Šiame straipsnyje nagrinėjamas gliukokortikoidų vaidmuo organizmui patiriant stresą, ypatingą dėmesį skiriant kortizoliui. Apžvelgiama, kaip šis hormonas veikia įvairias fiziologines sistemas, įskaitant imuninę sistemą, medžiagų apykaitą ir autonominę nervų sistemą. Taip pat aptariami veiksniai, reguliuojantys gliukokortikoidų sintezę ir sekreciją, bei galimos pasekmės, susijusios su jų disbalansu.
Įvadas
Stresas yra neišvengiama kasdienio gyvenimo dalis, o organizmas turi įvairių mechanizmų, padedančių prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkos sąlygų. Vienas iš svarbiausių streso atsako komponentų yra hipofizės-pagumburio-antinksčių (HPA) ašis, kuri aktyvuojama streso metu ir lemia gliukokortikoidų, tokių kaip kortizolis, išsiskyrimą. Šie hormonai atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant įvairias fiziologines funkcijas, įskaitant imuninį atsaką, medžiagų apykaitą ir autonominės nervų sistemos veiklą.
Gliukokortikoidų sintezė ir reguliavimas
Gliukokortikoidai sintetinami antinksčių žievės ląstelėse, kurių citoplazmoje yra lipoidinių grūdelių. Pagrindinis gliukokortikoidų pirmtakas yra cholesterolis, kuris paverčiamas pregnenolonu. Šis procesas vyksta antinksčių žievės ląstelių endoplazminiame tinkle, dalyvaujant O2 ir NADPH. Tolesni fermentiniai procesai lemia kortizolio - aktyviausio gliukokortikoido - susidarymą.
Kortizolio biosintezę reguliuoja grįžtamojo ryšio mechanizmai. Streso metu pagumburis išskiria kortikoliberiną, kuris stimuliuoja hipofizę išskirti kortikotropiną. Kortikotropinas, savo ruožtu, skatina antinksčius gaminti ir išskirti kortizolį. Padidėjęs kortizolio kiekis kraujyje slopina kortikoliberino ir kortikotropino sekreciją, taip reguliuodamas HPA ašies aktyvumą. Kortizolio koncentracija kraujyje kinta paros bėgyje, pasiekiant minimumą miegant ir maksimumą pabudus. Šiuos svyravimus gali paveikti streso veiksniai, laikotarpio ir maitinimosi ciklai.
Gliukokortikoidų poveikis imuninei sistemai
Kortizolis dalyvauja imuniniame atsake, skatindamas T limfocitų apoptozę ir neutrofilų migraciją į uždegimo židinį. Gliukokortikoidų koncentracijos slopina organizmo imunogeninį atsaką, sukeldamos limfocitų irimą ir limfoidinio audinio involiuciją. Jie taip pat slopina užkrūčio liaukos veiklą, interleukinų sekreciją ir antikūnų metabolizmą. Dėl šių savybių gliukokortikoidai plačiai naudojami kaip preparatai nuo uždegimo.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Gliukokortikoidų poveikis medžiagų apykaitai
Kortizolis skatina gliukoneogenezę - procesą, kurio metu iš ne angliavandenių (pvz., aminorūgščių, glicerolio) sintetinama gliukozė. Tai leidžia organizmui išskirti daugiau energijos, esant ūminei streso reakcijai. Gliukokortikoidai taip pat didina glikogeno atsargas kepenyse. Be to, jie skatina lipolizę - riebalų skaidymą - riebaliniame audinyje, odoje ir kauluose. Laisvosios riebalų rūgštys patenka į kraujo plazmą, aprūpindamos organizmą energija.
Gliukokortikoidų poveikis autonominei nervų sistemai
Atlikus osteopatinę manualinę terapiją žirgams, sumažėjo jų kvėpavimo ir širdies susitraukimo dažniai. Šis pokytis grindžiamas autonominės nervų sistemos aktyvacija, lemiant parasimpatinės nervų sistemos aktyvaciją ir moduliaciją. Autonominė nervų sistema yra atsakinga už visceralinių funkcijų reguliaciją organizme - širdies ritmą, virškinimą, kvėpavimo dažnį, šlapimo sistemos veiklą, įvairių refleksų veikimą. Ji skirstoma į simpatinę ir parasimpatinę nervų sistemas. Simpatinės nervų sistemos pagrindiniai centrai yra krūtininiuose ir juosmeniniuose (torakolumbaliniuose) nugaros smegenų segmentuose, o parasimpatinės - kryžminėje nugaros smegenų dalyje ir smegenų kamiene.
Gliukokortikoidų receptoriai ir veikimo mechanizmas
Gliukokortikoidai veikia per plazmos ar branduolių receptorius, reguliuodami genų ekspresiją. Patekę į ląstelę, gliukokortikoidai jungiasi prie specifinių receptorių, esančių citozolyje. Susidaręs hormono-receptoriaus kompleksas transportuojamas į branduolį, kur jungiasi prie DNR sekų, vadinamų gliukokortikoidų atsako elementais (GRE). Šis prisijungimas reguliuoja atitinkamų genų transkripciją, lemiančią baltymų sintezę, kurie keičia ląstelės funkciją.
Gliukokortikoidų disbalansas ir pasekmės
Gliukokortikoidų disbalansas gali sukelti įvairių sveikatos problemų. Hipofunkcija, arba sumažėjusi gliukokortikoidų biosintezė, gali sukelti sutrikimus ląstelių metabolizme ir sumažinti organizmo gebėjimą reaguoti į stresą. Hiperfunkcija, arba padidėjusi gliukokortikoidų sekrecija, gali sukelti Kušingo sindromą, pasireiškiantį gliukozės netoleravimu, intensyvesne gliukoneogeneze ir hipertenzija.
Gliukokortikoidai ir manualinė terapija
Tyrimai rodo, kad manualinė terapija gali paveikti gliukokortikoidų kiekį organizme. "Equus Sanus" komandos kartu su LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinika atliktame tyrime nustatyta, kad po atliktos osteopatinės manualinės terapijos žirgų kraujo serumo kortizolio kiekis padidėjo statistiškai reikšmingai. Remiantis K. K. Sampath (2019) atliktu tyrimu, šis kortizolio padidėjimas siejamas su PHA-ašies veikla ir aktyvacija. Padidėjęs kortizolio kiekis siejamas su greitesniu metabolizmu, streso ir imuniniu atsaku.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka galvijų sveikatai
Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nervinę įtampą
tags: #streso #metu #gliukokortikoidai #mazina #uz