Nerimas - tai emocija, kurią patiria kiekvienas žmogus. Jis gali būti naudingas, nes įspėja apie gresiantį pavojų, motyvuoja veikti ir padeda įveikti kliūtis. Tačiau per didelis ar ilgai trunkantis nerimas vargina, blogina gyvenimo kokybę ir gali peraugti į rimtus sveikatos sutrikimus. Labai svarbu laiku kreiptis psichologinės pagalbos, net jei norima tik pasikonsultuoti. Tinkamai reaguojant į nerimą keliančius jausmus ir emocijas, galima užkirsti kelią sutrikimų atsiradimui. Kreiptis pagalbos nėra gėdos ar silpnumo požymis, tai rodo rūpestį savo emocine sveikata ir gyvenimo kokybe.
Kada kreiptis pagalbos?
Atpažinti, kada nerimas peržengia įprastas ribas ir tampa trukdžiu kasdienėje veikloje, yra labai svarbu. Štai keletas požymių, rodančių, kad reikalinga specialisto pagalba:
- Nuolatinis ir intensyvus nerimas: Jaučiamas nuolatinis nerimas, kuris nepranyksta net ir pasibaigus stresinei situacijai.
- Kasdienio gyvenimo sutrikimai: Nerimo simptomai trukdo įprastai veiklai, pavyzdžiui, darbui, mokslams ar socialiniams santykiams.
- Fiziniai nerimo simptomai: Patiriami dažni širdies permušimai, prakaitavimas, dusulys ar galvos svaigimas.
- Nepavyksta kontroliuoti nerimo savarankiškai: Savipagalbos priemonės neveikia, nerimo būsena tęsiasi per ilgai ir įtakoja kasdienes veiklas.
- Panikos priepuoliai arba specifinės baimės: Patiriami panikos priepuoliai arba jaučiamos specifinės baimės, trukdančios įprastinei veiklai.
- Depresijos požymiai arba mintys apie savižudybę: Atsiranda depresijos požymių arba minčių apie savižudybę.
Jei pastebėjote bent keletą iš šių požymių, kreipkitės į gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą. Jie padės tiksliau suprasti, kas vyksta, ir nustatyti veiksmingą gydymo planą.
Kaip gauti psichologinę pagalbą?
Yra daug būdų, kaip gauti psichologinę pagalbą ir psichikos sveikatos paslaugas:
- Emocinės paramos tarnybos: Jei jaučiate emocinius sunkumus ir norite su kažkuo pasikalbėti čia ir dabar, galite kreiptis į emocinės paramos tarnybas (parama telefonu ar internetiniu susirašinėjimu).
- Psichikos sveikatos centrai ir visuomenės sveikatos biurai: Nemokamas psichologo konsultacijas be šeimos gydytojo siuntimo galite gauti psichikos sveikatos centre (kreipkitės į gydymo įstaigą, kurioje esate registruotas) arba visuomenės sveikatos biure (šiuos biurus galite rasti visose savivaldybėse). Visuomenės sveikatos biuruose organizuojami streso ir emocijų valdymo ir kiti psichologinį atsparumą, gerovę stiprinantys užsiėmimai grupėse, vyksta savitarpio paramos grupių veikla.
- Gydytojas psichiatras: Jei reikalinga pagalba dėl psichikos ir elgesio sutrikimo ar konsultacija, kreipkitės į gydytoją psichiatrą psichikos sveikatos centre, kuris įvertins Jūsų psichikos sveikatos būklę ir nustatys diagnozę, bei skirs reikiamą gydymą (vaistus ir/ar psichologines konsultacijas). Esant reikalui, gydytojas gali siųsti gauti specializuotas paslaugas ligoninėje arba dienos stacionare arba skirti psichoterapiją.
- Medicinos psichologai: Sveikatos priežiūros įstaigose taip pat dirba medicinos psichologai.
- Psichoterapeutai: Psichoterapeutas turi platų supratimą apie žmogaus psichiką ir gali gydyti pacientus psichoterapiniais metodais. Psichoterapijos metu paciento problemos yra analizuojamos ir priežastys šalinamos giliau nei psichologo konsultacijų metu, taikant konkrečią psichoterapijos paradigmą (kryptį). Yra įvairių paradigmų: psichodinaminė, psichoanalitinė, kognityvinė-elgesio, humanistinė-egzistencinė ir kt. Psichoterapijos rūšį, kuri bus efektyvi konkrečiai jums, galima parinkti pagal jūsų asmenybę bei pagal jūsų patiriamas problemas.
- Psichologinių krizių pagalbos centras ir mobilios psichologinių krizių įveikimo komandos: Lietuvoje nemokamai pagalbą teikia Psichologinių krizių pagalbos centras bei mobilios psichologinių krizių įveikimo komandos. Pagalba teikiama nutikus krizei, kuri turi stiprų neigiamą poveikį psichikos būklei (savižudybė, smurtinė mirtis, žmogaus dingimas, nelaimingas atsitikimas, kai buvo sužeistas ar žuvo žmogus, įvykus išprievartavimui, užpuolimui, kitokiam sukrečiančiam įvykiui), paskambinus į Psichologinių krizių pagalbos centrą trumpuoju numeriu 1815, profesionalūs psichologai Jus pakonsultuos, suteiks reikalingą informaciją, įvertins kokia psichologinių krizių valdymo paslauga reikalinga, o esant poreikiui, Jūsų kontaktus perduos Mobiliajai psichologinių krizių įveikimo komandai. Mobilioji psichologinių krizių įveikimo komanda paslaugas teikia nemokamai, įvykio vietoje ir gali atvykti sutartu laiku.
- Dienos stacionaras ir medicininė reabilitacija: Dienos stacionare taikomas gydymas vaistais ir pokalbiu, vyksta įvairios veiklos (konsultacijos, terapijos, užsiėmimai, socialinių įgūdžių lavinimas). Esant kai kuriems psichikos sutrikimams, iki 12 dienų gali būti teikiama medicininė reabilitacija (ambulatorinė).
Nerimas paaugliams
Paauglystė yra sudėtingas laikotarpis, perėjimas iš vaikystės į suaugusio žmogaus gyvenimą. Šiuo metu paaugliai patiria emocinius šuolius, kraštutinumus ir didelį aplinkos poveikį. Per pastarąjį dešimtmetį vis dažniau fiksuojamos paauglių psichinės sveikatos problemos, įskaitant nerimą.
Taip pat skaitykite: Lyčių skirtumai nerime
Nerimo priežastys paaugliams
Nerimo priežastys paaugliams gali būti įvairios:
- Genetinis komponentas: Polinkis į nerimą gali būti paveldimas iš tėvų.
- Skaudūs patyrimai: Artimo žmogaus netektis, tėvų skyrybos ar kitos traumuojančios patirtys gali paveikti paauglio emocinę savijautą.
- Socialinis spaudimas: Paaugliai ypač jautriai reaguoja į bendraamžių pritarimą, pritapimą prie grupių ir socialinį spaudimą.
- Kūno pokyčiai: Paaugliai lygina save su bendraamžiais ir socialiniuose tinkluose matomais idealais, o neatitikimas susikurtų standartų neigiamai veikia savęs suvokimą.
- Akademinis spaudimas: Paaugliai stengiasi patenkinti didelius tėvų, mokytojų ir bendraamžių lūkesčius, patiria konkurenciją stojant į aukštąsias mokyklas.
- Identiteto krizė: Paauglystėje formuojasi jaunuolių suvokimas, kas aš esu, kokie mano poreikiai, norai ir vertybės.
- Technologijos ir socialiniai tinklai: Socialinėje aplinkoje paauglys arba iškart sulaukia pripažinimo, arba yra kritikuojamas, iš jo tyčiojamasi arba jam nepritariama. Besaikės valandos prie ekranų irgi nepadeda įveikti nerimo.
- Atsiskyrimo nerimas: Perdėtas nerimavimas dėl artimųjų, neracionali ligų, nelaimingų atsitikimų baimė, kuri pasireiškia nebūnant šalia savo tėvų ar globėjų.
- Socialinis nerimas: Intensyvi socialinių situacijų ar sąveikos baimė, kad būsi teisiamas, nesuprastas, atstumtas.
- Panikos atakos: Panikos priepuolis dažniausiai kyla staiga be konkrečios priežasties. Tuo metu žmogus negali paaiškinti, ko jis bijo.
- Generalizuotas nerimas: Tai visų rūšių mišinys, kuomet asmuo nuolatos dėl ko nors nerimauja.
Nerimo simptomai paaugliams
Nerimas paaugliams gali pasireikšti įvairiais simptomais:
- Fiziniai simptomai: Nuovargis, nemiga, raumenų įtampa, galvos skausmai, svaigimai, padažnėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, virškinimo problemos, „gumulas“ gerklėje, dusulys, pykinimas.
- Akademiniai sunkumai: Intensyvus nerimas gali paveikti gebėjimą mokytis ir koncentruotis, ko pasekoje gali suprastėti mokymosi rezultatai.
- Emocinės reakcijos: Paaugliai gali jausti nuolatinį susirūpinimą, panikos priepuolius, nepagrįstą baimę ar grėsmę, blogą nuotaiką bei dirglumą.
- Elgesio pokyčiai: Atsiranda elgesio pokyčių, tokių kaip vengimas, irzlumas, atsiribojimas ar agresyvumas.
Kaip padėti nerimaujančiam paaugliui?
Yra keletas būdų, kaip padėti nerimaujančiam paaugliui:
- Kurti struktūrizuotą ir saugią aplinką: Svarbiausia parama paaugliams yra tėvai. Prasmingi pokalbiai, bendra veikla kuria paaugliams saugumo jausmą. Taip pat svarbus ribų, taisyklių ir aiškios dienotvarkės nustatymas. Atkreipti dėmesį į miego ir mitybos kokybę. Jokiu būdu negalima nuvertinti ar menkinti nerimo jausmo. Svarbu parodyti supratingumą, empatiją. Veikti mažais žingsneliais, neprovokuojant vengimo. Pavykus įvardinti konkrečias situacijas, dalykus, kuriose ar dėl ko jaunuolis nerimauja, galima bandyti tai įveikti išeinant iš komforto zonos. Svarbu tai daryti palaipsniui, neperspausti, nepaskubėti, kad nepablogintumėte situacijos.
- Bendrauti su mokytojais: Komunikacija mokykloje būtina, kad mokytojai būtų informuoti, ko gali tikėtis ir kaip jiems vienoje ar kitoje situacijoje elgtis.
- Skatinti pasitikėjimą ir savarankiškumą: Gali padėti pokalbiai, diskusijos, pagyrimai, paskatinimai.
- Dalijimasis bendromis aktualiomis istorijomis: Daugiau šia tema informacijos galima pasisemti dokumentiniuose filmuose, audio laidose ar knygose.
- Skatinti fizinį aktyvumą: Suplanuokite išvykas, pasivaikščiojimus, stovyklas, keliones, išbandykite naujus sportus. Bendra veikla skatina koreguliaciją, kuomet tėvai ir vaikai padeda vieni kitiems pasijusti geriau.
- Pravartu būtų paauglius supažindinti su atsipalaidavimo technikomis, kaip kvėpavimo pratimai, meditacija.
- Kontroliuoti ir riboti naudojimosi išmaniaisiais įrenginiais laiką.
Jeigu savipagalbos priemonės neveikia, nerimo būsena tęsiasi per ilgai įtakodama kasdienes veiklas, jeigu nerimas perauga į panikos priepuolius arba jaunuolis skundžiasi kurį laiką „užstrigusiu gumulu“ gerklėje ar krūtinėje, reikėtų kreiptis pas specialistus.
Nerimo sutrikimų gydymas
Nerimo sutrikimai yra gydomi įvairiais būdais, įskaitant:
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir galimybės
- Medikamentai: Gydytojas psichiatras gali skirti vaistus nuo nerimo (dažniausiai trumpam laikui) arba antidepresantus, kurie normalizuoja neuromediatorių veiklą ir pusiausvyrą.
- Psichoterapija: Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra efektyvus metodas, padedantis pacientams keisti neigiamus mąstymo modelius, kurie skatina nerimą, ir įgyti naujų elgesio įgūdžių, skirtų valdyti nerimą kasdienėse situacijose. Psichologinės edukacijos pradmenys jau padeda jaunuoliams geriau suprasti savo mintis, emocijas ir veiksmus. Savęs stebėjimas, dienoraščio rašymas, dienos įvykių aptarimas su specialistu padeda įžvelgti ir suprasti ryšius tarp sąmoningo elgesio ir pasąmonėje slypinčių minčių. Įvedus emocijų valdymą, eksperimentus, skatinimo metodus tikėtina ne už ilgo sulaukti teigiamų rezultatų.
- Gyvenimo būdo pokyčiai: Fizinis aktyvumas, vaizduotės įgalinimas, atsipalaidavimo technikų ir meditacijos praktikų mokymasis, ugdančių hobių atradimas, miego ir adekvataus darbo-poilsio režimo įsivedimas gali padėti kovoti su nerimu. Taip pat svarbu riboti glutamatą didinančias medžiagas ir priemones - socialinius tinklus, cukrų, kavą, energinius gėrimus, maisto papildą E621, alkoholį.
Generalizuotas nerimo sutrikimas (GAD)
Generalizuotas nerimo sutrikimas (GAD) - tai ilgalaikė būklė, kai žmogus jaučia nuolatinį, sunkiai kontroliuojamą nerimą dėl įvairių gyvenimo sričių: darbo, sveikatos, santykių ar ateities. Skirtingai nuo laikino streso, GAD nesibaigia, kai problema išsprendžiama - nerimas tęsiasi net be aiškios priežasties.
GAD simptomai
GAD simptomai gali būti tiek emociniai, tiek fiziniai. Jie dažnai trukdo kasdienai, santykiams ir poilsiui. Dažniausi simptomai:
- Nuolatinis nerimas ar baimė be konkrečios priežasties.
- Įtampa kūne, padažnėjęs širdies plakimas.
- Sunkumas susikaupti, mintys nuolat „suka ratus“.
- Miego sutrikimai ir nuovargis.
- Nuolatinis jausmas, kad „kažkas negerai“.
- Dirglumas ar jautrumas garsams bei stresui.
GAD priežastys
Generalizuoto nerimo sutrikimo priežastys dažnai yra sudėtingos - jas lemia tiek genetiniai, tiek aplinkos veiksniai. Dažniausios priežastys:
- Ilgas stresas ar emocinis išsekimas.
- Vaikystės trauma ar nestabili aplinka.
- Tam tikros asmenybės savybės (pavyzdžiui, perfekcionizmas).
- Fizinės sveikatos sutrikimai.
- Per didelis kofeino ar stimuliuojančių medžiagų vartojimas.
GAD gydymas
GAD yra sėkmingai gydomas. Dažniausiai taikomas psichoterapijos ir, jei reikia, medikamentų derinys. Vienas efektyviausių metodų yra kognityvinė elgesio terapija (KET). Ji padeda atpažinti mintis, kurios sukelia nerimą, ir išmokti jas keisti sveikesniais mąstymo modeliais.
Nerimas - normali emocija, bet ne tada, kai trukdo gyventi
Nerimas yra normali žmogaus reakcija, pasireiškianti nuogąstavimu, dirglumu, didesniu jautrumu, susirūpinimu. Normalus nerimas turi priežastį, tai gali būti reakcija į politines, ekonomines, biologines ar kitas grėsmes, su kuriomis susiduriame gyvenime. Tiesa, saikingai nerimauti - naudinga, nes stresinėse situacijose tai gali padėti susikaupti, tinkamai pasiruošti ar net motyvuoti. Tačiau nerimas neturėtų valdyti jūsų - šį vaidmenį turėtumėte perimti jūs. Kitaip produktyvus nerimas gali virsti gydytinu sutrikimu.
Taip pat skaitykite: Vąšelio pasirinkimas
Kada kreiptis į psichologą ar psichiatrą?
Jei nerimas neleidžia susikoncentruoti, dirbti ar miegoti, tai ženklas, kad reikalinga profesionali pagalba. Nereikia laukti, kol situacija pablogės - psichoterapeutas ar psichologas gali padėti išmokti valdyti nerimą jau dabar.
tags: #nerimo #sutrikimas #psichologas