Sportas, nors ir teikiantis džiaugsmą bei stiprinantis sveikatą, kartu yra ir didelio streso šaltinis. Nuolatinis siekis tobulėti, konkurencija, baimė suklysti - visa tai veikia sportininkų psichologinę būklę. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip stresas pasireiškia sporte, kokie veiksniai jį sukelia ir kaip su juo kovoti, siekiant geriausių rezultatų.
Streso Samprata ir Lygiai
Europos psichoterapijos asociacijos prezidentas, Lietuvos psichoterapijos draugijos prezidentas doc. Eugenijus Laurinaitis stresą apibrėžia kaip nespecifinę adaptacinę reakciją į bet kokią naują situaciją. Pasak jo, stresas - tai organizmo pasiruošimas dviem reakcijoms: kovoti arba bėgti. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje, deja, nei trenkti, nei bėgti dažnai neišeina, todėl stresą tenka išgyventi emociškai.
Lietuvos neurologų asociacijos prezidentas, VUL Santariškių klinikų Neurologijos centro direktorius prof. Valmantas Budrys išskiria tris streso lygius:
- Eustresas: Teigiamas stresas, kuris motyvuoja ir padeda siekti tikslų.
- Stresas: Įprastas streso lygis, kuris gali būti tiek teigiamas, tiek neigiamas.
- Distresas: Neigiamas stresas, kuris kenkia sveikatai ir trukdo pasiekti gerų rezultatų.
Stresą Sukeliantys Veiksniai Sporte
Stresą sporte gali sukelti įvairūs veiksniai, kuriuos medikai stengiasi suskirstyti į tam tikras grupes, nors tai ir sudėtinga dėl jų gausos. Štai keletas pavyzdžių:
- Priešvaržybinė būsena: Nerimas, jaudulys, baimė pralaimėti.
- Fizinės ir psichinės klaidos: Baimė suklysti varžybų metu.
- Rezultatai: Spaudimas pasiekti gerų rezultatų.
- Varžovai: Baimė susidurti su stipriais varžovais.
- Aplinkos sąlygos: Netinkamos oro sąlygos, triukšmas.
- Trenerio ir komandos narių elgesys: Kritika, spaudimas.
- Traumos: Baimė patirti traumą.
- Asmeniniai veiksniai: Perfekcionizmas, žemas pasitikėjimas savimi.
- Organizmo reakcija: Stresas - būsena, kylanti dėl įvairių ekstremalių poveikių, t. y., stresorių.
R. Martens (1999) teigimu, sportininkai jaučia grėsmę, jei jaučia skirtumą tarp keliamų reikalavimų ir savo gebėjimų. Taigi, streso priežastys gali būti labai skirtingai interpretuojamos. Apibendrinant galima teigti, kad yra trys streso priežastys (šaltiniai): aplinka, individo suvokimas ir organizmo reakcija (atsakas).
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Streso Požymiai
Streso požymiai gali būti įvairūs ir pasireikšti skirtingais būdais. Doc. Eugenijus Laurinaitis teigia, kad streso požymių yra septyniolika. Pasak prof. V. Budrio, streso požymius galima suskirstyti į keturias grupes:
- Emociniai: Nerimas, baimė, depresija, pyktis, irzlumas.
- Kognityviniai: Nedėmesingumas, nelankstus problemų sprendimas, išsiblaškymas, padidėjęs savikritiškumas.
- Patofiziologiniai: Prakaitavimas, širdies permušimai, pagreitėjęs kvėpavimas, nuovargis, pykinimas, apetito praradimas, nemiga.
- Elgesio: Polinkis į alkoholizmą, kofeiną, rūkymą, medikamentus.
Šių metų kovo mėnesio pradžioje atlikta gyventojų apklausa parodė, kad pastaraisiais metais streso simptomus jautė 9 iš 10 gyventojų. Trečdalis akcentavo suprastėjusią nuotaiką, jos svyravimus, trečdalis minėjo padidėjusį nervingumą ir irzlumą.
Streso Įtaka Sveikatai ir Sportiniams Rezultatams
Stresas gali turėti neigiamą įtaką tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai, o taip pat ir sportiniams rezultatams. Ilgalaikis stresas gali sukelti įvairias ligas, tokias kaip astma, dvylikapirštės žarnos opaligė, padidėjęs kraujospūdis. Be to, stresas daro poveikį smegenims, imuninei sistemai, didėja odos, širdies ir kraujagyslių ligų rizika, didėja rizika, kad suaktyvės paveldimų ligų simptomai. Esant nerimo sutrikimui, stresas gali nulemti amneziją, lunatizmą, asmenybės sutrikimus, fobijas.
Stresas taip pat gali turėti įtakos sportiniams rezultatams:
- Sumažėjęs pajėgumas: Stresas gali sukelti raumenų įtampą, koordinacijos sutrikimus ir energijos trūkumą.
- Traumos: Stresas gali padidinti traumų riziką dėl sumažėjusio dėmesio ir koordinacijos.
- Sumažėjęs pasitenkinimas veikla: Stresas gali sumažinti malonumą sportuoti ir demotyvuoti.
- Sportinės veiklos nutraukimas: Ilgalaikis stresas gali paskatinti sportininką nutraukti karjerą.
Kaip Kovoti Su Stresu Sporte
Kova su stresu sporte yra būtina norint pasiekti gerų rezultatų ir išsaugoti gerą sveikatą. Štai keletas būdų, kaip tai padaryti:
Taip pat skaitykite: Streso įtaka galvijų sveikatai
- Problemos įvardijimas: Leiskite sau įvardinti problemą ir tada ieškokite išeičių.
- Situacijos keitimas: Jei įmanoma, pakeiskite situaciją, kuri sukelia stresą.
- Savęs keitimas: Pakeiskite savo požiūrį į situaciją.
- Susitaikymas su situacija: Jei nieko negalite pakeisti, susitaikykite su situacija ir stenkitės įžvelgti teigiamų pusių.
- Pokalbiai su artimaisiais: Turėkite žmonių, su kuriais galėtumėte pasikalbėti.
- Saiko laikymasis: Nebūkite perfekcionistais, tobulybės siekis yra akligatvis.
- Poilsis: Skirkite pakankamai laiko poilsiui ir atostogoms.
- Fizinė veikla: Užsiimkite fizine veikla, kuri padeda išlieti stresą.
- Įdomus laisvalaikis: Turėkite įdomų laisvalaikį, kuris padeda emociškai išsikrauti.
- Meditacija ir joga: Praktikuokite meditaciją ir jogą, kurios padeda valdyti stresą.
- Mityba: Vartokite daugiau magnio, kuris padeda kovoti su stresu.
- Atsisakymas žalingų įpročių: Venkite alkoholio, kofeino ir rūkymo, kurie tik konservuoja stresą.
Lietuviškas Perfekcionizmas ir Stresas
Prof. V. Budrys ir doc. E. Laurinaitis atkreipia dėmesį į labai lietuvišką būdo bruožą, kuris mums nepadeda efektyviai kovoti su stresu - tai perfekcionizmas. Pasak jų, mes turime genetiškai nulemtą tautos predispoziciją - daug dirbti. Mes galvojame, kad jei daug dirbsime, tai kiti anksčiau ar vėliau pamatys, kokie mes esame puikūs. Tačiau blogai, kad žmonės matuoja save išoriniais dalykais - uždirbamais pinigais, pareigomis. Turime prisiminti - mano darbo rezultatai neparodo mano vertės.
Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nervinę įtampą
tags: #streso #pasireiskimo #budai #sporte