Streso Poveikis Gyvūno Organizmui

Įvadas

Stresas - tai natūrali organizmo reakcija į įvairius išorinius ir vidinius veiksnius, vadinamus stresoriais. Nors trumpalaikis stresas gali būti netgi naudingas, padedantis organizmui prisitaikyti prie naujų sąlygų, ilgalaikis arba lėtinis stresas daro neigiamą poveikį gyvūnų sveikatai ir gerovei. Šiame straipsnyje aptarsime streso poveikį gyvūnų organizmui, įskaitant fiziologinius pokyčius, elgesio problemas ir galimus sprendimo būdus.

Karščio Streso Poveikis Pieno Pramonei

Karščio stresas tapo svarbiu iššūkiu, su kuriuo susiduria pieno pramonė. Esant aukštesnei aplinkos temperatūrai ir drėgmei, galvijai patiria karščio stresą, kuris sukelia pieno produkcijos, priesvorio mažėjimą, taip pat turi įtakos pieno sudėčiai. Karščio stresas daro neigiamą įtaką karvių reprodukciniams rodikliams: padidėja ankstyvojo embrioninio mirtingumo rizika, sumažėja apsisėklinimo indeksas, padidėja tikimybė karvei susirgti paralyžiumi po apsiveršiavimo, metritu, endometritu. Mėsiniai galvijai atsparesni temperatūrų kaitai, tačiau gyvuliai, kurie jaučia karščio stresą ilgesnį laiką, netenka iki 10 kg masės. Jei stresas trumpalaikis, dėl kompensacinių sistemų galvijai gali net ir priaugti svorio.

Patiriamas karščio stresas daro įtaką metabolizmui, hormonų sintezei, o ypač angliavandenių ir riebalų apykaitai. Būtent angliavandenių apykaita pagreitėja, insulino kiekis padidėja, dėl to galima pastebėti ir hipoglikemijos požymių. Per laktaciją karvės jautresnės karščio stresui, palyginti su užtrūkusiomis karvėmis, nes pieno gamyba padidina medžiagų apykaitą organizme. Karščio stresas didesnę grėsmę kelia produktyvesnėms negu mažesnio produktyvumo karvėms. Pieno sintezė priklauso nuo daugybės veiksnių karvių organizme: hormonų, tarpląstelinių ryšių, mitybos, laikymo būdo, higienos sąlygų tvarte, aplinkos temperatūros. Remiantis mokslininkų tyrimais, nustatyta, kad, esant karščio stresui, baltymų kiekis sumažėja 0,02-0,1 proc., o riebalų - 0,07-0,02 kg per dieną. Pieno sudėčiai didžiausią įtaką klimato sąlygos turi pirmąsias 60 laktacijos dienų. Laktacijos periodas, raciono tipas ir jo sudėtis, sveikatingumas, genetika ir kt. Nustatyta, jog, esant 29 ºC aplinkos temperatūrai, primilžis sumažėja 23 procentais. Svarbu tai, jog pamatyti, kad sumažėjo pieno, galima tik praėjus gerokai laiko po karščio streso. Be to, karvių energijos poreikis yra 20 proc.

Patiriant karščio stresą, yra aktyvuojamos organizmo imuninės ląstelės, todėl išryškėja aktyvi gliukozės oksidacija ir jos šalinimas. Patiriančių ilgalaikį karščio stresą gyvulių silpsta organizmo imunitetas, kad būtų palaikoma homeostazė. Stresas daro įtaką humoraliniam ir ląsteliniam imunitetui, todėl matyti disbalansas ir susilpnėjusi imuninė sistema. Karščio stresas tiesiogiai veikia karvių reprodukciją, mažėja apsivaisinimo tikimybė, trumpėja rujos, jos tampa mažiau išreikštos dėl sumažėjusios hormonų koncentracijos organizme. Karvei apsivaisinus, susiformavęs embrionas iki 17 dienos yra jautrus temperatūrų pokyčiams. Patyrus karščio stresą veršingai karvei, vėlesniais veršingumo laikotarpiais sulėtėja vaisiaus vystymasis, dėl hipertermijos jam mažiau perduodama maisto medžiagų ir deguonies. Šiltoje aplinkoje galvijai fiziologiškai daugiau stovi negu guli taip stengdamiesi labiau atvėsti.

Karščio Streso Mažinimo Būdai

Norint sumažinti karščio stresą, vienas iš pagrindinių sprendimo būdų - aplinkos vėsinimas ir vėdinimas. Tvartuose rekomenduojama įrengti aktyvią oro ventiliacijos sistemą, vandens purkštukus. Pastarieji turėtų būti įjungiami kas 15 minučių po 2 min., kitu metu galvijus turi atvėsinti ventiliacijos aparatai. Ūkio gyvūnai turi nuolat gauti kokybiško vandens, jei įmanoma - vėsaus, kadangi karščio stresą patiriančios karvės vandens suvartoja 10-20 proc. Siekiant kontroliuoti gyvūnų patiriamą karščio stresą, pirmiausia svarbu atkurti organizmo elektrolitų balansą. Vanduo, natris, kalis ir chloras yra sudedamosios prakaito dalys, kurios pasišalina iš organizmo prakaituojant. Todėl, norint atkurti šių elektrolitų pusiausvyrą, galima į galvijų racioną papildomai pridėti natrio bikarbonato arba laižomosios druskos, kartu tai bus metabolinės acidozės prevencija. Kad būtų galima objektyviau įvertinti tvarto mikroklimatą, rekomenduojama įrengti prietaisus, matuojančius aplinkos temperatūrą, drėgmę, vėjo greitį ir saulės spinduliuotę. Norint kontroliuoti reprodukciją, viena iš papildomų priemonių - įrengti kompiuterines programas, kurios matuotų progesterono, laktatdehidrogenazės, beta-hidroksibutiratų kiekius kiekvieno gyvūno organizme. Ši įranga nepadės išvengti karščio streso, tačiau bus lengviau pastebėti ir nustatyti rujas.

Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas

Augintiniai Kaip Streso Mažinimo Priemonė

Augintiniai yra ne tik mieli kompanionai - jie taip pat daro reikšmingą poveikį mūsų sveikatai. Nemažai tyrimų rodo, kad gyvūnų draugija mažina stresą, gerina emocinę savijautą ir netgi padeda reguliuoti kraujo spaudimą. Šunys, katės ir kiti augintiniai prisideda prie žmogaus psichologinės pusiausvyros bei fizinės sveikatos, suteikdami ramybės, šilumos ir džiaugsmo. Bendraujant su augintiniu mūsų organizme vyksta realūs biocheminiai pokyčiai. Mokslininkai nustatė, kad glostant šunį ar katę, žmogaus organizme mažėja kortizolio - streso hormono - kiekis. Tuo pat metu didėja oksitocino, dar vadinamo „meilės hormonu“, lygis, kuris skatina pasitikėjimą, ramybę ir artumo jausmą. Įdomu tai, kad gyvūnai jaučia mūsų emocijas ir dažnai intuityviai geba mus nuraminti. Pavyzdžiui, šunys linkę glaustis prie savo šeimininko, kai šis patiria stresą ar nerimą. Tokios akimirkos turi ne tik emocinę, bet ir fiziologinę naudą. Ypač šunų šeimininkai kasdien gauna papildomos fizinės veiklos, nes pasivaikščiojimai tampa neišvengiama kasdienybės dalimi. Reguliarus ėjimas ar žaidimai lauke padeda palaikyti normalų kraujo spaudimą, gerina kraujotaką ir stiprina širdį. Be to, judėjimas lauke suteikia galimybę gauti daugiau gryno oro ir saulės šviesos, kuri didina vitamino D kiekį organizme bei gerina nuotaiką.

Augintiniai dažnai tampa emocinės paramos šaltiniu. Jų buvimas namuose suteikia saugumo, sumažina vienišumo jausmą ir padeda kovoti su nerimu. Gyvūnai yra puikūs klausytojai - jie nereikalauja žodžių, tačiau suteikia šilumos ir priėmimo jausmą. Nemažai psichologų rekomenduoja gyvūnų terapiją kaip papildomą priemonę pacientams, kuriems reikia emocinės paramos. Terapiniai šunys, katės ar net arkliai naudojami siekiant pagerinti pacientų psichinę sveikatą. Gyvūnų auginimas skatina socialinį aktyvumą. Šunų šeimininkai dažnai susipažįsta su kitais žmonėmis vedžiodami augintinius parkuose ar kiemuose. Net pokalbis apie savo augintinį gali tapti bendravimo pradžia, suteikiant daugiau galimybių užmegzti draugystes ir taip prisidėti prie emocinės pusiausvyros. Vaikams augintiniai padeda ugdyti atsakomybę, empatiją ir socialinius įgūdžius. Jie taip pat padeda mažinti stresą, ypač sunkiais gyvenimo momentais, tokiais kaip persikraustymas ar mokyklos iššūkiai. Tyrimai rodo, kad senjorai, turintys augintinius, dažniau palaiko geresnį kraujo spaudimą ir rečiau jaučiasi vieniši, palyginti su tais, kurie neturi gyvūnų. Gyvūnas tampa kasdienės rutinos dalimi, suteikiančia gyvenimui prasmės ir motyvacijos.

Gyvūnų terapija pripažįstama vis daugiau sveikatos priežiūros įstaigų. Specialiai paruošti šunys ar katės lankosi ligoninėse, globos namuose ar reabilitacijos centruose. Tokia sąveika skatina pacientų motyvaciją, mažina nerimą prieš procedūras ir gerina nuotaiką. Nors ne kiekvienas augintinis yra terapinis, net paprastas šeimos gyvūnas gali suteikti tokį patį teigiamą poveikį. Dauguma augintinių daro teigiamą poveikį, tačiau svarbu pasirinkti gyvūną, kuris atitinka jūsų gyvenimo būdą. Jei žmogus bijo šunų ar yra alergiškas katėms, šie gyvūnai gali sukelti daugiau streso nei naudos. Taip, tyrimai rodo, kad reguliarus bendravimas su augintiniais padeda mažinti kraujo spaudimą. Žinoma, tai nėra vaistų pakaitalas, bet papildoma priemonė sveikatai stiprinti. Net keliolika minučių per dieną, glostant ar žaidžiant su gyvūnu, gali sumažinti streso lygį. Ilgesnis bendravimas dar labiau sustiprina teigiamą poveikį. Augintiniai praturtina mūsų gyvenimą ne tik emocine šiluma, bet ir tiesiogine nauda sveikatai. Jie padeda mažinti stresą, gerinti nuotaiką, reguliuoti kraujo spaudimą ir skatina judėjimą. Be to, augintiniai skatina socialinius ryšius, suteikia draugijos jausmą ir motyvuoja rūpintis savimi. Gyvūnų draugija primena, kad rūpinimasis kitais yra neatsiejama rūpinimosi savimi dalis.

Fiziologinis Streso Pagrindas

Streso fiziologinis pagrindas yra simpatinės-adrenalino sistemos suaktyvėjimas, kuomet į kraują patenka daugiau adrenalino. Kad streso metu organizmas tinkamai reaguotų, turi padidėti raumenų tonusas, sparčiau plakti širdis - tuomet organai yra geriau aprūpinami krauju. Aktyviau turi dirbti plaučiai, kepenys turi išskirti daugiau gliukozės, kurios reikia raumenų „mitybai“. Streso metu gyvūno organizme išsiskiria įvairios biologiškai aktyvios medžiagos. Viena jų - antinksčių gaminamas kortizolis. Kortizolio poveikis pajuntamas jau po keliolikos minučių, o kraujyje išlieka net keliolika valandų. Tam tikras kortizolio kiekis yra būtinas, nes šis hormonas skatina gliukozės išskyrimą, stimuliuoja simpatinės nervų sistemos atsaką į stresines situacijas ir atlieka kitas funkcijas. Tačiau kortizolio perteklius yra pavojingas: paveikia inkstus, kraujotaką, virškinamąjį traktą.

Mitybos Įtaka Stresui

Jeigu gyvūnas dažnai patiria stresą, patartina labiau pasidomėti jo mityba, prireikus, ją keisti. Ėdalo sudėtyje turi būti daugiau vitamino B. Šio vitamino gausu galvijų kepenyse, tačiau perteklius taip pat pavojingas. Vitamino B gausu ir žalioje mėsoje. Galima duoti ir papildų, kuriuose daugiau vitamino B. Serotoninas (kitaip - geros nuotaikos hormonas) yra audinių hormonas, kuris reguliuoja kraujagyslių susitraukimą ir išsiplėtimą, padeda sklisti nerviniams impulsams. Jis veikia emocijų stiprumą, todėl gyvūnai, kurių kraujyje didesnis serotonino kiekis, daug lengviau įveikia stresą. Jeigu šuns organizme galima padidinti serotonino kiekį, emocijų stabilumas, atsparumas skausmui gerokai padidėja. Tos pačios rūšies individams „susikalbėti“ labai padeda feromonai - cheminiai dariniai, trumpiau, DAP. Ypač daug raminamųjų feromonų šuniukų žindymo metu išskiria kalių pieno liaukos. Prieš porą dešimtmečių net buvo sukurtas sintetinis šio feromono pakaitalas, padedantis sumažinti nerimą ir stresą šuniukams bei suaugusiems šunims. Be abejo, tai nėra streso terapija, nes DAP tik laikinai apramina šunį.

Taip pat skaitykite: Streso įtaka galvijų sveikatai

Kaip Padėti Šuniui Atsikratyti Įtampos Ir Nerimo?

Ir vis dėlto, ką daryti, kaip padėti šuniui atsikratyti įtampos ir nerimo? Šunų elgsenos specialistai visada jums patars sudominti šunį įdomia veikla. Mokymasis išeikvoja šuns emocines ir fizines jėgas. Įdomūs užsiėmimai, naujų paviršių, keistų daiktų pažinimas - šuniui tai tikrai įdomu. Pusiausvyros pokyčiai, kūno koordinacijos lavinimas (kilsterėkite gyvūną nuo žemės, stebėkite, kaip jis reaguoja). Labai svarbu ir kita: šuo visada turi žinoti, kas vyksta! Dirgiklį jis turi pamatyti ir pajusti bent dviem pojūčiais. Jeigu šuo tik girdi šūvį, jis nesupras, kas atsitiko. Tačiau jeigu tuo pačiu metu mato, kad bus šaunama, ir išgirsta šūvį, susikuria tinkamą vaizdinį ir nepatiria streso. Stresą įveikti padeda pakankamas endorfinų kiekis kraujyje. Endorfinus organizmas išskiria kaip savotišką atsaką į stresą, šitaip sumažindamas skausmo stiprumą. Malšindami skausmą, enforfinai sukelia euforiją. Nedidelis endorfinų kiekis išsiskiria dirbant fizinį darbą, nes šitaip organizmas pasiruošia stresui (fizinis krūvis yra stresas organizmui). Puikus streso malšinimo būdas yra miegas, tačiau, gyvūnui miegant, būtinai turi būti pasiekta REM fazė. REM fazei būdingi akių obuolių judesiai, raumenų susitraukimai. Ši fazė neilga, bet labai svarbi gyvūnui atsipalaiduojant. Suaugęs šuo turėtų miegoti ne mažiau kaip 7 val. per parą. Mažiau nei 6 val. jau galima laikyti nemiga. Jei šuo miega daugiau nei 12 val. per parą, tai per didelis mieguistumas, galintis atsirasti dėl vidaus ligų. Augintinio guolis turi būti erdvus, kad jis galėtų išsitiesti. Kramtymas (graužimas) malšina stresą, padeda šuniui atsipalaiduoti. Per parą šuo turi bent valandą kažką graužti, kramtyti. Šuo glostomas ne prieš plauką, o paplaukiui, maždaug 25 kartus per minutę, lengvai paspaudžiant, didinant bei mažinant glostymo intensyvumą iki 15 kartų per minutę. Glostant ranka neatitraukiama. Sąnarių srityje atliekama lengva „vibracija“. Oda žnaiboma pirštų galiukais, tempiamos galūnės. Lankykitės su savo augintiniu aikštelėje, kur daug įvairios įrangos - lavinkite jo protą bei kūną. Bėgioti labirinte, lipti ant barjero, eiti „beždžionių tiltu“, prabėgti pro sukabintas padangas, užlipti ant balanso lentos (nebūtinai aukštai, vos keliolika centimetrų nuo žemės) - visa tai ne tik įdomu, bet ir labai naudinga. Tai skatina šuns pasitikėjimą savo jėgomis, priverčia gyvūną susikaupti, būti atidžiam - susitelkęs įdomiai veiklai, šuo nebekreipia dėmesio į dirgiklius. Taip pat šunį gerai atpalaiduoja plaukimas.

Kaip Atpažinti, Kad Šuo Patiria Stresą?

Kad šuo patiria stresą, galima pastebėti net išoriškai. Apie stresą. Somatiniai pokyčiai: šuo dažniau šlapinasi, sutrinka tuštinimasis, pagreitėja širdies ritmas, dažniau lekuoja, skrandis išskiria daugiau sulčių, gausiai seilėjasi, kamuoja pilvo skausmai (įtempta pilvo srities oda). Stipraus streso metu šuo pradeda gausiau šertis. Net puikiai mokėdamas komandas, „nebegirdi ir nebemato“ šeimininko. Gali pradėti prakaituoti šuns pėdos, tai lengva pastebėti ant grindų plytelių. Kai šuo patiria ilgalaikį stresą, sutrinka jo elgsena: įkyriai laižo savo letenas, kramto kailį, gaudo uodegą, linguoja visu kūnu. Pasikeičia snukio išraiška - pastebima nebūdinga „šypsena“. Patiriamas stresas dažnai išprovokuoja odos ligas - dermatitą, įvairias alergijos formas, nes dėl nuolatinės įtampos organizme gaminasi daug histamino.

Gyvūnų Streso Valdymas

Streso valdymas yra svarbus ne tik žmonių, bet ir gyvūnų sveikatai. Kai kalbame apie augintinius, svarbu suprasti, kad stresas gali neigiamai paveikti jų elgesį ir gerovę. Veterinarijos specialistai pabrėžia, kad gyvūno streso valdymas prasideda nuo atpažinimo, kodėl augintinis jaučiasi įtemptas ir neramus. Pažinti įvairius streso simptomus ir mokėti juos nuraminti yra būtinas įgūdis, kad gyvūnas jaustųsi geriau. Įvairios technikos ir metodai, tokių kaip veterinarijos klinikos patarimai, gali padėti gyvūnams jaustis saugiau. Stresas gyvūnams gali būti toks pat kenksmingas, kaip ir žmonėms, todėl svarbu žinoti, kaip valdyti šį iššūkį. Gyvūno gyvenimo aplinka turėtų būti kuo ramiau ir saugiau, siekiant mažinti stresą. Būtina užtikrinti pakankamai erdvės, pašalinti garsų triukšmą ir per didelį žmonių ar kitų gyvūnų aktyvumą, kurie gali kelti baimę ar nerimą. Veterinarijos klinika atlieka lemiamą vaidmenį diagnozuojant ir gydant gyvūnų stresą bei susijusias ligas. Klinikos personalas, naudodamas modernią įrangą ir aukštos kokybės vaistus, suteikia konsultacijas ir gydymo planus. Prevencijos priemonės yra esminės siekiant sumažinti gyvūnų stresą ir stiprinti jų imunitetą. Tai apima reguliarų skiepijimą nuo ligų ir parazitų, aukštos kokybės maistą bei papildus, kurie padeda išvengti alergijų, astmos ar cukrinio diabeto.

Tvarkydamiesi su gyvūno stresu, gyvūno savininkai neturėtų pamiršti, kad jų santykiai su augintiniu turi didelį poveikį gyvūno nuotaikai. Gyvūno sveikatos priežiūroje svarbu atkreipti dėmesį į ligų prevenciją ir ankstyvą diagnostiką. Veterinarai konsultuoja dėl sveikos mitybos, fizinio aktyvumo bei įvertina galimus gyvūno sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, alergijas ar kitus negalavimus, ir paskiria reikiamus vaistus. Profesionalios veterinarinės klinikos siūlo platų specializuotų paslaugų ir gydymo spektrą, kad kiekvienas gyvūnas gautų asmeniškai jam pritaikytą priežiūrą. Katėms draugiškos klinikos sukūrė aplinką, kurioje katės jaustųsi saugios ir komfortiškai. Įrengtos atskiros laukimo zonos ir gydymo vietos užtikrina, kad katės nesijaudintų dėl kitų gyvūnų buvimo. Oftalmologijos sritis veterinarinėje medicinoje yra gyvybiškai svarbi, siekiant išvengti regėjimo problemų ir užtikrinti gerą gyvūnų, įskaitant kačių, akių sveikatą. Planuojant kelionę su augintiniu, svarbu pasirūpinti, kad gyvūnas keliautų saugiai ir patogiai. Rekomenduojama įdiegti mikroschemą augintiniui, kad būtų užtikrintas jo identifikavimas ir saugumas kelionės metu. Parazitai gali sukelti rimtų sveikatos problemų gyvūnams. Profesionalus gydymas apima ne tik efektyvų gyvūnų apdorojimą nuo vidaus ir išorės parazitų, bet ir nuolatinį prevencijos planą.

Streso Poveikis Gyvūnų Elgesiui Ir Kaip Jam Užkirsti Kelią

Patirdami stresą imame kitaip elgtis, gali sutrikti virškinimas, imti skaudėti galvą, tampame nepakantūs. Mūsų augintiniai taip pat patiria stresą, kuris juos priverčia elgtis kitaip. Dažnai tas poveikis būna nemalonus ir mums: katės drasko baldus, šlapinasi namuose, šuo gali imti kaukti, draskyti daiktus dėl vienišumo baimės, išgirdęs nemalonų triukšmą, pavyzdžiui, signalizaciją, fejerverkus. Ilgalaikis stresas kenkia, todėl reikia surasti streso priežastį ir pašalinti streso šaltinį, jei įmanoma. Stresas silpnina imunitetą, ilgainiui gali sukelti virškinimo problemų, gyvūno elgesio sutrikimų.

Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nervinę įtampą

Kaip Padėti Savo Keturkojams - Atskiri Patarimai Kačių Ir Šunų Savininkams

Nepageidaujamas katės elgesys: kaip atpratinti nuo daiktų „žymėjimo“, nagų galandimo

Katė, patirdama stresą, ima vertikaliai galąsti nagus, žymi šlapimu namuose baldus, durų staktas. Kokiais atvejais tai gali įvykti?

• Vietos pakeitimas arba kelionė. Katės yra gana sėslios ir aplinką tyrinėja po truputį. Jei po nemalonios kelionės transportavimo dėžėje naujoje vietoje nebus nieko pažįstamo, jai kils stresas. Tikėtina, katinas slėpsis kampe, palįs po spintele ar tūnos giliausiame vonios kambario plyšyje. Dėl streso katė gali draskytis, šlapintis namuose. Prie kelionės pratinkite namuose įviliodami į transportavimo dėžę, bet niekur nekeliaukite - nebent iš kambario į kambarį. Tegu tai būna kelionės repeticija. Jei planuojate persikraustyti - retsykiais nusivežkite į naują vietą, padėkite jos daiktų, kad jaustųsi bent šiek patogiau.
• Kitas stresą katei keliantis dalykas - naujas gyvūnas arba pasikeitusi šeimos situacija. Tiek naujas gyvūnas, naujagimis ar suaugęs žmogus, kuris apsigyvens kartu su kate, gali sukelti jai nemalonių pojūčių. Idealiu atveju katę reikėtų pratinti prie naujos situacijos. Paruošti naujam šeimos nariui nepavyks, bet pabandykite savo augintiniui sukurti geras emocijas su nauju žmogumi - ateidamas pas katę tegu naujas žmogus įteikia jai skanėstą.

Pasiruošimas dažnu atveju gali pristabdyti stresą ir nemalonų katės elgesį. Yra dar vienas būdas, kaip jai padėti naujose situacijose. Kačių uoslė puiki, 9-16 kartų jautresnė už žmonių, todėl kvapai joms labai svarbūs. Feromonai yra cheminiai junginiai, gaminami gyvūnų kūnuose. Jie skirti bendravimui. Kai gyvūnas jaučiasi saugiai, jis snukiu trinasi į baldų šonus, sienų kampus, palikdamas feromonus ant paviršių. Mokslas sugebėjo sukurti sintetinius feromonus katėms, kurie ramina ir nuteikia gerai, todėl galima išvengti streso arba jį sumažinti.

„Feliway“ yra sintetinė kačių ramybės metu išskiriamo feromono kopija, padedanti katėms ir katinams, nepriklausomai nuo lyties, sumažinti stresą. „Feliway“ efektyvumas įrodytas klinikiniais tyrimais.

Kaip naudoti kačių feromonus „Feliway“?

• Purkškite į transportavimo krepšį ir automobilį;
• lytinio aktyvumo metu naudokite ant baldų ir sienų, durų, taip pat jei apšlapina daiktus namuose. „Feliway“ sumažino šlapinimąsi ant vertikalių paviršių (sienų, durų) iki 90 % atvejų;
• purkškite feromonus ant gyvūno guolio ar draskyklės.

„Feliway“ elgesį koreguojančius feromonus reikia purkšti 8-10 kartų ne mažiau kaip 15 minučių prieš katei patenkant į patalpą ar automobilį, transportavimo krepšį (jį purkšti visus 4 narvelio kampus: 2 purškimai ant pagrindo ir 2 purškimai į „lubas“).

Optimaliam efektui pasiekti, prieš kelionę gyvūno reikėtų nešerti bent 6 val., vandens neriboti. Feromonų efektas išlieka 4-5 valandas. Feromonų poveikis katę ramins, o jos elgesys nekels jums patiems baimių. Streso sumažinimas abiem pusėms aktualus, kai pasikeičia gyvenamoji vieta, vykstama į ilgesnę kelionę.

Feromonai padės šuniui susidoroti su stresu

Feromonus gamina ir taip „bendrauja“ įvairūs gyvūnai, ypač tie, kurie gyvena bendruomenėse. Skruzdėlių, bičių, vapsvų kolonijų elgesys yra valdomas feromonų, jais remiasi ir kalmarai, omarai, žuvys bei pelės. Šunys, kaip ir katės, taip pat reaguoja į feromonus ir yra jų veikiami. 2005 m. atliktas tyrimas parodė, kad dresuojami šuniukai su feromonais apipurkštais antkakliais buvo paklusnesni ir draugiškesni nei šuniukai be tokių antkaklių.

Feromonai labai padeda šunims išlikti ramesniems, kai yra didelis triukšmas, kai patenka į naują vietą. „Adaptil“ preparatas sukurtas kaip analogas laktuojančios kalės organizme besigaminančiam raminamąjį poveikį turinčiam feromonui, kuris teigiamai veikia šuniukus.

„Adaptil“ šunims padės tais atvejais, kai keičiate vietą, išvykstate į kitą šalį, šuo nurims 4-5 valandoms. Preparatas padės išgyventi ir gamtos reiškinius - žaibą, griaustinį, šaudant fejerverkams ar įsijungus įkyriai signalizacijai. Feromonai nuramins tais atvejais, kai šuo turi likti vienas namuose, nors nėra įpratęs, turi nesaugumo jausmą.

Kaip dar padėti savo šuniui, kuris susiduria su stresu:

• skirkite daugiau dėmesio ir laiko, žaiskite kartu, vaikščiokite;
• dažniau išvesti į šunų parkus, kur jis galės bendrauti su kitais gyvūnais;
• užtikrinkite, kad gyvūnas turi namuose savo vietą su guoliu, kur gali jaukiai ilsėtis ir nurimti;
• kai šuo apsiramino po blaškymosi ar nepageidaujamo elgesio, apdovanokite jį skanėstu;
• jei planuojate palikti baikštų šunį vieną namuose, prieš tai juo pasirūpinkite: išveskite į lauką, pašerkite, iššukuokite - likęs vienas jis ilsėsis po malonių procedūrų.

„Adaptil“ feromonų preparatas tinka tiek mažiems šunyčiams, tiek suaugusiems šunims, galite jį naudoti treniruočių metu ar mokant naujų komandų, kad gyvūnas būdamas ramus greičiau įsisavintų naują užduotį.

Feromonus šunims „Adaptil“ purkšti 8-10 kartų mažiausiai 15 minučių prieš šuniui patenkant į erdvę arba konkrečią vietą (automobilį, narvą, būdą, šunidę). Šis preparatas nemažina šunų agresijos.

Gyvūnams suteikti malonią aplinką turime sąmoningai, kurdami saugią aplinką, reaguodami į jų būdą ir elgesį. Prie pokyčių pratinkite po truputį, leiskite apsiprasti su nauja vieta ar nauju šeimos nariu.

tags: #streso #poveikis #gyvūno #organizmui