Mėnesinių ciklas yra svarbi moters sveikatos dalis, rodanti bendrą organizmo būklę. Sutrikęs ciklas gali sukelti nerimą, todėl svarbu žinoti galimas priežastis ir kada kreiptis į gydytoją. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime streso įtaką mėnesinių ciklui, galimus sutrikimus ir būdus, kaip sureguliuoti ciklą.
Mėnesinių ciklo normalumas ir sutrikimai
Nereguliarus mėnesinių ciklas yra dažnas reiškinys, kuris gali paveikti moteris įvairiais gyvenimo etapais. Normalus ciklas trunka 21-35 dienas, o kraujavimas - 2-7 dienas. Tačiau ciklo trukmė ir kraujavimo intensyvumas gali skirtis. Jei ciklas reguliarus, tai yra ženklas, kad organizmas sveikas ir vyksta ovuliacija.
Mėnesinių ciklo sutrikimai apima:
- Nereguliarios mėnesinės: Ciklas trumpesnis nei 21 diena arba ilgesnis nei 35 dienos.
- Amenorėja: Mėnesinių nebuvimas tris mėnesius iš eilės.
- Menoragija: Ypač gausus ir ilgas kraujavimas.
- Dismenorėja: Skausmingos mėnesinės.
- Priešmenstruacinis sindromas (PMS): Fiziniai ir emociniai simptomai, atsirandantys prieš mėnesines.
Streso įtaka mėnesinių ciklui
Stresas gali turėti didelės įtakos mėnesinių ciklui. Didelis streso lygis gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą organizme, todėl mėnesinės vėluoja arba jų išvis nebūna. Egzaminų sesijos, naujos darbovietės, drastiška svorio kaita, nesubalansuotas darbo ir poilsio režimas, ar bet kokia kita organizmui netikėta fizinė ar psichologinė veikla, sukelianti stresą, verčia jį gintis. Esant stresinėms situacijoms (stresui darbe, valgymo sutrikimams, ypač staigiam svorio netekimui, dažnai ir intensyviai sportuojant) streso hormonai laikinai sutrikdo hormonų gamybą galvos smegenyse, kurie atsakingi už reguliarų mėnesinių ciklą.
Patiriant stresą, smegenų dalis - pagumburis - siunčia signalus endokrininei sistemai, kiaušidėms, skydliaukei ir antinksčiams, kad kyla pavojus, todėl laikinai „išjungiama“ reprodukcijos galimybė. Smegenys įvertina, kad tai nėra geras laikas vaikeliui, todėl dingsta mėnesinės. Įtampai nuslūgus, mėnesinės grįžta, tačiau svarbu suvokti, kad tai buvo ženklas, jog būtina imtis atitinkamų veiksmų ir pasirūpinti savo sveikata.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Kitos galimos mėnesinių ciklo sutrikimų priežastys
Be streso, mėnesinių ciklo sutrikimus gali sukelti ir kiti veiksniai:
- Hormonų disbalansas: Hormonų, tokių kaip estrogenas ir progesteronas, svyravimai gali sutrikdyti ovuliacijos laiką ir vėlesnes menstruacijas. Įprastos hormoninės būklės, tokios kaip policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS) ir skydliaukės sutrikimai, gali prisidėti prie vėlyvų mėnesinių ar jų nebuvimo. Dažna pasikartojančių nereguliaraus ciklo priežastis yra skydliaukės ligos, nes esant skydliaukės ligoms ~ 40 % moterų turi nereguliarų mėnesinių ciklą.
- Nėštumas: Vėlyvos mėnesinės dažnai yra pirmasis nėštumo požymis.
- Perimenopauzė: Artėjant menopauzei, menstruacinis ciklas dažnai tampa nereguliarus.
- Sveikatos būklės: Polipai, fibromos, endometriozė ar dubens uždegiminė liga gali turėti įtakos mėnesinių reguliarumui. Taip pat ligos, ypač kartu su dideliu karščiavimu, gali laikinai sutrikdyti mėnesinių ciklą ir vėluoti mėnesines. Be to, hormoninių vaistų, pvz., kontraceptinių tablečių, pradžia, nutraukimas ar keitimas taip pat gali turėti įtakos mėnesinių ciklo laikui.
- Vaistai: Tam tikri vaistai, įskaitant hormoninius kontraceptikus, antikoaguliantus ar antidepresantus, taip pat gali turėti įtakos mėnesinių ciklo laikui. Kai kurie vaistai, tokie kaip reguliuojantys kraujo spaudimą ar stiprūs psichiatriniai vaistai, gali lemti nereguliarų ciklą.
- Gyvenimo būdas: Staigus svorio kritimas ar padidėjimas, per didelis fizinis krūvis, kelionės ar sutrikęs miegas taip pat gali turėti įtakos mėnesinių ciklui. Ciklas gali tapti nereguliarus taip pat dėl staigaus ir didelio svorio netekimo, dietų, intensyvaus sporto. Jei esate sportininkė, pastebėsite, kad menstruacijų ciklas priklauso nuo fizinio krūvio. Per didelis fizinis krūvis gali būti silpnesnio kraujavimo priežastis, mažiau menstruacijų metuose, arba menstruacijos gali visai nepasirodyti.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės į gydytoją ginekologą, jei:
- Ciklas trumpesnis nei 21 diena arba ilgesnis nei 35 dienos.
- Kraujuojama ilgiau nei 7 dienas ar labai gausiai.
- Mėnesinės vėluoja ilgiau nei tris mėnesius.
- Atsiranda kraujavimas tarp mėnesinių.
- Jaučiate stiprų skausmą mėnesinių metu.
- Pastebite kitų neįprastų simptomų.
Gydytojas atliks reikiamus tyrimus, kad nustatytų sutrikimo priežastį ir paskirtų tinkamą gydymą. Dažniausiai bus reikalingi bendrieji kraujo tyrimai, gimdos kaklelio ląstelių citologinis tyrimas (PAP testas), ultragarso tyrimas bei gimdos gleivinės audinio biopsija.
Būdai, kaip sureguliuoti mėnesinių ciklą
Yra keletas būdų, kaip galima sureguliuoti mėnesinių ciklą:
- Sveikas gyvenimo būdas: Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas miegas ir streso valdymas gali padėti sureguliuoti hormonų pusiausvyrą ir mėnesinių ciklą. Labai svarbi visavertė mityba, nes mityba turi būti subalansuota, su maistu reikia gauti visų reikalingų vitaminų ir mineralų.
- Streso valdymas: Išmokite valdyti stresą, naudodami meditaciją, jogą, kvėpavimo pratimus ar kitus metodus, kurie jums padeda atsipalaiduoti. Valdyti stresą gali padėti meditacija, masažas, kvėpavimo pratimai. Tokie vitaminai, kaip magnis, cinkas, B grupės, padeda susidoroti su stresu.
- Vaistai: Gydytojas gali paskirti hormoninius kontraceptikus ar kitus vaistus, kad sureguliuotų hormonų pusiausvyrą ir mėnesinių ciklą. Tam, kad būtų galima paskirti tinkamiausią individualų gydymą, ginekologas nustatys, kokio tipo mėnesinių ciklo sutrikimas jus kamuoja. Dažniausiai pasitaikantys: priešmenstruacinis sindromas (PMS), dismenorėja, menoragija ir amenorėja.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka galvijų sveikatai
Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nervinę įtampą
tags: #streso #poveikis #menesinems