Vengiantis asmenybės sutrikimas: Kas tai?

Šiame straipsnyje išsamiai nagrinėjamas vengiantis asmenybės sutrikimas, įskaitant apibrėžimą, simptomus, diagnostiką, galimas priežastis ir gydymo būdus. Taip pat aptariami panašūs sutrikimai ir kaip juos atskirti.

Įvadas

Asmenybės sutrikimai yra lėtinės psichikos būklės, kurios veikia žmogaus mąstymą, jausmus, elgesį ir santykius su kitais žmonėmis. Vengiantis asmenybės sutrikimas yra vienas iš daugelio asmenybės sutrikimų, kuriems būdingas didelis drovumas, jautrumas kritikai ir baimė būti atstumtam.

Kas yra vengiantis asmenybės sutrikimas?

Vengiantis asmenybės sutrikimas (toliau - VAS) yra asmenybės sutrikimas, kuriam būdingas didelis drovumas, socialinis atsiribojimas, baimė būti kritikuojamam ir atstumtam. Žmonės, turintys VAS, dažnai jaučiasi nevisavertiški ir nepatrauklūs, todėl vengia socialinių situacijų ir artimų santykių.

Anot A. Dembinsko, „Asmenybės sutrikimas - tai visuma stabilių asmenybės bruožų, kurie trikdo žmogaus prisitaikymą prie aplinkos, sąlygodami socialinės, darbinės veiksenos sutrikimus arba subjektyvų distresą“.

Simptomai

Pagrindiniai VAS simptomai yra šie:

Taip pat skaitykite: Sužinokite apie baimingą vengiantį tipą

  • Didelis drovumas ir socialinis atsiribojimas: Vengimas socialinių situacijų, ypač su nepažįstamais žmonėmis.
  • Jautrumas kritikai ir atmetimui: Perdėtas rūpinimasis, ką apie juos galvoja kiti, ir baimė būti atstumtam.
  • Nevisavertiškumo jausmas: Tikėjimas, kad jie yra nekompetentingi, nepatrauklūs ir nevertingi.
  • Artimų santykių vengimas: Baimė būti atstumtam ir įskaudintam artimuose santykiuose.
  • Naujų situacijų vengimas: Nenoras imtis naujų veiklų ar iššūkių dėl baimės suklysti ir būti kritikuojamam.
  • Žemas savęs vertinimas: Nuolatinis savęs nuvertinimas ir nepasitikėjimas savimi.

Žmonės, turintys VAS, dažnai jaučia nerimą ir įtampą socialinėse situacijose. Jie gali patirti fizinius simptomus, tokius kaip širdies plakimas, prakaitavimas ir drebulys. Dėl šių simptomų jie gali vengti socialinių situacijų, kas gali lemti socialinę izoliaciją ir vienatvę.

Diagnostika

VAS diagnozuojamas remiantis psichikos sveikatos specialisto atliktu klinikiniu įvertinimu. Diagnozei nustatyti asmuo turi atitikti tam tikrus diagnostinius kriterijus, nustatytus Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadove (DSM-5).

Diagnozuojant asmenybės sutrikimus, svarbu atsižvelgti į:

  • Klinikinius požymius: Simptomų pobūdis ir intensyvumas.
  • Vystymosi duomenis: Informacija apie asmens vaikystės aplinką, santykius su tėvais ir kitais artimais žmonėmis.
  • Psichologinių testų rezultatus: Testai gali padėti įvertinti asmenybės bruožus ir nustatyti sutrikimo sunkumą.

Taip pat svarbu įvertinti, ar sutrikimo simptomai yra sintoniški (nekelia svetimumo pojūčio) ar distoniški (sukelia diskomfortą). Asmenybės sutrikimams būdingi sintoniški bruožai, kurie yra nuolatiniai ir pasireiškia visose gyvenimo srityse.

Priežastys

VAS priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad jas lemia genetiniai, aplinkos ir psichologiniai veiksniai.

Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai

  • Genetiniai veiksniai: Tyrimai rodo, kad VAS gali būti paveldimas.
  • Aplinkos veiksniai: Ankstyvos vaikystės patirtys, tokios kaip atmetimas, kritika ir patyčios, gali padidinti riziką susirgti VAS.
  • Psichologiniai veiksniai: Žemas savęs vertinimas, nepasitikėjimas savimi ir baimė būti kritikuojamam gali prisidėti prie VAS vystymosi.

Psichodinaminės krypties šalininkai teigia, kad VAS šaknys slypi nepatenkintame žmogiškojo kontakto poreikyje. Manoma, kad tokių žmonių tėvai buvo nepriimantys ar net užgaulūs, o jų šeimose nebuvo įprasta rodyti jausmų. Kognityvinės krypties teoretikai teigia, kad tokie žmonės kenčia dėl mąstymo trūkumo, jų mintys linkusios būti miglotos ir tuščios, jiems sunku suprasti aplinką.

Gydymas

VAS gydymas paprastai apima psichoterapiją, vaistus arba jų derinį.

  • Psichoterapija: Psichoterapija yra pagrindinis VAS gydymo būdas. Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra viena iš efektyviausių psichoterapijos formų, padedanti žmonėms pakeisti neigiamas mintis ir elgesį, susijusį su VAS. Kitos psichoterapijos formos, tokios kaip psichodinaminė terapija ir grupinė terapija, taip pat gali būti naudingos.
  • Vaistai: Vaistai, tokie kaip antidepresantai ir nerimą mažinantys vaistai, gali būti skiriami siekiant palengvinti simptomus, tokius kaip nerimas ir depresija, kurie dažnai lydi VAS.

Panašūs sutrikimai

Svarbu atskirti VAS nuo kitų panašių sutrikimų, kad būtų galima nustatyti tinkamą gydymą.

  • Socialinė fobija (socialinis nerimo sutrikimas): Socialinė fobija yra nerimo sutrikimas, kuriam būdingas didelis nerimas ir baimė socialinėse situacijose. Skirtingai nuo VAS, žmonės, turintys socialinę fobiją, bijo būti įvertinti ar pažeminti, o ne atstumti.
  • Šizoidinis asmenybės sutrikimas: Šizoidinis asmenybės sutrikimas yra asmenybės sutrikimas, kuriam būdingas socialinis atsiribojimas ir mažas emocijų išraiškingumas. Žmonės, turintys šizoidinį asmenybės sutrikimą, vengia socialinių santykių, nes jiems jie neįdomūs, o žmonės, turintys VAS, vengia socialinių santykių dėl baimės būti atstumti.
  • Ribinis asmenybės sutrikimas: Ribinis asmenybės sutrikimas yra asmenybės sutrikimas, kuriam būdingas emocinis nestabilumas, impulsyvumas ir sunkumai palaikant stabilius santykius. Žmonės, turintys ribinį asmenybės sutrikimą, gali bijoti būti apleisti, tačiau jų elgesys dažnai yra impulsyvus ir destruktyvus, o žmonės, turintys VAS, paprastai yra drovūs ir vengiantys.

Kaip padėti žmogui, turinčiam vengiantį asmenybės sutrikimą?

Jei pažįstate žmogų, turintį VAS, galite jam padėti:

  • Būkite supratingi ir palaikantys: Parodykite, kad suprantate jo baimes ir nerimą.
  • Skatinkite jį kreiptis į specialistą: Padėkite jam rasti psichikos sveikatos specialistą, kuris specializuojasi asmenybės sutrikimų gydyme.
  • Būkite kantrūs: Gydymas gali užtrukti, todėl svarbu būti kantriems ir palaikyti žmogų gydymo procese.
  • Skatinkite jį dalyvauti socialinėse veiklose: Palaipsniui skatinkite jį dalyvauti socialinėse veiklose, bet nespauskite jo daryti to, kas jam kelia didelį nerimą.
  • Padėkite jam ugdyti pasitikėjimą savimi: Skatinkite jį siekti savo tikslų ir priimti iššūkius.

Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė

tags: #tlk #vengiantis #asmenybes #sutrikimas