Šiame straipsnyje nagrinėsime psichologinės įtampos ir streso sąvokas, jų priežastis, simptomus bei galimus įveikos būdus. Aptarsime, kaip atpažinti emocinį nuovargį, perdegimą, bei kaip pasirūpinti savo psichikos sveikata asmeniniame ir profesiniame gyvenime.
Įvadas
Mūsų asmeninio ir profesinio gyvenimo kokybė, sėkmė ir veiksmingumas priklauso nuo mūsų kompetencijų, kurios gali būti grupuojamos į dvi dideles grupes: žmogiškosios kompetencijos ir psichologinė būklė. Pavyzdžiui, bendravimo įgūdžiai ir problemų sprendimo įgūdžiai, kuriuos daugiau naudojame asmeniniame gyvenime, bet kartais jie yra taip pat svarbūs ir mūsų darbinėje veikloje. Laiko planavimas ir darbo krūvio valdymas yra viena iš svarbiausių kasdienio gyvenimo kompetencijų, leidžiančių kontroliuoti savo laiką, savo dėmesį, savo įsipareigojimus, atsižvelgiant į tai, kas iš tiesų jums yra svarbu, kad ne laikas ir aplinkybės valdytų jus, o jūs valdytumėte laiką ir už jo slypinčias galimybes.
Psichologinė įtampa, nuovargis ir perdegimas
Psichikos sveikata apima platų emocijų, minčių ir elgesio spektrą. Pasižymėdami gera psichikos sveikata ir psichologiniu atsparumu, žmonės geriau toleruoja stresą, prisitaiko prie pokyčių, džiaugiasi santykiais ir pasiekimais darbe, taip skirtingose gyvenimo srityse pilnavertiškai atlikdami savo socialinius vaidmenis.
Kaip suprasti savo emocinį nuovargį?
Emocinis nuovargis - tai būsena, kai jaučiamės išsekę emociškai, fiziškai ir protiškai. Tai gali atsirasti dėl ilgalaikio streso, didelio darbo krūvio, problemų santykiuose ar kitų sunkių gyvenimo įvykių.
Kaip neperdegti ir pasirūpinti savimi?
Norint išvengti perdegimo, svarbu skirti laiko poilsiui, atsipalaidavimui ir mėgstamai veiklai. Taip pat svarbu mokėti atpažinti streso simptomus ir laiku imtis priemonių jam suvaldyti.
Taip pat skaitykite: Streso poveikis ir kaip jį mažinti
Kaip susiformuoja emocinio nuovargio būsena?
Emocinio nuovargio būsena susiformuoja palaipsniui, kai ilgą laiką patiriame stresą ir neturime galimybių tinkamai atsipalaiduoti ir atgauti jėgas.
Kada tai kelia sunkumus?
Emocinis nuovargis kelia sunkumus, kai jis trukdo mums atlikti kasdienes užduotis, bendrauti su žmonėmis ir džiaugtis gyvenimu.
Ir kodėl poilsis nevisada padeda?
Poilsis nevisada padeda, nes emocinis nuovargis gali būti susijęs ne tik su fiziniu, bet ir su emociniu išsekimu. Tokiu atveju reikia ne tik pailsėti, bet ir išspręsti problemas, kurios sukelia stresą.
Kaip atpažinti pirmuosius emocinio nuovargio simptomus?
Pirmieji emocinio nuovargio simptomai gali būti:
- Nuolatinis nuovargis
- Sumažėjęs susidomėjimas veikla, kuri anksčiau teikė malonumą
- Irzlumas
- Sunkumai susikaupti
- Miego problemos
- Apetito pokyčiai
Kokie geriausi būdai padėti sau?
Geriausi būdai padėti sau, kai jaučiate emocinį nuovargį:
Taip pat skaitykite: Psichologiniai romanai
- Skirkite laiko poilsiui ir atsipalaidavimui
- Užsiimkite mėgstama veikla
- Bendraukite su artimaisiais ir draugais
- Išmokite streso valdymo technikų
- Kreipkitės į specialistą, jei jaučiate, kad negalite susitvarkyti patys
Kas yra psichologinis ir profesinis perdegimas?
Psichologinis ir profesinis perdegimas - tai būsena, kai jaučiamės visiškai išsekę emociškai, protiškai ir fiziškai dėl ilgalaikio streso darbe ar kitose profesinėse veiklose.
Kaip jį atpažinti, kokie jo simptomai ir eiga?
Perdegimo simptomai:
- Emocinis išsekimas: fizinio ir emocinio nuovargio požymiai.
- Depersonalizacija: jaučiamasi šaltai ir nutolusiai, sunku įsitraukti į emocinio ryšio reikalaujančius santykius su kitais.
- Didelis nepasitenkinimas savo darbo rezultatais.
Atsiradus perdegimo sindromui, nebeveikia įprastos pusiausvyros atgavimo strategijos, kurias asmuo įpratęs naudoti.
Kaip padėti sau „neįkristi” arba greičiau išeiti iš tokios būsenos?
Norint išvengti perdegimo arba greičiau iš jo išeiti, svarbu:
- Nustatyti ribas darbe ir asmeniniame gyvenime
- Deleguoti užduotis
- Rūpintis savo fizine ir psichine sveikata
- Ieškoti palaikymo iš artimųjų ir draugų
- Kreiptis į specialistą
Konfliktai organizacijose
Darbe, kur žmonės praleidžia mažų mažiausiai 8, o kartais ir daugiau valandų per dieną, dažnai kyla daug nesusipratimų, konfliktų ir iššūkių.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Rokiškyje
Ką daryti su konfliktais darbe ir kaip organizacijose palaikyti gerą psichologinę sveikatą?
Konfliktų sprendimas ir konfliktų prevencija - vadovų darbas. Svarbu nusileisti negalima pykti - kur dėti kablelį? Ar vadovas visada teisus ir ką daryti, jei apima pyktis?
7 žingsniai konstruktyvių konfliktų link
Konfliktas - tai dviejų pusių priešiškumo būsena, kylanti iš nesugebėjimo susitarti, suderinti pozicijas. Dr. Julius Neverauskas išsamiai paaiškina, kokių konstruktyvių veiksmų galime imtis bendraudami su žmogumi, kuris pasirengęs konfliktui su mumis. Šie 7 veiksmai gali padėti išspręsti daugumą konfliktinių situacijų.
Stresas darbe
Stresas ne tik atima ramybę, bet ir skatina ligų atsiradimą, pvz., didelį kraujospūdį, infarktą, vėžį, diabetą, depresiją. Todėl nenuostabu, kad stresas tapo labai aktualia socialine ir sveikatos problema.
Streso darbe rizikos įvertinimas ir prevencija
Svarbu įvertinti streso riziką darbe ir imtis prevencinių priemonių. Tai gali būti darbo krūvio mažinimas, geresnės darbo sąlygos, mokymai apie streso valdymą ir kt.
Mokytojo profesija ir stresas
Mokykla yra tokia, koks yra joje dirbantis mokytojas, todėl svarbiausias šiame procese ir centre atsiduria mokytojas. Iš mokytojo reikalaujama ne tik suteikti mokiniams žinių, bet ir ugdyti visapusišką, brandų, visuomeniškai aktyvų žmogų, atsakingą pilietį. Dėl šios etinės atsakomybės gausos mokytojai neretai patiria darbinį nusivylimą, nepasitenkinimą, emocinį išsekimą, kuris pasireiškia profesiniu perdegimu.
Stresas ir pairę nervai - profesinė pedagogo liga
Mokytojai jaučiasi sutrikę, bejėgiai, nesaugūs, patiriantys stresą ir emocinę įtampą, kuri alina sveikatą, mažina psichologinį atsparumą, sekina kantrybę ir toleranciją. Šiandien jau nebepakanka vien žinių ir patirties, reikia kasdienio patvirtinimo, kad mokytojo darbas perspektyvus ir gali užtikrinti gerovę.
Nuolatinė ugdymo kaita ir mokytojo patiriami sunkumai
Nuolatinė ugdymo kaita Lietuvoje turi tam tikrus šalutinius požymius, kuriuos reikėtų panaudoti teigiamai. Tobulėjant mokymo metodų sistemai, gausėjant naujų mokymo technologijų, ugdymo procesas suprantamas aiškiau. Tačiau ši mokymo samprata vis labiau įgyja technologinį angažuotumą, todėl vis mažiau pasikliaujama žmogiškuoju mokymo proceso pradu.
Mokytojo profesijos pasirinkimas ir emigracija
Šiuo metu mokytojo profesiją dažniausiai renkasi ir ne patys geriausi gimnazijų ar vidurinių mokyklų abiturientai. Daugelis aukštąjį pedagoginį išsilavinimą laiko kitos profesijos pagrindu arba atsarginiu variantu nepavykus įsidarbinti kitur. Ne tik studentai, bet ir mokykloje ne vienerius metus išdirbę pedagogai emigruoja į užsienį dėl geresnių pragyvenimo sąlygų.
Stresą išgyvenantis mokytojas ir ugdymo kokybė
Šiandien jau atlikti tyrimai dėka akivaizdu, kad stresą išgyvenantis mokytojas neužtikrina ugdymo proceso kokybės bei modeliuoja netinkamą ugdytinio socialinį elgesį. Todėl be galo svarbu padėti mokytojui tobulinti savo profesinę kvalifikaciją, kelti pedagoginio meistriškumo lygį, sukurti aplinką, padėti gerai joje jaustis, palaikyti gerus santykius su ugdytiniais, kolegomis, plėsti akiratį įvairiomis įmanomomis priemonėmis. Ir galų gale svarbiausia - nepatirti sunkių išgyvenimų, streso, o kadangi tai natūraliai gali nutikti, būtina žinoti, kaip tinkamai su neigiamais dalykais kovoti, kaip juos atpažinti, valdyti ir sugebėti atgauti jėgas.
Temos aktualumas
Mokytojo profesija atsidūrė ant nervinio lūžio ribos, tam įtakos turi ir žlungantis mokytojo autoritetas. Svarbiausią vaidmenį atlieka paties mokytojo asmenybės autoritetas. Mokykla su kiauru stogu ir kiaurais langais, be kompiuterių ir netgi be vadovėlių egzistuoti gali, bet be mokytojo mokykla egzistuoti negali. Todėl visų permainų pradžia turi prasidėti nuo mokytojo, jo darbo sąlygų gerinimo, jo motyvacijos, autoriteto ir profesijos prestižo kėlimo.
Mokytojų problemos Lietuvoje
Jau daug metų mokytojai Lietuvoje pastatyti į savotišką eilę: jiems liepiama palaukti, kol ekonominė situacija pagerės, o tada pakils ir atlyginimai. Patirdami nuolatinę įtampą, stresą vieni mokytojai priversti kreiptis psichiatro pagalbos, kiti ima nekęsti auklėtinių.
Tyrimai apie mokytojų stresą
Neseniai atlikti tyrimai Šveicarijos teritorijoje rodo streso niokojamą ir mažai atsparų pedagogo vaizdą. Šis pedagogas yra emociškai (psichiškai) išsekęs. Kai kurie mokytojai sako, jog antrą kartą nepasirinktų šios profesijos. Ši problema plinta ir kituose Europos šalių mokyklose. Daugelis išeina į pensiją anksčiau laiko.
Europos Sąjungos tyrimai apie darbo sąlygas
ES 2005 metais atliktas ketvirtasis Europos Sąjungos darbo sąlygų tyrimas atskleidė, kad 35 proc. darbuotojų yra įsitikinę, kad darbas įtakoja jų sveikatą. Dažniausiai nurodomos su darbu susijusios sveikatos problemos buvo nugaros (24,7 proc.) ir raumenų skausmai (22,8 proc.), nuovargis (22,6 proc.) ir stresas (22,3 proc.).
Padėtis Lietuvos mokyklose
Šiandien daugelyje mokyklų susidariusi sudėtinga padėtis. Europos Sąjungos tarybos neseniai atliktame tyrime nurodyti net 37 skirtingi su aplinka ir veiklos organizavimu susiję veiksniai, dėl kurių mokytojai patiria stresą ir serga su stresu susijusiomis ligomis. Lietuvoje, šiuo požiūriu, mokytojo problemos mažai gvildenamos.
Streso valdymas mokytojo darbe
Ar stresas, kaip neigiamas reiškinys, mokytojo darbe buvo tyrinėtas? Statistika rodo, kad didžioji dauguma vis dar patiria stresą kiekvieną dieną, vis dar nemoka jo atpažinti ir suvaldyti. Daugelis naudoja streso valdymo metodus, kurie laikui bėgant gali negrįžtamai pabloginti sveikatą, darbinę veiklą bei santykius su mokiniais ar kolegomis.
Tyrimai ir teorijos
Tyrimuose remtasi žmogaus laisve, siekimu aktualizuoti save, ugdyti žmogaus įgimtus gabumus. Taip pat remtasi R. Mertonu (1997) socialinės kaitos teorijomis; konfliktų teorija, R. Dahrendorfas (1959), kuris akcentuoja, jog konfliktus sukelia skirtingi individų ir grupių interesai. Darbe naudotasi ir šiuolaikinėmis motyvavimo teorijomis: F.Herzberg (1966 ) sociologine dviejų veiksnių teorija; elgsenos reguliavimo teorija ( E. Locke); taipogi R.
Tyrimo metodologija
Pilotinis tyrimas (atliktas 2009m.). Anketinė apklausa (atlikta 2009m.). Struktūruotas kokybinis interviu, pokalbis (atliktas su mokytojais 2009m. gruodžio mėn., su mokyklos vadovais 2010m.). Parengtas klausimynas buvo išbandytas pilotiniame tyrime, kuriame dalyvavo 51 mokytojas.
Tyrimo dalyviai
Tyrimo dalyvių atranka buvo neatsitiktinė patogioji. Tiriamųjų imtis buvo sudaroma įtraukiant lengviausiai prieinamus asmenis. Antrinio empirinio tyrimo metu anketas pildė iš 8-nių, geografiškai skirtingų miestų pedagogai, dirbantys bendrojo lavinimo mokyklose. Anketos sugrįžo tokiu pat būdu, kokiu buvo išsiųstos ar išdalintos. Tokia duomenų trianguliacija, t.y. duomenų rinkimas įvairiais įrankiais, šiuo atveju įvairiuose rajonuose leidžia užtikrinti tyrimo patikimumą.
Kiekybinis tyrimas
Svarbi kiekybinio tyrimo sąlyga buvo savanoriškas respondentų dalyvavimas tyrime. Viso apklausoje dalyvavo 210 mokytojų. Statistinė tyrimo duomenų analizė remiasi daugiausia aprašomąja statistika.
Kokybinis tyrimas
Kokybiniame tyrime dalyvavo 1 direktoriaus pavaduotoja ugdymui (Alytaus miestas), 3 mokyklos vadovai (Raseinių raj., Kelmės raj., Kėdainių m.), taip pat 6 mokytojai iš įvairių Lietuvos miestų (Šiaulių, Kelmės, Jonavos, Kėdainių, Raseinių, Vilniaus) mokyklų. Iš viso kokybiniame tyrime dalyvavo 10 respondentų. Interviu buvo atliekamas su kiekvienu respondentu atskirai. Interviu atlikti respondentų darbo vietose, jų namuose. Trumpiausias interviu truko apie 30 min.
Kitos sąvokos
Streso valdymas - tai streso neutralizavimo priemonių visuma. Organizacijos klimatas - tai įspūdis, kurį sudaro fizinė organizacijos aplinka, darbuotojų bendravimo bei elgesio pobūdis ir kt.
Streso apibrėžimai
Mokslinėje literatūroje stresas apibrėžiamas kaip vidinės įtampos būsena - fizinė ir psichinė organizmo įtampa, reakcija į slegiančias situacijas, keliančias grėsmę individo gerovei, sveikatai ar gyvybei.
Streso istorija
Stresas XVIIa. anglų kalboje buvo vartojamas nelaimės ar vargo prasme ir išreikšdavo spaudimą kurio nors asmens atžvilgiu.
Stresas buitinėje kalboje
Žodis „stresas“ seniai įėjo į mūsų kalbą ir mes net nesusimąstome jį vartodami. „Stresuoju“, - sakome ir viskas turėtų būti lyg ir aišku. Nors buitinėje kalboje stresu dažniausiai vadiname nemalonius dalykus, iš tikrųjų tai kompleksinis fiziologinius ir motyvacijos aspektus apimantis fenomenas.
Streso tyrinėtojai
Kalbant apie stresą, labai svarbu prisiminti ir vieną garsiausių jo tyrinėtojų R.S.Lazarusą. Jis stresą apibūdino kaip ypatingą asmens ir aplinkos santykį, kuris asmens yra įvertintas kaip apsunkintas, arba viršijantis jo turimus išteklius ir keliantis grėsmę jo gerovei (Lazarus, Folkman, 1984).
Kognityvinis situacijos įvertinimas
Pasak streso tyrinėtojo, ką individas laiko žala, grėsme ar nauda sau, priklauso nuo kognityvinio situacijos įvertinimo. Vertinimo proceso metu priskiriami kokiai nors kategorijai ir įvertinami įvairūs situacijos aspektai, atsižvelgiant į jų reikšmingumą asmeninei gerovei.
Stresas kaip dirgiklis
Kitas streso tyrinėtojas N. Chmiel stresą apibrėžia kaip stimulą - „neigiama situacija ar žalingas įvykis, veikiantis žmogų ir sukeliantis neigiamas pasekmes“. Kitaip tariant stresas kaip dirgiklis (stimulus) yra tam tikra situacija darbe, kuri neigiamai veikia darbuotoją.
Stresas - psichinės ir fiziologinės įtampos būsena
Pagal vieną požiūrį stresas priverstinė užtrukusios psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, kurios išvengti subjektyviai neįmanoma, jei asmuo nesugeba kontroliuoti padėties. Pagal kitą požiūrį, stresas yra psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, visuma organizmo apsauginių reakcijų, kurias sukelia žalingi aplinkos ir vidaus veiksniai - stresoriai.
Stresoriai
Stresoriai - tai įvykiai ar aplinkybės, kurie žmogui sukelia pojūtį, kad fiziniai ar psichologiniai reikalavimai yra ant pastarojo sugebėjimų su jais susidoroti ribos. Faktoriai, sukeliantys stresą (stresoriai) - skirtingi, bet jie iš esmės sukelia vienodą biologinę streso reakciją.
Streso stadijos
Aliarmo - tai pirmoji reakcija į žalingus poveikius. Sutirštėja kraujas, kinta jo cheminė sudėtis, slopinama galvos smegenų žievė. Ilgiau veikiant stresoriams prasideda išsekimo stadija, kurioje įvyksta sunkus emocinis nervų sistemos sukrėtimas.
Panikos atakos
Panikos ataka - staigus baimės ir nerimo priepuolis, kylantis be priežasties, pasireiškiantis būdingais psichologiniais ir fiziniais simptomais ir trunkantis nuo kelių iki keliolikos minučių. Svarbu suprasti, kad panikos ataka tam tikru gyvenimo etapu gali ištikti bet ką, tačiau, jei panikos atakos ima kartotis, galima įtarti, kad tai - panikos sutrikimas ir yra reikalinga specifinė pagalba.
Stresas ir nerimas
Stresas ir nerimas - natūralios emocinės reakcijos į bet kokius tiek pozityvius, tiek negatyvius vidinius ar aplinkos dirgiklius. Abi šios būsenos yra organizmo reakcijos į grėsmę išraiška. Nors stresas ir nerimas tarpusavyje gali atrodyti išties panašūs, tačiau turi keletą esminių skirtumų.
Esminiai streso ir nerimo skirtumai
Esminis streso skiriamasis bruožas - aiški priežastis (stresorius), kai mes galime pasakyti, kokia konkreti situacija ar gyvenimo įvykis verčia mus jausti stresą. Tuo tarpu normalaus ir adekvataus nerimo atveju taip pat galime nurodyti aiškią priežastį, esant poreikiui, suvaldyti jį ir nerimas nuslopsta, pasibaigus jį sukėlusiam įvykiui.
Patologinis nerimas
Ši būsena turi ir kitą pusę - patologinį nerimą, kurį nuo įprasto nerimo ar streso skiria neapibrėžtumas, ilgalaikiškumas, intensyvumas ir trukdymas kasdieniam gyvenimui. Jei tokia savijauta tęsiasi ilgą laiką, galime manyti, kad kalbame jau ne apie stresą ar įprastą nerimą, o apie nerimo sutrikimus.
Nerimo sutrikimų spektras
Nerimo sutrikimų spektras išties platus, tačiau bet koks patologinis nerimas turi keletą esminių bruožų: įtampos, baimės jausmas, padažnėjęs širdies plakimas, apsunkintas kvėpavimas ir oro trūkumas, raumenų įsitempimas, kiti nemalonūs pojūčiai kūne - tirpimas, dilgčiojimas, miego problemos, apsunkinta dėmesio koncentracija ir kt.
Ką daryti?
Susidūrę su stresu ar nerimu galime padėti sau ieškodami priimtinų nusiraminimo būdų, pasirūpindami savo fizine savijauta, atrasdami kvėpavimo pratimus, fizinį aktyvumą, meditaciją, mėgstamą veiklą ar kitus metodus, kurie leistų papildyti turimus įveikos resursus ir sėkmingai įveikti stresorius.
tags: #psichologine #itampa #ir #stresas #ppt