Šis straipsnis skirtas išnagrinėti mažiau žinomus faktus apie Napoleono Bonaparto asmenybę, atskleidžiant jo keistenybes ir išskirtinius bruožus, kurie formavo jo gyvenimą ir karjerą.
Ankstyvieji metai ir išsilavinimas
Žozefinas Peladanas (Joséphin Péladan, 1858-1918), prancūzų romanistas ir martinistas, žurnalistas, rašęs pranašystes ir išpažinęs filosofinę-okultinę katalikybę, simbolizmą, astrologiją bei okultizmą, gimė 1858 m. Kovo 28 d. Peladaną labai veikė E. Levi mokymai. Licėjuose negavęs bakalauro, 1882 m. tapo kritiku. Lankėsi Florencijoje, kur domėjosi L. Da Vinči darbais ir, aplamai, Atgimimo epocha. Mėgstamu rašytoju buvo M. Servantesas, o kompozitoriumi - R. Vagneris. 1884 m. susidomėjo spiritualizmu bei misticizmu. 1888 m. pradėjo rašyti okultinius romanus (kabalos ir taro kortų temomis). Priima Sar Merodak vardą. Tačiau 1891 m. pasivadindamas „Imperatoriumi“ bei „Super magu“. 1908 m. Prancūzijos akademija jam skiria Šarlio Blanko premiją. Okultistas mirė visai nežinomas 1918 m.
Baimės ir emocijos mūšio lauke
Filme „Napoleonas“ atskleidžiama, kad Napoleonas jautė nesuvaldomą baimę atsidūręs mūšio lauke ir nesugebėdavo valdyti savo emocijų, o kartais netikėčiausiose vietose užsnūsdavo. Šis filmas įdomus tuo, kad detaliai buvo atkurta Vaterlo mūšio scena, kurioje raiteliai atakuoja pėstininkų kare.
Santykiai su Žozefina
Napoleono ir Žozefinos santykis buvo keistas ir įdomus, galima sakyti, nelabai sveikas. Jei tikėsime filmo naratyvu, didysis karvedys buvo linkęs liguistai prisirišti, kartais perdėtai dominuoti, o kitais kartais perdėtai nusižeminti ir paklusti. Tuo tarpu Žozefina su juo buvo ne iš meilės, o iš baimės, kad gali likti viena, nesaugoma, kad gali vėl papulti į kalėjimą. Vėliau jos baimė perėjo į vergišką prieraišumą.
Prancūzų charakteris
Tai, kas man labiausiai patiko šioje kino juostoje, tai parodytas prancūzų charakteris. Nepažįstu daug prancūzų, o tuo labiau prancūzų iš XVIII-XIX amžiaus, taigi vienas Dievas težino, kiek ten tiesos, tačiau mane sužavėjo scenos, kuriose jie vieni kitus apmėto maistu. Tai gali būti ir valstiečiai, kurie svaido supuvusias daržoves į prie giljotinos vedamą aristokratę, ir patys aristokratai, kurie prie bendro pietų stalo, rūmų asmenims stebint, meta vienas į kitą po brokolį.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
Asmenybės bruožai ir elgesys
Choakinas Feniksas, šios kino juostos žvaigždė, atrodo prislėgtas ir nelaimingas. Svarsčiau, ar taip jis atskleidžia savo personažą, ar vis dėlto jį, kaip žmogų, slegiančiai paveikė tokie vaidmenys kaip Džokeris kitoje to paties pavadinimo kino juostoje ar Bo vaidmuo filme „Visos Bo baimės“.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas
tags: #napoleono #asmenybes #keistenybes