Įvadas
Stresas yra neišvengiama šiuolaikinio gyvenimo dalis, veikianti žmones įvairiose gyvenimo srityse - nuo asmeninių santykių iki profesinės veiklos. Nors streso pilnai išvengti neįmanoma, svarbu suprasti jo mechanizmus ir mokėti jį valdyti, siekiant išvengti neigiamų pasekmių sveikatai ir gerovei. Šiame straipsnyje nagrinėjami streso lygio matavimo metodai, išryškinant jų sudėtingumą, privalumus ir trūkumus, bei aptariamos įvairios streso įveikimo strategijos.
Streso Samprata ir Koncepcijos Formavimasis
Streso apibrėžimas yra sudėtingas ir daugiabriaunis. Nėra vieningos streso koncepcijos, kuri apimtų visus faktorius, turinčius įtakos streso kilimui ir su juo susijusių procesų (pvz., streso įveikimo strategijų) vystymuisi. Vieni autoriai stresą apibūdina kaip aplinkos charakteristiką, turinčią žalojantį poveikį asmenybei, prilygindami jį stresoriui. Kiti analizuoja stresą kaip organizmo atsaką į bet kokį aplinkos reikalavimą.
Fiziologinis stresas
Hansas Selje, vienas pirmųjų streso tyrinėtojų, sukūrė streso teoriją, kurioje teigiama, kad stresas yra nespecifinė organizmo reakcija į bet kokį jam iškeltą reikalavimą. Ši fiziologinė reakcija nepriklauso nei nuo stresoriaus prigimties, nei nuo gyvūno rūšies. H. Selje išskyrė tris streso stadijas: aliarmo, pasipriešinimo ir išsekimo, kurias jis pavadino bendru adaptaciniu sindromu (BAS).
Psichologinis stresas
Vėliau R.S. Lazarus‘as iškėlė problemą, kad reikėtų skirti fiziologinį ir psichologinį stresą. Jis siūlė terminą „psichologinis stresas“ apibūdinti procesui, prasidedančiam dėl aplinkos poveikio ir besitęsiančiam iki individualių atsakymų. Pagrindinis bruožas, skiriantis psichologinį stresą nuo fiziologinio, yra tas, kad psichologinio streso reakcija priklauso nuo to, kaip žmogus sąmoningai ar nesąmoningai įvertina ir interpretuoja grėsmingo, žalojančio įvykio reikšmingumą.
Asmenybės ir aplinkos sąveika
Kai kurie autoriai akcentuoja dar vieną svarbų aspektą, sukeliantį psichologinį stresą - tai asmenybės ir aplinkos sąveiką. Mc Grath pastebėjo, kad stresas - tai suvokiamas prieštaravimas tarp aplinkos reikalavimų ir individualių sugebėjimų bei galimybių patenkinti šiuos reikalavimus. Svarbus faktorius, įtakojantis streso kilimą, yra dar ir tas, kiek svarbus asmenybei tų poreikių ir reikalavimų patenkinimas.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Pasekmės organizmui ir elgesiui
T. Margolis ir Kroes akcentuoja streso poveikio pasekmes žmogaus fiziologinei ir psichologinei gerovei. Ilgai trunkantis ir stiprus stresas gali sukelti įvairius negalavimus ir socialinio funkcionavimo sutrikimus, tokius kaip besaikis rūkymas, alkoholio vartojimas ir kt.
Apibendrinant streso sampratą, galima teigti, kad stresas suprantamas „ne tik kaip kažkas, kylantis iš išorės, bet kaip dinaminis nesuderinamumas tarp asmens ir jo fizinės ar socialinės aplinkos“.
Streso Lygio Matavimo Metodai
Streso lygio matavimo metodai yra įvairūs ir apima tiek objektyvius, tiek subjektyvius įrankius. Svarbu pažymėti, kad kiekvienas metodas turi savo privalumų ir trūkumų, todėl dažnai rekomenduojama naudoti kelis metodus kartu, siekiant gauti išsamesnį vaizdą apie streso lygį.
Subjektyvūs metodai
Subjektyvūs metodai remiasi asmens paties vertinimu apie savo streso lygį. Tai apima įvairius klausimynus ir skales, kuriose asmuo prašomas įvertinti savo jaučiamą stresą tam tikru laikotarpiu.
Subjektyviai suvokto streso skalė (PSS)
Subjektyviai suvokto streso skalę (angl. Perceived Stress Scale (PSS) sukūrė ir paskelbė Sheldon Cohen 1983 metais. Ši skalė labiausiai naudojamas psichologinis instrumentas, matuojantis streso suvokimą. Skalė matuoja laipsnį, kuriuo individas įvertina savo gyvenime patiriamą stresą.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka galvijų sveikatai
Objektyvūs metodai
Objektyvūs metodai remiasi fiziologiniais matavimais, kurie gali atspindėti streso lygį. Tai apima širdies ritmo matavimus, kortizolio lygio nustatymą kraujyje ar seilėse, taip pat odos laidumo matavimus.
Šiluminio streso matuoklis Scarlet TWL-1S
Šiluminio streso matuoklis Scarlet TWL-1S naudojamas šiluminės rizikos lygiui patalpose ir lauke stebėti ir vertinti. Šiluminio streso matuoklis Scarlet TWL-1S turi išmanią ir patogią vartotojo sąsają, kuri leidžia vartotojams iš karto nustatyti šiluminės rizikos lygį pagal skirtingas spalvas.
Streso Įveikimo Psichologiniai Aspektai
Įveikimas - tai bet kokios pastangos, sumažinti stresą. Įveikdami stresą, žmonės apsisaugo nuo negatyvių streso pasekmių, sukeliančių ligas bei socialinio gyvenimo sutrikimus.
Įveikimo samprata psichologijoje
R.S. Lazarus‘as įveikimą siūlo laikyti problemų sprendimo būdu, kuriuo siekiama išsaugoti žmogaus gerovę, nors pačiam žmogui nėra aišku, ką reikėtų daryti. Įveikdamas stresą, žmogus stengiasi valdyti stresogeninę situaciją. W.G.Wiliams įveikimą lygina su problemų sprendimo procesais: žmogus įsisavina naują informaciją, ją patikslina ir jos dėka derinasi prie naujos situacijos.
Ekstremalaus streso įveikimo proceso fazės
J.C. Coyne ir R.S. Lazarus‘as išskiria dvi ekstremalaus streso įveikimo proceso fazes:
Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nervinę įtampą
- Įžvalgumo fazė.
- Reorganizacijos fazė. Šios fazės metu subjektas pripažįsta žalą, praradimą, grėsmę kaip stresogeniškus, o įveikimo pastangas, kaip keičiančias aplinkos ir asmenybės ryšį, kuris kelia nerimą.
Įveikimo procesų tikslai ir funkcijos
Iš streso prigimties išplaukia pagrindiniai įveikimo procesų tikslai ir funkcijos:
- Sumažinti aplinkos reikalavimus, kurie sukelia stresą.
- Prisitaikyti prie stresinių situacijų.
Siekdami šių tikslų, žmonės gali imtis įvairių veiksmų: gynybiniai veiksmai, naujo darbo ieškojimas, pinigų skolinimasis, profesionalų patarimo siekimas. Taip pat galimi ir kiti relevantiški veiksmai, tokie kaip intrapsichiniai neigimo ar pervertinimo mechanizmai.
Įveikimo būdai
R.S. Lazarus‘as išskyrė dvi pagrindines įveikimo funkcijas:
- Pakeisti situaciją į kiek galima geresnę pusę.
- Reguliuoti emocinį distresą.
Pagal S. Folkman‘ą šios funkcijos iškyla tuo pačiu metu, simultaniškai. Su šiom funkcijom susiję keturi pagrindiniai įveikimo būdai.
H.W. Krohne išskiria:
- Rigidiškas - aktyvus būdas.
- Rigidiškas - pasyvus būdas.
- Lankstus naudojimas įveikimo strategijų, kurios orientuotos į situacijos reikalavimus. Tai „negynybinis“ būdas.
- Nepastovus elgesys.