Įvadas
Šiandieniniame pasaulyje, kuriame nuolat patiriame didelį informacijos srautą, nerimą keliančius įvykius ir emocinį spaudimą, stresas tapo neišvengiama kasdienybės dalimi. Nors trumpalaikis stresas gali būti naudingas, ilgalaikis stresas gali turėti neigiamų pasekmių mūsų sveikatai. Šiame straipsnyje išnagrinėsime streso sukėlėjus ir veiksnius, taip pat pateiksime patarimų, kaip valdyti stresą ir apsaugoti savo fizinę bei psichinę sveikatą.
Kas Yra Stresas?
Stresas - tai apsauginė organizmo reakcija į aplinkos pokyčius, kai jaučiamas harmonijos trūkumas. Medicinos terminologijoje nervinė įtampa atitinka streso sąvoką. Streso metu organizmas išskiria kortizolį bei adrenaliną, kurie paskatina veiksmą, jei stresas patiriamas situacijose, kuomet kyla pavojus gyvybei.
Sveikatos specialistų teigimu, žmogaus organizmas yra prisitaikęs patirti trumpalaikius streso pliūpsnius, kylančius dėl patiriamų pavojų ar įvairių gyvenimo iššūkių. Tai natūrali organizmo reakcija, padedanti išgyventi ir mobilizuoti kūną. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje stresas vis dažniau tampa ilgalaike būsena.
Pasak mokslininko Hanso Selye, laikomo vienu iš streso poveikio tyrinėjimo pradininkų, streso sukėlėjais gali tapti bet kokie išoriniai fiziniai ar psichologiniai faktoriai. Stresas gali būti tiek fiziologinis, tiek psichologinis.
Trumpalaikis stresas netgi gali gerinti sveikatą ar kitus mūsų funkcionavimo aspektus. Tokia teigiama stresinė reakcija trunka iki 60 minučių ir yra vadinama eustresu. Tačiau ilgiau trunkanti arba nuolatinė stresinė būsena vadinama distresu ir kenkia sveikatai.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Stresas paprastai pasireiškia padidėjusiu kraujospūdžiu ir tam tikrų hormonų išsiskyrimu. Trumpalaikėje perspektyvoje jis mobilizuoja, padidina asmens budrumą. Ilgai streso veikiami žmonės, pavyzdžiui, ištisus metus patiriantys per didelį darbo krūvį, prie jo galiausiai prisitaiko netinkamai, o tai paprastai pasireiškia įvairiomis ligomis.
Tyrimai aiškiai rodo ryšį tarp streso ir įvairių sveikatos sutrikimų - širdies ligų, insulto, migrenos, diabeto, astmos, nevaisingumo ir nutukimo. Be to, stresas daro didelę įtaką psichinei būklei. Banalia frazė, kad nuo nervų prasideda visos ligos, yra labai arti tiesos. Kartais atrodo, kad skauda kūną, bet ligos iš tikrųjų būna dvasios. Daugelis ligų, susijusių su psichikos sveikata, turi simptomų, labai primenančių fizinius negalavimus.
Ilgalaikio Streso Poveikis
Ilgalaikis stresas dažniausiai pasitaiko darbe, ypač tais atvejais, kai kiekvieną dieną ten randame įvykių grandinę, kuri mus išmuša iš vėžių, atima norą į tą darbą ateiti kitą dieną. Taip stresas ir tampa chroniškas. Darbų ir aplinkų, kur nuolat patiriame tokią būseną, reikėtų vengti. Nesvarbu, koks ten būtų atlyginimas ir karjeros perspektyvos, organizmui tai reikalauja milžiniškų resursų.
Streso metu žmogaus organizme vyksta įvairios cheminės reakcijos. Pavyzdžiui, intensyviai išskiriamas hormonas kortizolis, dar žinomas kaip natūralus streso hormonas. Būtent dėl jo ir padažnėja kvėpavimas, padidėja raumenų tonusas. Kitaip tariant, kortizolis atsakingas už streso sukeliamą budrumą, kovinę parengtį.
Ilgalaikis stresas yra tiesus kelias į depresiją. Ja susirgęs žmogus iš pradžių pasidaro dirglus, blogos nuotaikos, o ilgainiui ima nebejausti malonumo imdamasis mėgstamų veiklų. Sumažėja jo darbingumas, atsiranda nuolatinio nuovargio jausmas, nors, regis, intensyvios veiklos kaip ir nebuvo.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka galvijų sveikatai
Ilgalaikio streso lemtos įvairios kūne vykstančios cheminės reakcijos sukelia neigiamų pokyčių organizme, sutrikdydamos vidinę jo pusiausvyrą. Taip nutinka dėl to, kad sukaupta energija naudojama ne vidinės terpės dinaminei pusiausvyrai palaikyti, o stresui būdingoms fiziologinėms reakcijoms. Kalbant vaizdingiau, jos neskiria dėmesio „palaikymo“ darbams, o tik ginasi. Taip sutrikdoma žmogaus homeostazė. Jis tampa pavargęs, nelaimingas. Dėl atsiradusių fiziologinių pakitimų organizme pradeda vystytis ligos. Organizme nutrūksta gijimo procesas.
Šiuolaikinio Pasaulio Streso Šaltiniai
Ilgalaikis stresas - tai šiuolaikinio pasaulio problema. Per pastaruosius dešimtmečius aplink mus atsirado ypač daug streso šaltinių. Smarkiai išaugo informacinis krūvis. Dėl interneto prie informacijos prieigą turime 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę. Mes gyvename laikais, kai aplink daugybė neramumų ir nenuspėjamumo, o tai tik paaštrina nuolatinį stresą. Neapibrėžtumas ir stabilumo stoka yra sunkiai matomas, bet labai reikšmingas streso šaltinis, sukeliantis lėtinio nerimo sutrikimus. Globalūs įvykiai, tokie kaip epidemijos, katastrofos, karai, kuriems negalime daryti jokios įtakos, yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl visuomenėje lėtinio streso matome vis daugiau.
Dar viena nuolatinio streso priežastis - toksiška emocinė aplinka. Daugybė žmonių tiesiog nežino, kaip tvarkytis su nemaloniais žmonėmis ir jų sukuriamomis situacijomis. Ypač jauni žmonės neįvertina savo jėgų. Jie dirba viršvalandžius, grįžę dar sėdi socialiniuose tinkluose, pamiega kokias keturias valandas ir pradeda viską iš naujo. Tai tiesus kelias į perdegimą.
Švenčių laikotarpiu streso šaltinis yra noras nustebinti artimuosius, įtikti jiems, priblokšti dovanų išmone ar vaišių gausa. Užuot dvi ar tris dienas sėdėjus prie to stalo, verčiau kažkur nuvykti, pamatyti, patirti. Tiems patiems vaikams už dovanas daug vertingesnis kartu praleistas laikas, susikurti prisiminimai.
Šiuolaikinis žmogus gyvena korporacijų ir įvairių institucijų valdomame pasaulyje, kuriame asmuo ir jo poreikiai labai dažnai yra tiesiog pamirštami. Mūsų gyvenamoje aplinkoje ilgalaikio streso tik daugės.
Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nervinę įtampą
Streso Požymiai
Patyrus stresą, pirminiai kūno požymiai gali būti:
- Dažnesnis širdies plakimas (vadinamieji širdies permušimai nuo streso)
- Raumenų įsitempimas
- Dažnesnis kvėpavimas
- Padidėjęs irzlumas
- Kartais kraujo spaudimo ar net kūno temperatūros padidėjimas
Stresas darbe:
- Įtempta dienotvarkė
- Ilgos darbo valandos ir mažas miego kiekis
- Nuolatinis sprendimų priėmimas
- Konfliktai
- Dažnos komandiruotės
Kiti streso simptomai:
- Padidėjęs prakaito liaukų aktyvumas
- Paraudusi arba blyški oda
- Raumenų įtampa ir tremoras
- Džiūstanti burna
- Dažnas šlapinimasis
- Vidurių užkietėjimas ir viduriavimas
- Apetito stoka
- Nuovargis
- Baimė, nerimas ir panika
- Depresija ir liūdesys
- Bejėgiškumas
- Nusivylimas
- Greita emocijų kaita
- Dirglumas
- Kaltės jausmas
- Koncentracijos ir atminties sutrikimai
Streso Pasekmės
Visų pirma, dėl streso žmogų gali varginti dažni ilgalaikiai galvos skausmai, įvairūs virškinamojo trakto negalavimai, gali atsiverti žarnyno ar skrandžio opa, išsivystyti dirgliosios žarnos sindromas. Žmogus, patiriantis nuolatinį stresą, jaučia apatiją, energijos trūkumą. Kai nerimas nekontroliuojamas, gali prasidėti ilgalaikė nemiga, sunkiau pagydoma hipertoninė liga, neurozės.
Per didelis stresas ir įtampa turi įtakos ir psichologinei žmogaus sveikatai. Jis gali jausti nuolatinį nerimą ar baimę, padidėja nevisavertiškumo jausmas, trūksta pasitikėjimo savimi, kyla nepasitenkinimas savimi ir vis didesnių reikalavimų sau kėlimas.
Netgi vaikystėje patirta didelė įtampa turi įtakos ir tolimesniam gyvenimui. Tėvų ligos, jų netektis palieka užsitęsusias gedėjimo reakcijas, sukelia nerimo sutrikimus, palaipsniui gali išsivystyti depresija. Bet kuriuo atveju užsitęsus stresui silpnėja imuninė sistema, o kartu ir organizmo atsparumas įvairioms ligoms. Pagyvenusius asmenis dėl streso ima kamuoti nemiga, kuri neretai sukelia depresiją su skausmais, apimančiais širdies plotą, nugaros bei sąnarių sritį.
Ilgalaikio streso pasekmės:
- Diabetas
- Hipertenzija
- Infarktas
- Imuniteto susilpnėjimas
- Nevaisingumas
- Seksualiniai sutrikimai
- Odos ligos
- Nutukimas
- Aterosklerozė
- Nemiga
- Spontaniški galvos skausmai
- Virškinimo trakto sutrikimai (įskaitant dirgliosios žarnos sindromą)
- Nerimas
- Depresija
- Potrauminio streso sutrikimai
Stresas Nėštumo Metu
Besilaukiančią moterį stresinė situacija ne tik traumuoja, bet ir sukelia neurocheminius vaisiaus smegenų pakitimus, todėl moters stresas paveikia ir kūdikio psichologinę būseną. Tokie kūdikiai būna jautresni, dirglesni, dažniau dar vaikystėje suserga depresija, dažniau gali sirgti ir kitomis ligomis. Labai svarbu, jog besilaukianti moteris itin saugotų save nuo streso ir įtampos pirmąjį nėštumo trimestrą. Žinoma, viso nėštumo metu moteris turėtų saugotis nuo galimo streso bei įtampos.
Streso Valdymas
Visi turime skirtingą streso valdymo lygį, tačiau galime išmokti, kaip tinkamai valdyti stresą įvairiose situacijose darbe ar asmeniniame gyvenime. Nervinę įtampą geriausiai mažina veiklos kaita, t. y. optimalus protinio ir fizinio darbo derinimas, tinkamas darbo ir poilsio režimas, sugebėjimas greitai perorientuoti savo mąstymą nuo vieno įvykio (ar veiklos) prie kito.
Veiksmingi streso valdymo būdai:
- Sportas: Gerina širdies ir plaučių veiklą.
- Mėgstamas užsiėmimas ar pramoga: Padeda atsipalaiduoti ir pamiršti rūpesčius.
- Bendravimas su maloniais žmonėmis: Suteikia palaikymą ir gerą nuotaiką.
- Emocinės treniruotės ir atsipalaidavimo pratimai: Padeda valdyti emocijas ir sumažinti įtampą.
- Kvėpavimo pratimai: Itin veiksminga priemonė patiriant stresą.
- Juokas: Padeda atsipalaiduoti, masažuoja kūno raumenis, pagerina smegenų veiklą, didina hemoglobino kiekį kraujyje.
- Pozityvūs jausmai: Kiekvieną dieną skirkite kelias minutes, per kurias pamąstytumėte, kam esate dėkingi, kodėl šiandien buvote laimingi ar išreikštumėte kitą pozityvią emociją.
- Veiklos kaita: Optimalus protinio ir fizinio darbo derinimas, tinkamas darbo ir poilsio režimas.
- Atitrūkimas nuo rutinos: Kokybiškai leidžiamas laikas, naujos patirtys.
- Deprivacija: Visiška ramybė ir tyla. Išbandykite Shirin-Yoku - japonišką miško terapiją.
- Holistinis požiūris į sveikatą: Procedūros, kryptingai skatinamas judėjimas, kineziterapija ir kitos aktyvinančios veiklos.
- Gamtiniai gydomieji faktoriai: Vidutinės mineralizacijos mineraliniai vandenys voniose ir baseinuose, gydomasis purvas, pasivaikščiojimas gryname ore, fizinis aktyvumas su įvairiomis vandens procedūromis, psichoterapinės relaksuojančios programos ir pačios aplinkos pakeitimas.
Streso Valdymas Darbe
- Pietų pertraukos metu išeikite pakvėpuoti grynu oru ir pabūti saulėje.
- Gerkite daug vandens.
- Venkite socialinės medijos, jei to nereikalauja jūsų darbas.
- Inicijuokite pokyčius jūsų darbo aplinkoje: pasiūlykite įsigyti atsipalaidavimui skirtų užsiėmimų, kas kelias valandas atlikite nesudėtingus pratimus (akims, kvėpavimui, bendram fiziniam aktyvumui).
Mityba Ir Stresas
Tai, ką ir kaip mes valgome, labai svarbu nervinei įtampai reguliuoti. Tinkamas maistas ar valgymo įpročiai taip pat gali būti vienas iš streso mažinimo būdų. Reikėtų stengtis kasdien valgyti tuo pačiu laiku. Nesveika vieno valgymo metu pasisotinti gausiu maisto kiekiu, nes tai gali sukelti žarnyno diskomfortą, kraujospūdžio svyravimus. Patartina gerti pakankamai skysčių. Ryte geriau tiktų stimuliuojamosios arbatos: juodoji, žalioji, o vakare - raminamosios žolelių arbatos: melisos, mėtų, gudobelės, jonažolių ir panašios.
Vitaminai Ir Stresas
Stipraus ar ilgai trunkančio streso metu mūsų organizme vyksta intensyvūs medžiagų apykaitos procesai, tad pusiausvyrai atnaujinti reikia įvairių vitaminų, mineralų ar kitų papildų. Kadangi dauguma stresą patiriančių žmonių netinkamai maitinasi, atsiranda energijos trūkumas, kuris sukelia nuovargį, įvairius nervų sistemos negalavimus ir sumažina atsparumą persišaldymui, virusams ir kitoms ligoms.
Vitaminai gali tik padėti nervinei sistemai, o ne visiškai apsaugoti nuo streso, todėl nėra „vitaminų nuo streso”, tuo labiau „vaistų nuo streso”. Yra tam tikri vitaminai nervų sistemai, kurie pagerina jos funkcijas ir gali prisidėti prie jūsų atsparumo stresui. Svarbu gauti pakankamai B grupės vitaminų, nes jie dalyvauja nervinių ląstelių mityboje. Kai trūksta vitamino B, neretai sustiprėja galvos skausmai. Beje, padidinus B grupės vitaminų dozę, greičiau nurimsta ne tik nervai, bet ir stuburo, radikulito skausmai.
Vitaminas C užtikrina normalų kaulų, kremzlių, dantų ir dantenų vystymąsi bei funkcijas. Taip pat jis yra svarbus žaizdų gijimo ir imuninės sistemos veiksnys. Preparatai, kurių sudėtyje yra cinko, stiprina imuninę sistemą ir atsparumą stresui, todėl yra labai svarbus nervų sistemos veiklai.
Streso Įtaka Širdžiai
Trumpalaikis stresas retai turi neigiamą poveikį sveikai širdžiai, nes žmogaus kūnas yra pasiruošęs atlaikyti trumpalaikį diskomfortą ir nerimą. Tačiau ilgalaikis stresas vargina širdį ir gali sukelti papildomų sveikatos problemų. Patiriant stresą, antinksčių liaukos išskiria kortizolį. Hormonas kortizolis veikia pagerindamas gliukozės pasisavinimą į smegenis ir kitus organus, būtinus išgyvenimui streso metu. Tačiau ilgainiui patiriant stresą gali atsirasti kraujo cukraus svyravimų, kurie galiausiai paveikia ne tik bendrą savijautą, bet ir kraujagyslių darbą pernešant deguonį į širdį ir kitus organus. Dėl deguonies trūkumo širdis turi dirbti smarkiau, dėl to gali išsivystyti aukštas kraujospūdis, širdies permušimai ir netgi mažakraujystė.
Širdies Permušimas
Širdies permušimas dažniausiai yra normalus reiškinys po ilgos kardio treniruotės, netikėtai patyrus didelį stresą ar nerimą, išsigandus. Kai kuriems žmonėms permušimai atsiranda sočiai pavalgius ar vartojant tam tikrus vaistus bei priklausomai nuo hormonų ciklo organizme. Širdies permušimo simptomai pasireiškia greitu širdies darbu, pagreitėjusiu kvėpavimu, prakaitavimu ir bendru neramumu. Jei streso metu jūsų širdis pradeda permušti ir priverčia jus jaustis prastai, patariama giliai pakvėpuoti, atsitraukti nuo to ką darote, pasivaikščioti ar tiesiog padaryti pertrauką. Tačiau patiriant ilgalaikį stresą dėl dažnų permušimų gali sutrikti širdies darbas, pakilti kraujo spaudimas, padidėja infarkto bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Todėl, patiriant ilgalaikį stresą reikėtų kreiptis į gydytoją.
Kraujo Spaudimas
Kraujo spaudimas matuoja kokiu pajėgumu kraujas perneša deguonį kraujagyslėse. Jei jūsų kraujo spaudimas yra aukštas, tai reiškia, jog širdis dėl tam tikrų priežasčių turi dirbti daugiau nei įprasta tam, kad aprūpintų organus deguonimi. Tam yra daug priežasčių - nuo netinkamos mitybos, žalingų įpročių iki ilgalaikio streso. Aukštas kraujo spaudimas yra rimta problema, nes ilgainiui gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligų, infarktą bei širdies smūgį. Aukštas kraujo spaudimas dažniausiai yra valdomas vaistais, bet jam didelę įtaką daro žmogaus mityba ir fizinis aktyvumas, gebėjimas atsipalaiduoti.
Mažakraujystė
Mažakraujystė dar vadinama anemija, tai sutrikimas, išsivystantis kuomet kraujyje yra per mažas kiekis eritrocitų ar hemoglobino. Dėl jų trūkumo pablogėja deguonies pernešimas kraujyje, todėl toks žmogus dažnai jaučiasi pavargęs, nusilpęs, jam svaigsta galva, sulėtėja pulsas. Mažakraujystė dažniausiai išsivysto dėl per mažo geležies kiekio kraujyje arba ląstelių negalėjimo jos pasisavinti. Tam įtaką daro mityba, žarnyno ir virškinamojo trakto sutrikimai bei didelis kraujavimas (mėnesinių metu ar susižeidus). Tačiau žmonės, patiriantys nuolatinį stresą, taip pat turi didesnę anemijos riziką. Dėl nuolatinio streso organizmas greičiau degina naudingąsias medžiagas ir prasčiau pasisavina geležį. Taip pat suprastėja vandenilio chlorido rūgšties gamyba, kuri yra atsakinga už geležies pasisavinimą kūne.
Potrauminis Streso Sindromas (PSS)
Ar kada nors patyrėte ar matėte baisų įvykį, kuris paliko nemalonius prisiminimus, didelę baimę ar sukėlė siaubingus košmarus? Jei taip, tuomet galbūt jus kamuoja potrauminis streso sindromas (PSS) - psichikos sveikatos sutrikimas, kuris išsivysto kai kuriems žmonėms, patyrusiems ar mačiusiems šokiruojantį, baisų ar pavojingą įvykį.
Potrauminis streso sindromas yra psichikos sveikatos sutrikimas, kuris išsivysto po trauminio įvykio, kuriam būdingos įkyrios mintys apie incidentą, pasikartojanti baimė ar nerimas, prisiminimai ir panašių situacijų vengimas. Po trauminis stresas diagnozuojamas, kai šie simptomai trunka ilgiau nei mėnesį ir trukdo normaliai funkcionuoti socialinėje ir darbinėje aplinkose bei neigiamai veikia santykius.
PSS Priežastys Ir Gydymas
Kodėl išsivysto potrauminis streso sindromas iki šiol nėra aišku. Bet koks įvykis, kurį žmogus laiko trauminiu, gali sukelti potrauminio streso sutrikimą. Tai gali būti, pvz., seksualinis ar fizinis užpuolimas, artimojo mirtis, nelaimingas atsitikimas, karas ar stichinė nelaimė. Ne visiems žmonėms, patyrusiems ar mačiusiems traumuojantį įvykį, išsivysto potrauminio streso sindromas. Kai kurie žmonės greičiau atsigauna, o kitiems simptomai gali tapti ilgalaikiais ir ypač sunkiais. Yra keletas veiksnių, kurie gali padidinti potrauminio streso riziką.
Potrauminio streso sutrikimo gydymas apima vaistus ir psichoterapiją, atskirai arba kartu. Vaistai, kurie naudojami potrauminio streso gydymui - antidepresantai, kurie padeda reguliuoti nuotaiką ir sumažinti nerimą, depresiją ir paniką. Dažniausiai skiriami selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI). Kartais gali būti skiriami ir kiti vaistai, kurie padeda sumažinti košmarus.
Psichoterapija yra gydymo forma, kurioje žmogus mokosi suprasti bei keisti savo mintis, jausmus ir elgesį, susijusius su trauma. Yra daug psichoterapijos tipų, kurie gali būti naudingi kai žmogų kamuoja potrauminis streso sindromas, bet kai kurie iš jų yra labiau pagrįsti moksliniais tyrimais ir yra labiau rekomenduojami.
- Kognityvinė elgesio terapija (KET), kuri padeda žmogui atpažinti ir pakeisti neigiamas mintis ir elgesį, kurie trukdo normaliai gyventi.
- Gydymas palaikančiu požiūriu, kuris padeda žmogui sustiprinti savo stipriąsias puses, pasitikėjimą savimi ir gebėjimą susidoroti su sunkumais.
Kiekvienas žmogus yra skirtingas ir reaguoja į gydymą skirtingai. Todėl svarbu rasti tinkamą metodą ir specialistą, kuris atitinka žmogaus poreikius ir lūkesčius.
Kaip Įveikti Potrauminį Stresą
Be gydymo, potrauminis streso sindromas gali būti iš dalies įveikiamas pasitelkiant kitas priemones.
- Rūpinkitės savo fizine sveikata: Stenkitės sveikai maitintis, reguliariai mankštintis ir pakankamai miegoti.
- Raskite būdų atsipalaiduoti: Išmokite ir praktikuokite relaksacijos būdus, tokius kaip kvėpavimas, meditacija, joga ar masažas.
- Palaikykite ryšį su kitais: Bendraukite su savo šeima, draugais, bendruomene arba paramos grupe, kurie jums suteikia palaikymo, supratimo ir pagalbos. Nesidrovėkite pasidalinti savo jausmais ir patirtimi, bet ir klausykitės ir rūpinkitės kitais.
- Nevenkite savo baimių: Nors gali būti pagunda vengti visko, kas primena jums traumą, tai gali tik sustiprinti jūsų baimę ir neleisti jums atsigauti. Vietoj to, pabandykite palaipsniui susidurti su savo baimėmis ir suprasti tai, kad jūs galite jas įveikti.
- Ieškokite prasmės ir tikslų: Trauma gali suardyti jūsų pasaulėžiūrą ir jūsų vertybes bei palikti jums jausmą, kad jūsų gyvenimas neturi prasmės ar tikslų. Todėl svarbu rasti būdų kaip tai atkurti ir padaryti gyvenimą prasmingu bei vertingu.
Jei jūs manote, kad jus kamuoja potrauminio streso sindromas arba jūsų simptomai trukdo gyventi pilnavertiškai ir laimingai, tuomet turėtumėte kreiptis į psichologą ar kitą kvalifikuotą specialistą.
Stresas Ir Vadovai
Depresija - tai ne tik psichologinė būsena, bet ir sudėtingas neurobiologinis sutrikimas, ypač aktualus vadovams, patiriantiems intensyvų stresą. Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai atskleidžia, kaip lėtinis stresas ir intensyvus darbo tempas sistemiškai veikia smegenų funkcijas - tai būtina suprasti norint efektyviai užkirsti kelią depresijai ir ją gydyti. Vykdomųjų funkcijų sutrikimai (planavimas, problemų sprendimas, sprendimų priėmimas) yra vieni ryškiausiai profesinį funkcionavimą veikiančių depresijos simptomų. Tai tiesiogiai paveikia lyderių gebėjimą efektyviai vadovauti organizacijai.
Kognityvinis nuovargis, dažnai patiriamas vadovų, priimančių daugybę sprendimų per dieną, gali būti tiek depresijos priežastis, tiek pasekmė. Tyrimai atskleidė, kad depresijos metu pasireiškia kognityvinio funkcionavimo sutrikimai, apimantys darbinę atmintį, dėmesį bei informacijos apdorojimo greitį. Šie sutrikimai išlieka net ir po depresijos simptomų išnykimo, trukdydami ilgalaikiam funkciniam atsigavimui.
Vadovai, dirbantys nuolatinės kognityvinės perkrovos sąlygomis, ypač jei turi genetinį polinkį depresijai, yra didesnėje rizikoje. Polinkio ir streso modelis patvirtina, kad genetinis polinkis depresijai išryškėja tik veikiant stresoriams. Tai pabrėžia prevencijos svarbą - ypač organizacijų vadovams, kurių šeimos istorijoje buvo depresijos atvejų. Tokiais atvejais rekomenduojama prioritetizuoti streso valdymo strategijas.
Depresija sutrikdo smegenų biochemiją, kas turi tiesioginę įtaką vadovo veiklai. Tyrimai parodė, kad aukšto profesinio lygio asmenims būdingi mažesni atsako į gydymą ir remisijos rodikliai.
Priklausomybės Ir Stresas
Pastoviai patiriant stresą labai lengva “užkibti” ant priklausomybių kabliuko. Stresą juk reikia numalšinti. Ir kas geriausiai malšina stresą? Realybėje - alkoholis iš tikrųjų puikiai nuima stresą ir veikia veiksmingai, tik gaila, kad jo darosi vis per mažai, kad pasiekti tokį pat efektą. Nikotinas - iš tikrųjų veikdamas į galvos smegenų kraujagysles padeda trumpam susikoncentruoti - sufokusuoti mintį. Bet čia tik trumpalaikis efektas, nes abi medžiagos ne tik sukelia priklausomybę, bet, pavyzdžiui, alkoholio skilimo produktai sudarko miego ritmus bei sukelia nerimo sutrikimus, kas savo ruožtu, dar labiau mažina atsparumą stresui. Užkimbama, nes atsipalaiduoti “padeda” ir žolė, ir ekstazis, ir stipresnės medžiagos. Šalia priklausomybių medžiagoms sukeliančioms priklausomybę yra kitų priklausomybių - tai kompiuteriniai žaidimai, lažybos, lošimai, seksas, pornografija, ydingi santykiai.