Stresas yra neišvengiama šiuolaikinio gyvenimo dalis, ypač jauniems žmonėms. Tai natūrali kūno reakcija į fizinius, protinius ar emocinius iššūkius. Nors dažnai suvokiamas kaip neigiamas dalykas, stresas gali būti naudingas, padedantis susitelkti ir panaudoti turimą energiją sudėtingose situacijose. Tačiau nuolatinis, nekontroliuojamas stresas gali turėti neigiamą poveikį fizinei ir psichinei sveikatai. Šiame straipsnyje aptarsime streso sampratą, jo priežastis, poveikį jaunimui ir, svarbiausia, efektyvias įveikos strategijas, padedančias susidoroti su kasdieniais iššūkiais.
Kas Yra Stresas?
Stresas - tai vidinė reakcija į įvykius ir aplinkybes, kurios yra susijusios su pokyčiais mūsų gyvenime. Tai natūrali organizmo gynybinė reakcija, padedanti prisitaikyti prie naujų ar sudėtingų situacijų. Trumpalaikis stresas gali būti netgi naudingas, nes jis mobilizuoja organizmo resursus, padidina budrumą ir leidžia greičiau reaguoti į pavojų ar iššūkį. Tačiau ilgalaikis, lėtinis stresas gali išsekinti organizmą ir sukelti įvairių sveikatos problemų.
Streso Priežastys
Stresą gali sukelti įvairūs faktoriai, tiek išoriniai, tiek vidiniai. Išoriniai streso šaltiniai apima:
- Darbo ar mokymosi krūvį: Didelis atsakomybės ir pareigų kiekis, egzaminai bei įvairūs atsiskaitymai gali sukelti didelį stresą.
- Socialinius santykius: Nesutarimai su draugais, tėvų ar mokytojų lūkesčiai, patyčios ir panašūs konfliktai akademinėse erdvėse gali būti dideliu streso šaltiniu.
- Finansinius sunkumus: Materialinės problemos, nuolatinis nerimas dėl ateities gali sukelti didelį stresą.
- Gyvenimo pokyčius: Persikraustymas, naujo darbo pradžia, artimo žmogaus netektis ar kiti reikšmingi gyvenimo įvykiai gali sukelti didelį stresą.
- Socialinių tinklų poveikį: Nuolat kuriama iliuzija, jog aplinkiniai gyvena tobulą gyvenimą, kol tu stovi vietoje, gali prisidėti prie streso.
Vidiniai streso šaltiniai apima:
- Perfekcionizmą: Siekis viską atlikti nepriekaištingai, baimė suklysti.
- Žemą savivertę: Neigiamas savęs vertinimas, nepasitikėjimas savo jėgomis.
- Pesimizmą: Polinkis matyti tik blogąją įvykių pusę, negebėjimas džiaugtis mažais dalykais.
- Negebėjimą atsipalaiduoti: Nuolatinė įtampa, negalėjimas pailsėti.
- Neefektyvų laiko planavimą: Laiko stoka, nuolatinis skubėjimas.
Streso Poveikis Jaunimui
Šiuolaikiniame pasaulyje, ypač pastaraisiais metais, jauni žmonės susiduria su dideliu spaudimu. Jiems trūksta ryžto kalbėti jautriomis temomis, rodyti iniciatyvą spręsti psichologinius klausimus ar tiesiog išeiti iš savo komforto zonos ribų. Dažniausias paauglių streso šaltinis yra egzaminai bei įvairūs atsiskaitymai, kurie tampa papildoma atsakomybe ir pareiga prie įprasto krūvio mokykloje ir popamokinėje veikloje. Padidėjęs krūvis reikalauja daug fizinės ir psichologinės energijos ne tik dėl didelio informacijos, kurią reikia įsiminti, kiekio, bet ir dėl galimo nerimo ir streso, kurie trunka net kelias dienas iki atsiskaitymo.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Jauną žmogų stresui pasiduoti verčia tėvų ar mokytojų lūkesčiai, nesutarimai su draugais, patyčios ir panašūs konfliktai akademinėse erdvėse, ar net smulkios nesėkmės - visa tai kaupiasi ir veikia. Kiekvienas iš mūsų tą patį įvykį galime išgyventi skirtingai. Tai, kas vienam atrodo nereikšminga, kitam gali tapti didžiuliu išbandymu.
Stresas dažnai tyliai įslenka į mūsų gyvenimą, todėl svarbu jį pastebėti. Jis pasireiškia ne tik mintyse ar emocijose, bet ir kūne. Gali pradėti kamuoti nemiga, dažnai skaudėti galvą, atsirasti raumenų įtampa, greitesnis ar nepastovus širdies plakimas. Emociškai stresas pasireiškia irzlumu, liūdesiu, užsisklendimu, nenoru bendrauti, nerimu.
Stresas gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie gali būti tiek fiziniai, tiek emociniai, tiek elgesio.
Fiziniai simptomai:
- Galvos skausmai
- Raumenų įtampa, skausmai
- Virškinimo problemos (pilvo skausmai, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas)
- Širdies plakimo padažnėjimas
- Aukštas kraujo spaudimas
- Nuolatinis nuovargis
- Miego sutrikimai (nemiga ar per didelis mieguistumas)
- Imuninės sistemos susilpnėjimas (dažnesnis sergamumas)
Emociniai simptomai:
- Nervingumas, irzlumas
- Nerimas, baimė
- Liūdesys, apatija
- Depresija
- Koncentracijos stoka
- Užmaršumas
- Sunkumas priimant sprendimus
- Nuolatinis jausmas, kad esi prislėgtas
Elgesio simptomai:
- Apetito pokyčiai (valgymas per daug arba per mažai)
- Izoliacija nuo kitų žmonių
- Piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais
- Agresyvumas, irzlumas
- Atidėliojimas, vengimas atlikti užduotis
- Nuolatinis neramumas (pvz., nagų kramtymas, trypčiojimas koja)
Efektyvios Streso Įveikos Strategijos
Laimei, yra daug būdų, kaip efektyviai įveikti stresą ir pagerinti savo savijautą. Štai keletas patarimų, kurie gali padėti:
Laiko planavimas ir darbų suskirstymas: Stenkitės planuoti savo laiką ir suskirstyti darbus mažais gabaliukais. Jei paskutinei minutei paliksite visus darbus, per vieną kartą reikės padaryti labai daug, o tai gali sukelti perdegimą, nerimą ir dar labiau padidinti stresą. Taip pat galima tiesiog nespėti numatytų darbų atlikti laiku.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka galvijų sveikatai
Stresą mažinančios veiklos: Nepamirškite skirti laiko stresą mažinančioms veikloms, tokioms kaip mankšta, meditacija, miegas ir kokybiško laiko praleidimas su draugais ir šeima. Jei jaučiate, kad esate pervargęs, apmąstykite, kaip galėtumėte sumažinti savo krūvį, bent laikinai, kol atsiskaitysite darbus. Pavyzdžiui, galbūt praleiskite būrelį, kad daugiau laiko skirtumėte pasiruošimui arba poilsiui.
Pagalbos prašymas: Nebijokite kreiptis pagalbos, jei tau sudėtinga kažką atlikti ar išmokti, mokytojai, tėvai ir tavo draugai tau tikrai padės.
Fizinė veikla: Mankšta gali būti naudinga žmogaus psichinei ir fizinei būklei, nes sportuojant sumažinamas kortizolio, kuris yra streso hormonas, kiekis kraujyje. Ypač efektyviai padeda treniruotės, kuriose reikia didelės koncentracijos, pavyzdžiui, joga. Netgi trumpas pasivaikščiojimas gryname ore gali sumažinti įtampą.
Sveika mityba: Subalansuotas maitinimasis, gausus vaisių ir daržovių, padeda palaikyti imuninę sistemą streso metu.
Kokybiškas miego režimas: Stenkitės miegoti bent 8-10 valandų per parą.
Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nervinę įtampą
Kvėpavimo pratimai ir meditacija: Kai jaučiate didelę įtampą dėl streso, atlikite kvėpavimo pratimus. Gilus kvėpavimas - lėtas įkvėpimas per nosį, sulaikymas, iškvėpimas per burną. Dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) pratimai gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Bendravimas su artimaisiais: Kalbėjimas su šeima, draugais ir klasiokais padės „išleisti garą“, pajausti, kad esi ne vienas.
Emocinio intelekto ugdymas: Ugdykite savo emocinį intelektą, mokykitės atpažinti ir valdyti savo emocijas. Tai padės geriau suprasti save ir kitus, efektyviau spręsti konfliktus ir priimti sprendimus.
Pomėgių puoselėjimas: Raskite laiko veiklai, kuri jums teikia malonumą ir padeda atsipalaiduoti. Tai gali būti skaitymas, muzika, sportas, menas ar bet kas kita, kas jums patinka.
Ribų nustatymas: Išmokite pasakyti „ne“ dalykams, kurie jums kelia stresą ar apkrauna. Svarbu mokėti apsaugoti savo laiką ir energiją.
Pagalba Ieškant Streso Įveikos Būdų
Jei jaučiate, kad stresas trukdo jums gyventi visavertį gyvenimą, kreipkitės pagalbos į specialistus. Yra daug organizacijų ir specialistų, kurie gali padėti jums įveikti stresą ir pagerinti savo savijautą:
- „Jaunimo Linija“: Jei jautiesi prislėgtas, sutrikęs ar nori tiesiog būti išgirstas - pasikalbėk su „Jaunimo linija“ savanoriais. Kartais vienas pokalbis gali pakeisti labai daug. „Jaunimo linija“ sujungia žmones su jais pačiais: su jų emocijomis ir išgyvenimais, su vienas kitu. Tai yra pirmosios pagalbos skambutis, kai suserga mintys. Čia dirba žmonės, kurie žino, kaip suteikti tą pirmąją pagalbą, kurios reikia ištikus krizei.
- Programa „Sija“: „Sija“ yra Pasaulio sveikatos organizacijos sukurtos streso mažinimo programos „STARS“, skirtos jaunimui, lietuviška versija. Lietuvoje ją, bendradarbiaujant su Pasaulio sveikatos organizacija, išvertė ir Lietuvos kontekstui pritaikė Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos institute veikiančio Psichotraumatologijos centro mokslininkų komanda.
Stresas Jaunojo Suaugusiojo Raidoje
Jauno suaugusiojo amžius - tai laikotarpis, kai žmogus susiduria su daugybe naujų iššūkių ir pasirinkimų, kurie gali sukelti stresą. Tai laikas, kai žmogus siekia autonomijos, savarankiškumo ir įsitvirtinimo visuomenėje.
Doc. dr. M. Tiek formalioje, tiek ir neformalioje sferoje visą gyvenimą mes kaupiam žinias ir patirtį, tam kad pasirūpintume savo autonomija ir taptume savarankiškomis asmenybėmis. Auga atsakomybės ir galimybės, o taip pat kartu nesustoja ir vystymasis. Magistriniame darbe apžvelgiami jauno suaugusiojo asmenybės psichosocialinės raidos ypatumai. Raidos psichologijos tekstuose dažnai pažymima, kad ši psichologijos sritis buvo orientuota tik į vaikus, net paauglystė gana ilgą laiką buvo pamirštas periodas ir buvo manoma, kad vystymasis sustoja suaugusiojo amžiuje.
Apžvelgiama jauno suaugusiojo vystymosi perspektyva - tai yra socialinis psichologinis modelis, kuris susijęs su daugybe pasikeitimų gyvenime ir į kuriuos turi būti atkreiptas dėmesys studijuojant gyvenimo tęstinumą. Suaugusiojo vystymasis pereina tam tikrus gyvenimo ciklus ir susiduria su daugybe socialinių procesų, įtraukdamas ir kitus žmones. Kritiniai socialiniai santykiai padeda pripažinti naujus narius ir įvykius. Dalyvavimas darbo pasaulyje - tai dar vienas fundamentalus žingsnis į suaugusiojo įsitvirtinimą gyvenime. Vaidmenys, santykiai, tam tikri įvykiai turi svarbią įtaką individo vystymuisi ir jo dalyvavimui visuomenėje. Visi šie jauno suaugusiojo vystymosi uždaviniai įneša tam tikro streso į žmogaus gyvenimą, šioje daugybėje pasirinkimų. Šis stresas, nerimas, egzistencinis tuštumas, o tai itin rimta klišė jaustis iniciatyvia, gabia ir brandžia asmenybe. Šiandien stresas - kasdienis ir, kaip bebūtų gaila, dažnėjantis mūsų gyvenimo reiškinys. Daugelio specialistų nuomone, šiuolaikiniame gyvenimo ritme stresas tapo nuolatiniu kiekvieno mūsų palydovu. Tyrinėjamos įvairios streso ypatybės, priežastys bei įtaka. Vieni įtakos veiksnius, kiti labiau pabrėžia streso poveikį. Žvilgsnis į specialią literatūrą leidžia tikėtis paaiškinimo, kas gi iš tikrųjų yra stresas? Kaip jį galima įveikti? Kaip jis susijęs su asmeninėm psichologinėm savybėm? Ieškodama atsakymų į šiuos klausimus magistrinio darbo objektu pasirinkau jaunojo suaugusiojo streso įveiką.
Pastaruoju metu stresas ir jo įveika tai bene viena iš labiausiai studijuojamų psichologijos problematikų ir ši tema neprarado aktualumo iki šiol. Juk nesugebėjimas nustatyti ir tinkamai įveikti streso, jo padarinius sunkiai atsiliepia žmogausiems fiziniams ir psichiniams ištekliams. Todėl šiame darbe siekiama panagrinėti jauno suaugusiojo amžiaus psichologinius ypatumus, streso sampratą, faktorius, streso įveikos ypatumus, bei streso įveikos ryšius su kitais psichologiniais ypatumais - vidine darna, emociniu intelektu, saviverte. Visa tai atlikti remiantis išstudijuota psichologine literatūra šia tematika, bei tyrimo duomenų statistinės analizės rezultatais, kurie padės suformuluoti išvadas. Ši tematika yra aktuali tiek teorine, tiek praktine prasme, kadangi Lietuvoje minėta problematika nėra pakankamai ištyrinėta, tai gauti rezultatai ir išvados pildys turimą informaciją - galėsime aiškiau ir tiksliau suvokti jauno suaugusiojo streso įveikos stilius ir kitus psichologinius ypatumus - vidinės darnos, emocinio intelekto ir savęs vertinimo sąsajas, o tai galbūt padės planuoti ir įgyvendinti streso prevenciją.
Santykiai su Kitais Žmonėmis
Šis skyrius, kuriame aiškiai išsiskiria jauno suaugusiojo santykiai su kitais žmonėmis svarba yra išskirtas į dvi pagrindines dalis: pirmoje dalyje tie santykiai ir vaidmenys apžvelgiami iš šeimos, kaip mikro-sistemos, o antroje dalyje jie apžvelgiami ir iš visuomenės, kaip makro-sistemos pusės. Visas skyrius apžvelgiamas per fundamentalios kategorijos - būtent lyties prizmę, kuri turi lemiamą reikšmę tam, kaip žmonės planuoja savo, kaip suaugusiojo gyvenimo kursą. Čia apžvelgiami jauno suaugusiojo socialiniai ir psichologiniai raidos aspektai. Jauni suaugusieji susiduria su daugybe naujų problemų, su nauja patirtimi, jie sprendžia naujas vystymosi užduotis, kurios tiesiogiai susijusios su su patiriamais stresais. Daugelis patiria stresus ieškodami darbo, keisdami darbą ir pan.
Tiksliai pasakyti, kuomet prasideda suaugusiojo žmogaus amžius, yra gana sudėtinga. Asmens vystymosi periodų trukmė gali būti tik apytikslė, ir kiekvienas amžiaus periodas tai jautrusis laikotarpis tam tikriems vystymosi uždaviniams įgyvendinti ir tam tikrus gebėjimus įgyti. Šas (1990) jauno suaugusiojo amžių vadina pirmu brandos amžiumi ir nurodo šiek tiek skirtingas amžiaus ribas vyrams ir moterims - vyrams (22 - 35 metai), o moterims - (21- 35 metai).
Levinsonas (1978; 1986 pagal Durkin K., 2002) sukūrė suaugusiojo vystymosi teoriją, kurios pagrindas yra stadijos, ciklai arba sezonai, kurie yra kiekvieno individo gyvenime. Levinsonas išskyrė tris aspektus gyvenimo struktūroje - gyvenimo tęstinumas (periodas nuo gimimo iki mirties), gyvenimo kursas (apima individo tam tikrą gyvenimo laikotarpį - išgyvenimus, specifinius įvykius, kuriuos patiria), ir gyvenimo ciklas (Levinsonas jį apibūdina kaip kelionę per visą gyvenimą, kaip sezonus, kurie pasižymi pasibaigimu ir atgimimu iš naujo). Autoriui ši struktūra atrodo itin svarbi, todėl, kad kiekvieno individo psichologinė charakteristika gali būti suprasta tik turint omeny viso gyvenimo ciklo struktūrą. Levinsonas šį modelį plėtojo atlikdamas interviu su Amerikos vyrais (35 - 45 m). Iš interviu atsakymų išaiškėjo keturi periodai - sezonai, kurie būdingi daugeliui žmonių. Pirmas - vaikystė ir jaunystė, kurioje mes sprendžiame pakankamai daug uždavinių susijusių su vystymusi ir kitais gyvenimo iššūkiais. Anot Levinsono, mes koncentruojamės šiame amžiaus periode, kuris susijęs su suaugusiojo gyvenimo vystymusi. Kiti trys svarbiausi suaugusiojo gyvenimo sezonai pagal Levinsoną tai: jauno suaugusiojo gyvenimas (apie 17 - 45m); vidutinio suaugusiojo (apie 40 - 65m) ir vyresniojo suaugusiojo sezonas ( po 60m). Žinoma, neabejotinai kiekvienas periodas, sezonas seka vienas paskui kitą. Ankstyvasis suaugusiojo gyvenimas, anot autoriaus, prasideda nuo jaunojo suaugusiojo (17 - 22m) perėjimo tarpsnio, per kurį individas ieško autonomijos nuo tėvų ir naujų formų, kurias Levinsonas vadina svajone - žmogaus gyvenimo tikslo vizija, kuri atsižvelgiant į ateitį jį motyvuoja. Šiuo nustato savo asmeninius santykius (pvz. veda). Taip jis pereina į kitą periodą - perėjimo periodą (28 - 33m). Šiuo žmogus nustato savo gyvenimo prioritetus ir pasiruošia kitam gyvenimo periodui, t. y., ramybės (nusistovėjimo) (33 - 40m) periodui. Šiame periode indvidas atranda savo nišą visuomenėje, priima sąlygas plėtoti savo karjerą. Svarbi jauno suaugusiojo gyvenimo sezono ypatybė - patarėjo pasirinkimas, kuris apipila patarimais, kaip plėtoti karjerą.
Roberts ir Newtton (1978; pagal Durkin K., 2002) atliko tyrimą su moterimis, kad išsiaiškints, ar tokia pati ir moters gyvenimo struktūra, kaip Levinsono tirtų vyrs. Buvo nustatyta, kad moters gyvenimo struktūra yra panaši į vyrs, tik didžiulis skirtumas yra tame, kaip moteris supranta svajonę. Moters ir vyrs svajonės yra skirtingos savo prioritetais. Tik nedaugelis moters pažymėjo kaip pirmaujantį komponentą - mokymąsi, kuris turi ypatingą reikšmę karjerai. Taip pat daugelis moters pirmu komponentu suaugusio gyvenime laikė vedybas. Apskritai moters svajonės buvo daug sudėtingesnės ir labiau padrikos negu vyrs. Jose dažnai atsispindėjo pjūvis tarp individualis veiksmų ir privalomybės. Tuo tarpu, kai Levinsono tirti vyrai matė savo gyvenimą gerai organizuotą, kur siekiami individualūs tikslai, karjera ir gera šeima. Moterys savo svajones pastatė šalia santykių su vyrais ir šeima bei šalia asmeninis poreikių patenkinimo - Jos svajonis dalis buvo Jo sėkmė. Įdomus pastebėjimas buvo atrastas 30-ties metų moters periode. Moterys, kurios pažymėjo vedybas ir motinystę kaip svarbiausius dalykus js gyvenime, kai joms buvo 20, turėjo tendenciją plėtoti individualius tikslus sekantį dešimtmetį, tuo tarpu kai, moterys, kurios jaunojo suaugusiojo amžiuje buvo orientuotos į karjerą, 30-ies metų amžiuje ypatingai buvo susikoncentravusios ties vedybomis ir šeimininiu gyvenimu (Roberts ir Newtton, 1987; pagal Durkin K., 2002).
Kitas autorius E. Eriksonas tvirtino, kad po paauglis tapatybės stadijos prasideda jauno suaugusiojo stadija, kurios metu formuojasi artimumas - mokėjimas kurti emociaikai artimus santykius. Anot jo, šiame laikotarpyje (20-40 metai) jaunas suaugęs siekia artims santykis ir kartu ugdo gebėjimą mylėti. Artumas, pasak autoriaus - daugiau nei seksualiniai ryšiai, tai gebėjimas atiduoti dalį savęs kitam žmogui nebijant prarasti savo tapatumo. Nesugebėjimas užmegzti tokis artims santykis lemia psichologinę izoliaciją, vienišumą, kuris asmenybei kelia daug problemų. Šioje - beprasmiškumas.
Barbara ir Philipas Newmanai išplėtojo Eriksono teoriją, anot js, jauno suaugusiojo amžius prasideda nuo 22 - ejs metų ir trunka iki 34 - eris metų (šis amžiaus ribs buvo laikomasi ir šiame magistro darbe). Pasak autoris, jauno suaugusiojo amžiuje sprendžiamos šeimos kūrimo, vaiks gimdymo ir auginimo, darbo ir gyvenimo stiliaus vystymosi užduotys.