais ir nepabendravus.

#

tags: #liudnas #laimingas #nusimines #emocijos