Streso Įtaka Subjektyviai Sveikatai: Priežastys, Pasekmės ir Valdymo Strategijos

Įvadas

Šiandieniniame pasaulyje stresas tapo neišvengiamu kasdienybės palydovu. Bet kokie neigiami išgyvenimai įprastai vadinami stresu - tai ir stipri emocija, ir organizmo fiziologinis atsakas, ir elgesio reagavimas į nepalankias ar net pavojingas gyvybei aplinkybes. Nors trumpalaikis stresas gali būti netgi naudingas, mobilizuojantis organizmą veikti, ilgalaikis arba lėtinis stresas gali turėti neigiamą poveikį tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai. Šiame straipsnyje išnagrinėsime streso sąvoką, jo įtaką subjektyviai sveikatai, įvairius streso valdymo būdus ir pateiksime mokslinių tyrimų įžvalgas.

Streso Sąvoka ir Bendrasis Prisitaikymo Sindromas

Mokslinį streso sąvokos pagrindimą 1936 m. pateikė klasikinės streso teorijos kūrėjas Kanados medicinos daktaras Hansas Selje (1907-1982 m.), kuris stresą įvardija kaip tam tikras organizmo reakcijas, nespecifinį atsaką į bet kokį pateiktą reikalavimą. Streso metu visi stresoriai (dirgikliai) reikalauja persitvarkymo ir į juos organizmas reaguoja visu pajėgumu. Stresas mobilizuoja adaptacinius organizmo gebėjimus kilusiai kliūčiai įveikti. Akivaizdu, jog stresas - tai procesas, kurio dinamika yra gyvenimo dinamika.

H. Seljė, 40 metų tyrinėjęs skirtingų stresorių eigą ir jų poveikį gyvūnams, nustatė, kad tokios pat fiziologinės reakcijos būdingos tiek gyvūnui, tiek žmogui. Todėl H. Seljė organizmo reakciją į stresą pavadino bendruoju prisitaikymo (adaptaciniu) sindromu. Šis sindromas apima tris fazes:

1. I fazė - nerimo ar aliarmo stadija. Šioje šoko fazėje aktyvinama antinksčių veikla, išsiskiria dideli kortizolio, adrenalino, tirotropino, kortikoliberino kiekiai. Tuo metu jaučiamas jėgų antplūdis, judesiai tampa greitesni, žmogus jaučiasi energingesnis ir gali nuveikti daugiau nei įprastomis sąlygomis. Žarnyno veikla sutrinka, nes vyksta ne anaboliniai, o kataboliniai, arba oksidaciniai, procesai. Dėl to organizmas negamina aminorūgščių, t. y. nesintezuoja baltymų, taip pat kolageno. Sukrėsto žmogaus pirminė reakcija į nepalankų fiziologinį ar psichologinį stresorių neretai būna neįprasta, nes negebama tinkamai įvertinti padėtį.
2. II fazė - pasipriešinimo, arba adaptacijos (rezistencijos,) stadija. Šioje fazėje organizmo kūno temperatūra ir kraujospūdis vis dar padidėję. Bet jei žmogus sukontroliavo ir įveikė stresą, ir tai sukelia malonių emocijų, organizmas pamažu sugrįžta į normalų režimą ir jame jau vyrauja anaboliniai, arba atkuriamieji, procesai. Anabolizmas būtinas mūsų organizmo atsinaujinimo procesams. Žarnynas vėl įsisavina maisto medžiagas, gaminami vitaminai ir aminorūgštys, sintezuojami baltymai, kurie yra pagrindinė organizmo statybinė medžiaga. Visgi tais atvejais, kai organizmas neprisitaiko prie stresinių sąlygų, tęsiantis įtampai, didėjant kortikosteroidų poreikiams, mažėja antinksčių funkcinis pajėgumas.
3. III fazė - išsekimo, arba deadaptacijos, fazė. Išsekimo fazės metu gali atsirasti negrįžtamų organizmo apsauginės reguliacijos pakitimų, gali visiškai išsiderinti energijos gamybos mechanizmai. Dėl metabolizmo sutrikimo organizme nesusidaro rūgštinių ir šarminių medžiagų (pH) pusiausvyra. Rūgštinės medžiagos nėra išplaunamos iš organizmo, jame kaupiasi, o tai skatina organizmo rūgštėjimą. Parasimpatinė ir simpatinė nervų sistema veikia destruktyviai. Stresoriai kaskart „kaupiasi“, neretai dar vienas papildomas šokiruojantis įvykis - ir organizmas „išgriūva“ ar „susprogsta“.

Stresoriai: Kas Mus Veikia?

JAV mokslininkai yra suskirstę pagrindines stresines situacijas pagal balus:

• 100 balų - artimojo mirtis
• 75 balai - skyrybos
• 53 balai - sunki liga
• 50 balai - vestuvės
• 39 balai - vaiko gimimas
• 31 balas - skola
• 27 balai - paaukštinimas darbe
• 13 balų - atostogos

Tačiau svarbu suprasti, kad kiekvienas žmogus stresą patiria individualiai. R. S. Lazarus ir jo kolegos (1984 m.) stresą apibūdina kaip ypatingą asmens ir aplinkos santykį, kuris asmens yra įvertintas kaip apsunkinantis, arba viršijantis jo turimus išteklius ir keliantis grėsmę jo gerovei, ypač pabrėžia, kad įvairūs poveikiai gali nesukelti streso tol, kol pats žmogus neįvertina jo kaip stresoriaus [5].

Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas

Streso Poveikis Sveikatai

Didelė ir ilga emocinė įtampa žaloja visą organizmą, ypač nervų sistemą [2, 3]. Stresinės reakcijos psichologiniu lygmeniu pasireiškia tam tikromis emocijomis, dažniausiai įvardijamos kaip nerimo, liūdesio, pykčio emocijos (Lazarus, Folkman, 1984) [5]. Lėtinis stresas gali kilti iš užslopintų emocijų ar vaikystės traumų. Tačiau nereikia apsigauti - galbūt ir nepastebimas, tačiau lėtinis stresas gali turėti rimtų pasekmių sveikatai, įskaitant depresijos ar alkoholizmo atsiradimą ar polinkį į suicidiškumą.

Stresas gali sukelti įvairias sveikatos problemas:

1. Virškinamojo trakto susirgimai. Streso metu nervų sistema slopina kraujo tekėjimą virškinimo sistemoje, sulėtėja virškinimas, dėl to parasimpatinė sistema išsijungia, o įsijungia simpatinė.
2. Raumenų ir sąnarių ligos. Streso hormonas kortizolis pradeda „išimti“ iš organizmo baltymus, jis juos „suvalgo“, dėl to organizme trūksta jėgos, glemba raumenys, tampa sunku judėti, lipti laiptais. Kraujagyslės aplink sąnarį spazmuoja smulkias kraujagysles ir žmogus nuo streso gali net nepaeiti.
3. Autoimuninės ligos. Streso metu išsiskyręs hormonas adrenalinas slopinamai veikia bakterijas. Tuo metu suaktyvėja limfmazgiai, padaugėja antikūnų, bet virškinimas dėl į organizmą patenkančių toksinų kiekio sutrinka.
4. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos. Jei nuolat palaikomas didelis streso hormonų kiekis, sutrinka širdies ritmas, ilgam pagreitėja širdies pulsas. Per adrenalino sistemą riebių rūgščių sekrecija didėja, dėl to kyla kraujospūdis, vystosi hipertenzija.

Mintys ir Palankūs Sveikatai Hormonai

Japonai teigia, kad tikroji sveikata prasideda žmogaus galvoje. Tad akivaizdu, kad žmonės, skleidžiantys teigiamas emocijas, dažnai atsparesni ligoms, nei tie, kurie viską mato pro neigiamą prizmę. Net jei gyvenimo laikotarpis sudėtingas - teigiamos nuostatos ar pasikeitęs požiūris į stresinį įvykį daro gerą įtaką žmogaus sveikatai.

Nervų ląstelėse teka silpna elektros srovė, perduodanti smegenų signalus. Kai galvoje vyrauja teigiamos mintys, kuriamos organizmui nežalingos medžiagos - laimės hormonas endorfinas, oksitocinas ir kt. Jei visgi vyrauja negatyvios mintys, gaminamos toksinės medžiagos - kortizolis, noradrenalinas, adrenalinas. Pasak mokslininkų, lėtinio pykčio metu organizme gaminasi nuodas - imperilas, kuris žaloja kepenis ir širdį.

• Endorfinas: Laimės hormonas endorfinas yra baltyminis produktas. Endorfinų gamybai labai svarbus baltyminis maistas. Tų, kurie daro gerus darbus, kraujyje daugiau beta endorfino. Dideli laimės hormono kiekiai išsiskiria tik darant gera! Net ir teigiamos mintys, žodžiai skatina išsiskirti beta endorfiną ir praskaidrina nuotaiką, o pyktis skatina beta endorfinų stygių. Todėl dažniau turi būti vartojamos frazės: „o, kokia laimė“, „aš taip džiaugiuosi“. Verta pastebėti, kad žmonių, kurie vartoja narkotikus, ląstelės pagamina mažiau endorfinų.
• Oksitocinas: Oksitocino - neuropeptido išsiskyrimas natūraliai blokuoja nervų receptorių, kuris atsakingas už baimę ir nerimą. Kai nebijome, lengviau pajuntame pasitikėjimą, lengviau atleidžiame.

Streso Valdymo Būdai

Suprasdami, kiek daug neigiamų organizmo pokyčių sukelia stresas, turėtume sąmoningai mokytis nerimą bei įtampą valdyti, o kartu ir keisti savo įsitikinimus bei reakciją į stresinį įvykį. Streso įveikimas - tai procesas, kurio metu individas kognityvine ir fizine veikla stengiasi suvaldyti jį apsunkinančiai veikiančią aplinkos įtaką (Lazarus, 1993). R. S. Žmonės linkę nepasiduoti sunkumams ir problemoms, iškylančioms jų gyvenime. Tačiau jie skiriasi pagal tai, kokį įveikimo būdą, strategiją renkasi problemiškose situacijose. Vieni teikia pirmenybę aktyviam įveikimo būdui, kiti - pasyviam [11].

Taip pat skaitykite: Streso įtaka galvijų sveikatai

Efektyvios streso valdymo strategijos apima:

1. Subalansuota mityba.
2. Kokybiškas miegas: Miego metu kvėpavimas sąmoningai sureguliuojamas. Tam būtinas augimo hormonas, kuris apsaugo nuo kortizolio - streso hormono - pertekliaus pasekmių. Būtina atminti, kad augimo hormono daugiausia gaminasi per giliojo miego fazę.
3. Diafragminis kvėpavimas: Kvėpuodami diafragma, stimuliuojame organus ir tai teigiamai veikia nervų sistemą. Kvėpuojant diafragma įsijungia parasimpatinė sistema, todėl organizmas aprimsta, sureguliuojamas gliukozės kiekis, sulėtėja širdies ritmas.
4. Nerimo reguliavimas: Nerimas ne tik griauna tarpusavio santykius, bet ir apsunkina smegenų darbą. Kai emocijos intensyvios, tuomet sudėtinga aiškiai ir racionaliai mąstyti bei priimti sprendimus.
5. Dvasingumo praktikavimas: Dvasingumo praktikavimas ženkliai sumažina stresą. Tyrimų studijos patvirtina, kad 80 proc. uolių tikinčiųjų rečiau serga, o netgi susirgę pasveiksta greičiau nei netikintieji.
6. Dėkingumo praktikavimas: Dėkingumas - tai pozityvus požiūris į gyvenimą, leidžiantis kiekviename gyvenimo žingsnyje atrasti, už ką galima padėkoti. Visgi dėkingumas glaudžiai susijęs su žmogaus sąmoningumu - privalu sąmoningai ir adekvačiai vertinti aplinką.
7. Juoko praktika: Mūsų smegenys realiai nesupranta, ar mes juokiamės dirbtinai. Jei ilgai juokiamės, pradeda skaudėti pilvą, o tuomet suaktyvėja virškinimo sistemos darbas. Tad būtina kuo dažniau žiūrėti komedijas, būti aplinkoje, kurioje daug teigiamų emocijų.

Tyrimai ir Įžvalgos

„Slaugytojų, dirbančių stacionariniuose skyriuose, darbe patiriamo subjektyviai suvokiamo streso poveikis jų gyvenimo kokybei“ magistro baigiamasis darbas (Ivanauskienė R., 2019) atskleidė, kad psichiatrijos ir vidaus ligų skyrių slaugytojų subjektyviai suvokiamas stresas turi įtakos jų gyvenimo kokybei. Atlikto tyrimo rezultatai leidžia daryti išvadą, kad mažesnis suvokto streso įvertis tiesiogiai susijęs su geresniu sveikatos būklės vertinimu, o sveikatos būklė yra tiesiogiai susijusi su geresne gyvenimo kokybe.

Kitas tyrimas, Moterų sveikatos tyrimas, kurio pirmasis etapas - duomenų surinkimas naudojant klausimyną, padedantį įvertinti kumuliacinio psichologinio streso poveikį vidutinio ir vyresnio amžiaus moterų ŠKL rizikai. Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tyrimą paskatinusius veiksnius, jo modelį ir pagrindines charakteristikas.

Tyrimo tikslai:

• nustatyti, ar kumuliacinis stresas yra susijęs su svorio prieaugiu, 2 tipo cukrinio diabeto išsivystymu ir hipertenzija;
• išsiaiškinti, kokį poveikį turi specifiniai ir kumuliaciniai psichologiniai stresoriai ŠKL išsivystymo rizikai.

Stresas Darbe: Apsaugos Darbuotojų Pavyzdys

Tyrimas, atliktas tarp Lietuvos apsaugos darbuotojų (2011 m.), parodė, kad stresas - dažnas reiškinys tarp apsaugos darbuotojų, daugiau nei 75 proc. tiriamųjų prisipažįsta jį jaučiantys. Vyraujantys stresoriai, jaučiami tarp daugiau negu 1/4 tiriamųjų: konfliktai darbo vietoje, užpuolimo pavojus, atsakomybė, per mažas darbo užmokestis, darbo vietos praradimo grėsmė ir blogas darbo organizavimas. Net daugiau nei trečdalis respondentų streso metu patiria įtampą, blogą nuotaiką, nerimą ir išsiblaškymą. Tiriamųjų nuomone, dažniausiai (net daugiau nei 75 proc.) sukeliamo streso darbe pasekmė yra pablogėję santykiai darbe, antroje vietoje - sveikatos sutrikimai - pasitaiko tik tarp 25,8 proc.

Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nervinę įtampą

Kumuliacinis Stresas ir Širdies ir Kraujagyslių Ligos

Kumuliacinis stresas - tai psichologinių, fizinių, aplinkos ar cheminių stimulų per laiką sukelta protinė įtampa ar psichologinis atsakas, kuris lemia vadinamąjį psichologinį nusidėvėjimą, turintį įtakos ligų išsivystymui. Remiantis tyrimų duomenimis, stresoriai ir elgesio modeliai gali būti svarbūs veiksniai širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) baigtims.

Lėtinis Stresas: Neužslėpta Grėsmė

Lėtinis stresas yra ilgalaikė bei nuolatinė būsena, kuri dažnai nepastebima ir nepakankamai įvertinama. Gydytojas ir mokslininkas Gabor Mate, savo knygoje „Kai kūnas sako ne“, pabrėžia, jog tai yra viena pagrindinių šiuolaikinių ligų priežasčių. G. Mate teigia: „Lėtinis stresas yra pagrindinis daugelio ligų šaltinis, nes jis silpnina imuninę sistemą, pažeidžia nervų sistemą ir skatina uždegiminius procesus.“

Lėtinis stresas dažnai kyla iš neigiamų vaikystės patirčių, tokių kaip fizinis ar emocinis smurtas, tėvų skyrybos, artimojo netektis ar nuolatinis nesaugumo jausmas. Šios patirtys formuoja mūsų emocinius atsakus į stresą ir gali sukelti nuolatinę įtampą.

tags: #streso #sasajos #su #subjektyviai #vertinama #sveikata